Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. J. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2815-286/2022 pagal ieškovo A. L. (A. L.) ieškinį M. J. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, abipusės restitucijos taikymo bei papildomų išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu ieškovas prašė: nutraukti 2022-02-04 automobilio BMW X5 pirkimo–pardavimo sandorį, sudarytą tarp jo ir atsakovo pagal 2022-02-04 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikyti dvišalę restituciją – priteisti jo naudai iš atsakovo 10 300 Eur, o automobilį BMW X5 grąžinti atsakovui; priteisti iš atsakovo jo naudai 50 Eur automobilio BMW X5 defektų nustatymo kaštus; priteisti iš atsakovo jo naudai 544,50 Eur, sumokėtus UAB „Autopretenzija“ už konsultacijas, teikiant pretenzijas atsakovui; priteisti iš atsakovo jo naudai 25,40 Eur, sumokėtus UAB „Tuvlita“ už automobilio BMW X5 privalomosios techninės apžiūros patikrą; priteisti iš atsakovo jo naudai 353,60 Eur už tralo paslaugas; priteisti sumokėtą žyminį mokestį 249 Eur; priteisti iš atsakovo jo naudai 5 % metinių palūkanų nuo civilinės bylos Nr. e2-2815-286/2022 iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2022-02-04 18.15 val. pagal sąskaitą faktūrą MA Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sąskaita), sumokėjęs 10 300 Eur, įsigijo 2008 metų gamybos baltos spalvos automobilį BMW X5, VIN: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis). Atsakovas transporto priemonių pardavimo portalo www.autoplius.lt skelbime Nr. (duomenys neskelbtini) deklaravo, kad parduodamas Automobilis be defektų, ir išvardino daug Automobilio privalumų. Automobilio aprašymas skelbime atitiko ieškomo automobilio kriterijus, todėl susisiekė su atsakovu dėl Automobilio apžiūros. Telefonu sutarė Automobilį apžiūrėti atsakovo gyvenamojoje vietoje. Apžiūrėjęs Automobilį matė, jog dienos šviesos veikia netinkamai, o atsakovas informavo, kad neveikia trys pakaitinimo žvakės. Kitų Automobilio trūkumų atsakovas neminėjo. Automobiliu pavažiavo apie 25 km, pasiekdamas iki 120 km/h greitį. Variklis bandymo metu neskleidė jokio triukšmo, pavarų dėžė dirbo sklandžiai, variklis išsijungė normaliai. Kėbulo detalių sujungimai iš išorės atrodė tvarkingi. Atrodė, kad viskas atitinka Automobilio aprašymą skelbime, todėl pasirašė Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir grynais pinigais sumokėjo sutartą kainą – 10 300 Eur.

3. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė, jog prieš įregistravimą VĮ „Regitra“ Automobilį 2022-02-09 nugabeno į automobilių remonto dirbtuves, kad būtų atliktas techninis aptarnavimas. Dirbtuvių meistrai informavo, kad Automobilis turi daug paslėptų defektų, kurių neįmanoma buvo pamatyti jo pirkimo metu. Buvo pastebėti šie gedimai: nuėmus dugno apsaugą matėsi netvarkingi Automobilio laidai, trūko dugno apsaugų, galimai skilęs Automobilio rėmas (lanžeronas), degalų purkštukai apsemti skysčiu, nėra katalizatoriaus ir DPF filtro, dėl kurių pašalinimo Automobilis neatitinka teisiniuose aktuose keliamų reikalavimų ir jo eksploatavimas draudžiamas. Kai 2022-02-10 atvyko prie atsakovo namų, atsakovas sutiko su visais nurodytais Automobilio trūkumais, ir jie susitarė, kad 2022-02-11 atsakovas Automobilį pasiims ir grąžins visą sumokėtą sumą, bet 2022-02-11, 12 val., atsakovas paskambino ir pasakė, kad apsigalvojo – automobilio nepasiims ir sumokėtų pinigų negrąžins. Pokalbio metu atsakovas pasakė, kad privalomąją valstybinę techninę apžiūrą galima atlikti už pinigus ir niekas netikrins defektų. 2022-02-14 Automobilį užregistravo į automobilių remonto dirbtuves MB „Bamservisas“ išsamiai automobilio apžiūrai–defektacijai ir informavo apie tai atsakovą. Atsakovas į pranešimą nereagavo.

4. Automobilis buvo neregistruotas VĮ „Regitra“ ir dalyvauti viešajame eisme negalėjo, todėl į MB „Bamservisas“ buvo pristatytas evakuatoriumi. Dirbtuvėse buvo nustatyta daugybė Automobilio trūkumų: 1. Galinio reduktoriaus alyvos prasisunkimas. 2. Galinio kairės pusės pusašio išorinės „granatos“ apsaugos pažeidimas. 3. Galinio dešinės pusės rato stabdžių kaladėlių daviklis nesumontuotas/iškritęs. 4. Duslintuvo apsaugos „ekranai“ pažeisti ir nepritvirtinti. 5. Dugno apsaugų bei slenksčių apsaugų tvirtinimo dalių trūkumas. 6. Nedidelis variklio alyvos prasisunkimas pro alyvos išleidimo varžtą. 7. Nėra stabdžių disko apsaugos (priekis, kairė pusė). 8. Nėra katalizatoriaus bei DPF filtro. 9. Galinio kairiojo sparno apsauga „moldingas“ netvarkingai sumontuotas. 10. Priekinis dešinės pusės rūko žibintas užrasojęs. 11. Po variklio dangčiu matyti negamykliniai pravesti laidai. 12. Variklio apačioje esantys laidai nepritvirtinti arba pritvirtinti prie judančių pakabos dalių. 13. Degalų purkštukai apsemti skysčiu. 14. Pažeista durų apdaila (priekis, dešinė pusė). 15. Yra kėbulo trūkimas (priekis, dešinė pusė, ties amortizatoriaus tvirtinimo vieta). 16. Yra aktyvių klaidų automobilio valdymo blokuose. Su tokiais trūkumais Automobilis valstybinės privalomosios techninės apžiūros niekaip nepraeitų. Žinodamas apie juos, jokiu būdu nebūtų sudaręs Automobilio pirkimo–pardavimo sandorio. Automobilis buvo parduotas su daniškais dokumentais ir Danijoje atlikta technine apžiūra. Automobilių remonto dirbtuvės išsamiame defektų aprašyme nurodė, kad pirkėjas, vizualiai apžiūrėdamas Automobilį, galėjo pastebėti netvarkingą „moldingo“ sumontavimą, priekinio rūko žibinto užrasojimą ir pažeistą durų apdailą, bet be specialių priemonių, žinių ir įrankių kitų defektų pastebėti negalėjo. Defektacijos metu nustatyta, kad preliminari Automobilio remonto darbų ir detalių kaina yra 3326 Eur. Už defektacijos aktą sumokėjo 50 Eur, o už evakuatoriaus paslaugas – 160 Eur. 2022-02-14 kreipėsi į UAB „Autopretenzija“, kad ginčas dėl netinkamos kokybės Automobilio įsigijimo būtų išspręstas ikiteisminėje stadijoje. Atsakovui pateikė 2022-02-25 pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto, kurioje buvo duotas 10 dienų terminas atsiliepimui pateikti. 2022-03-17 gautas atsakovo atstovo advokato padėjėjo D. R. atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad atsakovas nesutinka su pretenzija pilna apimtimi. Nesutikdamas su tokiu atsakymu, 2022-03-21 parengė ir išsiuntė pakartotinę pretenziją. 2022-03-31 atsakymu į pakartotinę pretenziją dar kartą patvirtintas nesutikimas su pretenzija pilna apimtimi. Nuo 2022-02-14 Automobilis stovi nenaudojamas. 2022-02-14 sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyti jokie privalomi duomenys apie transporto priemonės trūkumus. Mano, jog atsakovas, parduodamas Automobilį, nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti pirkėjui, kad Automobilis atitinka sutarties sąlygas, ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių Automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, todėl atsakovas turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.431¹ straipsnio bei motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo imperatyvius reikalavimus transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti Automobilio defektus ir trūkumus. Nustatyti Automobilio defektai ir trūkumai laikytini esminiu sutarties pažeidimu, nes dėl paslėptų trūkumų neturi galimybės eksploatuoti Automobilį taip, kaip tai numato gamintojas. Atsakovas yra automobilių prekyba užsiimantis asmuo, vykdantis komercinę veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl turi prisiimti riziką dėl paslėptų savo parduodamų automobilių defektų.

5. 2022-07-28 Automobilis buvo nugabentas atlikti privalomąją techninę apžiūrą, kurios metu nustatyta, kad Automobilis neatitinka techninių reikalavimų ir negali dalyvauti viešajame eisme. Techninės apžiūros akte nustatyta 10 didelių trūkumų, o pagal Apžiūros atlikimo aprašo 15.1.3. punktą kiekvienas didelis trūkumas (DT) sudaro pagrindą išvadai, jog transporto priemonė neatitinka privalomosios techninės apžiūros reikalavimų. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad Automobilio trūkumai atsirado dėl to, jog jis pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles ir dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Automobilis po pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo nebuvo eksploatuojamas. Tiek apžiūros atlikimui MB „Bamservisas“, tiek privalomosios techninės apžiūros atlikimui UAB TUVLITA Automobilis buvo nugabentas tralu. Ieškovas pabrėžė, kad nėra profesionalus lenktynininkas, o Danijos Karalystėje atlikta privalomoji techninė apžiūra nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad Automobilis atitiko ginčo sandoriui keliamus kokybės reikalavimus, nes pirkimo–pardavimo sandoris sudarytas dėl daikto, parduodamo Lietuvos Respublikoje, ir skirto dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje. Pagal Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-10-26 įsakymu Nr. 2B-231, 2 punktą, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, nurodomi šie trūkumai: 1) stabdžių sistemos; 2) vairo mechanizmo ir pakabos elementų; 3) apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; 4) vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; 5) dujų išmetimo sistemos. Atsakovas pirkimo–pardavimo sandorio metu neatskleidė esminės informacijos apie Automobilį. Toks elgesys yra nesąžiningas ir sudaro pagrindą aptariamus Automobilio trūkumus laikyti paslėptais trūkumais, už kuriuos atsako atsakovas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Skundžiamu 2022 m. spalio 19 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, nutraukė 2022-02-04 automobilio BMW X5, VIN kodo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį pagal 2022-02-04 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovo A. L. ir atsakovo M. J.; priteisti ieškovui A. L. iš atsakovo M. J. už automobilį sumokėtus pinigus – 10 300 Eur, 973,50 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 11 273,50 Eur, skaičiuojant nuo 2022-05-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2 897,09 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; automobilį BMW X5, VIN kodo Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti M. J. nuosavybėn.

7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įsigyjant automobilį, ieškovas visų nurodytų Automobilio trūkumų nežinojo, atsakovas pardavimo metu jų neatskleidė (ar kaip nurodo – nežinojo), trūkumai išaiškėjo iš karto po sutarties sudarymo (po 5 dienų), t. y. negalėjo atsirasti dėl ieškovo veiksmų ir jo kaltės, trūkumai vizualiai nesimatė, nebuvo akivaizdūs, vadinasi, buvo paslėpti, dėl ko bet koks atidus pirkėjas nebūtų galėjęs jų pastebėti be specialaus tyrimo, todėl nupirkto daikto kokybės trūkumai yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis teisę reikalauti ieškovui atsisakyti sutarties ir taikyti CK 6.334 straipsnio 4 dalį. Ši ieškovo prašoma taikyti griežčiausia priemonė negali būti laikoma neproporcinga, kaip teigia atsakovas, nes ieškovas įsigytu Automobiliu negali naudotis, neįsigijo jo tikslu laikyti nenaudojamą.

8. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog 2022-07-28 Automobilio privalomosios techninės apžiūros atlikimo metu buvo nustatyta, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų ir negalima dalyvauti viešajame eisme, todėl akivaizdu, jog ieškovas negali naudoti jos pagal tiesioginę paskirtį. Be to, tokį automobilį eksploatuoti draudžia ir teisės aktai, o būtent Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtinti „Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai“, kurių 16 punkte nurodyta, kad, atliekant techninę apžiūrą, nustatyti transporto priemonės trūkumai vertinami pagal šiuos vertinimo kriterijus: nedidelis trūkumas (NT) – trūkumas, nedarantis didelio poveikio transporto priemonės saugai arba aplinkai, ir (ar) kitas nežymus neatitikties faktas; didelis trūkumas (DT) – trūkumas, dėl kurio gali pablogėti transporto priemonės sauga, kuris gali daryti poveikį aplinkai arba dėl kurio gali kilti pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, ir (ar) kitas svarbesnis neatitikties faktas; pavojingas trūkumas (PT) – trūkumas, keliantis tiesioginį ir neišvengiamą pavojų kelių eismo saugai arba darantis poveikį aplinkai ir tokia transporto priemone draudžiama važiuoti. Šio įsakymo 18 punkte nurodyta, kad transporto priemonė, kuriai nustatyti trūkumai įvertinti daugiau nei vienu šių Techninių reikalavimų 16 punkte nurodytu vertinimo kriterijumi, priskiriama prie didesnį trūkumą atitinkančio vertinimo kriterijaus, todėl tais atvejais, kai nustatoma nedidelis (~ių) trūkumas (-ų) ir didelis (-ių) trūkumas (-ai) ar pavojingas (-i) trūkumas (-ai), transporto priemonei nesuteikiama teisė dalyvauti viešajame eisme. Susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr. 3-406 „Dėl privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo aprašo 24 punkte nurodyta, kad techninės apžiūros rezultatų ataskaita su joje nurodytais privalomosios apžiūros metu nustatytais dideliais trūkumais ir (ar) pavojingais trūkumais, nesuteikia teisės dalyvauti viešajame eisme. Taigi, Lietuvos ir Vokietijos UAB TUVLITA Vilniaus techninės apžiūros centrui nustačius 10 didelių ir 2 nedidelius transporto priemonės trūkumus, nurodyta transporto priemone dalyvauti viešajame eisme negali. Atsakovas priešingų įrodymų, t. y. įrodymų, patvirtinančių kitokią, tinkamą eksploatuoti transporto priemonės būklę, nepateikė, ekspertizės byloje neprašė. Aplinkybė, kad Automobilio techninė apžiūra buvo atlikta Danijos Karalystėje 2021-12-10 ir galiojo iki 2023 metų gruodžio mėnesio, kuomet pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2022-02-04, o Automobilio techninis įvertinimas atliktas 2022-07-28, nesudaro pagrindo išvadai, kad Automobilis buvo tinkamos techninės būklės jo pardavimo metu, kaip teigia atsakovas. Teismas sutiko su atsakovu, kad parduotas Automobilis pakankamai senas (14 metų) bei daug naudotas (rida virš 350000 km), ir kad dalis techninės apžiūros metu nustatytų didelių trūkumų galėjo atsirasti dėl ilgos Automobilio eksploatacijos, tačiau vien tai neleidžia daryti išvados, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu turėjo tikėtis, kad Automobilis dėl jo natūralaus nusidėvėjimo bus be dujų filtro ir katalizatoriaus.

9. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių dėl ieškovo neatidumo, o atsakovas ir pats neginčijo nežinojęs (netikrinęs), ar perduodamame automobilyje yra dujų filtras ir katalizatorius, nes, kaip nurodė, pilnai pasitikėjo Danijos Karalystėje atliktos Automobilio techninės apžiūros aktu, todėl Automobilio prieš pardavimą netikrino, tačiau toks nežinojimas neatleidžia jo nuo įstatyme nustatytos pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktą.

10. Skundžiamame sprendime nurodoma ir tai, jog aplinkybė, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovas M. J. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. L. reikalavimų dėl automobilio BMW X5, VIN: (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagal 2022-02-04 sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo ir nuostolių atlyginimo netenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei priimti naujai pateikiamus įrodymus.

11.1. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas yra nesąžininga ginčo šalis, o taikytos ieškovo teisių gynimo priemonė yra neproporcinga, juo labiau kad dujų sistemos remonto išlaidos vadovaujantis vien tik preliminariais ieškovo į bylą pateiktais duomenimis, neviršija 1/3 viso Automobilio kainos, o Automobilis pardavimo momentu turėjo galiojančią bei Danijos Karalystėje patvirtintą techninės apžiūros dokumentą, pripažintiną ir Lietuvos Respublikoje. Todėl pardavimo momentu Automobilis galėjo dalyvauti eisme ir tą patvirtina ne tik šią teisę suteikiantis dokumentas, bet ir faktas, kad ieškovas su Automobiliu išvyko iš jo įsigijimo vietos. Taigi, pardavimo momentu ieškovui buvo perduota jo lūkesčius atitinkanti prekė.

11.2. Apeliantas tvirtina, jog ieškovas, įsigydamas Automobilį turėjo daugiau žinių apie automobilių sandarą nei vidutinis pirkėjas, tačiau šį faktą bylos nagrinėjimo procese nuslėpė. Šiuo atveju atitinkamų žinių turėjimas ir lėmė ieškovo greitą apsisprendimą pirkti Automobilį.

11.3. Papildomai apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad ieškovui buvo nurodyti Automobilio trūkumai (apšvietimo/žibintų defektai), kurie nepagrįstai įtraukti į defektų visumą sprendžiant dėl Sutarties nutraukimo. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Ieškovas galėjo netrukdomas apžiūrėti Automobilį, kad įsitikintų jo kokybe ir ar tikrinti jį pasirinktame servise.

11.4. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad ieškovas 2022-09-23 vykusiame teismo posėdyje, nebuvo bylos proceso šalimi, kuri sakė tiesą. Teismo posėdžio metu ieškovas teismo paklaustas, ar užsiima lenktynių sportu, teismui atsakė trumpai ir aiškiai „Ne“, todėl sprendime užfiksuota, kad ieškovas neva automobilių sportu niekada neužsiėmė. Taigi ieškovas įtikino teismą, kad yra vidutiniu pirkėju negalinčiu pastebėti netgi matomų automobilio trūkumų ir neišmanančiu automobilių sandaros. Tačiau viešojoje erdvėje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas ne tik užsiėmė automobilių sportu, tačiau ir automobilių prekyba, kas neleidžia ne tik ieškovo pripažinti sąžininga bylos šalimi, tačiau ir tikėti jo nurodytomis aplinkybėmis, kad jis nepakeitė automobilio dujų sistemos per tą dieną, kai transporto priemonė buvo jo žinioje.

11.5. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad apeliantas iš pradžių sutiko atsiimti automobilį be jokių argumentų, nes žinojo, kad nesunkiai ras kitą pirkėją Automobiliui. Tačiau pamatęs, kad ieškovas suderinti Automobilio grąžinimą atvyko su kitu nei prieš tai BMW markės to pačio modelio automobiliu, suprato, kad vienintelis ieškovo tikslas yra bet tokia kaina grąžinti Automobilį. Toks ieškovo nesąžiningas elgesys supykdė apeliantą ir buvo jam nepriimtinas. Apeliantas nesutiko atsiimti Automobilį, nes jokių defektų nuo ieškovo nenuslėpė, o ieškovo nurodyti galimi defektai nesudarė pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį. Be to, apeliantui kėlė abejonių ir pats defektų atsiradimo momentas, nes ieškovas pasirodė išmanantis automobilius, dėl ko itin greitai priėmė sprendimą dėl pirkimo.

11.6. Papildomai nurodoma ir tai, jog byloje yra nurodyti tik ieškovo teiginiai, kad jis 2022-02-09 pristatė Automobilį techniniam aptarnavimui ir buvo informuotas apie galimus paslėptus defektus, tačiau joks apžiūros aktas 2022-02-09 nebuvo įformintas. Todėl manytina, kad teismas sprendime palygino defektus nurodytus 2022-02-15 Akte bei 2022-07-28 Ataskaitoje.

11.7. Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys įrodymai (Aktas ir Ataskaita) vienas kitam prieštarauja, teismas be jokio pagrindo nustatė, kad šie dokumentai iš esmės identiški, todėl galima teigti, kad šioje byloje buvo specialių žinių poreikis. Nors teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad pats apeliantas ekspertizės byloje neprašė, iš tiesų buvo priešingai – 2022-09-23 teismo posėdžio metu apeliantas prašė skirti ekspertizę, tačiau teismas prašymą atmetė akivaizdžiai patvirtindamas, kad byloje esančių įrodymų pakankama priimti sprendimą.

11.8. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepašalino įrodymuose esančių akivaizdžių prieštaravimų, o turėdamas diskreciją veikti nesiėmė jokių veiksmų, kad šie prieštaravimai būtų pašalinti. Dėl to, įvertinus šioje byloje egzistuojančias aplinkybes, nėra jokio pagrindo priimtą sprendimą laikyti pagrįstu bei objektyviu.

12. Atsiliepimu ieškovas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei nepriimti atsakovo pateikiamų naujų įrodymų.

12.1. Nurodo, kad apeliantas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teisme kelia naują reikalavimą dėl Apžiūros akto ir Ataskaitos nevienodumo, taip pat teikia naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Svarbu ir tai, jog transporto priemonės ieškovui turėjo būti perduota be defektų, kaip ir buvo nurodyta viešame skelbime, o taip pat Automobilis turėjo atitikti privalomuosius techninės apžiūros reikalavimus.

12.2. Atsiliepime pabrėžiama ir tai, kad aplinkybę, jog Automobilis perdavimo metu neatitiko nei sutartinių (be defektų), nei įstatyminių kokybės reikalavimų (dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje), pagrindžia byloje esantys įrodymai bei paties atsakovo veiksmai (jis neginčijo faktinės aplinkybės, jog Automobilis turi trūkumus, užfiksuotus Apžiūros akte ir Apžiūros ataskaitoje). Be to, lyginamoji Apžiūros akto ir Apžiūros ataskaitos analizė akivaizdžiai atskleidžia, jog tiek Apžiūros akte, tiek ir Apžiūros ataskaitoje, yra užfiksuoti tie patys ir/ar susiję Automobilio trūkumai, o byloje nėra jokio pagrindo skirti ekspertizę, kadangi atsakovo procesinės įrodinėjimo pareigos neįgyvendinimas nėra ir negali būti laikomas pagrindu byloje skirti ekspertizę; ekspertizės skyrimas yra teismo diskrecija, bet ne pareiga; egzistuoja pagrįstos abejonės dėl ekspertizės tikslingumo, kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog teismo ekspertas galėtų nustatyti, kada kokie Automobilio trūkumai atsirado.

12.3. Papildomai pabrėžiama, jog 2022-09-23 teismo posėdžio metu pats atsakovas vienareikšmiškai pripažino, jog Automobilio trūkumai atsirado dar iki Automobilio atgabenimo į Lietuvos Respubliką ir todėl egzistavo pirkimo-pardavimo sandorio su ieškovu sudarymo metu. Kita vertus, atsakovas į bylą apskritai nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti, kad Automobilio trūkumai atsirado dėl to, kad ieškovas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikia eilę naujų dokumentų – 2022-11-14 komercinis pasiūlymas; internetinėje erdvėje egzistuojančių skelbimų, kurių dalies datos yra 2022-04-29 ir 2022-10-17, kopijos, o taip pat socialiniame tinkle esančio asmens, kurį atsakovas identifikuoja kaip ieškovą, anketos informacija, iš kurios matyti, kad šis asmuo yra susijęs su automobilių pardavimais, remontu ir pan.

16. Įvertinęs prašomų prijungti dokumentų turinį, aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2022 m. spalio 19 d., apelianto paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog naujų įrodymų būtinybė iškilo vėliau, kad bent dalies šių dokumentų nebuvo galima pateikti anksčiau ar kad naujai pateikiami įrodymai patvirtina esminę aplinkybę ar faktą, kuris nebuvo ir negalėjo būti žinomas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas. Dėl šių priežasčių pateiktus dokumentus, kurie teisingam bylos išsprendimui esminės reikšmės neturi, atsisakoma priimti.

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog šalys 2022-02-04 sudarė pirkimo–pardavimo sandorį pagal 2022-02-14 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovas nupirko iš atsakovo Automobilį BMW X5, (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad automobilio kaina 8 500 Eur, tačiau šalys neginčijo, kad ieškovas už automobilį sumokėjo 10 300 Eur. Jokie transporto priemonės trūkumai sąskaitoje faktūroje nėra nurodyti. Skelbime, patalpintame internetinėje svetainėje www.autoplius.lt, taip pat nurodyta, kad parduodamas Automobilis defektų neturi, techninė apžiūra galioja iki 2023 metų gruodžio mėnesio (apžiūra atlikta 2021-12-10 Danijos Karalystėje, automobilio rida apžiūros metu 352 000 km, jokių transporto priemonės gedimų nenustatyta). Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2022-03-17 atsiliepime į pretenziją atsakovas patvirtino, kad parduoto Automobilio rida buvo apie 352 796 km.

18. Kartu byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas 2022-02-09, t. y. vos po keleto dienų nuo Automobilio įsigijimo, nugabeno transporto priemonę į automobilių remonto dirbtuves, kur buvo nustatyti šie automobilio trūkumai: 1. Galinio reduktoriaus alyvos prasisunkimas. 2. Galinio kairės pusės pusašio išorinės „granatos“ apsaugos pažeidimas. 3. Galinio dešinės pusės rato stabdžių kaladėlių daviklis nesumontuotas/iškritęs. 4. Duslintuvo apsaugos „ekranai“ pažeisti ir nepritvirtinti. 5. Dugno apsaugų bei slenksčių apsaugų tvirtinimo dalių trūkumas. 6. Nedidelis variklio alyvos prasisunkimas pro alyvos išleidimo varžtą. 7. Nėra stabdžių disko apsaugos (priekis, kairė pusė). 8. Nėra katalizatoriaus bei DPF filtro. 9. Galinio kairiojo sparno apsauga „moldingas“ netvarkingai sumontuotas. 10. Priekinis dešinės pusės rūko žibintas užrasojęs. 11. Po variklio dangčiu matyti negamykliniai pravesti laidai. 12. Variklio apačioje esantys laidai nepritvirtinti arba pritvirtinti prie judančių pakabos dalių. 13. Degalų purkštukai apsemti skysčiu. 14. Pažeista durų apdaila (priekis, dešinė pusė). 15. Yra kėbulo trūkimas (priekis, dešinė pusė, ties amortizatoriaus tvirtinimo vieta). 16. Yra aktyvių klaidų automobilio valdymo blokuose. Akte pažymėta, kad dauguma defektų galėjo atsirasi dėl ankstesnių remonto darbų ar dėl natūralaus nusidėvėjimo, o katalizatorius bei DPF filtras buvo išmontuoti ir pakeisti į paprastą vamzdį.

19. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas buvo informuotas apie būsimą Automobilio apžiūrą, galėjo joje dalyvauti. Šią aplinkybę atsakovas iš esmės pripažįsta bei nurodo, kad apžiūroje nedalyvavo dėl to, kad ieškovas nesiekė suderinti apžiūros laiko su juo. Tarp šalių ginčas nekyla ir dėl to, jog ieškovas apie defektus informavo atsakovą, pateikdamas 2022-02-21 pretenziją, kuria reikalavo: 1) savo sąskaita suremontuoti Automobilį ieškovo nurodytose automobilių remonto dirbtuvėse arba kompensuoti Automobilio remonto kaštus; 2) arba 2022-02-04 Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį nutraukti bei grąžinti 10 300 Eur ir sumokėti visas išlaidas. Atsakovas atsisakė tenkinti šiuos reikalavimus.

20. Be to, ieškovas 2022-07-28 Automobilį nugabeno atlikti privalomąją techninę apžiūrą į Lietuvos ir Vokietijos UAB TUVLITA Vilniaus techninės apžiūros centrą. Atlikus apžiūrą nustatyta, jog Automobilis neatitinka techninių reikalavimų ir negali dalyvauti viešajame eisme. Techninės apžiūros akte nustatyti šie dideli Automobilio, kurio rida techninės apžiūros atlikimo metu 352 843 km, trūkumai (pažymėti žyma DT): 1. Nepateikti reikalingi dokumentai – draudimo liudijimas (polisas). 2. Transporto priemonės stabdymo įrangos mechaninė būklė ir veikimas. Bendras stabdžių sistemos įrengimas ir būklė. Kiti sistemos įtaisai (pvz., aušinimo skysčio siurblys, oro džiovintuvas ir pan.) sugedę, pažeisti iš išorės arba paveikti korozijos taip, kad tai gali turėti neigiamos įtakos stabdžių sistemų veikimui (stabdžių diskai). 3. Priekiniai žibintai (artimosios ir tolimosios šviesos). Priekinio žibinto valymo arba apiplovimo įtaisas neveikia. 4. Priekiniai ir galiniai rūko žibintai. Būklė ir veikimas. Yra didelių šviesos sklaidytuvo defektų (kiauryminis pažeidimas ir (ar) yra poveikis skleidžiamai šviesai) (dešinė priekis nesandarus). 5. Priekiniai ir galiniai rūko žibintai. Sureguliavimas. Šviesos pluošto riba sklinda aukščiau nei priekinių žibintų šviesos pluošto riba. 6. Pakaba. Spyruoklės ir stabilizatoriai. Pažeista arba įtrūkusi spyruoklės dalis (kairė priekis, kairė galas). 7. Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Transmisija. Pernelyg didelis pavaros lankstų (kardano kryžmės, lygių kampinių greičių lankstai ar kt.) sudilimas arba pavarų grandinių/diržų nusidėvėjimas (dešinė priekis). 8. Dyzelinio variklio išmetamosios dujos. Išmetamųjų dujų neutralizavimo (toksiškumo mažinimo) įranga. Gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos nėra, pakeista jos konstrukcija, ji pažeista ar neveiksminga. 9. Dyzelinio variklio išmetamosios dujos. Dūmingumas. Variklio būklė ir (ar) veikimas netinkami dūmingumo matavimui atlikti. 10. Kita tarša. Skysčio nuotėkis. Bet koks skysčio nuotėkis, išskyrus vandenį, dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams.

21. Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo konstatuota, jog Automobilio trūkumai negalėjo atsirasti dėl ieškovo veiksmų ir jo kaltės, trūkumai vizualiai nesimatė, nebuvo akivaizdūs, vadinasi, buvo paslėpti, dėl ko bet koks atidus pirkėjas nebūtų galėjęs jų pastebėti be specialaus tyrimo, todėl nupirkto daikto kokybės trūkumai yra esminis sutarties pažeidimas, kadangi ieškovas negali naudotis automobiliu ir tai yra pakankamas pagrindas reikalauti ieškovui atsisakyti sutarties.

22. Apeliaciniu skundu atsakovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas: netinkamai vertino byloje esančius įrodymus; nepašalino prieštaravimų tarp Apžiūros akto ir Apžiūros ataskaitos nepagrįstai neskirdamas ekspertizės, nors akte ir ataskaitoje nustatyti skirtingi Automobilio defektai; neatsižvelgė į tai, kad ieškovas buvo nesąžiningas ir sąmoningai melavo, nes teismo posėdžio metu, davęs priesaiką, nurodė, kad neužsiima automobilių sportu, nors tai netiesa, dėl ko ieškovas, įsigydamas Automobilį, turėjo pakankamai žinių apie automobilio sandarą bei galėjo įvertinti jo būklę; neatkreipė dėmesio į tai, jog nustatyti Automobilio defektai galėjo būti tyčia padaryti ieškovo po transporto priemonės įsigijimo, o be to apie dalį defektų ieškovas buvo informuotas ir tą pripažįsta; o taip pat nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas taikyti griežčiausią ieškovo prašomą teisių gynimo priemonę ir ieškovui leisti atisakyti sutarties.

23. Vertindamas nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, jog CK 6.317 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji pardavėjo pareiga: pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus ir jų kokybę; to paties straipsnio 2 dalyje ši pardavėjo pareiga detalizuota, įtvirtinant įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, ar ne. Taigi CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose.

24. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagrindinė pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui kokybišką, sutarties reikalavimus atitinkančią prekę (CK 6.327, 6.333 straipsniai). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba, dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, jog pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008, 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2019). Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju, pagal sutartį ir pagal Civilinį kodeksą, atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ir detaliai aptarė byloje esančius įrodymus, aktualias teisės aktų nuostatas bei pasisakė dėl atsakovo nurodytų argumentų. Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamame sprendime išdėstytu vertinimu bei padarytomis išvadomis visiškai sutinka bei sprendžia, kad papildomai detaliai kartoti pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes nėra teisinio bei faktinio pagrindo, juo labiau kad apeliaciniu skundu dėstoma pozicija dalyje yra tarpusavyje prieštaraujanti, dalyje keliami visiškai nauji reikalavimai, o dalyje jau detaliai atsakyta pirmosios instancijos teismo.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog Automobilis per beveik pusę metų savo eiga nuvažiavo tik 47 km, iš kurių 25 km ieškovas nurodė nuvažiavęs automobilio apžiūros ir įsigijimo metu. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl Apžiūros akte bei Apžiūros atskaitoje nurodyti trūkumai galėjo atsirasti dėl transporto priemonės eksploatavimo po to, kai ieškovas ją įsigijo. Tačiau tokia situacija sudaro pakankamą pagrįstą spręsti, jog ieškovui buvo perduota transporto priemonė su trūkumais. Tokios išvados nepaneigia atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad Automobilio gedimus bei defektus galėjo tyčia atlikti ieškovas. Viena vertus, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad ieškovas turėjo tikslą bei siekė atlikti tokius veiksmus. Priešingai, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pats atsakovas pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pripažino, jog ieškovo pridėtose 2022-02-14 automobilio apžiūros MB „Bamservisas“ metu darytose nuotraukose matosi stipriai korozijos paveikti varžtai, kurie akivaizdžiai nebuvo sukinėti, bet kuriuos būtinai reikia atsukti, norint pašalinti DPF filtrus ir katalizatorių. Kita vertus, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis, prieš parduodamas transporto priemonę ją tikrino ir matė ar fiksavo, jog Automobilyje yra aptariamas filtras ir katalizatorius. Priešingai, atsakovas nurodo, kad vien tai, jog transporto priemonė turėjo Danijoje galiojančią techninę apžiūrą, to pakanka išvadai, jog katalizatorius ir DPF filtras buvo, nors iš esmės pripažįsta, kad šie objektai galėjo būti pašalinti dar Danijoje. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad aplinkybė, jog ieškovas transporto priemonės faktiškai neeksploatavo ir vos po kelių dienų nuvežė į servisą, kuriame fiksuota, jog transporto priemonės varžtai nebuvo sukinėti, neleidžia pagrįstai įtarti kokius nors ieškovo tyčinius ir nesąžiningus veiksmus siekiant sukurti transporto priemonės defektus.

28. Vienas esminių apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Apžiūros akto bei Apžiūros ataskaitos turinio skirtumus bei nepagrįstai neskyrė ekspertizės, kadangi šiuo atveju yra reikalingos specialiosios žinios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks atsakovo apeliacinio skundo argumentas yra deklaratyvus, kadangi juo siekiama iškelti abejones, kurios, apelianto vertinimu, gali būti pašalintos tik paskyrus ekspertizę.

29. Pirmiausia pažymėtina tai, kad iš pirmosios instancijos teismui atsakovo pateiktų procesinių dokumentų turinio bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog jis pripažino transporto priemonės defektus ar bent jų dalį bei dėstė gynybinę poziciją, jog būtent ieškovas pašalino katalizatorių ir DPF filtrą. Taigi pats atsakovas sutiko su Apžiūros akte bei Apžiūros ataskaitoje nustatytais defektais. Be to, iš esmės analogišką poziciją atsakovas dėsto ir apeliaciniame skunde. Toks teiginių prieštaringumas, kai vienu atveju nurodoma, kad konkretūs defektai buvo atlikti tyčia paties ieškovo, o kartu dar išreiškiama abejonė, ar išvis tokie Automobilio defektai egzistuoja, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad atsakovas iš esmės tik teikia gynybinę poziciją nepateikdamas jokių konkrečių įrodymų. Papildomai pažymėtina, kad aplinkybė, jog Apžiūros akte bei Apžiūros ataskaitoje nurodyti Automobilio trūkumai nėra identiški, niekaip nepaneigia fakto, kad Automobilyje nėra katalizatoriaus ir DPF filtro, kurių nebuvimas užkerta kelią transporto priemonei dalyvauti eisme ir naudoti transporto priemonę pagal paskirtį.

30. Papildomai pažymėtina ir tai, kad Apžiūros akte yra nurodyta, jog nėra katalizatoriaus bei DPF filtro, o Apžiūros ataskaitoje įrašyta, kad gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos nėra, pakeista jos konstrukcija, ji pažeista ar neveiksminga. Atitinkamai aptariamuose aktuose išdėstyti transporto priemonės defektai dėl alyvos ar kitų skysčių taršos (prasisunkimo); stabdžių sistemos trūkumų; išmetamųjų dujų sistemos trūkumų; transporto priemonės pakabos bei važiuoklės trūkumų. Visa tai, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, leidžia pagrįstai vertinti, jog Automobilio trūkumai, dėl kurių transporto priemonės eismas Lietuvos Respublikoje yra draudžiamas, nustatyti Apžiūros akte bei Apžiūros ataskaitoje, iš esmės yra analogiški. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto teismo ekspertizės neskyrimo pirmosios instancijos teisme bei specialiųjų žinių poreikio nagrinėjamu atveju yra atmetami, kaip nepagrįsti, juo labiau kad nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad specialiųjų žinių turintis asmuo galėtų nustatyti, kokiu konkrečiu metu atsirado konkretūs Automobilio defektai.

31. Pateiktame apeliaciniame skunde taip pat itin didelis dėmesys yra skiriamas ieškovo asmenybei, siekiant įrodyti, kad ieškovas buvo nesąžiningas, neatskleidė, kad jis yra susijęs su automobilių sportu, todėl jis, įsigydamas transporto priemonę, jos techninę būklę matė, ją galėjo įvertinti, todėl neturi pagrindo reikalauti taikyti pačios griežčiausios teisių gynimo priemonės ir nutraukti sutartį.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti ir neturi įtakos teisiniam kilusio ginčo vertinimui. Pabrėžtina, kad bet kuris asmuo, net ir tas, kuris turi konkrečių specialiųjų žinių, gali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose ir jo teisės dėl to, kas jis turi specialiųjų žinių, negali būti apribotos. Nagrinėjamu atveju net ir vertinant atsakovo argumentus, kad ieškovas galėjo užsiimti automobilių sportu ar parduoti keletą transporto priemonių (jų dalių) neįrodo ir nepatvirtina, kad tokiam asmeniui parduodamos transporto priemonės kokybės reikalavimai yra kitokie, kad jis neturi teisės kreiptis dėl automobilio trūkumų nustatymo ar atsisakyti sutarties, kai jam buvo parduota transporto priemonė, turinti esminių trūkumų. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad ieškovas, prieš įsigydamas transporto priemonę, jos nepatikrino servise, nesudaro pagrindo atsisakyti ginti jo teises ar spręsti, kad jis prisiėmė riziką dėl transporto priemonės esminių trūkumų, kurių nebuvo galima matyti vizualiai.

33. Kartu pažymėtina, ką visiškai pagrįstai nurodė ir ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, jog pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką vien tai, kad automobilis buvo praėjęs techninę apžiūrą pirkimo metu neįrodo, kad automobilis buvo be trūkumų pardavimo metu. Šiuo atveju techninė apžiūra buvo atlikta net ne Lietuvoje, o Danijoje, todėl apelianto argumentai, kad techninės apžiūros galiojimas patvirtina transporto priemonės tinkamumą bei esminių trūkumų nebuvimą jos pardavimo metu, yra atmetami, kaip nepagrįsti.

34. Kartu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog egzistuoja pagrindas ieškovui pasinaudoti CK 6.364¹ straipsnio 4 dalyje numatytu savo pažeistų teisių gynimo būdu, t. y. vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sandorį ir taikyti dvišalę restituciją. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra paneigta, jog ieškovui įsigyjant Automobilį ši transporto priemonė turėjo esminių trūkumų, kurie nebuvo akivaizdūs bei matomi, bei dėl kurių transporto priemonės negalima eksploatuoti Lietuvos Respublikoje, t. y. ji negali dalyvauti viešame eisme. Tokia situacija, priešingai nei tvirtina apeliantas, neleidžia pripažinti, jog ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra neproporcingas ar pažeidžia atsakovo teises. Priešingai, atsakovui keliant abejones, ar transporto priemonė išvis turi trūkumų bei nurodant, kad galimi defektai yra pašalinami minimaliomis sąnaudomis, situacija, kai transporto priemonės sutarties nutraukimo bei restitucijos yra siekiama išvengti, papildomai pagrindžia vertinimą, kad taikoma ieškovo teisių gynimo priemonė nėra neproporcinga ar neteisinga.

35. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir kitų klausimų

36. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat savo išvadas padarė iš įrodymų visumos, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl išdėstyto skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, priteistinos ieškovo turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 2 420,00 Eur (už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme rengiant teismui teikiamus dokumentus, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovui suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad ieškovo pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių už atsiliepimo į apeliacinį skundą bei prašymo parengimą, yra pagrįstas ir nemažintinas, todėl priteisiamas iš atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. L. (A. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 420,00 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.