- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-05
- Bylos Nr.
- I1-4206-402/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01731-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L.R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Marijampolės pataisos namų teisių, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L.R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (atsakovės Marijampolės pataisos namų teisių perėmėja po 2023-01-01 reorganizacijos), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu (b. l. 16–17) kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. kovo 31 d. buvo laikomas Marijampolės PN neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, pisuarai įrengti priešais unitazus, todėl unitazais turėjo naudotis naktimis. Prausykla neatitiko teisės aktų reikalavimų. Praustuve naudojosi 6 asmenys. Nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. liepos 12 d. (skundo padavimo teismui dienos) duše nebuvo jokių užuolaidų, dušu naudojosi 25-30 asmenų, todėl jautėsi matomas kitų nuteistųjų. Sanitariniai mazgai buvo nesuremontuoti. Tvirtino, kad buvo sukandžiotas blakių, o pataisos namų administracija atsisakė tai užfiksuoti. Pareiškėjo teigimu, prie kiekvieno dušo turi būti po vieną sėdimą vietą, 2 dozatoriai, kilimėlis arba grotelės, lentynėlė higienos priemonėms. Dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasinėmis kančiomis, sveikatos sutrikimais.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 24–30) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime ir papildomuose paaiškinimuose (b. l. 90, 91) nurodė, kad pareiškėjas bausmę atliko 6 būryje, kuriame bausmę atlieka 171 nuteistasis. 5, 6 ir 7 būrių nuteistieji naudojosi 2 sanitariniais mazgais, kuriuose buvo po 3 klozetus ir 3 pisuarus, iš viso 12 kietųjų įrenginių, taip pat 2 prausyklomis, kuriose yra po 1 ilgą praustuvę su 6 vandens kranais ir po 1 praustuvę su vienu vandens kranu, iš viso 14 vandens kranų. Atsakovės atstovo įsitikinimu, 5, 6 ir 7 būrio sanitariniais mazgais galėjo naudotis 180 nuteistųjų, nes iš viso minėtuose būriuose yra 12 kietųjų įrenginių. Pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo bendrabučio tipo patalpose esančių gyvenamųjų patalpų, todėl pareiškėjui buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos. Atsakovės atstovas nurodė ir tai, kad Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus specialistai tikrina patalpas ir esant poreikiui atlieka patalpų remonto einamuosius darbus. Pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja prausykloje privalomai įrengti muilo dozatorius, nurodo, kad prausyklose yra veidrodžiai. Teigė, kad dušinėse yra įrengtos pertvaros, kurios pagal galiojančius teisės aktus nėra privalomos. Marijampolės PN tinkamai vykdo ir laikosi galiojančių teisės aktų ir jų nepažeidžia, atkreipė dėmesį, kad dušo patalpoje yra stalai, ant kurių nuteistieji, tarp jų ir pareiškėjas, gali susidėti higienos priemones, dėl to pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos ir deklaratyvaus pobūdžio. Taip pat pažymėjo, kad administracija nuolatos stebi ir prižiūri patalpas, dėl parazitų ne kartą yra atvykusi parazitus naikinanti įmonė, imasi visų įmanomų priemonių parazitų išvengti, skalbia, dezinfekuoja nuteistųjų patalynę, minkštąjį inventorių, drabužius. Nurodė, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į pataisos namų administraciją nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. liepos 12 d., atlyginimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas privatumas, tualetai buvo atskirti 2 metrų sienele, tačiau buvo be durų, pisuarai įrengti priešais unitazus.
Marijampolės PN neneigė, jog 2 sektoriaus sanitarinio mazgo patalpoje tualetai atskirti sienelėmis. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta fotonuotrauka (b. l. 77).
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir Aprūpinimo normos), 7.6 punktas numato klozeto (gali būti ir tupimas) arba pisuaro (tik vyrams) įrengimą (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad įvertinus tai, jog unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas Marijampolės PN, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne gyvenamojoje patalpoje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr., pvz., 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-210-556/2020, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1033-438/2021; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018; 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-43-789/2022; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-292-525/2023).
Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčas tarp šalių dėl šių aplinkybių nekyla, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas, gyvendamas Marijampolės PN bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, naudojosi sanitariniais įrenginiais, kurie yra įrengti atskiroje patalpoje, tualetai vienas nuo kito atskirti dalinėmis pertvaromis, teisės aktai nenustato pareigos kalinimo įstaigoms sanitariniame mazge, kuris įrengtas atskiroje patalpoje nuo gyvenamosios patalpos, įrengti pertvaras, skiriančias klozetus nuo pisuarų. Todėl, atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką šiuo aspektu, konstatuotina, jog pareiškėjo argumentai dėl teisės į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais pažeidimo yra nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad duše nebuvo jokių užuolaidų, dušu naudojosi 25-30 asmenų, todėl jautėsi matomas kitų nuteistųjų. Dušinėje nebuvo spintelės, dozatorių, kilimėlių, sėdimos vietos.
LVAT nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas pažymėjo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žiūrėti, pavyzdžiui EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09), konstatavo, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaros dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais ir konstatavo, kad pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu buvo pažeidžiamas (LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018).
Teismai pripažįsta, kad pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu sukelia jam diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, jis gali jaustis nejaukiai, kai yra stebimas kitų nuteistųjų tuo metu, kai prausiasi duše. Tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, dėl to toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017; 2019-01-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019 ir kt.).
Šiuo atveju matyti, kad dušų patalpos yra tvarkingos, dušai yra atskirti pertvarinėmis sienelėmis, kurios pakankamai užtikrina pareiškėjo ir kitų nuteistųjų privatumą (b. l. 66–70).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat pažymi, jog dušo įrengimas tos pačios lyties asmenims be durelių ar užuolaidų yra analogiškas daugumai viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas. Pareiškėjui, kaip nuteistajam, šiuo aspektu nebuvo sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) kalinimo sąlygos, negu likusiai visuomenės daliai.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitų inventoriumi normų 13 punkte nurodyta, koks inventorius turi būti dušo patalpose, t. y. dušo čiaupai (galvutės) – 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui; suolas ir/arba kėdė, ir/ar taburetė – 1 sėdima vieta 1 besiprausiančiam asmeniui; kilimėlis arba grotelės - 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos, veidrodis – 1 vnt., sieninė pakaba drabužiams – 3 kabliukai 1 asmeniui, lentynėlė higienos priemonėms – 1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės), kūno ir plaukų prausiklių dozatoriaus – pagal poreikį.
Iš atsakovės pateiktų nuotraukų matyti, kad dušuose yra suolai, prie sėdimų vietų yra padėtas kilimėlis ar medinės grotelės, kurie neprivalo būti užtikrinti konkrečiai maudymosi vietoje. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad kai kuriose dušo patalpose yra kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai, tačiau jų įrengimas nėra imperatyviai nustatytas teisės normose. Šis dušo patalpos inventorius užtikrinamas tik pagal poreikį, kas reiškia, kad tam tikroje dušo patalpoje šio inventoriaus nebuvimas nereiškia atsakovės neteisėtų veiksmų ir teisės normų pažeidimo.
Taip pat iš dušo patalpų nuotraukų matyti, kad dušo patalpoje centruotai yra pastatytas medinis staliukas, kuris atlieka dušo lentynėlių higienos priemonėms susidėti funkciją. Tai, kad dušo patalpose nėra atskirų lentynėlių prie kiekvieno dušo patvirtino ir atsakovė, kas leidžia daryti nekvestionuotiną išvadą, kad atskiros lentynėlės higienos ir prausimosi priemonėms pasidėti prie kiekvieno dušo vietos nėra įrengtos. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas nurodytus pažeidimus tik konstatuoja, nenurodydamas, kokias dvasines kančias jam toks pažeidimas sukėlė. Todėl, teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes, į tai, kad dušo patalpose pareiškėjas buvo tik 1 ar 2 kartus per savaitę ir tik trumpą laiko tarpą (15 min), darytina išvada, kad toks pažeidimas savaime laikytinas mažareikšmiu.
Pareiškėjas skunde, kaip dar vieną neturtinės žalos priežastį, nurodo praustuvo bei maišytuvų (vandens kranų) netinkamą įrengimą. Nurodė, kad vietoje kriauklių yra sumontuotas pailgas lovys su viename gale esančiu nutekėjimu. Šiame lovyje įmontuoti 6 kranai, vienu metu juo naudojasi 6 asmenys, vanduo nespėja sutekėti. Praustuvės turi būti keramikinės.
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad Marijampolės PN 6 būrio prausykloje yra viena ilga kriauklė ir 6 vandens kranai, bei 1 praustuvė atskirai. Toks prausyklos įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, kadangi vienu metu netrukdomai galėjo praustis 7 nuteistieji. Nurodytiems argumentams pagrįsti atsakovė pateikė prausyklos nuotraukas.
Marijampolės PN 2021 m. rugpjūčio 18 d. pažyma Nr. 14/07-2066 (b. l. 40) patvirtina, kad 2-ojo lokalinio sektoriaus 5, 6 ir 7 būriuose laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. kovo 31 d. nuteistųjų buvo iki 171. 2-ojo lokalinio sektoriaus nuteistieji naudojosi 2 sanitariniais mazgais, kuriuose buvo po 3 klozetus ir 3 pisuarus, iš viso 12 kietųjų įrenginių, taip pat 2 prausyklomis, kuriose – po 1 ilgą praustuvę su 6 vandens kranais ir po 1 praustuvę su vienu vandens kranu, iš viso 14 vandens kranų.
Taip pat pažymėtina, kad avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų 2021 m. kovo 24 d. aktas patvirtina aplinkybes, jog yra šalinami sanitarinių mazgų gedimai ir atliekami inventoriaus bei patalpų remonto darbai (b. l. 43).
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Teisingumo ministro 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 (toliau – Norma), 7.4 punkte nurodyta, kad prausykloje, tualete turi būti praustuvė – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Taigi teisinis reglamentavimas aiškiai nustato būtiną užtikrinti vandens maišytuvų (kranų) skaičių.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad vertinant pareiškėjo nusiskundimų pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama į bendrąsias įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisykles ir sprendžiama, ar pareiškėjas pakankamai detalizavo ir pagrindė savo teiginius, o atsakovas juos paneigė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-156-822/2018; 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017). Pareiškėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-475-552/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-624-756/2017; 2017 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-108-822/2017).
Įvertinus skundo turinį matyti, kad pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl netinkamo praustuvo modelio (t. y. vietoje keramikinių kriauklių yra vienas lovys 6 asmenims).
Ginčo laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 13.5. punkte buvo numatyta, jog drausmės grupės gyvenamuosiuose kambariuose įrengiama ne mažesnė kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabina. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Minėtų taisyklių 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimą, buvo numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Taigi, teisės aktai nenumatė nuteistųjų paprastos grupės sanitarinių mazgo įrengimo konstrukcijų, nereglamentavo sanitarinio mazgo ar praustuvės įrengimo specifikos.
Atsižvelgiant į tai, jog teisės aktai nenumatė, kokios konstrukcijos turi būti prausykla ir kiti jos įrenginiai, kokie jos montavimo ir įrengimo reikalavimai, teismas laiko, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamai įrengtos prausyklos (jos modelio) bei maišytuvų (kranų), atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, kadangi prausykloje yra 6 kranai, tai pagal Higienos normas turi būti sumontuoti mažiausiai 3 muilo bakeliai ir 3 veidrodžiai.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos numato, koks inventorius turi būti prausykloje, tualete: 7.1 lentynėlė asmens higienos priemonėms – po 1 vnt. virš kiekvienos praustuvės, 7.2. sieninė pakaba – bendras kabliukų skaičius ne mažesnis už praustuvių skaičių; 7.3 sieninis veidrodis – po 1 vnt. virš kiekvienos praustuvės ; 7.4 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, <...>.
Šiuo atveju matyti, kad virš praustuvės yra veidrodis, tačiau vertinant aplinkybę, kad praustuve vienu metu gali naudotis 6 asmenys ir toks praustuvės modelis atitinka 6 atskiras praustuves, teismas sprendžia, kad vieno ar dviejų veidrodžių įrengimas nepakankamas (kaip matyti iš nuotraukų) ir pažeidžia Normos reikalavimus. Nurodytos Normos iš esmės nenumato reikalavimo prausyklose įrengti muilo dozatorius.
Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje veisiasi blakės, kurios sukandžiojo jo kūną.
Atsakovė nurodė, kad su UAB ,,Dezinfa“ yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį, kuri nuolat stebi ir prižiūri Marijampolės PN patalpas.
Higienos normos HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su parazitais ir graužikais kamerose, paprastai vertinama, ar tarp laisvės atėmimo įstaigos (tardymo izoliatoriaus) ir specialaus subjekto yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo, ar tokios sutarties sąlygų buvo laikomasi, ar pildytas atliktų darbų žurnalas ar tokias aplinkybes patvirtina ir kiti bylose esantys duomenys (pvz., visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktai) ir pan. Nustačius šias aplinkybes, konstatuojama, jog atsakovo atstovas ėmėsi veiksmų siekiant užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų (Higienos normos HN 76:2010 60 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2515-662/2016).
Bylos duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN yra sudarę paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, pagal kurią įstaigos objektuose yra teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos (b. l. 47–55). Atsakovės atstovas paaiškino, kad UAB „Dezinfa“ nuolatos stebi ir prižiūri Marijampolės PN patalpas, esant poreikiui atlieka parazitų naikinimą. Iš sutarties sąlygų matyti, kad įmonė nuolat ir pagal poreikį teikia dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas. Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo žurnalo kopijos patvirtina, kad pataisos namai imasi veiksmų, kad kenkėjai būtų naikinami (b. l. 56–60).
Pažymėtina, jog buitinių kenkėjų buvimo laisvės atėmimo vietos įstaigos patalpose faktas pats savaime nėra laikomas pažeidimu, pažeidimas konstatuotinas tuo atveju, kai pataisos namų administracija nesiima veiksmų aptiktiems buitiniams kenkėjams naikinti. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas ėmėsi veiksmų, siekdamas užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų (Higienos normos HN 134:2015 20 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2515-662/2016, 2018 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1714-602/2018). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti kokių nors netinkamų Marijampolės PN veiksmų.
Atsižvelgiant į minėtus duomenis, darytina išvada, jog Marijampolės PN aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių, graužikų ir kitų parazitų nebūtų, o priešingų įrodymų byloje nėra. Todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Marijampolės PN veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Pažymėtina, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje. Higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017).
Be to, byloje nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl šios aplinkybės. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad jį sukandžiojo blakės. Atsakovės atstovo 2021 m. rugpjūčio 18 d. pažyma patvirtina, kad ginčo laikotarpiu dėl gyvenimo sąlygų, blakių sukandimų pareiškėjas į medikus nesikreipė (b. l. 41).
Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė vykdo Higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatytus įpareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje nenustatytas civilinės atsakomybės sąlygų visetas, pareiškėjo argumentai dėl buitinių parazitų veisimosi atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas prašė priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl prausykloje trūkstamų veidrodžių ir duše lentynėlių. Teismui nekyla abejonių, kad tokios aplinkybės pareiškėjui sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).
Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio ir būdo nustatymas yra teismo prerogatyva, ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-894-520/2018).
Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).
Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).
Teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose apie pareiškėjo sveikatos būklę ginčo metu (b. l. 41) duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų pasekmių jo sveikatai nėra. Nors atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu 12 kartų kreipėsi į psichiatrą (b. l. 41). Iš asmens sveikatos istorijos (b. l. 93-102) nustatyta, kad į psichiatrą kreipėsi dėl nemigos, adaptacijos sutrikimų, jam skirtas medikamentinis gydymas. Minėtuose dokumentuose gydytojo įrašų, patvirtinančių, kad pareiškėjo nusiskundimai buvo sąlygoti netinkamų kalinimo sąlygų nėra, todėl identifikuoti, koks būtent neigiamas veiksnys sukėlė pareiškėjui nemigą, nėra galimybės. Atitinkamai, konstatuoti tokį sveikatos sutrikimą kaip laisvės atėmimo vietos neteisėtų veiksmų (lentynėlių, veidrodžių trūkumas) (CK 6.271 str.) pasekmę, susijusią priežastiniu ryšiu būtent su šiais neteisėtais veiksmais, nėra pagrindo. Teismas vertina, kad pareiškėjo nurodyti išgyvenimai, nepatogumai, miego sutrikimai pasireiškia ir laisvėje gyvenantiems žmonėms, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jo sveikata ar emocinė būklė itin pablogėjo išimtinai tik dėl gyvenimo sąlygų Marijampolės PN (ABTĮ 56 str.).
Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimo pobūdį, jo trukmę, nesant duomenų apie kreipimąsi dėl to į medikus ir dėl šio pažeidimo pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į psichologus dėl kalinimo sąlygų nesikreipė, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo pažeista teisė galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjas L. R. Marijampolės pataisos namuose buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.