Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Asociacijos Visagino šeimos krizių centro skundą atsakovei VšĮ Europos socialinio fondo agentūrai dėl 2023 m. lapkričio 29 d. rašto, Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. sausio 15 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Akcentuoja, kad atsakovė priimdama 2022 m. liepos 15 d. sprendimą iš naujo nevertino visų aplinkybių, nurodytų 2022 m. sausio 20 d. sprendime. Atsakovė vertino tik pareiškėjos kartu su prašymu pateiktą naują medžiagą, dėl šios priežasties 2022 m. liepos 15 d. sprendimas iš esmės yra tas pats 2022 m. sausio 20 d. sprendimas tik su panaikinta sprendimo dalimi, kurios neteisėtumui pagrįsti užteko pareiškėjos pateiktos naujos medžiagos. Likusi 2022 m. sausio 20 d. sprendimo dalis, kuri tuo pačiu yra ir 2022 m. liepos 15 d. sprendimas, buvo panaikinta LVAT 2023 m. spalio 25 d. nutartimi. Jei vienas iš dviejų tapačių sprendimų dėl to paties pažeidimo yra panaikinamas, tai ir kitas iš dviejų tapačių sprendimų dėl to paties pažeidimo negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei, bent jau mažiausiai (formalia teisėkūros prasme), turi teisėtumo ir pagrįstumo spragų. LVAT 2023 m. spalio 25 d. priėmus nutartį, atsakovė pati privalėjo ištaisyti padarytas klaidas priimant du tapačius sprendimus dėl to paties pažeidimo ir 2022 m. liepos 15 d. sprendimą panaikinti ir/ar pakeisti, kad pastarasis sprendimas nebebūtų tapatus jau panaikintam sprendimui.

Remiasi VAĮ 16 str. 1 d., PAFT 323 p. nuostatomis ir teigia, kad atsakovė atsisakydama panaikinti sprendimą turėjo išsamiai Skundžiamą sprendimą motyvuoti ir pagrįsti. Pagrindų peržiūrėti (t. y. įvertinti iš naujo) 2022 m. liepos 15 d. sprendimo teisėtumą buvo ne tik LVAT 2023 m. spalio 25 d. nutartis, bet ir anksčiau – 2022 m. lapkričio 3 d. (tebevykstant procesui apeliacinės instancijos teisme) atsakovei teikta papildoma medžiaga, pagrindžianti pareiškėjos patirtas išlaidas. Akcentuoja, jog atsakovė jau vieną kartą pati pakeitė savo sprendimą (t. y. 2022 m. sausio 20 d. sprendimą) gavusi 2022 m. balandžio 27 d. pareiškėjos prašymą ir atnaujinusi pažeidimo tyrimą, panašią mokymo išlaidų struktūrą pripažino tinkama (ir priėmė 2022 m. liepos 15 d. sprendimą). Paminėti du atvejai iš esmės nesiskiria, nes išlaidos savo struktūra yra labai panašios, tačiau atsakovė abu atvejus traktuoja skirtingai: vienu atveju atsakovė sprendimą pakeitė (t. y. 2022 m. sausio 20 d. sprendimo dalį) ir visas išlaidas mokymams pripažino tinkamomis, o antru atveju - atsisako iš naujo įvertinti situaciją (ir teiktus dokumentus), kaip ir atsisako keisti sprendimą (t. y. likusią 2022 m. sausio 20 d. sprendimo dalį arba 2022 m. liepos 15 d. sprendimą).

Tvirtina, kad atsakovė negalėjo priimti dviejų tapačių sprendimų dėl to paties pažeidimo, o taip padariusi privalėjo ištaisyti klaidas ir bent jau priimti naują sprendimą (kad ir tuo pačiu turiniu), atitinkantį elementarius teisėkūros reikalavimus - negali būti du sprendimai tuo pačiu numeriu (t. y. Nr. IT01). Toks atsakovės, kaip viešojo administravimo subjekto, nerūpestingumas ir neatsakingumas negali būti pateisinamas, tokia situacija yra visiškai nesuderinama su gerojo administravimo principo praktika. Administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Vertina, kad po paskutinio LVAT sprendimo pareiškėja išnaudojo visas turimas ESFA sprendimo apskundimo galimybes ir daugiau skųsti priimtų sprendimų negali, nes šiuo klausimu pasisakė visi teismai ir priėmė galutinius ir neskundžiamus sprendimus.

Teigia, kad skundu iš esmės yra skundžiamas ESFA sprendimas Nr. 2, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs ir neatnaujintinas, o tyrimui atnaujinti nėra teisinio pagrindo. Remiantis PAFT 323 p. teigia, kad pareiškėja, reikalaudama sprendimo Nr. 2 panaikinimo, jokių naujų įrodymų (dokumentų), galinčių turėti įtaką dėl sprendimo Nr. 2 panaikinimo, nepateikė.

Nurodo, kad skundas nenagrinėtinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 str. 4 p.) arba atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ginčas iš esmės kilęs dėl atsakovės 2023-11-29 rašto (sprendimo) „Atsakymas dėl sprendimo panaikinimo“ Nr. ESFS14-2023-00747, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2023-11-21 prašymą, kuriuo ji reikalavo panaikinti atsakovės 2022-07­-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Byloje nustatyta, kad teisiniai santykiai tarp šalių yra kilę iš 2018 m. balandžio 3 d. sudarytos finansavimo sutarties Nr. 08.3.1-ESFA-K-413-01-0025 dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 08.3.1-ESFA-K-413-01-0025 „Noriu ir galiu keistis“ (toliau –Sutartis).

2022 m. sausio 20 d. Sprendimą Nr. 1, kuriuo nusprendė: 1) nustatyti projekte pažeidimą taip, kaip jis apibrėžtas 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1303/2013 2 straipsnyje, kadangi projekto vykdytojas pažeidė PAFT 6.18, 6.33, 408 ir 421.7 punktus, PFSA 52 punktą, projekto sutarties 6.26.10 punktą; 2) netinkamomis išlaidomis pripažinti iš viso 115 724 Eur, iš jų tiesioginės lėšos sudaro 82 660 Eur ir atitinkamai nuo šių išlaidų yra pripažinta tinkamomis ir apmokėta projekto vykdytojui 33 064 Eur netiesioginių lėšų suma, ir šias išlaidas pripažinti susigrąžintina suma;

2022 m. liepos 15 d. Sprendimą Nr.2 , kuriame nurodė, kad projekto vykdytojui 2022 m. balandžio 28 d. pateikus prašymą dėl dalies 2022 m. sausio 20 d. Sprendimo panaikinimo ir išlaidų pripažinimo tinkamomis bei papildomus dokumentus, 2022 m. birželio 7 d. pažeidimo tyrimas buvo atnaujintas ir apie tai informuotas projekto vykdytojas. 2022 m. liepos 15 d. sprendimu nuspręsta: 1) nustatyti projekte pažeidimą taip, kaip jis apibrėžtas Reglamento 2 straipsnyje, kadangi projekto vykdytojas pažeidė PAFT 6.18, 6.33, 408 ir 421.7 punktus, PFSA 52 punktą, projekto sutarties 6.26.10 punktą; 2) netinkamomis išlaidomis pripažinti iš viso 65 324 Eur, iš jų tiesioginės lėšos sudaro 46 660 Eur ir atitinkamai nuo šių išlaidų yra pripažinta tinkamomis ir apmokėta projekto vykdytojui 18 664 Eur netiesioginių lėšų suma, ir šias išlaidas pripažinti susigrąžintina suma.

Dėl Sprendimo Nr. 1 tarp šalių kilo teisminis ginčas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022- 09-23 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-4644-1064/2022 buvo priimtas pareiškėjos skundo dalies (dėl Agentūros 2022-01-20 sprendimo dalies, kuria netinkamomis išlaidomis pripažinta 50 400 Eur) atsisakymas ir šioje apimtyje bylą nutraukė, o kitą skundo dalį (dėl 65 324,00 Eur) atmetė. Teismas taip pat sprendė, jog priėmus 2022-07-15 sprendimą, 2022-01-20 sprendimas neteko galios, todėl pastarasis nebelaikytinas sukeliančiu teisinius padarinius pareiškėjai, taigi reikalavimo panaikinti šį sprendimą tenkinti nėra galima, nes tai reikštų, jog panaikinamas sprendimas, kuris ir taip yra netekęs galios.

Atitinkamai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023-10-25 priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-946-575/2023, kuria nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog galioja du Agentūros sprendimai dėl tų pačių pažeidimų, skiriasi tik išlaidų, kurios pripažintos netinkamomis, suma, taip pat įvertinusi, kad 2022-01-20 sprendimas nebuvo panaikintas ar pripažintas netekusiu galios pagal VAĮ 16 straipsnį, padarė išvadą, jog yra pagrindas panaikinti 2022-01-20 sprendimą.

Iš šių teismų sprendimų turinio matyti, kad Sprendimas Nr. 1 buvo panaikintas tik dėl to, kad tuo pačiu metu faktiškai galiojo du tapatūs sprendimai dėl to paties pažeidimo, t. y., Sprendimai Nr. 1 ir 2, kuris (Sprendimas Nr. 2) nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku ir kuriuo iš esmės buvo pakeistas Sprendimas Nr. 1.

Pareiškėja dėl Sprendimo Nr. 2 taip pat bandė inicijuoti teisminį ginčą, tačiau jos skundą buvo atsisakyta nagrinėti teisme (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI2-12984-566/2023: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-33-662/2024).

Šios aplinkybės patvirtina, kad Sprendimas Nr. 1 yra panaikintas, o Sprendimas Nr. 2 yra teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytas, todėl yra galiojantis bei įgijęs teisinį stabilumą. Dėl ko juo nustatytos faktinės aplinkybės bei priimti teisinio pobūdžio vertinimai ir sprendimai nebegali būti pakartotiniu bylos nagrinėjimo teisme dalyku.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės siekia inicijuoti pakartotinę administracinę procedūrą, kurios išdavoje būtų peržiūrėtas bei naujai įvertintas Sprendimas Nr. 2.

Ginčijamu 2023-11-29 raštu atsakovė atsisakė tenkinti pareiškėjos 2023-11-21 prašymą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Sprendimą Nr.2, tai motyvuodama tuo, kad pareiškėja nustatytais terminais Sprendimo Nr. 2 neapskundė, todėl jis yra galiojantis, be to nurodė, kad nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti pažeidimo tyrimą.

Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, 323 punkte nustatyta: „Esant poreikiui (t. y. paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo įvertintos pažeidimo tyrimo metu, nustačius, kad netinkamai apskaičiuota netinkamų finansuoti išlaidų suma, ir kitais atvejais) pažeidimo tyrimas gali būti atliekamas iš naujo ir atsižvelgiant į jo rezultatus atitinkamai gali būti pakeistas sprendimas dėl pažeidimo. <...>“.

Iš pareiškėjos 2023-11-21 prašymo matyti, kad pareiškėja reikalavimo atsakovei atnaujinti pažeidimo tyrimą neteikė, taip pat nepateikė ir jokių naujų įrodymų (dokumentų), galinčių turėti įtaką dėl Sprendimo Nr. 2 pagrįstumui ar teisėtumui.

Dėl ko atsakovės atsisakymas tenkinti pareiškėjos 2023-11-21 prašymą yra pagrįstas bei teisingas, o priešingo pobūdžio pareiškėjos argumentai pripažįstami nepagrįstais bei neteisingais.

Nepagrįsti ir tie pareiškėjos skundo argumentai, kuriais teigiama, kad ginčijamas raštas, kaip viešojo administravimo subjekto sprendimas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

Iš šio rašto matyti, kad jame aiškiai yra nurodytos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas, kurie yra reikalingi bei pakankami tokio pobūdžio sprendimui priimti, o būtent, kad nėra nustatyta naujų aplinkybių, sudarančių sąlygas taikyti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 323 punkto nuostatas ir kt..

Apibendrinus daroma išvada, kad atsakovės 2023-11-29 raštas (sprendimas), o tuo pačiu ir ginčijamas Komisijos sprendimas yra pagrįsti, teisėti bei teisingi, dėl ko tenkinti pareiškėjos skundą teismui, jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos, Asociacijos Visagino šeimos krizių centro, skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.