Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajam kalėjime, prašymą dėl bausmės sušvelninimo ir panaikinimo pripažinimą pavojingu recidyvistu, peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) 1994-12-21 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 95 straipsnį 9 metams laisvės atėmimu su turto konfiskavimu;

2) 1995-03-16 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 152 straipsnį 1 metams laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 42 straipsniu bausmė subendrinta su 1994-12-21 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 9 metams 5 mėnesiams laisvės atėmimu;

3) 1997-10-21 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 274 straipsnio 3 dalį 5 metams laisvės atėmimu su turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 straipsniu bausmė subendrinta su 1995-03-16 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 9 metams laisvės atėmimu;

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2023 m. liepos 10 d. gautas nuteistojo R. K. prašymas dėl bausmės peržiūrėjimo, kuriuo nuteistasis prašo, atsižvelgiant į 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) pakeitimus, peržiūrėti jo atžvilgiu baudžiamosiose bylose priimtus sprendimus ir sušvelninti bausmę, panaikinti pripažinimą pavojingu recidyvistu.

Nuteistasis prašymą grindžia pablogėjusia sveikata, nurodo, kad pripažinus pavojingu recidyvistu labai pablogina sąlygas atliekant bausmę.

Nuteistasis R. K. pavojingu recidyvistu yra pripažintas 2014-02-21 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. BK 27 str. įtvirtintos asmens pripažinimo recidyvistu ir pavojingu recidyvistu sąlygos bei tvarka, o šio straipsnio 5 d. numatyta, kad asmens pripažinimas pavojingu recidyvistu netenka galios, kai asmens teistumas išnyksta arba panaikinamas. Vadovaujantis BK 97 str. 3 d. 3 p. b p.p., asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, laikomi turinčiais teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo <...> penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Nuteistasis R. K. dar vis atlieka jam 2018-05-07 nuosprendžiu paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl jis laikomas turinčiu teistumą. Sąlygų ir pagrindų, kuriems esant būtų galimas teistumo panaikinimas laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui - nėra, todėl pavojingo recidyvisto statusas galios iki atsiras BK 27 str. 5 d. įtvirtintos sąlygos. Antra vertus, nuteistojo prie prašymo pridėtas vieno lankymosi 2020-03-05 pas gydytojus aprašymas nesudaro objektyvaus pagrindo spręsti apie nuteistojo sveikatos būklę šiuo metu ir nerodo būtinumo šiuo metu taikyti jam kokias nors bausmę ar jos atlikimo sąlygas švelninančias priemones. Esant tokioms aplinkybėms prašymas panaikinti R. K. pripažinimą pavojingu recidyvistu atmestinas. Remiantis BPK 346 str. 1 d., įsiteisėjęs nuosprendis turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomas.

Intervencija į nuosprendį, o nagrinėjamu atveju - į nuosprendžiu paskirtą bausmę galima tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas nuteistojo teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas. Kaip matyti iš Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018-05-07 nuosprendžio, R. K. yra nuteistas pagal BK 24 str. 4 d. ir 260 str. 2 d., o šis baudžiamasis įstatymas per laikotarpį nuo teismo nuosprendžio priėmimo iki pat dabar keistas nebuvo ir baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą veiką, numatytą šiame BK straipsnyje, nešvelnėjo. Ankstesniais nuosprendžiais (2005-06-23, 2005-12-13, 2014-02-21, 2015-01-12, 2016-12-20), kuriais skirtos bausmės buvo nuosekliai bendrintos ir taip pat subendrinta paskiriant galutinę bausmę 2018-05-07 nuosprendžiu, R. K. buvo teistas pagal BK 259 str. 1,2 d., 260 str. 2, 3 d., 182 str. 1 d., 213 str. 1 d.

2023-06-01 įsigaliojo 2023-04-27 priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184,189-1, 190, 192, 195,196,197,199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 25*, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (TAR, 2023-05-04, Nr. 2023-08475) (toliau - Įstatymas). Šis įstatymas nekeitė BK Specialiosios dalies straipsnių, kuriuose numatytos nusikalstamos veikos (BK 213 str., 259 str., 260 str.), už kurias yra nuteistas ir bausmę atlieka nuteistasis R. K.. Šis įstatymas taip pat nekeitė BK Bendrosios dalies straipsnių, kurie reglamentuoja bausmių skyrimą ir buvo taikyti skiriant bausmes R. K.. Prokuratūros informacinėje sistemoje nėra duomenų apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d. dėl kurios R. K. nuteistas 2005-12-13 nuosprendžiu, faktines aplinkybes, todėl nėra galimybės spręsti dėl galimumo veiką perkvalifikuoti.

Pažymėtina, kad net tuo atveju, jeigu būtų pagrindas R. K. veiką iš BK 182 str. 1 d. perkvalifikuoti į baudžiamąjį nusižengimą ir dėl to už konkrečią veiką paskirti švelnesnę bausmę, tai toks veikos perkvalifikavimas ir švelnesnės bausmės paskyrimas neturėtų įtakos galutinei subendrintai bausmei, nes tuo pačiu nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės (2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo) buvo apėmimo būtu subendrintos su griežtesne bausme (13 m. laisvės atėmimo), paskirta 2005-06-23 nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė - 13 m. laisvės atėmimo. Konstatuotina, kad nuteistajam R. K. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018-05-07 nuosprendžiu paskirtą bausmę sušvelninti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimą taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

2023 m. balandžio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – Įstatymas). Šis Įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

Dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio peržiūrėjimo

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu nuteistas R. K. įgijo ir realizavo netikrus Lietuvos valstybės pinigus, t. y. nenustatytu laiku, laikotarpiu iki 2004 m. spalio 24 d. nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgijo netikrus Lietuvos valstybės pinigus - 14 vnt. 50 litų nominalo banknotų su tuo pačiu numeriu AA 3779660, kurių bendra nominali vertė 700 Lt, ir 2004 m. spalio 24 d. apie 10.40 val. (duomenys neskelbtini) namu juos realizavo perduodamas R. J., atsiskaitydamas už mobiliojo ryšio telefonus „PANASONIC G51E“ ir „NOKIA 6100“.

Be to, R. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 2004 m. spalio 24 d. apie 10.40 val. (duomenys neskelbtini) namu apgaule – sumokėdamas 20 litų ir atsiskaitydamas netikrais Lietuvos valstybės pinigais – 14 vnt. 50 litų nominalo banknotais su tuo pačiu numeriu AA 3779660, kurių bendra nominali vertė 700 litų, iš R. J. įgijo mobiliojo ryšio telefonus „PANASONIC G51E“ 320 Lt vertės ir „NOKIA 6100“ 400 Lt vertės, iš viso turto už 720 litų.

R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrintąją bausmę R. K. paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. šią bausmę apėmimo būdu subendrinus su bausme, paskirta 2005 m. birželio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė R. K. paskirtas laisvės atėmimas 13 metų.

Nuo 2023 m. birželio 1 d. (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01) redakcija) pasikeitė BK 190 straipsnis „Sąvokų išaiškinimas“. Šiame skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą.

Taip pat minėtu įstatymu pakeista BK 182 straipsnio „Sukčiavimas“ redakcija, nustatant: 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Atsižvelgus į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos – dėl pakeisto turto vertės išaiškinimo (BK 190 straipsnis) bei pakeistos BK 182 straipsnio dispozicijos, gali lengvinti nuteistojo R. K. teisinę padėtį, būtina peržiūrėti 2005-12-13 teismo nuosprendį (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytas 50 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog R. K. sukčiavimo būdu užvaldė šį svetimą turtą – 208,53 Eur (720 litų) turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet nesiekia 10 MGL dydžio sumos. Atsižvelgus į tai, šios R. K. įvykdytos nusikalstamos veikos perkvalifikuojamos iš BK 182 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 4 dalį (baudžiamasis nusižengimas), paskiriant už ją ir švelnesnę bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą.

Skiriant bausmę atsižvelgta į tai, jog R. K. padarė baigtą nusikalstamą veiką (BK 213 straipsnio 1 dalis) ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 182 straipsnio 4 dalis), kurias jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia. Iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo R. K. jau buvo teistas penkis kartus, jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog R. K. nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, nelinkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio standartų, nuolat neatsitiktinai nusikalstantis ir nepasimokantis iš ankstesnės neigiamos savo patirties. Nagrinėjamu atveju buvo surašyta sutrumpinta aprašomoji nuosprendžio dalis.

Įvertinus visas šias aplinkybes, perkvalifikavus minėtą nusikalstamą veiką į baudžiamąjį nusižengimą, R. K. skiriama bausmė, mažesnė, negu numatytas arešto bausmės vidurkis.

Be to, ką ir pagrįstai pažymėjo atsiliepime prokurorė, toks R. K. veikos perkvalifikavimas ir švelnesnės bausmės paskyrimas už vieną baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, neturi įtakos galutinei subendrintai bausmei, nes tuo pačiu nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirta bausmė buvo apėmimo būtu subendrinta su griežtesne bausme (13 m. laisvės atėmimo), paskirta Vilniaus apygardos teismo 2005-06-23 nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė - 13 m. laisvės atėmimo.

Konstatuotina, kad nuteistajam R. K. kitais nuosprendžiais, kaip ir paskutiniuoju Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018-05-07 nuosprendžiu, paskirtų bausmių sušvelninti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl pripažinimo pavojingu recidyvistu panaikinimo

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-02-21 nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 2 dalies 3 punktu R. K. pripažintas pavojingu recidyvistu. Pažymėtina, kad R. K. praeityje jau buvo teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis dideliu ir labai dideliu kiekiu, turint tikslą jas parduoti ir parduodant pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, t. y. už sunkų ir labai sunkų nusikaltimus. Tokiu būdu, kaltinamasis, būdamas recidyvistu, iš kurių vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, dabar teisiamas už naujo sunkaus nusikaltimo padarymą, kas sudaro pagrindą pripažinti jį pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

BK 27 straipsnio 5 dalis numato, kad asmens pripažinimas pavojingu recidyvistu netenka galios, kai asmens teistumas išnyksta arba panaikinamas.

BK 97 straipsnio 3 dalies b papunkčiu ir d papunktį turinčiais teistumą laikomi asmenys penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą ir dešimt metų, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai.

Nuteistasis R. K. šiuo metu atlieka jam 2018-05-07 nuosprendžiu paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl jis laikomas turinčiu teistumą. Sąlygų ir pagrindų, kuriems esant būtų galimas teistumo panaikinimas laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui, nėra, todėl pavojingo recidyvisto statusas galios iki atsiras BK 27 straipsnio 5 dalyje numatytos sąlygos.

Prie nuteistojo prašymo pridėtas vieno lankymosi 2020-03-05 pas gydytojus aprašymas nesudaro objektyvaus pagrindo spręsti apie nuteistojo sveikatos būklę šiuo metu ir nerodo būtinumo šiuo metu taikyti jam kokias nors bausmę ar jos atlikimo sąlygas švelninančias priemones. Esant tokioms aplinkybėms prašymas panaikinti R. K. pripažinimą pavojingu recidyvistu atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo R. K. prašymą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018-05-07 nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-132-333/2018, palikti nepakeistą.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 13 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr.1- 487-409/2005:

Perkvalifikuoti R. K. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalį (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01) redakcija) ir paskirti jam naują bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. K. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti jam galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi šią bausmę apėmimo būdu subendrinus su bausme, paskirta 2005 m. birželio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, galutinę bausmę R. K. skirti laisvės atėmimą 13 metų.

Likusią Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.