- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-19
- Bylos Nr.
- 1A-160-309/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- K. V., ir E
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas), Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas K. V. atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Į bausmės laiką K. V. įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. 11.30 val. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. 9.30 val. (dvi paros).
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir E. D. bei E. G., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. K. V. nuteistas už tai, kad veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – bendrininkų grupėje su E. D. ir E. G., K. V. esant apsvaigusiam nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pagrobė svetimą turtą, t. y. 2019 m. rugsėjo 24 d., tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 23.00 val., išdaužus namo langą, įsibrovė į patalpą – J. K. priklausantį negyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš ten pagrobė svetimą, J. K. priklausantį turtą: kampinį šlifuoklį Makita, 55 Eur vertės, kietą diską ADATA, 1 TB talpos, 40 Eur vertės, pilkos spalvos kuprinę, 6 Eur vertės, pilkos spalvos kuprinę, 10 Eur vertės, 2 vnt. vyriškų skutimosi putų Gillette, po 3 Eur, bendros 6 Eur vertės, 0,7 l viskio butelį H. C., 50 Eur vertės, 40 vnt. kolekcinių alkoholio buteliukų su įvairiu alkoholiu, po 3 Eur, bendros 120 Eur vertės, elektrinį akmens pjoviklį GMC, 80 Eur vertės, bevertį kelioninį peiliuką, bevertį kelioninį šaukštą, ir taip padarė nukentėjusiajai J. K. 367 Eur turtinę žalą.
2. Be to, K. V. nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą, t. y. 2019 m. rugsėjo 24 d., tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 23.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sugadino svetimą nukentėjusiosios J. K. turtą – plaktuku išdaužė plastikinio lango stiklo paketą 279,99 Eur vertės, ir taip nukentėjusiajai J. K. padarė 279,99 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras A. Dževečka prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021m. vasario 26 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, K. V. paskirtos galutinės subendrintos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Laisvės atėmimo bausmę K. V. paskirti atlikti pataisos namuose. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.
3.1. Skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu teisingai paskyrė K. V. bausmę, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 75 straipsnį. Pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-306- 697/2019 ir kt.). Be to, taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018). Tokios pat praktikos laikosi ir Šiaulių apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnio nuostatų) taikymo (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-166-300/2020, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-268-519/2020 ir kt.).
3.2. Pasak apelianto, nors šiuo atveju buvo formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnį, nes K. V. nuteistas už apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, jam paskirta subendrinta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, tačiau nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus K. V. bausmės vykdymą, nes jis yra net 14 kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, ne kartą teistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas. Atkreipia dėmesį, kad nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, K. V. padarė 2019 m. rugsėjo 24 d., t. y. vos tik atlikęs Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) jam paskirtą arešto bausmę. Visa tai, prokuroro vertinimu, rodo, kad K. V. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo ankstesnio netinkamo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje nustatytų bendro gyvenimo taisyklių. K. V. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Akivaizdu, jog praeityje (2019 metais) kelis kartus jam taikytos švelnesnės bausmės (areštas), nepasiekė BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, nes neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Taip pat nurodo, kad K. V. nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, yra baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, o jo nurodytos ir nuosprendyje teismo akcentuotos aplinkybės, kad jis (K. V.) prižiūri neįgalią močiutę, uždarbiauja pas ūkininkus, nepateikus tai patvirtinančių duomenų, yra deklaratyvaus pobūdžio. Be to, K. V., darydamas nusikalstamas veikas, jau žinojo, kad reikia prižiūrėti neįgalią močiutę, dirbti pas ūkininkus, tačiau akivaizdu, jog šeiminės aplinkybės, darbas nesulaikė jo nuo nusikaltimų darymo ir tai nėra išskirtinės aplinkybės, švelninančios nusikaltusio asmens padėtį bei suteikiančios jam privilegijų, lyginant su kitais nusikaltusiais asmenimis. Paties kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jis ilgiau nei vienus metus nenusikalto, pradėjo integruotis į gyvenimą, nėra pagrindas išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Visos šios aplinkybės, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, kad K. V. yra linkęs nusikalsti, siekti savo tikslų neteisėtais būdais, todėl atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam K. V. gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos pastarojo veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio nusikaltimus, jų nevertindamas kritiškai ir suvokdamas tai kaip elementarų pragyvenimo šaltinį. Prokuroro manymu, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo K. V. elgesio, užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.
4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro A. Dževečkos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju prokuroro apeliaciniame skunde nuteistojo K. V. kaltės klausimas nekeliamas, keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas – prašoma panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsniu, K. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.
7. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
8. Pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-565-139/2016). Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).
9. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo K. V., atsižvelgė į tai, kad pastarasis nurodė, jog prižiūri neįgalią močiutę, uždarbiauja pas ūkininkus, ilgiau nei vienus metus nenusikalto, pradėjo integruotis į gyvenimą, nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, spręsdamas BK 75 straipsnio taikymo klausimą, nepagrįstai neatsižvelgė į kitas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes, t. y. į tai, kad nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, K. V. padarė vos tik atlikęs Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą arešto bausmę, pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas yra recidyvistas, tinkamai neįvertino ir to, kad K. V. anksčiau teistas net 14 kartų, daug kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei, iš jų 7 kartus teistas už analogiškus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 1 kartą – už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, 2 kartus – už nusikaltimus, numatytus BK 187 straipsnio 3 dalyje (3 t., b. l. 60–73), o tai rodo, kad K. V. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, neįvertina savo veiksmų pavojingumo, nekeičia savo elgesio, ankstesniais teismų nuosprendžiais jam skirtos bausmės poveikio pastarajam nepadarė – jis toliau pažeidinėja įstatymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad darydamas naujas nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, K. V. buvo aktyviausias iš visų bendrininkų, būtent jis iš namų atsineštu plaktuku išdaužė namo langą. Be to, K. V. yra daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, 2019 metais jis net 15 kartų baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį už smulkias vagystes (3 t., b. l. 45–59), bylos duomenimis nedirba (3 t., b. l. 43), teisiamajame posėdyje nurodė, kad ieškosis darbo (4 t., b. l. 113–117). Kaip teisingai pažymėta prokuroro apeliaciniame skunde, jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad nuteistasis uždarbiauja pas ūkininkus ir prižiūri neįgalią močiutę, be to, jei tokios aplinkybės realiai ir egzistuoja, akivaizdu, kad jos nesulaiko nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo. Pastebėtina ir tai, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu K. V. nurodė, kad vagystės tikslas buvo pinigai (2 t., b. l. 153–154, parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme), o tai sudaro pagrindą manyti, kad pastarasis lėšas pragyvenimui gali gauti iš nusikalstamų veikų darymo. Esant visumai nurodytų aplinkybių, kartu įvertinus ir skundžiamame nuosprendyje akcentuotą aplinkybę, kad K. V. nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, konstatuojama, kad pirmosios teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog yra pagrindas manyti, jog šiuo atveju bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti atidedant jam paskirtos bausmės vykdymą ir paskiriant įpareigojimus.
10. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeis nusikalstamus K. V. polinkius. Kaip teisingai pastebėta prokuroro skunde, bylos duomenys liudija, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, siekti savo tikslų neteisėtais būdais, o ne keisti savo nusikalstamus polinkius ir laikytis įstatymų bei visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Dėl to darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
11. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam K. V., net ir paskyrus jam BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas, prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) – naikinama nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam K. V. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas.
12. Prokuroras skunde, be kita ko, prašė laisvės atėmimo bausmę K. V. paskirti atlikti pataisos namuose. Tenkinti šį prašymą teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, nes 2020 m. liepos 1 d. netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria remiantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atliks pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose ir sprendimą dėl konkrečios laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos priims ne teismas, o kardomojo kalinimo vietos administracija. Dėl to prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
13. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
14. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (12.35 Mr) PT-3142, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam K. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 90 Eur išlaidų, teismui pateikta 2021 m. balandžio 29 d., t. y. teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, šis klausimas teismo posėdžio metu svarstytas nebuvo, proceso dalyviai dėl to nepasisakė, sprendžiama, kad šiuo atveju priteisti iš nuteistojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra pagrindo, todėl šios išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. vasario 26 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį, kuria K. V., vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo K. V. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Į bausmės laiką K. V. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. 11.30 val. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. 9.30 val. (dvi paras).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.