Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-1956-1170/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-08-10
Bylos Nr.: 1-1956-1170/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-09956-2022-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Justyna Žukovska-Pečiulienė
Kaltinamasis: P. P.
Nukentėjusysis: P. J.
Advokatai: Raimundas Lideika, Edgaras Vosylis

Baudžiamoji byla Nr. 1-1956-1170/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09956-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos; 1.2.26.2; 2.3.4.3. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Laurai Baziukevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai,kaltinamajam P. P., jo gynėjui advokatui Edgarui Vosyliui,nukentėjusiajam P. J., jo atstovui advokatui Raimundui Lideikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 52 MGL (2 600 Eur) dydžio bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. P. pažeidė viešąją tvarką, o būtent – jis, 2022 m. kovo 19 d., apie 06.20 val., viešoje vietoje – lauke, šalia naktinio klubo (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) , konflikto metu kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sugriebęs P. J. už rankų trenkė jį veidu į šalia stovėjusio taksi automobilio „Volkswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , variklio dangtį, dėl ko nuo suduoto smūgio P. J. nugriuvo ant grindinio, tokiais savo veiksmais padarydamas P. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda apatinės lūpos gleivinėje su odos nubrozdinimu lūpos raudonyje, II-o viršutinio danties iš kairės daliniu vainiko lūžiu, poodinėmis kraujosruvomis veido dešinėje, kairėje rankoje, dešiniame kelyje, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas P. P. parodė, kad viskas vyko taip, kaip yra parašyta kaltinamajame akte. Su P. konfliktas įvyko klubo viduje, jis įžeidė ir pastūmė jo žmoną, išėjus į lauką, įsiplieskė konfliktas, prasidėjo necenzūriniai žodžiai. Kaltinamasis paklausė ar yra jam kažką skolingas, jis atsakė, kad kaltinamasis turi duoti jam 10000 Eur. Aplinkiniai juokėsi, jis buvo išgėręs, apėmė emocijos, dėl to taip pasielgė. Teismo posėdžio metu kaltinamasis detalizavo, kad konfliktas vyko naktiniame klube (duomenys neskelbtini), prieš įvykį nukentėjusiojo nepažinojo. Konfliktą matė jo žmona, draugas, taksi vairuotojas, apsaugos darbuotojai. Iš pradžių konfliktavo žodžiais, išėjus į lauką. Jis jį suėmė už rankų ir nustūmė į automobilį. Jis negalvojo, kad P. patyrė tokius sužalojimus, P. su savo kolega bandė aiškintis, lindo prie jo, P. parvertė jo žmoną ant grindinio, nes ji bandė juos skirti. Jis su žmona įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Po to, kai pastūmė, jis matė, kad P. atsitrenkė priekine kūno dalimi į automobilio priekį, matė, kad P. iš lūpos bėgo kraujas, vyko žodinis konfliktas su P. kolega. Aplinkiniai nesuprato, kad P. patyrė sužalojimus, tai jis padarė nepiktybiškai, norėjo numesti jį nuo savęs į šoną. Prieš fizinio smurto panaudojimą, P. reikalavo grąžinti 10000 Eur. Kaltinamasis jam nebuvau skolingas, matė jį pirmą kartą, buvo nustebęs, pervertino jėgas, turėjo nusisukti ir nueiti. Kaltinamasis nurodė, kad gailisi dėl šio įvykio. Po sužalojimo, P. atsistojo pats. Kaltinamasis negalvojo, kad jis patirs tokį sužalojimą, galbūt pervertino jėgas. Įvykio vietoje buvo jo draugas, kuris bandė raminti P. draugą, klubo apsauginiai stovėjo prie įėjimo, jų buvo didelė kompanija. Po minėto įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo, neturtinę žalą atlygino, taip pat atliko mokėjimus Valstybinei ligonių kasai. Civilinį ieškinį atlygino dalinai, nes visos sumos nepripažįsta. Kaltinamasis nukentėjusiajam pervedė 4000 Eur. Neturtinę žalą vertina 500 Eur, o turtinę žalą - 3500 Eur. Kaltinamasis papildomai nurodė, kad viskas įvyko atsitiktinai, be pinigų reikalavimo, nukentėjusysis įžeidė jo žmoną necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusysis po patirto smūgio, parvertė jo žmoną ant grindinio. Vaizdo kameros to neužfiksavo. Turi šiek tiek filmuotos medžiagos, iš įvykio vietos, kur matosi kaip viskas vyko, tačiau būtent to momento, kuomet jo žmona buvo parversta, vaizdo įraše nėra. Kaltinamojo teigimu, jis buvo išprovokuotas dėl prašomų pinigų, o alkoholis įtakos neturėjo, kadangi buvo išgėręs vieną kokteilį, nesijautė apsvaigęs, mąstė adekvačiai. Kaltinamasis taip pat parodė, kad supranta, jog turi valdyti pykčio protrūkius, labai dėl to gailisi ir tai bus paskutinis kartas. Dėl visų anksčiau turėtų įvykių kaltinamasis nurodė, kad buvo išprovokuotas, jis yra pavydus ir sutinka, kad reikėtų vengti lankytis panašiose vietose. Dėl žmonos tėvo jis nesupranta iš kur byloje atsirado informacija apie jo žmonos tėvo užimamas pareigas, jis yra paprastas Lietuvos Respublikos pilietis. Jo žmona niekam nesakė nesikreipti į policiją. Dėl žalos atlyginimo kaltinamasis nurodė, kad nesutinka su civilinio ieškinio suma, nes odontologijos klinikoje nukentėjusiajam dar reikės lankytis pusė metų kas mėnesį, o jam reikės mokėti už kiekvieną vizitą, todėl galutinė kaina yra per didelė. Dėl neturtinės žalos kaltinamasis pripažino, kad savo smurtiniu veiksmu sukėlė sveikatos sutrikdymą, skausmą, nepatogumus, pažeminimą. Dėl taksi automobilio taksi automobilio savininkas pretenzijų neturėjo, jis su juo bendravo ir pastarasis nurodė, kad automobilio įlenkimai buvo atstatyti. Taip pat kaltinamasis nurodė, kad ateityje daugiau tokių veiksmų nekartos.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis P. J. dėl pateikto civilinio ieškinio parodė, kad P. minėjo, kad nesutinka su vizitais pas odontologą, tačiau gydymo metu vyksta komandinis darbas, dirba protezuotojas, technikas, odontologas, nušlifuoja dalį danties, dedama laikina keramikinė danga, po to seka vizitai, kol uždedama galutinė keramikinė danga ir atkuriamas natūralus dantis, šiai dienai tai viskas ką galima padaryti norint atstatyti natūralų dantį. Keramikos galiojimo laikas 10-15 metų. Jam reikės vėl išleisti tokią pat pinigų sumą, turės tai dengti savo lėšomis. Niekas nepakeis sveiko danties. Nukentėjusysis nurodė, kad danties lūžis yra horizontalus, per danties vidurį, per lūžio tarpą gali patekti bakterijos, dantis tokiu atveju iškristų. Nukentėjusysis, aptardamas patirtą neturtinę žalą, nurodė, kad po įvykio jautė labai stiprų galvos skausmą nugarinėje ir viršutinėje dalyje, negalėjo nieko daryti, dvi savaites negalėjo dirbti, trečią savaitę po įvykio jautė tik galvos skausmą, tačiau negalėjo sukoncentruoti dėmesio, svaigo galva. Prasidėjus galvos svaigimui, apsilankė pas šeimos gydytoją, buvo išrašytas siuntimas, nuvažiavo pas neurochirurgą konsultacijai. Po apžiūros, gydytojas pasakė, negalintis teigti, kad patyrė smegenų sutrenkimą, nes reikia atlikti magnetinio rezonanso tyrimą, o tam buvo jau per vėlu. Nukentėjusysis buvo informuotas, kad turi vengti protinio darbo, jis sukelia galvos svaigimą, nurodė laikytis griežto miego rėžimo, visa tai gali tęstis puse metų po traumos. Šiuo metu nukentėjusysis jaučiasi geriau, tačiau pirmus mėnesius po traumos patyrė didelius sunkumus, negalėjo produktyviai dirbti. Nukentėjusysis detalizavo, nurodydamas, kad pas odontologą turės lankytis spalio - lapkričio mėnesį, gydymo plane nurodyti 5-6 vizitai, iki šiol turėjo 2 vizitus. Pas neurologą kreipėsi kovo 21 d., pasekmes pradėjo jausti po trijų savaičių nuo patirto smūgio, pasireiškė galvos svaigimas, gydytojo pateiktame išraše nėra nustatyto smegenų sutrenkimo, kadangi buvo per vėlu atlikti tyrimą. Dabartinė sveikatos būklė - jaučiamas mažesnis produktyvumas, nedarbingumas buvo išduotas praėjus savaitei ar dviem po įvykio, kadangi šeimos gydytoja atostogavo, nedarbingumas buvo išduotas savaitei. Kartu nukentėjusysis nurodė, kad įvykio neprisimena, prisimena kaip išėjo iš klubo, tačiau neprisimena kas vyko lauke, pasikonsultavus su gydytoju, jis nurodė, kad tai yra smegenų sutrenkimo požymis. Psichologiškai po įvykio jaučiasi sunkiai, negalėjo valgyti įprasto maisto, sunku jausti aplinkinių gailestį. Įvykio metu buvo praradęs atmintį, tačiau sąmonės neprarado. Nukentėjusysis yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kartu jis nurodė, kad po traumos pasekmes jautė iki praeitos savaitės, tačiau tai pavieniai atvejai, kasdien to nejaučia. Po traumos buvo jaučiamas stirus galvos skausmas, prakirsta lūpa, liks randas, jaučiasi valgant. Liko skausmas veido srityje, tik antra savaitė kai jis nebejaučia skausmo skruoste. Tą patį rytą po įvykio, buvo Žalgirio klinikoje, atlikus rentgeno tyrimą, nustatytas stiprus sumušimas, ką patvirtina tai, kad krisdamas atsitrenkė į automobilį, įlenkė jo detales. Nukentėjusysis, komentuodamas danties gydymą, nurodė, kad pasirinko odontologinio gydymo alternatyvą B, kadangi plomba yra nepatvari ir tai mažiausiai pradinę padėtį atstatantis gydymo būdas. Jis neturi medicininio išsilavinimo, tačiau jo žmona turi asmeninę patirtį dėl odontologinio gydymo alternatyvų. Pasirinko šią kliniką, nes joje atlieka dantų priežiūrą įprastai. Medicininio išrašo jis nepateikė, nes jame nėra duomenų apie jo minėtus neurologinius simptomus, nematė poreikio išrašą pateikti į bylą. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad trauma įtakojo jo gyvenimo ritmą, anksčiau nepatirdavo diskomforto dėl trumpesnių miego valandų. Jo manymu, tai yra potrauminis periodas, byloje duomenų apie tai nėra, remiasi neurochirurgo pasakojimu. Detalizuodamas civilinio ieškinio sumą, nukentėjusysis nurodė, kad įvykio metu buvo suplėšyta striukė, kurios vertė yra 1125 Eur, striukė buvo visiškai nauja. Jis negalėjo tiksliai pasakyti per kurią vietą buvo suplėšyta, šiuo metu striukė yra namuose, nuotraukos yra byloje. Taip pat buvo sugadintas 378 Eur vertės laikrodis, apibraižytas, kreipėsi dėl remonto, gavo atsakymą, kad korpusas nekeičiamas, nebandė parduoti antrinėje rinkoje. Laikrodį gali atiduoti kitam asmeniui, striukę gali perduoti tik sunaikinimui, nes ant jos yra jo kraujo. Advokatas jam suteikė šias teisines paslaugas: pradinė konsultacija, civilinio ieškinio surašymas, atstovavimas pas tyrėją, atstovavimas posėdyje, tarpusavio bylos aptarimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga sutiko tiek prokuroras, tiek kaltinamojo gynėjas.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas P. P. parodė, kad savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, supranta įtarimo esmę ir nori paaiškinti, kad 2022 m. kovo 19 d. kartu su savo sutuoktine S. P. buvo naktiniame klube (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) . Du iš matymo nepažįstami asmenys kurį laiką dar bebūnant naktinio klubo (duomenys neskelbtini) patalpose pradėjo demonstratyviai kabinėtis prie jo ir įžeidinėti jo sutuoktinę. Jų paprašė baigti nederamą elgesį jo ir jo sutuoktinės atžvilgiu, ko pasėkoje lyg ir viskas baigėsi. Tiksliai valandos nepamena, galimai įtarime nurodytu laiku, išėjus į lauką, prie klubo lauke buvo tie patys aukščiau minėti du asmenys, kurie pamatę juos išėjusius į lauką, vėl pradėjo analogiškai elgtis kaip ir klubo viduje. Jis paklausė, ar jis jiems skolingas. Gavo atsakymą paduoti 10 000 Eur. Į to asmens elgesį ir į tuos žodžius sureagavo impulsyviai, ko pasėkoje minėtą asmenį, suėmęs už rankų, stūmė į dešinę pusę ir asmuo atsitrenkė veidu į šalia stovinčio taksi automobilio priekinę dalį. Nors ir nematė nukentėjusiojo sužalojimų, tačiau neturi pagrindo nesutikti ir abejoti su pranešime apie įtarimą nurodytais to asmens sužalojimais. Labai gailisi ir yra pasiryžęs kuo operatyviau atlyginti turėtas išlaidas. Norėtų, kad būtų užfiksuota, jog nukentėjusiojo atsiprašo už savo impulsyvių veiksmų sukeltus padarinius. To tyčia tikrai nenorėjo padaryti, paprasčiausiai taip įvyko spontaniškai ir impulsyviai (b. l. 103-105)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas P. J. parodė, kad 2022 m. kovo 19 d., apie 02.00 val. su savo kolega atvyko į barą (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) . Būnant bare jokių konfliktų su žmonėmis nebuvo. Bare prabuvo iki 06.15 val. ir išėjo kartu su savo kolega ir kitais baro lankytojais, kadangi baras jau užsidarinėjo. Su jais kartu išėjo vyras ir moteris, vyras buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, apie 1.80 m. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, daugiau jokių požymių neprisimena. Su juo kartu buvo moteris, kuri buvo apsirengusi juodą striukę, turėjo baltą kailiuką striukės apačioje ir ant apykaklės, tamsių ilgesnių plaukų, apie 1.75 m. ūgio, daugiau jokių požymių neįsidėmėjo. Išėjus iš baro į lauką, prisimena tik tiek, kad lietė savo veidą ir matė, kad jo rankos ir veidas yra kruvini. Pakėlęs galvą pamatė, kad jo kolega yra atsistojęs tarp jo ir minėto, apibūdinto vyro. Pastebėjo, kad tas vyras yra agresyvus, o jo kolega jį bando riboti nuo jo. Tuo metu, kai jo kolega bendravo su vyru, kuris jį sužalojo, prie jo priėjo su juo buvusi moteris ir pasakė, kad nieko nedaryti ir niekur nesikreipti, nes jie nežino kas yra jos tėvas. Girdėjo, kad minėtas vyras kažką rėkavo, triukšmavo – buvo nusiteikęs toliau tęsti konfliktą. Liudytojo teigimu, išėjęs iš baro (duomenys neskelbtini) jis matė, kad stovi taksi automobilis, ir po nurodyto konflikto, minėtas vyras su moterimi atsisėdo į taksi automobilį ir nuvažiavo link Labdarių gatvės. Grįžus apie 07.00 val. namo, jį pasitiko jo žmona, su kuria jie apžiūrėjo patirtus veido sumušimus. Pastebėjo, kad buvo prakirsta apatinė lūpos dalis, nuskeltas viršutinio danties galiukas, akies sumušimas, skaudėjo visą veidą ir buvo sunku prasižioti. Taip pat jis pamatė, kad juodos spalvos odinė striukė buvo sudraskyta ir visa kruvina, o turėto „Apple Watch“ laikrodžio korpusas yra subraižytas, o po šiuo laikrodžiu ant rankos yra atsiradusi mėlynė. Žmona pranešė apie įvykį bendruoju pagalbos numeriu. Po skambučio nuvyko į Žalgirio ligoninę, kurioje buvo suteikta pirmoji pagalba – atlikta žaizdos revizija, priminis chirurginis žaizdos sutvarkymas, susiūti audiniai. Tą pačią dieną, apie 14-15 val. paskambino savo kolegai su tikslu išsiaiškinti kas įvyko nakties metu prie baro, kadangi jis aplinkybes sunkiai atsimena. Kolega pasakė, kad tuo metu, kai jie išėjo iš baro į lauką, kelių minučių laikotarpiu jis buvo sužalotas į veido sritį, baro viduje su niekuo nekonfliktavo, konfliktą sukėlė minėtas vyras, kuris triukšmavo, ir kurį V. bandė nuo jo patraukti. Vakaro metu, per e-policija.lt parašė pareiškimą. 2022 m. kovo 23 d. nuvyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybą, kur apžiūrėjus sužalojimus, buvo nustatyta: muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje su odos nubrozdinimu lūpos raudonyje, II-o vidutinio danties ir kairės dalinis vainiko lūžis, poodinės kraujosruvos veido dešinėje, kairėje rankoje, dešiniame kelyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Po įvykio bandė kreiptis į šeimos gydytoją, tačiau ji atostogavo. Dėl patirtų sužalojimų veido srityje eiti į darbą jis negali. Kartu papildė, kad pačio įvykio momento kuomet buvo sužalotas veido srityje, jis neprisimena. Nematė kas jam trenkė, į kurias kūno vietas ir kiek smūgių. Prisimena tik tiek, kad jo rankos buvo kraujuotos ir kraujuotas veidas. Minėto vyro, apie kurį sakė apklausos pradžioje, nepažįsta, moters taip pat, tačiau yra įsitikinęs, kad tai jis sukėlė jam fizinį skausmą, kadangi prisimena, kad jis buvo piktas, agresyvus ir konfliktavo. Dėl minėto įvykio sudraskyta jo nauja odinė striukė, kurią neseniai pirko už 1 125 Eur, subraižytas „Apple Watch“ laikrodžio korpusas. Dėl šio įvykio jam padaryta turtinė žala yra apytiksliai apie 1 225 Eur. Civilinį ieškinį reikš, kai bus nustatytas ir sulaikytas kaltas asmuo (b. l. 20-22).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. V. parodė, kad 2022 m. kovo 19 d., apie 01.00 val. atvyko kartu su savo kolega į naktinį klubą (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) . Naktiniame klube vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau su saiku. Pačiame klube (duomenys neskelbtini) jokių konfliktų su kitais asmenimis nebuvo. Kadangi klubas užsidarinėjo, apie 06.00 val. iš klubo išėjo visi lankytojai. Jiems išėjus, kelių minučių laikotarpyje prisimena, kad atsisuko ir pamatė savo kolegą P. J., krentantį ant taksi automobilio kapoto. Taksi automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie klubo įėjimo. Pamatė, kad šalia jo stovi nepažįstamas vyras, kuris atrodė tvirto sudėjimo, apie 1.85 m. ūgio, tamsių trumpų plaukų, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Minėtas vyras buvo agresyvus, ant jo kolegos (nukentėjusiojo) šaukė, todėl iš karto pribėgo prie jo ir pradėjo minėtą vyrą laikyti. Visas raminimas truko apie tris minutes, po ko minėtas asmuo su trimis draugais įsėdo į tą patį automobilį, kuris nuvažiavo Labdarių gatvės link. Ką tuo metu darė P. J. jis nematė, kadangi stengėsi nuraminti agresyviai nusiteikusi vyrą. Išvykus asmenims, atsisukęs į kolegą pamatė, kad jo veidas buvo kraujuotas, iš lūpos bėgo kraujas. Nori paminėti, kad pačio incidento ir veiksmų nematė. Ar P. J. buvo pastumtas, ar jam buvo trenkta, jis taip pat nematė, dėl kokių veiksmų jis krito į taksį automobilio kapotą, jis nematė. Jis atsimena tik tą momentą kai P. su veido profiliu trenkėsi į taksi automobilio kapotą. Pačio fakto, kad minėtas vyras būtų atsakingas už P. sužalojimą, nematė, tačiau iš bendro konteksto daro prielaidą, kad būtent jis yra kaltas (b. l. 64-65).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas O. M. parodė, kad dirba taksi vairuotoju, vairuoja automobilį Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) . 2022 m. kovo 18 d., apie 22.00 val. atvažiavo prie klubo (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) . Kadangi tą naktį klientų nebuvo, prastovėjo minėtoje vietoje iki 06.00 val. ryto. Stovint šalia klubo įėjimo, jis išgirdo, kaip kažkoks vaikinas (nukentėjusysis) pradėjo kalbinti merginą, kaip vėliau paaiškėjo, P. žmoną. P., prie kurio žmonos kabinėjosi, paklausė nukentėjusiojo ar jo žmona jam kažką skolinga, nukentėjusysis atsakė, kad 10 000 Eur. Po žodžių P. priėjo prie nukentėjusiojo, paėmė jį savo abejomis rankomis ir jį trenkė į jo taksį automobilio priekinės pusės kairį sparną. Vaikinas po smūgio atsikėlė ir jie visi atsitraukė nuo automobilio. Po šio įvykio jis išlipo apsižiūrėti savo taksi automobilį ir pamatė, kad minėtas priekinis kairės pusės sparnas yra sulankstytas. Kas tarp visų įvykio dalyvių vyko toliau pasakyti negali, kadangi nieko daugiau negirdėjo ir nematė. Dėl automobilio jiems nieko nesakė. Jam sėdint taksi automobilyje, prie jo priėjo tas pats vyras, vardu P., kuris trenkė kitam vaikinui, su savo žmona ir draugu ir paklausė, ar jis juos gali nuvežti iki „Mohito night“ klubo. Jis sutiko, veždamas juos prisimena, kad jie visi tarpusavyje šnekėjo apie įvykį ir iš to suprato, kad tas vyras, kuris sudavė kitam vyrui yra vardu P., o ta mergina, kurią minėjo, buvo jo žmona, kurią jis gynė. Minėtus tris klientus nuvežė ir paleido prie klubo „Mohito Nights“. Jam vyras vardu P. davė grynaisiais 5 eurus ir jie visi išlipo. Jis kurį laiką dar liko stovėti prie minėto klubo, tačiau kur jie išlipę nuėjo jis nematė. P. jam yra matytas ne pirmą kartą, kadangi dažnai stovi prie klubo (duomenys neskelbtini) , jis jį dažnai mato lankantis tame klube. Dėl savo taksi automobilio apgadinimų kol kas nenusprendė, ar turi pretenzijų, jeigu nuspręs, tuomet savarankiškai kreipsis su pareiškimu į policiją (b. l. 68-70).

2022 m. kovo 19 d. P. J. pareiškime nurodyta, kad su kolega buvo klube-bare (duomenys neskelbtini). Apie 06.15 val. susiruošė vykti namo, išėjus į lauką pamatė kaip vaikinas stumteli merginą, pasakė, kad moterų stumdyti negalima. Vaikinas jį puolė ir ėmė mušti kumščiais. Visiškai to nesitikėjo, iš to netikėtumo net nesigynė. Nebuvo anksčiau matęs nei vaikino, nei šalia stovinčios merginos, kurią jis stumtelėjo. Mergina pribėgusi prašė, kad nesikreiptų į policiją, nurodė, kad čia jos vaikinas, o ji yra nėščia. Nufotografavo taksi, kuriuo išvyko porelė, 06.48 val. taksi, valstybinis numeris numeris (duomenys neskelbtini). Grįžus namo, žmona E. J. pranešė policijai ir išvežė į ligoninę siūti žaizdos ir atlikti veido kaulų rentgenogramą. Įvykio data/laikotarpis: 2022 m. kovo 19 d., 06.14 val. – 06.55 val. Įvykio vieta, adresas: (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-6).

2022 m. kovo 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra šalia naktinio klubo (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Tai yra vieša vieta, gatvė. Atėjus į įvykio vietą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės tiesiai matoma (duomenys neskelbtini) gatvė, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini). Po kairę (duomenys neskelbtini) pusę, žiūrint gatvės numeracijos didėjančia tvarka, yra naktinis klubas (duomenys neskelbtini), o po dešinę pusę išsišakojimas į (duomenys neskelbtini) gatvę. Įvykio vieta yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, kurios yra lauke ant naktinio klubo (duomenys neskelbtini) pastato. Apžiūros metu įvykiui reikšmingų objektų nepaimta (b. l. 10-14).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 898/2022 (01) nurodyta, kad P. J. nustatyta muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje su odos nubrozdinimu lūpos raudonyje, II-o viršutinio danties iš kairės dalinis vainiko lūžis, poodinės kraujosruvos veido dešinėje, kairėje rankoje, dešiniame kelyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) galimai tiriamo nurodytu laiku, t. y. 2022 m. kovo 19 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 33-34).

Iš P. J. elektroninio laiško, 2022 m. kovo 24 d. siųsto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai A. L., priedų matyti, kad yra pateiktos odinės striukės nuotraukos. Nuotraukose pavaizduota priekinė odinės striukės, su ženkliuku P/P 7/8, pusė, kurios vidurio apačioje, ties užtrauktuku, yra raudonos spalvos dėmės (b. l. 35-40).

UAB „Skubios siuntos“ 2022 m. vasario 3 d. pinigų priėmimo kvite Serija SKS Nr. 0040432 nurodyta, kad P. J. už prekę COO 1Z9008VW7991374632 sumokėjo 1125 Eur (b. l. 43).

Philip Plein parduotuvės 2022 m. sausio 26 d. sąskaitoje – faktūroje Nr. 130624132 nurodyta, kad P. J. už 1125 Eur įsigijo juodos spalvos „Ikoniška Plein“ odinę striukę (b. l. 49).

(Duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriaus specialisto L. L. 2022 m. balandžio 19 d. laiške nurodyta, kad korpuso keitimo, kaip ir viso laikrodžio remonto pasiūlyti negali, nebent galimas keitimas į analogišką renginį, kas kainuotų 378 Eur (b. l. 50).

UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ 2022 m. balandžio 22 d. kvite Nr. 258656/50 nurodyta, kad buvo apmokėta 64,68 Eur už neurochirurgo konsultaciją (b. l. 51).

UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Serija: SKR22 Nr. 13, nurodyta, kad už P. J. suteiktas pilno ištyrimo, panoraminės Ro, šoninės Ro, diagnostinių modelių, skenavimo, fotografavimo paslaugas būtina sumokėti 170 Eur (b. l. 52).

UAB (duomenys neskelbtini) paciento P. J. 2022 m. balandžio 20 d. išraše iš medicininių dokumentų matyti, kad P. J. medicininio patikrinimo metu nustatytas nuskilęs 22 dantis, stebimas emalio – danties lūžis, suaižėjęs emalis vertikaliai, ryškus emalio (ar skilimas ra gilesnis negalima nustatyti kol nėra simptomatikos) skilimas danteniniame trečdalyje. Rekomenduojamas 22 danties atstatymas. Būtina stebėti 22 danties horizontalų lūžį – galimas mikropralaidumas ir danties pulpos pažeidimas ateityje. Diagnozė : Fractura coronae d 22. Atlikta: pilnas ištyrimas ir gydymo plano sudarymas. Siūlomi alternatyvūs gydymo būdai – alternatyva A ir alternatyva B. Alternatyva A – procedūros vertė 650 Eur. Pagrindinės rizikos – neuždaromas emalio lūžis, dėl galimo patogenų patekimo į gilesnius danties audinius, galimas danties/danties kanalų pažeidimas ateityje. Kompozitas nėra tvari medžiaga, būtinas periodinis poliravimas, rekonstrukcija nutrupėjimo atvejais. Plomba yra porėta medžiaga, todėl, laikui bėgant, ima skirtis natūralaus danties audinio ir plombos spalva. Kompoziciją keisti po maždaug 5 metų. Alternatyva B – procedūros vertė 1550 Eur. Pagrindinės rizikos – paruošiant dantį jis yra reikšmingai šlifuojamas. Laminančių medžiaga nors ir yra tvari, tarnavimo/galiojimo laikas iki 10 metų, bet pasitaiko atvejų kai skyla anksčiau, todėl laminačių keitimas gali būti reikalingas daug anksčiau (b. l. 53-54).

Iš kaltinamojo P. P. banko sąskaitos išrašo matyti, kad P. P. 2022 m. gegužės 9 d. į P. J. naudojamą banko sąskaitą pervedė 500 Eur neturtinei žalai ir 3500 Eur turtinei žalai atlyginti (b. l. 55).

Iš P. J. elektroninio laiško, siųsto 2022 m. gegužės 11 d. policijos pareigūnei D. P., priedų matyti, kad P. J. pateikė laikrodžio nuotrauką, kurioje matyti laikrodis su ekrano deformacija ir nubrozdinimais (b. l. 56-58).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. P. 2022 m. gegužės 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo susiekta su automobilio VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytoju O. M. ir savininke R. S., kurie nurodė, kad pretenzijų dėl automobilio apgadinimo niekam neturi (b. l. 72).

2022 m. kovo 30 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo stebėjimo kamerų, kurios yra ant naktinio klubo (duomenys neskelbtini) pastato adresu (duomenys neskelbtini), įrašai. Vaizdo įrašai buvo gauti el. paštu, naudojantis Wetransfer programa. Apžiūrimi trys vaizdo įrašai „A01_20220319062200.mp4“, „A02_20220319062200.mp4“ ir „A02_20220319064446.mp4“, apžiūrimi naudojantis Windows Media Players programa. Vaizdo įraše „A02_20220319062200.mp4“ matome, kad yra nurodyta įvykio data 2022-03-29 ir laikas nuo 06:22:02 val. iki 06:44:46 val. Matome, kad šalia įėjimo į klubą (duomenys neskelbtini) stovi taksi VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) . Apie 06:22:45 val. atsidaro klubo durys ir iš jo į lauką išeina mergina (Nr.1), kuri apsirengus juodais ilgais aukštakulniais batais, juodos spalvos pėdkelnėmis, su juodos spalvos sijonu, su striuke juodos spalvos, tačiau ant striukės apačios ir viršaus yra baltos spalvos kailiukas, juodų ilgų plaukų. Apie 06:23:32 val. išeina vyras (Nr. 2), kuris apsirengęs mėlynos spalvos džinsais, tamsios spalvos batais, su juodos spalvos striuke, ant galvos užsidėjęs languotą tamsios spalvos kepurę. Su šiuo vyru kartu išeina ir kitas vyras (Nr. 3), kuris apsirengęs juodos spalvos kelnėmis, tamsios spalvos batais, juodos spalvos megztiniu, juodos spalvos ilgesniu paltu, ant galvos taip pat užsidėjęs tamsios spalvos kepurę, iš vaizdo įrašo matome, kad šis vyras su barzda. Apie 06:23:39 val. iš klubo išeina vyras (Nr. 4), kuris apsirengęs juodos spalvos kelnėmis, juodos spalvos batais, juodos spalvos striuke, rankoje laiko piniginę - rankinę, tamsių trumpų plaukų. Su šiuo vyru kartu išeina vyras (Nr. 5), kuris apsirengęs juodos spalvos batais, juodos spalvos kelnėmis, tamsios mėlynos spalvos striuke, trumpų tamsių plaukų. Visi paminėti žmonės išėję į lauką, prie klubo durų bendrauja. Apie 06:24:34 val. mergina (Nr. 1) matome, kad pasiima rankinę iš vyro (Nr. 4) ir nueina prie šalia klubo stovinčio taksi automobilio. Likusieji vyrai toliau šneka. Apie 06:24:51 val. vyras (Nr. 4) prieina prie vyro (Nr. 2) suima jį abejomis savo rankomis už vyro (Nr. 2) rankų per alkūnes ir jį trenkia su veidu į stovintį taksį automobilio kapotą. Po šio smūgio vyras (Nr. 2) nukrenta ant žemės, o vyras (Nr. 3) ir vyras (Nr. 5) pribėga prie vyro (Nr.4) ir jį atitraukia nuo vyro (Nr. 2). Vyras (Nr. 3) padeda atsistoti ant žemės gulinčiam vyrui (Nr.2). O vyras (Nr.5) ir moteris (Nr.1) atitraukia ir laiko vyrą (Nr. 4). Apie 06:25:10 val. nuo žemės atsistoja vyras (Nr. 2) ir iš taksi išlipa vairuotojas, kuris apžiūrinėją taksi automobilio kapotą. Apie 06:25:37 val. prie vyrų (Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5) ir merginos (Nr.1) prisijungia kita mergina (Nr. 6). Toliau vyksta pokalbis tarp žmonių. Vyras (Nr. 2) stovi kiek toliau, valosi savo veidą, o vyrą (Nr. 4) laiko vyras (Nr. 5), vyksta žodinis konfliktas. Toliau visi matome, kad išsiskirsto grupelėmis. Vyras (Nr. 2) kalbasi su mergina (Nr. 1), vyras (Nr. 3, 4, 5) ir mergina (Nr. 6) nueina link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir jų ši vaizdo kamera daugiau nefilmuoja. Taksi automobilis taip pat pavažiuoja atbuliniu link (duomenys neskelbtini) pusės ir jo nefilmuoja ši vaizdo kamera. Daugiau šiame vaizdo įraše reikšmingos informacijos tyrime nėra. Vaizdo įraše „A01_20220319062200.mp4“ matome tą patį įvykį ir tuo pačiu laiku, tik iš kitos vaizdo stebėjimo kameros filmavimo perimetro. Matome, kaip visi išeidinėja iš klubo (duomenys neskelbtini) . Apie 06:24:52 val. tas pats vaizdas, kaip vyras (Nr. 4) paima savo abejomis rankomis vyrą (Nr. 2), jį trenkia į taksi automobilio kapotą su veidu, po ko vyras (Nr. 2) nukrenta ant žemės. Šiame vaizdo įraše daugiau papildomos informacijos reikšmingos tyrimui nėra. Apžiūrimas vaizdo įrašas „A02_20220319064446.mp4“ kuriame matome vaizdo įrašų tęsinį jau po incidento. Vyras (Nr. 2) ir vyras (Nr. 3) stovi šalia klubo (duomenys neskelbtini) , apie 06:52:37 val. prie jų prieina kitas vyras, su kuriuo jie nueina visi link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Vaizdo įrašų pabaiga. Daugiau vaizdo įrašuose reikšmingos informacijos tyrimui nėra. Prie vaizdo įrašo apžiūros protokolo pridėtos įvyko nuotraukos (b. l. 76-79).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos rašte nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01- 1- 09956- 22 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta 45,01 Eur žala dėl nukentėjusiojo P. J. gydymo yra atlyginta, todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio nereikš (b. l. 81).

Iš P. P. banko sąskaitos išrašo matyti, kad P. P. 2022 m. balandžio 14 d. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos sumokėjo 45,01 Eur (b. l. 82).

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašte nurodyta, kad P. J. dėl 2022 m. kovo 19 d. smurtinio įvykio metu patirtų traumų išduotas nedarbingumo pažymėjimas už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. Apdraustasis nepateikė prašymo skirti ligos išmoką (b. l. 85).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro alternatyvūs požymiai – viešoji tvarka gali būti sutrikdoma įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Esminę reikšmę nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį turi šios nusikalstamos veikos padarymo vieta, o būtent – viešoji vieta, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Tik tuo atveju, jeigu objektyvioji nusikaltimo pusė yra realizuojama viešoje vietoje asmuo gali atsakyti pagal BK 284 straipsnio į dalį.

BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tyčia, o veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas.

Žemesnės instancijos teismas

Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą turi būti nustatyti veikos padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais – demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K- 513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad P. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Kaltinamasis P. P. savo kaltę pripažino tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Pastarasis viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad jam inkriminuotu laiku ir vietoje – 2022 m. kovo 19 d., apie 06.20 val., lauke šalia naktinio klubo (duomenys neskelbtini) panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo P. J. atžvilgiu – pastarąjį paėmė už rankų ir trenkė veidu į šalia stovėjusį automobilį. Fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu aplinkybę patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. 898/2022 (01), kurioje pripažinta, kad dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų, P. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pabrėžtina, kad kaltinamojo parodymai bei specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys esminės aplinkybėse atitinka tiek nukentėjusiojo P. J., tiek liudytojų V. V. ir O. M. ikiteisminio tyrimo metu pateiktus parodymus. Nors minėti liudytojai ir nukentėjusysis negalėjo nurodyti konkretaus asmens, kuris nukentėjusiojo P. J. atžvilgiu 2022 m. kovo 19 d., apie 06.20 val., šalia naktinio klubo (duomenys neskelbtini) panaudojo fizinį smurtą, tačiau jų pateikti parodymai apie įvykusio konflikto dinamiką, smurtavusio asmens veiksmus tiek fizinio smurto panaudojimo metu, tiek po jo, atitinka kaltinamojo viso baudžiamojo proceso metu pateiktus parodymus bei įvykį užfiksavusių vaizdo įrašų apžiūros metu nustatytus duomenis. Todėl aptartų įrodymų visuma nesuteikia teismui pagrindo abejoti, kad būtent kaltinamasis P. P. padarė jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat neturi pagrindo nepripažinti, kad kaltinamasis P. P. fizinį smurtą nukentėjusiojo P. J. atžvilgiu panaudojo vietoje, atitinkančioje viešosios vietos reikalavimus, o būtent - lauke, šalia naktinio klubo (duomenys neskelbtini), bei tai padarė kitų asmenų akivaizdoje. Minėtas kaltinamajam inkriminuotas faktines aplinkybes patvirtina tiek atliktos įvykio vietos apžiūros protokolas, tiek paties kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų V. V. bei O. M. parodymai, iš kurių matyti, kad vieta, kurioje kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą buvo prieinama kiekvienam pašaliniam asmeniui, joje laisvai judėjo kiti asmenys ir į ją bet kada buvo galima patekti, o įvykio metu, be kaltinamojo ir nukentėjusiojo, ten buvo ir kiti asmenys - anksčiau minėti liudytojai, naktinio klubo apsaugos darbuotojai ir kaltinamojo sutuoktinė.

Anksčiau teismo aptartų įrodymų kontekste teismas konstatuoja ir tai, kad dėl kaltinamojo P. P. nusikalstamų veiksmų, buvo sukelti BK 284 straipsnio sudėtyje numatyti pavojingi padariniai, realiai sutrikdę visuomenės rimtį ir tvarką.

Iš baudžiamosios bylos duomenų (nukentėjusiojo, kaltinamojo, liudytojų O. M. ir V. V. parodymų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. 898/2022 (01)) matyti, kad nukentėjusiojo P. J. atžvilgiu buvo panaudotos fizinis smurtas, pastarajam sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą. Kartotinai pabrėžtina, kad minėtas fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas viešoje vietoje – lauke, šalia naktinio klubo (duomenys neskelbtini) , iš esmės be pateisinamos priežasties, kitų su konfliktu nesusijusių asmenų, kurie bandė minėtą konfliktą nutraukti, akivaizdoje. Akivaizdu, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir visuomenės rimtis – fizinis smurtas buvo panaudotas kitiems asmenims laisvai prieinamoje vietoje, jų akivaizdoje, kurie dėl kilusio konflikto buvo priversti imtis tikslingų veiksmų, nukreiptų minėtą konfliktą išspręsti. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje yra pripažįstama, kad smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K- 719/2012).

Be to, teismas neturi pagrindo nepripažinti, kad kaltinamajam inkriminuoti veiksmai pasižymėjo tiesiogine neapibrėžta tyčia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K- 447/2012). Kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad nenumanė, jog dėl nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto smurto pastarasis taip stipriai atsitrenks į stovėjusio automobilio variklio dangtį ir tai paveiks aplinkinius, tačiau tiek pastarojo ankstesnis teistumas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, tiek pastarojo nukentėjusiojo atžvilgiu atliktų veiksmų dinamika bei vieta, leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad sutrikdys visuomenės tvarką ir rimtį, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad P. P. 2022 m. kovo 19 d., apie 06.20 val., viešoje vietoje – lauke, šalia naktinio klubo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) , konflikto metu kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sugriebęs P. J. už rankų trenkė jį veidu į šalia stovėjusio taksi automobilio „Volkswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , variklio dangtį, dėl ko nuo suduoto smūgio P. J. nugriuvo ant grindinio, tokiais savo veiksmais padarydamas P. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda apatinės lūpos gleivinėje su odos nubrozdinimu lūpos raudonyje, II-o viršutinio danties iš kairės daliniu vainiko lūžiu, poodinėmis kraujosruvomis veido dešinėje, kairėje rankoje, dešiniame kelyje bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo P. P. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam P. P. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas nusikaltimas, priskirtinas nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis), taip pat įvertina ir kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo P. P. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis P. P. nurodė, kad fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu pastarasis panaudojo dėl tarp jų prasidėjusio konflikto, tačiau teismas neturi pagrindo pripažinti, kad kaltinamojo veiksmai buvo išprovokuoti nukentėjusiojo elgesio ir šią aplinkybę pripažinti kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tiek iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažino įrodymais, tiek iš paties kaltinamojo teismo posėdžio metu pateiktų parodymų matyti, kad fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas išimtinai dėl menkavertės priežasties – kelių ištartų žodžių, kas, atsižvelgiant į galiojančią teismų praktiką, nėra pripažintina provokuojančiu nukentėjusiojo elgesiu ir sąlygojančiu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymą. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, Nr. 2K-P-135-648/2016). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste anksčiau aptartoje teismų praktikoje nurodyti nukentėjusiojo provokuojančio elgesio kriterijai nebuvo nustatyti.

BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kuri padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis P. P. šiame baudžiamajame procese jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, kuri buvo pripažinta padaryta Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamuoju įsakymu (b. l. 119-120). Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą aplinkybę, pripažįsta, kad kaltinamojo P. P. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis šią nusikalstamą veiką padarė, esant neišnykusiam teistumui - būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiojo P. J. gynėjas nurodė, kad P. P. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė, būdamas pavojingas recidyvistas. Su minėta advokato išvada negalima sutikti. Pagal BK 27 straipsnio 2 dalyje numatytą teisinį reguliavimą, asmuo pavojingu recidyvistu gali būti pripažįstamas tik tuo atveju, jeigu pastarasis naują nusikalstamą veiką padaro turėdamas neišnykusį teistumą už dviejų kategorijų nusikaltimus – sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Juo labiau, pastarojo naujai padaryta nusikalstama veika taip pat turi būti ne mažiau pavojinga nei jo ankstesni padaryti nusikaltimai – naujai padaromas nusikaltimas turi būti labai sunkus arba sunkus. Nagrinėjamos bylos kontekste įvertinus anksčiau aptartą teisinį reguliavimą bei duomenis apie nuteistojo P. P. ankstesnį teistumą, pripažintina, kad kaltinamasis P. P. neatitinka pavojingo recidyvisto kategorijos. Pastarasis anksčiau yra teistas, tačiau tik už nesunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymą, šioje baudžiamojoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl pastarojo baudžiamosios atsakomybės taip pat dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl pastarojo priskirtinumas BK 27 straipsnio 2 dalyje numatytai pavojingo recidyvisto kategorijai yra nepagrįstas.

Be to, nukentėjusiojo gynėjas kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe prašė pripažinti ir tai, kad P. P. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Su šia advokato išvada teismas taip pat negali sutikti. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis P. P. nurodė, kad 2022 m. kovo 19 d., būdamas naktiniame klube, išgėrė kelis nestiprius, alkoholinius kokteilius, tačiau jis jautėsi blaivus ir išgertas alkoholis gėrimas įtakos jo veiksmams neturėjo. Aplinkybių, paneigiančių minėtą kaltinamojo poziciją, byloje nenustatyta – pastarojo neblaivumas po įvykio nebuvo patikrintas, tiek nukentėjusysis, tiek kiti liudytojais apklausti asmenys šios aplinkybės nenurodė, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis P. P. anksčiau du kartus teistas už analogiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, padarymą. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje bei 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskiriant 8 mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant 1 metų laikotarpiui, bei baudžiamojo poveikio priemonę – 6 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nusikalstamų veikų fondą. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų 2019 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis P. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir jam paskirta 52 MGL dydžio bauda. Kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka, dalis baudų sumokėta, dirbantis, vedęs, turi du vaikus. Byloje nėra duomenų, kad P. P. anksčiau buvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį P. P. charakterizuojančių duomenų visumą, įskaitant ir jo ankstesnių teistumų faktą ir paskirtų bausmių neefektyvumą sulaikant kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su teismo nustatytais įpareigojimais ir draudimais (BK 48 straipsnio 2, 4 bei 5 dalys).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, vienerių metų trukmės laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais bei draudimais: 1) įpareigojimu dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) įpareigojimu tęsti darbą, o jo netekus pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) draudimu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) 4) draudimu lankytis naktiniuose klubuose (BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktai, 5 dalies 1 ir 4 punktai); atitinka kaltinamojo P. P. asmenybę ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą.

Bylos nagrinėjimo teisme metu prokurorė kaltinamajam papildomai prašė skirti draudimą lankytis visose vietose, kuriose yra prekiaujama alkoholiu, tačiau teismas, atsižvelgdamas į vietų, kurioje prekiaujama alkoholių, įvairovę ir jų priskirtinumą vietoms, kuriose yra teikiamos ir kitos paslaugos, neatsiejamos nuo būtinių socialinių poreikių tenkinimo, pripažįsta, kad minėto, papildomo draudimo pritaikytas būtų netikslingas ir sunkiai įvykdomas.

Be anksčiau aptartų draudimų ir įpareigojimų, bylos nagrinėjimo teisme metu prokurorė kaltinamajam prašė skirti įpareigojimą visą bausmės laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos daugiau nei 7 paroms. Teismo įsitikinimu anksčiau aptartų teismo skirtinų įpareigojimų ir draudimų visetas yra pakankamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytiems tikslams pasiekti, todėl šio prokurorės draudimo kaltinamajam skirti netikslinga.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. kaltinamajam skirtina galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su anksčiau išvardintais draudimais ir įpareigojimais.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu - 2022 m. balandžio 25 d. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo P. P. priteisti 4307,68 Eur turtinei ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei patirtas išlaidas dėl advokato suteiktų paslaugų. Nukentėjusiojo teigimu, dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų buvo sugadinta 1125 Eur vertės odinė striukė bei 375 Eur vertės laikrodis, dėl po galvos traumos besitęsiančių galvos skausmų nukentėjusysis patyrė 64,68 Eur medicininių konsultacinių išlaidų, o dėl įvykio metu patirtų dantų sužalojimų nukentėjusysis patyrė 170 Eur vertės medicininių stomatologinių diagnostinių tyrimų išlaidų. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad paties danties atstatymo paslaugos kainuos 2570 Eur (1200 Eur laminatė, 350 Eur „enlighten smiles“ sistema ir 6 x 170 Eur vertės periodiniai kontrolės tyrimai po danties protezavimo). Nukentėjusysis patirtos žalos dydį grindžia pridėdamas: 2022 m. sausio 26 d. sąskaitos už striukę kopiją (b. l. 48-49); 2022 m. balandžio 19 d. elektroninio laiško dėl laikrodžio keitimo kopiją (b. l. 50); 2022 m. balandžio 22 d. neurochirurgo konsultacijos sąskaitos kopiją (b. l. 51); 2022 m. balandžio 20 d. sąskaitos už stomatologinės diagnostikos paslaugos kopiją (b. l. 52); 2022 m. balandžio 20 d. danties gydymo plano kopiją (b. l. 53-54). Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis taip pat nurodo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jis patyrė 2000 Eur dydžio neturtinę žalą, kadangi dėl minėtų nusikalstamų veiksmų jis jautė ne tik fizinius, bet ir dvasinius išgyvenimus – išgąstį, baimę, nesaugumo jausmą, pažeminimą, nusivylimą ir pasitikėjimo praradimą. Juo labiau, smurtiniai veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje ir kitų asmenų akivaizdoje. Nukentėjusysis iki šiol jaučia skausmą (skauda galvą), turi vykti į gydymo įstaigas, vartoti vaistus, smurto pasekmės yra jaučiamos iki šiol, todėl jis patyrė ir patiria ne tik dvasinius, bet ir fizinius, estetinius nepatogumus, ką vertina 2000 Eur suma (b. l. 44- 54).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 84- 648/2019). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019).

Nukentėjusiojo P. J. civilinio ieškinio dalyje, susijusioje su pastarojo patirta turtine žala, jo patirti turtiniai nuostoliai yra apibrėžti 4307,68 Eur suma, kurią sudaro – sugadintos odinės striukės (1125 Eur) vertė, sugadinto laikrodžio (375 Eur) vertė bei suteiktų ir planuojamų suteikti medicininių paslaugų išlaidos (64,68 Eur vertės gydytojo neurologo konsultacija bei 2570 Eur vertės suteiktos ir planuojamos suteikti odontologo paslaugos). Kartu yra pateikti minėtas išlaidas ir nuostolius patvirtinantys dokumentai – kvitas už gydytojo neurologo suteiktas paslaugas, odinės striukės kainą patvirtinanti sąskaita – faktūra bei nuotraukos, iš kurių matyti striukės apgadinimas krauju, išvada dėl laikrodžio pataisymo negalimumo ir laikrodžio nuotrauka, iš kurios matyti laikrodžio apgadinimai, taip pat kvitas už suteiktas odontologijos paslaugas ir gydymo planas su numatytų procedūrų kainomis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos faktą patvirtinančius dokumentus, pripažįsta, kad nukentėjusiojo P. J. civilinio ieškinio dalis dėl 4307,68 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsta. Kartu teismas anksčiau aptartų įrodymų visumos kontekste, pabrėžia, kad tarp kaltinamojo P. P. veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, nukentėjusiojo nurodyto turto (odinės striukės bei laikrodžio) vertė yra pagrįsta tiek šio turtą įgijimą patvirtinančiu dokumentu bei išvada dėl jų vertės, tiek jų sugadinimą atspindinčiomis nuotraukomis, o patirtos išlaidos (medicininių paslaugų suteikimas ir gydymo plano sudarymas) yra pagrįstos tiek suteiktų paslaugų įkainius patvirtinančiais kvitais, tiek išsamiai aptartu gydymo planu bei nukentėjusiojo teismo posėdžio pateiktais paaiškinimais, kurias teismas neturi pagrindo netikėti.

Nors bylos nagrinėjimo teisme metu tiek kaltinamasis, tiek kaltinamojo gynėjas nurodė, kad nėra tikslinga nukentėjusiojo turtinė žala pripažinti išlaidas, planuojamas patirti dėl nukentėjusiojo pagal gydymo planą suplanuotų vizitų pas odontologą, tačiau teismas su šiais argumentais negali sutikti.

Minėtų kaltinamojo ir jo gynėjo argumentų bei aptariamos civilinio ieškinio dalies kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad paprastai civilinė atsakomybė yra taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dėl kaltinamojo P. P. nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto P. J. buvo nuskeltas 22 dantis (b. l. 33-34, 53-54). Pastarasis dėl minėto sužalojimo kreipėsi konsultacijos į UAB (duomenys neskelbtini), kurį sudarė gydymo planą, susidedantį iš dviejų alternatyvių gydymų. Vieno gydymo vertė – 650 Eur be vizitų, kito – 1550 Eur, be vizitų (su būtinais 6 vizitais procedūroms atlikti – kaina 2570 Eur) (b. l. 53-54). Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis nurodė, kad pasirinko gydymo įstaigos pasiūlytą B kategorijos (2570 Eur vertės) gydymo programą, kadangi minėtas gydymas turi žymiai mažesnį rizikos veiksnių kiekį ir procedūros tarnavimo/galiojimo laikas yra iki 10 metų – žymiai ilgesnis, nei pirmos procedūros atveju. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiojo P. J. patirtos fizinės žalos dalis - nuskilęs dantis, kurio pašalinimas yra būtinas per kuo greitesnį laikotarpį, yra akivaizdi. Kaltinamojo ir jo gynėjo ginčijama UAB (duomenys neskelbtini) suteiktų ir suteiktinų paslaugų vertė yra pagrįsta tinkamais įrodymais, minėtos paslaugos yra būtinos, realios ir protingos, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajam P. J. paskirtas vykdomas ir planuojamas vykdyti gydymas nesudaro pastarojo patirtos turtinės žalos.

Minėtų aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis P. P. nukentėjusiajam P. J. jau atlygino dalį pastarojo patirtos turtinės žalos – 3500 Eur (b. l. 55).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, nukentėjusiojo P. J. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies (neatlygintina dalis – 807,68 Eur) ir iš kaltinamojo P. P. nukentėjusiojo P. J. naudai priteistina likusi turtinės žalos suma – 807,68 Eur.

Be patirtos turtinės žalos, nukentėjusysis iš kaltinamojo P. P. prašo priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalį). Dėl padaryto nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą įstatymų leidėjas yra palikęs bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai.

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamosios bylose, kuriose asmeniui yra padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 bei 284 straipsniai), priteisiamos neturtinės žalos dydis labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 1000 Eur (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 1A- 730-851/2018, Nr. 1A-487-988/2011, LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 272- 648/2015). Tuo tarpu baudžiamosiose bylose, kuriose padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, susijęs su dantų traumomis, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 150 Eur iki 1500 Eur (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-182-468/2021).

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam P. J. smurtiniai veiksmais buvo padaryta muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje su odos nubrozdinimu lūpos raudonyje, II-o viršutinio danties iš kairės dalinis vainiko lūžis, poodinės kraujosruvos veido dešinėje, kairėje rankoje, dešiniame kelyje (b. l. 33-34). Nukentėjusysis buvo sužalotas tyčiniais smurtiniais veiksmais, dėl menkavertės priežasties, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, dėl ko pastarasis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, emocinius išgyvenimus, penkių dienų laikotarpiui pastarajam buvo išduotas nedarbingumas, ilgą laiką negalėjo tinkamai dirbti. Be to, nukentėjusysis iki šiol lankosi gydymo įstaigose, jam paskirtas stomatologinis gydymas, kuris pagal savo specifiką yra ilgalaikis, lydimas sudėtingų ir ilgą laiką trunkančių procedūrų, o nuskilęs dantis iki šiol nėra atstatytas. Tuo tarpu dantį atstačius, yra pakankamai didelė tikimybė ateityje papildomai lankytis dėl danties būklės palaikymo ir pagerinimo.

Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis P. P. dalį neturtinės žalos jau atlygino – nukentėjusiajam sumokėjo 500 Eur (b. l. 55).

Visas anksčiau aptartos aplinkybes įvertinus minėtos teismų praktikos bei sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijų kontekste, pripažintina, kad nukentėjusiojo P. J. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies, prašomos turtinės žalos dydis yra mažintinas iki 1000 Eur (neatlygintina dalis – 500 Eur) ir iš kaltinamojo P. P. nukentėjusiojo naudai priteistina likusi suma – 500 Eur.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas.

Nukentėjusysis P. J. civiliniame ieškinyje prašo priteisti ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat į pripažintą kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam padarytos turtinės ir neturtinės žalos faktą, iš kaltinamojo P. P. nukentėjusiojo P. J. naudai priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško įvykdymo.

Dėl procesinių išlaidų atlyginimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti ir į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Pabrėžtina, kad pagal minėtą normą teismas turi teisę, bet ne pareigą, asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos.

Kasacinėje teismo praktikoje yra išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 313- 489/2019, 2K-144-222/2020, 2K-165-648/2020, 2K-236-495/2021 ir kt.).

Tiek nukentėjusysis civiliniame ieškinyje, tiek pastarojo advokatas bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė prašymą iš kaltinamojo P. P. nukentėjusiojo naudai priteisti pastarojo patirtas bylinėjimo išlaidas. Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiojo advokatas pateikė minėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančias PVM sąskaitas – faktūras bei atliktų mokėjimų nurodymus, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam P. J. iki 2022 m. balandžio 30 d. buvo suteiktos 1196,45 Eur vertės teisinės paslaugos (PVM sąskaita – faktūra Nr. 55712), iki 2022 m. birželio 30 d. pastarajam buvo suteiktos 231,72 Eur vertės teisinės paslaugos ( PVM sąskaita – faktūra Nr. 56464), o iki 2022 m. liepos 27 d. – 837, 51 Eur vertės teisinės paslaugos (PVM sąskaita – faktūra Nr. 56465). Iš viso nukentėjusysis už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 2265,68 Eur.

Iš nukentėjusiojo pateiktų duomenų matyti, kad pastarajam teisinės paslaugos buvo teikiamos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Nukentėjusiojo vardu buvo parengtas civilinis ieškinys, jis buvo atstovautas ir ikiteisminio tyrimo metu, teisinės paslaugos buvo teikiamos ir bylą nagrinėjant teisme. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, ne ilgesnį nei 3 valandos, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla nebuvo didelės apimties, kaltinamasis savo kaltę pripažino, visos bylos aplinkybės buvo aiškios, o itin sudėtingi teisės taikymo klausimai nebuvo sprendžiami. Pažymėtina, kad asmuo, reikšdamas turtinius reikalavimus kitam asmeniui, turi elgtis atsakingai ir sąžiningai, įvertinti savo veiksmų padarinius kito asmens interesams ir prisiimti atsakomybę, jei jo reikalavimai bus nepagrįsti ar tik iš dalies pagrįsti, kartu suprasdamas, kad tokiu atveju jis gali negauti patirtų išlaidų atlyginimo.

Teismas, anksčiau įvertintų aplinkybių kontekste įvertinęs prašomų priteisti teisinių paslaugų dydį, pripažįsta, kad jos nėra proporcingos bylos sudėtingumui ir patirtoms advokato laiko sąnaudoms, todėl laikytinos nepagrįstomis ir mažintinos iki 800 Eur.

Kiti klausimai

Kaltinamasis P. P. laikinas sulaikytas nebuvo. Proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas nepaskirtas.

P. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 106-107). Ji paliktina iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu P. P. skirtini: 1) įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) įpareigojimas tęsti darbą, o jo netekus pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį); 4) draudimas lankytis naktiniuose klubuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. P. paskirti 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu P. P. skirtini: 1) įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) įpareigojimas tęsti darbą, o jo netekus pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) 4) draudimas lankytis naktiniuose klubuose.

Bausmės pradžią P. P. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

P. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl 6307,68 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo P. P. P. J. naudai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 807,68 Eur turtinei žalai atlyginti ir priteisti iš kaltinamojo P. P. 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos.

Iš P. P. priteisti P. J. 800 Eur proceso išlaidų už advokato atstovavimą jam procese. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

P. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti nuteistajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties, teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė