Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Virginijos Gudynienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1561-652/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Ūkio banko lizingas ieškinį atsakovui G. K., trečiajam asmeniui antstoliui M. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė: 1) pripažinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pareikšti reikalavimą palikėjo P. K. įpėdiniui G. K. praleidimo priežastis svarbiomis ir terminą pratęsti; 2) priteisti iš atsakovo 7 498,33 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad 2008-08-14 Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutarties Nr. T808046961, sudarytos su P. K., pagrindu pastarajam suteikė kreditą, o P. K. įsipareigojo kreditą grąžinti sutartyje nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį įnešdamas lėšas į ieškovės nurodytą kortelės sąskaitą. P. K. sutarties sąlygų ir savo finansinių įsipareigojimų ieškovei tinkamai nevykdė, todėl sutartis buvo nutraukta. P. K. liko skolingas 7 498,33 Lt, iš kurių 5 689,17 Lt pradelsti periodiniai mokėjimai, 1 809,16 Lt delspinigiai. Iš 2012-10-10 Gyventojų registro išrašo ieškovei tapo žinoma, kad P. K. (duomenys nesklebtini) mirė, o iš 2012-12-04 Testamentų registro išrašo tapo žinoma, kad P. K. palikimą priėmė atsakovas G. K.. Atsakovui 2012-12-11 buvo pateiktas ieškovės raštas, kuriuo buvo prašoma sumokėti palikėjo skolą pagal sutartį. Kadangi ieškovė, administruodama skolą, apie P. K. mirtį sužinojo tik 2012-10-10, o apie palikimą priėmusį asmenį – tik 2012-12-04 gavusi Testamentų registro išrašą ir reikalavimą atsakovui pareiškė iš karto gavusi informaciją apie paveldėtoją, todėl prašė patęsti CK 5.63 straipsnyje numatytą trijų mėnesių terminą reikalavimui palikimą priėmusiam įpėdiniui pareikšti, pripažįstant termino praleidimo priežastis svarbiomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: atnaujino ieškovei terminą pareikšti reikalavimą palikėjo P. K. įpėdiniui G. K.; patvirtino ieškovės 5 689,17 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą atsakovui G. K.; priteisė iš atsakovo ieškovei 150 Lt bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo valstybei 38 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė su P. K. 2008-08-14 sudarė Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. T808046961, pagal kurią buvo nustatytas 10 000 Lt kredito limitas, mėnesio mokėjimas – 117 Lt, kredito limito terminas – 2011-08-31. P. K. kreditą naudojo. Gyventojų registro tarnybos 2012-10-10 duomenimis P. K. mirė (duomenys nesklebtini), Testamentų registre 2012-12-04 atliktos duomenų paieškos duomenimis palikimą po P. K. mirties priėmė atsakovas. Ieškovė 2012-12-11 raštu kreipėsi į atsakovą dėl 5 689,17 Lt skolos sumokėjimo. Teismas iš prie bylos pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0089/11/01782 nustatė, kad 2011-07-13 Panevėžio miesto apylinkės teismas pavedė antstoliui sudaryti palikėjo P. K. turto apyrašą. 2011-08-05 sudarytame paveldimo turto apyraše ieškovės prašoma priteisti skola nebuvo nurodyta. Antstoliui AB Ūkio bankas raštu suteikė informaciją, kad P. K. vardu yra atidaryta lizingo mokėjimo kortelės sąskaita, kurioje lėšų nėra, taip pat nurodė, kad kortelę išdavė UAB Ūkio banko lizingas, todėl dėl detalesnės informacijos antstolis turėtų kreiptis į UAB Ūkio banko lizingas, tačiau antstolis į UAB Ūkio banko lizingas nesikreipė.

Atsakovas prašė taikyti senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių, nes ieškovė dar neturėdama duomenų apie P. K. mirtį kreipėsi į jį dėl skolos grąžinimo, o nesulaukusi atsakymo, patikrino duomenis gyventojų registre, o antstolis, nesikreipdamas dėl detalesnės informacijos į palikėjo kreditą administruojančią UAB Ūkio banko lizingas, surinko netikslią informaciją apie palikėjo prievoles ir dėl šios aplinkybės, nepriklausančios nuo ieškovės valios, ieškovės skola nebuvo įtraukta į turto apyrašą.

Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas palikimą po P. K. mirties priėmė pagal turto apyrašą, į kurį palikėjo skola ieškovei nebuvo įtraukta. Nors nenustatyta, kad dėl įpėdinio kaltės ši skola nebuvo įtraukta į apyrašą, tačiau įpėdinis turėjo nedelsdamas kreiptis dėl turto apyrašo papildymo (CK 5.53 str. 7 d.). Teismas ieškovės nurodytą palikėjo skolą (pradelstus mokėjimus) – 5 689,17 Lt sumai laikė įrodyta, o reikalavimui dėl 1 809,16 Lt, delspinigių, paskaičiuotų už 159 dienas, atsakovo reikalavimu taikė sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Kadangi reikalavimas dėl sutartyje numatytų 0,2 proc. dydžio delspinigių priteisimo už laikotarpį nuo 2012-10-10 iki 2013-03-18 buvo pareikštas 2013-04-03 kartu su reikalavimu atnaujinti terminą kreiptis į palikėjo įpėdinį dėl skolos priteisimo, todėl teismas laikė, kad senaties terminas sietinas su pirma nesumokėta įmoka. Iš ieškovės pateiktų kortelės panaudojimo ataskaitų teismas, nustatęs, kad palikėjas P. K. paskutinę įmoką į ieškovės sąskaitą sumokėjo 2011-04-05, o pagal sutartį mėnesio mokėjimą turėjo atlikti paskutinę mėnesio dieną, senaties termino pradžią reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pareikšti skaičiavo nuo 2011-05-31, kuris baigėsi 2011-11-30. Kadangi ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą reikalavimui dėl 1 809,16 Lt delspinigių priteisimo pareikšti, o atsakovas prašė jį taikyti, teismas šio reikalavimo netenkino pasibaigus ieškinio senaties terminui. Teismo nuomone, termino pareikšti skolinį reikalavimą palikėjo įpėdiniui praleidimo priežastys nėra automatiškai sietinos su ieškinio terminu delspinigiams priteisti. Kadangi byloje nebuvo duomenų apie apyrašo papildymą, todėl teismas ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, t. y. patvirtino ieškovės kreditorinį reikalavimą, o ne priteisė skolą ir dėl to atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimo dėl delspinigių, tačiau nepagrįstai ieškovės nurodytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis ir be pagrindo atnaujino ieškovei terminą pareikšti reikalavimus palikėjo P. K. įpėdiniui – atsakovui. Teismas nesprendė dėl ieškovės nurodytų priežasčių (klientų gausa, teisės specialistų užimtumas ir pan.) svarbumo, tačiau terminą atnaujino. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Nustatytas terminas skatina kreditorius operatyviai reaguoti dėl savo teisių gynimo ir per protingą terminą informuoti mirusio asmens įpėdinius apie turtinius palikėjo įsipareigojimus. Svarbu tai, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad trijų mėnesių termino pratęsimas teismine tvarka reikalingas tik tam tikrais atvejais, dėl tų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos nebuvo pranešta nė vienu iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Apeliantas nurodo, jog jis P. K. palikimą priėmė kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-07-13 nutartimi pavedė antstoliui per 20 dienų nuo nutarties gavimo dienos sudaryti palikėjo P. K. paveldimo turto apyrašą. Antstolis 2011-08-05 sudarė paveldimo turto apyrašą, kuriame nenurodė palikėjo P. K. skolinių pareigų ieškovei, o apeliantui apie palikėjo skolą ieškovei nebuvo žinoma. Šio apyrašo pagrindu notaras 2011-08-30 išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, pagal kurį jis skolinių įsipareigojimui ieškovei nepaveldėjo. Remiantis nurodyta teismų praktika, ieškovė turėjo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki 2011-07-20, bet ne vėliau kaip iki palikimo priėmimo pateikti kreditorinį reikalavimą. Tačiau ieškovė reikalavimą dėl skolos sumokėjimo pateikė tik 2012-12-11, t. y. terminą praleidusi apie 19 mėnesių, o į teismą kreipėsi tik po 24 mėnesių, nenurodydama svarbių termino praleidimo priežasčių.

Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su skundo argumentais, kad terminas kreditoriam reikalavimui mirusiojo įpėdiniui pareikšti atnaujintas ieškovei nenurodžius svarbių termino praleidimo priežasčių ir kad ieškovė nesilaikė įstatymo nustatytos tvarkos tokiems reikalavimams pareikšti. Nurodo, kad 2012-06-04 išsiuntė P. K. pranešimą, kad kortelės su kredito limitu terminas nepratęstas, ir paprašė sumokėti negrąžinto kredito dalį, o negavusi jokio atsakymo, patikrino Gyventojų registro duomenis, iš kurių paaiškėjo, kad P. K. miręs, iš karto ėmėsi priemonių įpėdiniams surasti ir pateikti jiems kreditorinį reikalavimą. Ieškovė neturėjo galimybių apie kliento mirtį sužinoti anksčiau, nes yra daug klientų ir nėra galimybės tikrinti visų asmenų, nemokančių įmokų, duomenis gyventojų registre, kas sukeltų ir neproporcingas išlaidas. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad aplinkybė, susijusi su ieškovės skolos neįtraukimu į P. K. turto apyrašą, nepriklausė nuo ieškovės valios. Turto apyrašas sudarytas nerūpestingai, aplaidžiai, vėliau nepapildytas, todėl neturėtų būti išimtinai ginamos įpėdinio, atsakingo už tinkamo apyrašo sudarymą, teisės neatsižvelgiant į ieškovės teises. Atsakovas turi prisiimti atsakomybę ir įvykdyti prievolę ieškovei.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas atnaujino ieškovei terminą pareikšti reikalavimą palikėjo P. K. įpėdiniui – šios bylos atsakovui G. K., pripažinęs, kad ieškovė terminą praleido dėl svarbių priežasčių, su kuo nesutinka atsakovas, teigdamas, kad pagal suformuotą teismų praktiką kreditorius pateikti reikalavimą įpėdiniui gali ne vėliau kaip palikimo priėmimo, o atsakovui 2011-08-30 jau išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino kreditorių reikalavimams pareikšti taikymo

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. Praleistas reikalavimo pateikimo terminas teismo gali būti atnaujinamas, jeigu praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytų terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Be to, nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto 3 mėnesių termino taikymo, yra nurodęs, kad kai teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus – buvo atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, taigi – kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Tokiomis aplinkybėmis nėra teisinio poreikio spręsti nurodyto trijų mėnesių termino pratęsimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-63/2011). Atsakovas, ginčydamas teismo sprendimą, kuriuo ieškovei buvo atnaujintas terminas reikalavimui palikimą priėmusiam įpėdiniui pareikšti, būtent ir remiasi nurodyta kasacinio teismo praktika ir teigia, kad ieškovė reikalavimą jam galėjusi pareikšti tik iki palikimo priėmimo, kuris buvo priimtas pagal paveldimo turto apyrašą.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 (UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė) nutarė keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011 pradėtą formuoti praktiką, pagal kurią, kai įpėdinis informuojamas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Todėl atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė reikalavimą jam galėjusi pareikšti tik iki palikimo priėmimo, nes jie grindžiami teismų praktika, kuri šiuo metu yra pakeista.

Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino pratęsimo ir termino praleidimo priežasčių svarbos

CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta praleisto termino pratęsimo galimybė, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, leidžia daryti išvadą, kad tam, jog kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nesprendė dėl termino pareikšti reikalavimą įpėdiniui praleidimo priežasčių svarbos, tačiau jį atnaujino. Kolegija atmeta šiuos argumentus, kadangi teismas terminą ieškovei pareikšti reikalavimą įpėdiniui pratęsė, nurodydamas konkrečius tokio sprendimo motyvus, t. y. įvertinęs tai, kad ieškovė 2012-06-04 pranešimu kreipėsi į P. K. dėl skolos grąžinimo ir tik nesulaukusi atsakymo patikrino Gyventojų registro duomenis ir nustatė, kad skolininkas yra miręs, teismas taip pat vertino ir turto apyrašo sudarymo aplinkybes, kuomet antstolis nesurinko pakankamai informacijos apie ieškovės skolą, nors jam buvo nurodyta kreiptis į ieškovę. Pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai laikytini pagrįstais. Nors ieškovė į skolininką ­– P. K. kreipėsi jau pasibaigus įstatymo nustatytam 3 mėnesių terminui nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau tai patvirtina, kad ieškovė neturėjo duomenų apie skolininko mirtį, todėl negalėjo laiku realizuoti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiam įpėdiniui. Ieškovės pareiga periodiškai tikrinti duomenis apie skolininkus ir jiems reikšti pretenzijas tam tikrais periodais nėra nustatyta, todėl negalima daryti išvados, kad ieškovė apie skolininko mirties faktą turėjo sužinoti kur kas anksčiau. Po to, kai ieškovė sužinojo ir nustatė, kad skolininkas yra miręs, t. y. 2012-10-10 ir 202-12-04 išsiaiškino, kas priėmė palikimą, ji nedelsdama 2012-12-11 kreipėsi į palikimą priėmusį įpėdinį dėl kreditorinio reikalavimo. Todėl, įvertinus tai, galima teigti, kad ieškovė terminą pareikšti reikalavimui praleido dėl objektyvių priežasčių, nes jai nežinant apie skolininko mirtį nebuvo jokio objektyvaus pagrindo pareikšti reikalavimą skolininko palikimą priėmusiam kreditoriui.

Ginčo atveju, vertinant termino praleidimo priežastis, svarbūs ir termino praleidimo padariniai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padarinių. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino pratęsimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas (pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-123/2014). Nagrinėjamu atveju atsakovas palikimą priėmė pagal paveldimo turto apyrašą, todėl taikytini CK 5.53 straipsnio reikalavimai. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, o 7 dalyje numatyta, kad įpėdinis, po turto apyrašo sudarymo sužinojęs apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, privalo nedelsdamas kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo, notaro išduotą vykdomąjį pavedimą papildyti turto apyrašą įpėdinis ne vėliau kaip per tris darbo dienas pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui, antstolis, vadovaudamasis įpėdinio pateiktais duomenimis, ne vėliau kaip per tris savaites privalo turto apyrašą papildyti. Tokia įpėdinio pareiga buvo nurodyta ir paveldimo turto apyraše (b. l. 18–19). Tai reiškia, kad atsakovas privalėjo kreiptis dėl turto apyrašo papildymo, todėl atnaujintas terminas atsakovo teisių labiau nesuvaržo, o atvirkščiai, tokiu būdu yra įvykdoma jo įstatyme numatyta pareiga papildyti turto apyrašą. Be to, ir antstolis, sudarydamas paveldimo turto apyrašą ir rinkdamas informaciją apie palikėjo turtą ir skolinius įsipareigojimus, nevisapusiškai išsiaiškino aplinkybes, susijusias su palikėjo P. K. lizingo mokėjimo kortelės sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis ir su tuo susijusiais įsipareigojimais, nors AB Ūkio bankas 2011-07-25 raštu antstoliui buvo pranešęs apie tokią sąskaitą ir nurodė, kad dėl tikslesnės informacijos kreiptųs į ieškovę – UAB Ūkio banko lizingas, ką patvirtina vykdomosios bylos Nr. 0089/11/01782 duomenys. Šios aplinkybės taip pat turėjo įtakos tam, kad ieškovė nebuvo savalaikiai informuota apie P. K. mirtį ir negalėjo tinkamai ir laiku pasinaudoti teise pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam kreditoriui.

Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą bei įvertinus tai, kad atsakovas neginčijo ir apeliaciniu skundu neginčija palikėjo skolinio įsipareigojimo pagrįstumo, būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga atimti iš ieškovės galimybę pareikšti reikalavimą įpėdiniui (CPK 1.5 straipsnio 1 ir 4 dalys). Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 sprendimą palikti nepakeistą.