Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. T. ieškinį atsakovei valstybės įmonei ,,Turto bankas“, trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Atsakovė VĮ Turto bankas ir trečiasis asmuo VMI teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka (per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą), atsakovė ir trečiasis asmuo prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant, todėl civilinė byla išnagrinėta atsakovei ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

6. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. S. ir U. P. susilaukė dukrų C. R. (iki santuokos – S.), gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. E. (iki santuokos – S.), gimusios (duomenys neskelbtini).

7. A. E. (iki santuokos – S.) ir J. E. susituokė (duomenys neskelbtini). Šeimoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra B. T. (iki santuokos – E.) (ieškovė). (duomenys neskelbtini) B. T. (iki santuokos – E.) (ieškovė) sudarė santuoką su V. T. Ieškovės mama A. E. mirė (duomenys neskelbtini).

8. Ieškovės teta (ieškovės mamos A. E. (iki santuokos – S.) sesuo) C. R. (iki santuokos – S.), ir F. R., susituokė (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateiktais duomenimis, C. R. ir F. R. vaikų nesusilaukė. C. R. sutuoktinis F. R. mirė (duomenys neskelbtini).

9. Po F. R. mirties (duomenys neskelbtini), išduotame 1982 m. rugpjūčio 16 d. Paveldėjimo pagal testamentą liudijime nurodyta, kad pagal F. R. testamentą, po jo mirties atsiradusio palikimo, kurį, be kita ko, sudaro ir 0,74 dalis gyvenamojo namo su 0,74 dalimi ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), įpėdinė yra B. T. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. lapkričio 18 d. išrašo matyti, kad ieškovei B. T. nuosavybės teise pagal 1982 m. rugpjūčio 17 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3639, priklauso 74/100 dalys nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

10. C. R. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko palikimas, kurį sudarė 26/100 dalys nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

11. Trečiojo asmens VMI pateiktais duomenimis 1991 m. vasario 22 d. Mažeikių rajono valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į tuometinę Mažeikių notarų kontorą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo valstybei ir pranešė, jog (duomenys neskelbtini) mirus C. R. liko palikimas, kurį sudarė gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) ir, kadangi kitų paveldėtojų nenustatyta, prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą valstybei. VMI pateiktais duomenimis, 1991 m. liudijimas VMI nebuvo išduotas.

13. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. lapkričio 18 d. išrašo matyti, kad Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė nuo 2024 m. spalio 28 d. buvo įregistruota į 26/100 dalis gyvenamojo namo su statiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2024 m. spalio 10 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 1RL-2847.

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2025 m. sausio 21 d. kreipėsi į teismą ieškiniu, siekdama įteisinti po tetos C. R. (ieškovės motinos sesuo) mirties likusio turto paveldėjimą, paveldėjimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu, nurodo, kad po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, pradėdama paveldimą turtą valdyti kaip savo.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

15. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

16. Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

17. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

18. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Toks kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad sprendžiant bylą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktinės aplinkybės turi būti vertinamos individualizuotai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtą, turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalgą bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1).

19. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Kaip minėta, reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

20. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga, ieškovės pateiktais įrodymais bei ieškovės atstovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovė nuo pat tetos C. R. mirties (duomenys neskelbtini) rūpinosi po tetos mirties atsiradusiu palikimu – 26/100 dalimi nekilnojamojo turto – 26/100 dalimi gyvenamojo namo su 26/100 dalimi statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, ieškovei B. T., pagal 1982 m. rugpjūčio 17 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3639, nuosavybės teise priklauso 74/100 dalys nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, su 74/100 dalimi statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Šis turtas ieškovei priklausė dar iki tetos C. R. atsiradimo momento ((duomenys neskelbtini)).

21. Ieškovės, kartu su ieškiniu pateikti duomenys iš kurių ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos mokesčio valstybei sumokėjimą patvirtinantys mokėjimo kvitai, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą pagrindžiantys duomenys, iš kurių ir šilumos sistemos įrengimo darbų priėmimo-perdavimo perdavimo aktas; gyvenamojo namo šiltinimo darbų priėmimo-perdavimo aktas; stogo dangos remonto darbų atlikimo aktas ir kt., PVM sąskaitos-faktūros, duomenys apie jų apmokėjimą, taip pat pateiktos sutartys dėl komunalinių paslaugų teikimo, gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini), apmokėjimo už šias paslaugas duomenys, patvirtina, kad ieškovė B. T. po tetos C. R. mirties (duomenys neskelbtini) rūpinosi visu gyvenamuoju namu su statiniais, t. y. mokėjo mokesčius už teikiamas paslaugas, rūpinosi, remontavo tiek jai priklausančią 74/100 dalį gyvenamojo namo ir statinių, tiek ir po tetos C. R. mirties likusia 26/100 dalimi gyvenamojo namo ir statinių. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji savo teta C. R. rūpinosi iki jos mirties, o po jos mirties rūpinosi jos laidotuvėmis, kapo sutvarkymu, kurį prižiūri iki šiol. B. T. iki šiol rūpinasi gyvenamuoju namu su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), rūpinasi gyvenamojo namo aplinka, o šiuo metu šiame name gyvena ieškovės dukra J. S. su šeima.

22. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Be to, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name (bute), kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, taip pat namo (buto) priežiūra, prievolių, susijusių su namu (butu), vykdymas (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimas ir pan.) yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

23. Teismo vertinimu byloje nustatytos aplinkybės atitinka sprendimo 17 punkte paminėtus kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, sudarančius pagrindą konstatuoti, kad ieškovė palikėjos C. R. palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, kadangi po tetos C. R. mirties ir toliau rūpinosi visu gyvenamuoju namu, t. y. tiek ieškovei priklausančia 74/100 dalimi gyvenamojo namo su statiniais, tiek ir tetai priklausiusia 26/100 dalimi gyvenamojo namo su statiniais. Ieškovė visą gyvenamąjį namą su statiniais, neišskirdama turto dalių, valdė kaip savo, naudojo, prižiūrėjo turtą, t. y. tiek gyvenamojo namo dalį, tiek namo dalyje likusį kitą turtą, atnaujino gyvenamojo namo šildymo sistemą, keitė langus, tvarkė elektros įvadą, keitė gyvenamojo namo stogo dangą, tvarkė gyvenamojo namo aplinką, mokėjo būstui teikiamus komunalinius mokesčius, mokėjo valstybinio žemės sklypo (esančio (duomenys neskelbtini)) nuomos mokestį valstybei. Ieškovė aktyvius veiksmus po tetos C. R. mirties atsiradusiam palikimui priimti atliko per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau dėl teisinių žinių stokos laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą jai nebuvo išduotas.

24. Nagrinėjamu atveju nei atsakovė VĮ Turto bankas, nei trečiasis asmuo VMI, prieštaravimų dėl ieškovės ieškiniu pareikštų reikalavimų nereiškė. Byloje esančiais duomenimis, kitų asmenų, turinčių suinteresuotumą bylos baigtimi, galimų palikėjos C. R. įpėdinių, nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad C. R. mirė (duomenys neskelbtini). Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 1RL-2847, išduotas 2024 m. spalio 10 d. Per daugiau nei 30 m. laikotarpį dėl palikimo, atsiradusio po C. R. mirties, į notarų biurą niekas nesikreipė. Akcentuotina, jog nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama priimant palikimą ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos pagal CK 5.67 straipsnį, tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).???

25. Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto ieškovas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.

26. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovė B. T. po tetos C. R. mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu

27. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

28. CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Nagrinėjamu atveju VĮ „Turto bankas“ nurodo, kad ieškovas yra praleidęs terminą ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą.

29. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas, kai palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

30. Remiantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos). Šiuo atveju ieškovė yra pirmesnės eilės įpėdinis pagal įstatymą prieš atsakovę (valstybę). Pirmesnės eilės palikėjos C. R. įpėdinių civilinės bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. CK 5.8 straipsnyje nustatytas vienų metų terminas ginčyti paveldėjimo teisėtumui šiam pareikštam reikalavimui nepraleistas. Todėl teismui byloje konstatavus faktą, jog ieškovė po tetos C. R. mirties faktiniu valdymu priėmė jos palikimą, nebelieka CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Taigi valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijamas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, nesusiklostė. Pagrindo išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą nebuvimas pats savaime patvirtina jo neteisėtumą, nes jo įforminimo metu ieškovė buvo teisėta palikimo savininkė, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti ginčo palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir kitų procesinių klausimų išsprendimo

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė duomenis apie tai, kad už teismui pareikštą ieškinį sumokėjo 110,00 Eur žyminį mokestį, tačiau prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš priešingos šalies nereiškė. Nagrinėjamu atveju, ieškovė inicijavo procesą bei sieja šio ieškinio pateikimo pasekmes savo interesų atžvilgiu, atsakovės kaltų veiksmų šioje byloje teismas nenustatė, taigi šioje byloje nėra pagrindo vertinti, kad šalių procesinis elgesys buvo netinkamas ir, kad atsakovė turėtų atlyginti ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Civilinė byla Nr. 2A-1597-264/2019). Todėl, įvertinus aptartą, nesant prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsižvelgus į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, bylinėjimosi išlaidos iš VĮ „Turto bankas“ ieškovei B. T. nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

32. VMI pateiktame atsiliepime nurodė, kad paveldėjimo proceso metu patyrė 20,98 Eur išlaidas. Nors VMI turi teisę reikalauti, kad ieškovė, jeigu yra tam būtinosios teisės aktuose nustatytos sąlygos, kaip C. R. įpėdinė padengtų VMI išlaidas valstybei (CK 5.52 straipsnis), įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju šių išlaidų pagrįstumas nėra nagrinėjamos bylos teisminio nagrinėjimo dalykas, be to, atsižvelgiant į tai, kad VMI prašymo dėl šių išlaidų priteisimo iš bylos šalių nereiškė, teismas dėl šių išlaidų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tetos C. R., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, kurį sudaro 26/100 dalys pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 26/100 dalys pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 26/100 dalys pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 26/100 dalys pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 26/100 dalys pastato – kiemo rūsio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 26/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Pripažinti negaliojančiu 2024 m. spalio 10 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 1RL-2847, išduotą Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Reginos Lemežienės, paveldėjimo bylos Nr. 33 / 1991 m., NETSVEP identifikavimo Nr. 1046775340.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą išsiųsti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto ir Testamentų registrams.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.