Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Algirdo Jaliniausko ir Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nuteistajam V. G., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nuteistajai A. K. ir jos gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui, nuteistųjų J. B., V. Š., R. K. gynėjams advokatams Reginai Šepe­rienei, Ramutei Budrytei, Vaidui Jurči­ko­niui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. G., J. B., V. Š., A. K., R. K. ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Či­ta­vičiūtės apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nuos­prendžio, kuriuo:

V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Res­pub­likos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 ir 6 dalyse bei 260 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirtos, bet neatliktos laisvės atė­mimo bausmės dalimi, jas visiškai sudedant, ir paskirta galutinė 8 metų 6 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 7 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2018 m. gegužės 7 d.

J. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirtos, bet neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, jas visiškai sudedant, ir paskirta galutinė 8 metų 6 mėnesių 2 dienų lais­vės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 7 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. gegužės 7 d.

V. Š. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straips­nio 2 dalyje, ir nuteista 8 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia – sulaikymo diena vykdant teismo nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 29 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi iš V. Š. konfiskuoti 30 eurų.

A. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir nuteista 9 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtos, bet neatliktos lais­vės atėmimo bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atė­mimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia – su­lai­kymo diena vykdant teismo nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 29 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu 2 ir 5 dalimis iš A. K. nuspręsta išieškoti kon­fis­kuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 730 eurų.

R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje bei 260 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtos, bet neatliktos lais­vės atėmimo bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 13 metų laisvės atė­mimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 7 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. G. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su nusikalstamos vei­kos organizatoriumi R. K., vykdytojais J. B., A. K. ir V. Š., nuteistajam R. K. susitarus su A. K., nuteistaisiais J. B. ir juo, V. G., kad 2016 m. rugsėjo 27 d. J. B. su savimi laikomą nar­ko­tinę medžiagą (duomenys neskelbtini) perduos A. K., ši jas perduos V. Š. ir nu­ga­bens iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, kad V. Š. pasimatymo metu narkotinę medžia­gą perduotų V. G., o šis - R. K., jis, V. G., pa­dė­da­mas R. K. įgyti narkotinių medžiagų, sukurstė V. Š. daryti nu­si­kal­timą: 2016 m. rugsėjo 26-27 d. telefoninių pokalbių metu sukurstė, įkalbėjo V. Š. da­ry­ti nusikaltimą, atvykstant į (duomenys neskelbtini) pataisos namus į ilgalaikį pasimatymą su juo 2016 m. rug­sė­jo 27 d. atvežti į pataisos namus, įnešti ir pasimatymo metu jam perduoti nar­ko­ti­nes medžiagas. V. Š., vykdydama V. G. prašymą ir nurodymus, 2016 m. rugsėjo 27 d. apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini) susitikusi su jo nurodyta moterimi A. K. ir A. K. vairuojamu automobiliu „Renault Megane Scenic“ važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, kelyje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje ir laiku, mi­nėtame automobilyje, paė­musi A. K. jai duotą paketą su 2,751 g heroino, šią nar­kotinę medžiagą neteisėtai laikė su savimi palto kišenėje bei paslėpusi savo tiesiojoje žarnoje ir A. K. toliau vežama minėtu automobiliu, neteisėtai nugabeno į (duomenys neskelbtini) pataisos na­mus perduoti V. G. Tačiau apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Pasimatymų biu­ro asmenų ir daiktų patikros patalpoje, vykdydama pareigūnų reikalavimą, paketą su nar­ko­ti­nėmis medžiagomis atidavė (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnei.

2. J. B. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuo­se, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su nusikalstamos veikos vyk­dytojais A. K. ir V. Š., organizatoriumi R. K. ir jam pa­de­dančiu V. G., kuris sukurstė V. Š. daryti nusikalstamą vei­ką, R. K. susitarus su A. K., nuteistaisiais J. B. ir V. G., kad 2016 m. rugsėjo 27 d. J. B. su savimi laikomą narkotinę medžiagą (duomenys neskelbtini) per­duos A. K., ši jas perduos V. Š. ir nugabens iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, kad V. Š. pasimatymo metu narkotinę medžiagą per­duo­tų V. G., o šis - R. K., jis, J. B., tikslu platinti neteisėtai laikė ir pla­ti­no didelį kiekį narkotinės medžiagos šiomis aplinkybėmis: vykdydamas laisvės atėmimo baus­mę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atliekančio R. K. prašymą ir nurodymus, jis nuo tiksliai nenustatyto momento, bet ne vėliau kaip nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. 12 val. su savimi neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos - 2,751 g heroino ir jį 2016 m. rugsėjo 27 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini), priešais pastatą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), platino – per­davė A. K., kad ši narkotinę medžiagą perduotų R. K. nurodytai moteriai, nugabentų į (duomenys neskelbtini) pataisos namus ir perduotų R. K.

3. V. Š. nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupėje su nusikalstamos vei­kos vykdytojais A. K. ir J. B., organizatoriumi R. K. ir jam pade­dan­čiu V. G., kuris sukurstė V. Š. daryti nusikalstamą veiką, R. K. susitarus su A. K., nuteistaisiais J. B. ir V. G., kad 2016 m. rugsėjo 27 d. J. B. su savimi laikomą narkotinę medžiagą (duomenys neskelbtini) mieste per­duos A. K., ši jas perduos V. Š. ir nugabens iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, kad V. Š. pasimatymo metu narkotinę medžiagą per­duo­tų V. G., o šis - R. K., V. Š., tikslu platinti netei­sė­tai laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinės medžiagos šiomis aplinkybėmis: 2016 m. rugsėjo 26-27 d. laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini), atliekančio su­gy­ventinio V. G. telefoninių pokalbių metu sukurstyta, įkalbėta daryti nusi­kal­ti­mą atvykstant į (duomenys neskelbtini) pataisos namus į ilgalaikį pasimatymą su juo, 2016 m. rugsėjo 27 d. at­vežti, į pataisos namus įnešti ir pasimatymo metu jam perduoti narkotines medžiagas, vyk­dy­da­ma V. G. prašymą ir nurodymus, ji 2016 m. rugsėjo 27 d. maždaug 10.30 val. (duomenys neskelbtini) mieste susitiko su jo nurodyta moterimi A. K. ir A. K. vairuojamu automobiliu „Renault Me­gane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vežama iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) pataisos namus kelyje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestų, tiksliau nenustatytoje vietoje ir lai­ku, minėtame au­tomobilyje paėmė A. K. jai duotą paketą, kuriame buvo didelis kie­kis narkotinės medžiagos - 2,751 g heroino, turėdama tikslą paketą su narkotine medžiaga nu­ga­benti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus bei pasimatymo metu perduoti V. G. Paėmusi pa­ke­tą su 2,751 g heroino, ji šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė su savimi palto kišenėje bei pas­lėpusi savo tiesiojoje žarnoje ir A. K. toliau vežama minėtu automobiliu, netei­sė­tai nugabeno į (duomenys neskelbtini) pataisos namus perduoti V. G., tačiau apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Pasimatymų biuro asmenų ir daiktų patikros patalpoje vykdydama pareigūnų reikalavimą paketą su narko­ti­nė­mis medžiagomis atidavė (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnei.

4. A. K. nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupėje su nusikalstamos veikos vyk­dy­tojais J. B. ir V. Š., organizatoriumi R. K. ir jam pade­dan­čiu V. G., kuris sukurstė V. Š. daryti nusikalstamą veiką, R. K. susitarus su A. K., nuteistaisiais J. B. ir V. G., kad 2016 m. rugsėjo 27 d. J. B. su savimi laikomą narkotinę medžiagą (duomenys neskelbtini) perduos A. K., ši jas perduos V. Š. ir nugabens iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, kad V. Š. pasimatymo metu narkotinę medžiagą perduotų V. G., o šis - R. K., A. K., tikslu platinti neteisėtai laikė, gabeno ir pla­ti­no didelį kiekį narkotinės medžiagos šiomis aplinkybėmis: vykdydama laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pa­tai­sos namuose (duomenys neskelbtini), atliekančio sutuoktinio R. K. prašymą ir nurodymus, ji, turėdama tikslą narkotinę medžiagą perduoti R. K. nurodytai V. Š., ją ir narkotinę medžiagą nugabenti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, kad V. Š. pasi­ma­tymo metu narkotinę medžiagą perduotų laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose at­lie­kantiems nuteistiesiems, 2016 m. rugsėjo 27 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, priešais pastatą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), paėmusi J. B. jai duotą pa­ketą su dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – 2,751 g heroino, šią narkotinę medžiagą netei­sė­tai laikė su savimi au­to­mo­bilyje „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vež­dama šiuo automobiliu gabeno iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pataisos namus. Kelyje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje ir laiku, minėtame automobilyje platino narkotinę medžiagą - paketą su 2,751 g heroino perdavė automobiliu vežamai V. Š. ir tęsdama nu­si­kalstamą veiką, V. Š. bei pas ją laikomą narkotinę medžiagą nuvežė, tokiu būdu nu­gabeno, į (duomenys neskelbtini) pa­taisos namus.

5. R. K. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos na­muo­se, esančiuose (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą neteisėtai įgyti narkotinių medžiagų tikslu jas platinti, veikdamas bendrininkų grupėje su vykdytojais J. B., A. K., V. Š. ir padėjėju bei kurstytoju V. G., 2016 m. rugsėjo 24-27 d. or­ga­ni­zavo narkotinių medžiagų laikymą ir gabenimą turint tikslą platinti bei jų platinimą: su A. K., J. B. ir V. G. susitarė, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. J. B. su savimi laikomą narkotinę medžiagą (duomenys neskelbtini) perduos A. K., ši jas perduos V. Š. ir nugabens iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, kad V. Š. pa­si­matymo metu narkotinę medžiagą perduotų V. G., o šis - R. K. R. K. prašymu ir nurodymais J. B. nuo tiksliai nenustatyto momento, bet ne vėliau kaip nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. 12 val., su savimi neteisėtai laikė didelį kiekį nar­ko­tinės medžiagos - 2,751 g heroino ir jį 2016 m. rugsėjo 27 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini) gat­vėje, priešais pas­tatą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), platino - perdavė A. K. A. K., iš J. B. paėmusi paketą su 2,751 g heroino, šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė su savimi au­tomobilyje „Renault Megane Scenic“, valstybinis. numeris (duomenys neskelbtini) veždama šiuo auto­mo­bi­liu gabeno iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pataisos namus. Kelyje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tiks­liau nenustatytoje vietoje ir laiku, minėtame automobilyje 2,751 g heroino platino - perdavė au­tomobiliu taip pat vežamai V. Š., ir tęsdama nusikalstamą veiką V. Š. bei pas ją laikomą narkotinę medžiagą vežė, tokiu būdu nugabeno į (duomenys neskelbtini) pataisos namus. V. G. 2016 m. rugsėjo 26-27 d. telefoninių pokalbių metu sukurstė, įkal­bė­jo V. Š. daryti nusikaltimą - atvykstant į (duomenys neskelbtini) pataisos namus į ilgalaikį pasimatymą su juo 2016 m. rugsėjo 27 d. atvežti, į pataisos namus įnešti ir pasimatymo metu jam perduoti narkotines medžiagas, vykdydama V. G. prašymą ir nurodymus, V. Š. 2016 m. rugsėjo 27 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini) susitikusi su V. G. nurodyta moterimi A. K. ir A. K. vairuojamu automobiliu „Renault Me­gane Scenic" važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, kelyje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje ir lai­ku, minėtame automobilyje, paėmusi A. K. jai duotą paketą su 2,751 g heroino, šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė su savimi palto kišenėje bei paslėpusi savo tiesiojoje žarnoje ir A. K. toliau vežama minėtu automobiliu, netei­sėtai nugabeno į (duomenys neskelbtini) pataisos namus perduoti V. G., tačiau apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Pasimatymų biuro asmenų ir daiktų patikros patalpoje, vykdydama pa­reigūnų reikalavimą, paketą su nar­kotinėmis medžiagomis atidavė (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnei.

10.2. Taip pat pirmos instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl apeliantės veiksmai kva­lifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas analizavo tik objektyviuosius požymius. Išvardinti ir įvertinti tik faktiniai duo­menys, atspindintys nusikalstamos veikos dalyko įgijimą, gabenimą, platinimą ir stengtasi įrodyti, kad buvo disponuojama būtent narkotinėmis priemonėmis. Veiką kvalifikavo pagal spe­cia­listo nustatytą kiekį. Apie tai, ar apeliantė žinojo apie disponuojamos medžiagos kie­kį, jokių argumentų ir įrodymų nėra. Nėra duomenų apie tai, kad apeliantė suvokė šį in­kri­minuojamos veikos požymį.

10.3. Iš bylos duomenų matyti, kad Kalėjimų departamento pareigūnai atliko įrodymų tyrimo veiksmus, t. y. V. Š. pateiktas paketas buvo praardytas ir paimtas pakete buvusios medžiagos mėginys. Dar iki pradedant iki­teisminį tyrimą, tokio pobūdžio veiks­mai buvo padaryti ir juos atliko tam neįgaliotos institucijos pareigūnai bei neturint teisinio pa­grindo. Jie atlikti nesivadovaujant BPK normomis. Šis veiksmas fiksuotas tik tarnybiniu D. J. pranešimu. Nėra aišku, kokia medžiaga buvo rasta, koks jos kie­kis, nėra žinoma kaip tolimesniame procese ši medžiaga buvo saugoma. Byloje nėra duo­me­nų kokioje būklėje paketas perduotas policijos pareigūnams. Užduotis atlikti objektų ty­ri­mą, kurią surašė (duomenys neskelbtini) AVPK KP ONTS vyr. tyrėjas J. M., paskirta 2016 m. rugsėjo 30 d., o pas specialistus gauta 2016 m. spalio 3 d. Kaip nurodyta užduotyje, spe­cia­lis­tui pateiktas „Paketas su galimai narkotine medžiaga, kurią (duomenys neskelbtini) pateikė V. Š.“. Nuo paketo paėmimo iš V. Š. 2016 m. rugsėjo 27 d. iki patekimo pas specialistą, praėjo savaitė. Byloje nėra duomenų kur ir kaip buvo sau­go­ma medžiaga. Pakuotę praplėšė Kalėjimo departamento pareigūnai. Nors A. B. teisme nurodė, kad veiksmas buvo fotografuojamas ir filmuojamas, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Iš procesinių dokumentų matyti, kad iki medžiagos pateikimo specialistams ištirti, procesinį kontaktą turėjo trys policijos pareigūnai. Nėra duomenų, kad pa­ketas su galimai narkotine medžiaga (duomenys neskelbtini) AVPK būtų laikomas atitinkant daiktinių įro­dymų saugojimui keliamus reikalavimus. Nepaneigta, jog pakuotės turinys galėjo būti kei­čia­mas, t. y. pakeista medžiagos sudėtis ir jos kiekis.

10.4. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektai tyrimui pateikti spe­cia­liame pakete Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pakuotė nepažeista. Nurodyta, kad pakete yra juodos spalvos lipnios plastikinės juostos paketas, kurio viduje yra bespalvis plastikinis maišelis su gelsvos spalvos milteliais, o šių miltelių sudėtyje yra narkotinės me­džia­gos – heroino, kurio masė yra 2,751 g. Tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namų parei­gū­nės D. J. 2016 m. rugsėjo 27 d. iš V. Š. paimta rus­vos spalvos me­džiaga ir specialistui pateikta ir ištirta gelsvos spalvos medžiaga, nėra ta­pa­čios. Įrodymų rin­kimo pro­cese nesi­laikymas procesinių teisės normų sąlygojo prieštaravimų atsiradimą. Kyla klausimas, ar V. Š. pateiktame pakete iš viso buvo narkotinės me­džia­gos, o jeigu ir taip, tai kokios medžiagos ir koks jų kiekis.

11. Apeliaciniame skunde R. K. prašo jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnį ir pa­naikinti nuosprendį. Nurodo, kad iš nusikalstamos veikos neturėjo jokios naudos, nusi­kals­tamos medžiagos buvo ne jo. Tik iš J. B. sužinojo apie narkotines medžiagas.

12. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Rima Čitavičiūtė prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendį – pa­naikinti nuosprendžio dalis dėl BK 64 straipsnio 2 dalies taikymo J. B. ir V. G.

12.1. Skunde nurodo, kad J. B. nuteistas už nusikaltimą, kurį įvykdė 2016 m. rugsėjo 27 d. Nusikaltimo padarymo metu jis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nuosprendžiu. Baus­mės pabaiga buvo 2017 m. rugsėjo 10 d., t. y. sekmadienį, todėl, vadovaujantis Lietuvos Res­publikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 180 straipsnio 3 dalimi (jeigu baus­mės laikas pasibaigia poilsio arba šventės dieną, nuteistasis paleidžiamas dieną, kuri eina prieš poilsio arba šventės dieną), iš pataisos įstaigos jis paleistas penktadienį – 2017 m. rugsėjo 8 d. Pagal BVK 180 straipsnio prasmę, tokiomis aplinkybėmis paleistas asmuo yra laikomas visiškai atlikusiu bausmę.

12.2. V. G. nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė at­lik­damas laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. nuosprendžiu; bausmės pabaiga buvo 2017 m. spalio 8 d., t. y. sekmadienį, todėl, va­do­vau­jantis BVK 180 straipsnio 3 dalimi, iš pataisos įstaigos jis paleistas penktadienį – 2017 m. spalio 6 d. ir laikomas visiškai atlikusiu bausmę.

12.3. Duomenys apie J. B. ir V. G. laisvės atėmimo bausmių pabaigą ir faktinį jų paleidimą į laisvę matyti ne tik jų dosje, bet ir nutartyse dėl kardomųjų priemonių suėmimo jiems paskyrimo. Aplinkybę, kad minėti nuteistieji skundžiamo nuosprendžio pri­ė­mimo metu buvo visiškai atlikę ankstesniais nuosprendžiais jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes, patvirtina ir prie apeliacinio skundo pridėtose nuteistųjų teistumų pažy­mo­se už­fik­suoti duomenys. Kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme minėti nuteistieji buvo visiškai atlikę ankstesniais nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo baus­mes, tai BK 64 straipsnio nuostatos jų atžvilgiu negalėjo būti taikomos.

14. Nuteistųjų V. G., J. B., A. K. ir R. K. apelia­ci­niai skundai atmetami, Kauno apy­gardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės apelia­ci­nis skundas tenkinamas, nuteistosios V. Š. apelia­cinis skundas tenkinamas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Dėl narkotinių medžiagų kiekio ir tikslo jas platinti

16. Apeliaciniame skunde V. G. nurodo, kad neturėjo tikslo platinti narkotinių me­džiagų, A. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo jos kaltės dėl di­de­lio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo ir platinimo, taip pat nesuvokė narkotinės medžiagos kiekio. Nuteistasis R. K. prašo perkvalifikuoti jo veiką pagal BK 259 straipsnį už ne­tei­sėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Kaip matyti iš skunduose pateiktų argumentų, netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas gin­čijamas neigiant teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, padarytas įvertinus bylos įrodymų visumą.

17. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, per­dir­bo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psi­chotropinių medžiagų. Įstatymo dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti alter­na­ty­viai, todėl BK 260 straipsnio 2 dalis taikoma padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų. At­sa­ko­my­bė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kyla tik nustačius, jog kaltininkas turėjo tikslą narkotines ar psi­chotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas ki­tiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kalti­nin­ko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objek­ty­viais bylos duome­ni­mis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti nar­ko­tines ar psicho­tro­pi­nes medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, lai­ky­mo, suradimo ap­lin­kybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais ir kiti objektyvūs bylos duomenys (ka­sacinės nutartys Nr. 2K-159/2011, 2K-113/2011, 2K-166/2010). Ši nusi­kals­ta­ma veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad asmuo suvokia, jog netei­sė­tai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina narkotines ar psi­cho­tropines medžiagas, ir nori taip veikti. Spręsdami klausimą, ar kaltininko veikoje yra po­žymis ,,didelis kiekis“, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis Narkotinių ir psi­chotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (kasacinė nutartis Nr. 2K-618/2010).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. K. buvo padarytos nusikalstamos vei­kos organizatoriumi, kaltinamasis V. G. – kurstytoju ir padėjėju, o kalti­na­mie­ji V. Š., A. K. ir J. B. – nusikalstamos veikos vyk­dy­to­jais. Va­dovaujant organizatoriui R. K. bei kurstytojui ir padėjėjui V. G., kiti nu­si­kalstamos veikos bendrininkai, vykdytojai V. Š., A. K. ir J. B. įgijo, laikė ir atgabeno į (duomenys neskelbtini) pataisos namus narkotinę medžiagą. Jie turėjo tiks­lą šią me­džia­gą perduoti kitam asmeniui – kaltinamajam V. G., t. y. tikslą pla­tin­ti. Teismai teisingai nustatė minėtų apeliantų veikoje tikslą platinti psichotropines ir narkotines medžiagas ir nurodė argumentus. Tiek R. K., tiek A. K. anksčiau yra teisti už analogiškas vei­kas, įgytų narkotinių medžiagų kiekis buvo didelis. Todėl teismas neturi pa­grin­do abejoti pir­mosios instancijos teismo padaryta išvada, jog R. K., A. K. ir V. G., veikdami bendrininkų grupėje ir derindami savo bendrus veiksmus su­pra­to, kad ketina pla­tinti narkotines medžiagas. Kolegija taip pat pažymi, jog kurstytojo, padėjėjo veikos kva­li­fi­ka­ciją apsprendžia vykdytojų veikos kvalifikacija. Kadangi vykdytojai – J. B., A. K., V. Š. narkotine medžiaga disponavo turėdami tikslą pa­ketą su šia me­džiaga perduoti kitiems asmenims, tai jų veikos, įvertinus pakete buvusį he­roi­no kiekį, pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio atitinkamą dalį, todėl ir padėjėjo, kurs­tytojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal to paties straipsnio atitinkamą dalį.

19. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis nustatytas specialisto išvada, remiantis 2003 m. ba­landžio 23 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių me­džiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, pagal kurias didelis heroino kiekis yra 2 gramai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kvalifikuojant veiką pagal šį požymį nėra būtina, jog asmuo būtų žinojęs minėtą įsakymą ir jo turinį. Šiuo atveju pakanka to, kad asmuo suvokė, jog neteisėtai disponuoja narkotine medžiaga, bendrais bruožais suvokė ir numanė narkotinių medžiagų savybes ir kiekius (kasacinės nutartys Nr. 2K-13/2011, 2K-610/2012). Atsižvelgiant į tai, kad R. K. organizavo psichotropinių ir nar­kotinių medžiagų pristatymą ir perdavimą, su A. K. anksčiau teisti už analogišką veiką, nėra pagrindo abejoti, jog jie žinojo apie narkotinės medžiagos kiekį. Pagal tokias teismo sprendime nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistieji veikė tiesiogine tyčia, jie su­vo­kė, jog or­ga­nizuoja neteisėtą įgijimą, laikymą ne bet kokio, o būtent didelio kiekio narkotinės medžiagos – heroino, ir norėjo taip veikti.

Dėl narkotinių medžiagų spalvos

21. Atmesdama šiuos skundų argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog spalvų suvokimas yra in­di­vi­dualus dalykas, nulemtas asmens subjektyvaus vertinimo, kuriam įtakos turi tiek asmens regos sis­temos ypatumai, regos jautrumas, gyvenimiška patirtis, patalpų apšvietimas, kitos aplinkos cha­rakteristikos, t. y. dėl daugelio veiksnių įtakos ta pati spalva gali būti suvokta kaip skirtingi atspalviai. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek liudytoja D. J., tiek paketėlyje buvusias me­džia­gas tyrusio specialisto nurodytos birios medžiagos spalvos nėra esminiai skirtingos. D. J. tarnybiniame pranešime nurodė, kad paketėlyje rasta rusvos spalvos biri medžiaga, o spe­cialisto išvadoje kalbama apie gelsvos spalvos miltelius. Tai yra artimi atspalviai, o ne iš es­mės skirtingos spalvos. Priklausomai nuo asmens individualių savybių ir aplinkos, tą patį ob­jek­tą vienas asmuo pagrįstai galėjo aprašyti kaip gelsvą, kitas – kaip rusvą, tačiau tai nereiškia, kad kalbama apie skirtingus miltelius.

22. Kolegija taip atkreipia dėmesį, jog paketėlio su narkotinėmis medžiagomis paėmimas, supa­ka­vi­mas, išsiuntimas tyrimui yra užfiksuotas bylos dokumentuose. Faktas, kad tarp įvykio ir pa­ke­tė­lio gavimo kriminalistinių tyrimų centre yra kelių dienų intervalas, irgi nėra pažeidimas, nes į tą lai­ką įsiterpė savaitgalis, taip pat įvertintina tai, kad buvo sulaikytų asmenų, buvo atliekami neati­dė­liotini veiksmai, tyrimo objektų gabenimas iš policijos komisariato į Kriminalistinių tyri­mų centrą vyksta organizuotai, o ne vežiojama kasdien vos tik atsiranda naujas paketėlis ar tir­ti­nos me­džia­gos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti narkotinę medžiagą sulaikiusių ir ją gabenusių pa­rei­gūnų sąžiningumu ir diskretiškumu. Įvertinus tai, kas buvo paminėta aukščiau, byloje nėra jokių objektyvių duo­me­nų, kad paketai su narkotinėmis medžiagos galėjo būti sukeisti ar su­mai­šyti, todėl aptariami ape­lia­cinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl pareigūnų D. J. ir A. B. atliktų veiksmų

23. Nėra pagrindo išvadai, kad nuteistųjų V. G., ir A. K. skunduose nu­ro­dyti pareigūnai padarė skunduose aprašytus pažeidimus. Pareigūnai tik patikrino ar jų turima in­formacija ir įtarimai, jog V. Š. ir kiti asmenys disponuoja būtent nar­ko­tine me­džia­gą, yra pagrįsti. Pareigūnai siekė patikrinti, ar asmenys telefonais kalbėjo ne apie kitokius perduotinus objektus, disponavimas, kuriais baudžiamosios atsakomybės galbūt ir neuž­traukia. Bereikalingai pradėdami ikiteisminį tyrimą dėl sunkaus nusikaltimo pareigūnai nepa­grįstai pa­kenktų darant veiką dalyvavusių asmenų reputacijai, be pagrindo laikinai sulai­ky­dami V. Š. ir A. K. nepagrįstai apribotų jų teises. Nesant sunkaus nu­si­kaltimo požymių laikinasis sulaikymas būtų buvęs pertekline priemone.

24. Pažymėtina ir tai, kad apeliantų teigimu, A. B. Kauno mieste neužkardė nusikaltimo per­duodant narkotines medžiagas, lydėjo paketą su narkotinėmis medžiagomis iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, leisdamas ir kitiems asmenims daryti nusikaltimą. Atmesdama šį skundo ar­gu­mentą kolegija pažymi, jog A. B. įvykio metu nebuvo (duomenys neskelbtini). Pirmosios ins­tan­cijos teisme duodamas parodymus jis nurodė, kad įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini), jam paskambinęs kolega informavo apie užfiksuotus A. K. ir R. K. pokalbius. A. K. pasakiusi, kad viskas tvarkoje, moteriškė pas ją automobilyje, viskas pas ją ir jos važiuoja į (duomenys neskelbtini), bus maždaug 10 ar 11 val. Iš pareigūno parodymų ir byloje esančių išslaptintų dokumentų matyti, kad Kalėjimų departamento Imuniteto skyriuje buvo vykdomas platesnio masto tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, įvykio metu visi dalyvaujantys asmenys, jų vaidmenys ir ryšiai nebuvo nustatyti, todėl akivaizdu, kad siekta surinkti kuo daugiau reikš­mingos in­for­ma­ci­jos apie galimą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad pa­reigūnai jau tuomet turėjo pakankamai duomenų spręsti apie nusikaltimo, kurį galima užkardyti, faktą. Todėl kolegija neįžvelgia pareigūno veiksmuose jokių pažeidimų.

25. Apeliantė A. K. savo skunde taip pat teigia, jog nežinojo, kas buvo gabenamame pa­ketėlyje. Atmesdama šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog įvertinus A. K. parodymus, jos pokalbius su R. K. ir J. B., R. K. parodymus, A. K., būdama teista už narkotinių medžiagų gabenimą į pataisos namus kūno ertmėse, be abejo suvokė, jog paketėlyje yra narkotinės medžiagos. Įvertinus V. Š. pa­rodymus dėl A. K. nurodymų kur paslėpti paketėlį, pagrįstai konstatuota, kad pas­taroji suvokė disponuojanti narkotine medžiaga.

Dėl BK 64¹ straipsnio taikymo.

26. Nuteistieji J. B. ir V. G. nesutinka su jiems paskirta bausme, prašydami taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti bausmę vienu trečdaliu. Mano, kad yra visos ap­linkybės taikyti šio straipsnio nuostatas, nes jie kaltais prisipažino, gailėjosi, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia jų pozicija nesutinka.

27. Pagal BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nu­si­kals­tamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos formą ir rūšį, atsa­ko­mybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikš­mę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso spe­cia­lio­sios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, lai­ky­da­masis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, bū­ti­na tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes, tiek ir BK 54 straips­nio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias ap­linkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nu­ro­dy­tas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo niekas negali įtakoti ir tik jis gali spręs­ti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

28. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems V. G. ir J. B. laisvės atėmimo bausmes ir nustatydamas jų dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įs­tatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nu­teistiesiems bausmes bei nustatydamas bausmių dydžius, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininkų asmenybes, nuteistųjų at­sakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančias aplinkybes Visos šios aptartos aplinkybės leido apylinkės teismui padaryti neabejotiną išvadą, kad V. G. nusikalto ne atsitiktinai, kad tai yra sistemingas jų elgesys, kad jie yra linkęs nusikalsti, nero­dantys noro pasitaisyti, pavojingi visuomenei asmenys, ir jų neizoliavus nuo visuomenės ir neskyrus realaus laisvės atėmimo, bausmės tikslų pasiekti nebus įmanoma, todėl pirmosios ins­tancijos teismas pagrįstai nuteistiesiems skyrė griežčiausią sankcijoje nu­ma­ty­tą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą.

29. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalį, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti paro­dy­mus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos pa­da­rymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems. Pabrėžtina, BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį pro­cesą atitinkamų kategorijų bylose. Net ir egzistuojant BPK 273 straipsnyje išdėstytoms są­ly­goms, teismas sprendžia, ar nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Jeigu visuma faktų liudija, kad galima bylą išnagrinėti be įprastinio įrodymų tyrimo, teismas priima nu­tartį atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Taigi sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimas nėra teis­mo pareiga, o proceso greitumo principas negali nurungti siekio bylą išnagrinėti išsamiai (kasacinė nutartis Nr. 2K-140-511/2018).

30. Nors nuteistųjų įsitikinimu, skundžiamu nuosprendžiu jiems turėjo būti pritaikytos BK 64¹ straips­nio nuostatos, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaip matyti iš bau­džia­mosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme ši byla nebuvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Nagrinėjamu atveju sutrumpintas įrodymų tyrimas net ir negalėjo būti atliktas, nes tai būtų prieštaravę įstatymo reikalavimams. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje buvo penki kaltinamieji. Nuteistieji V. G., R. K., J. B. ir V. Š. savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo iš esmės pripažino. Savo kaltės nepripažino nuteistoji A. K.. Pagal BPK 273 straipsnio 2 dalį kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems (kasacinė nutartis Nr. 2K-87-677/2015). Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjant bylą pirmosios ins­tan­cijos teisme net nebuvo svarstomas klausimas dėl galimybės bylą nagrinėti sutrumpinto įro­dymų tyrimo tvarka, tokio klausimo nekėlė nei prokuroras, nei nuteistieji ar jų gynėjai. Taigi, by­la turėjo būti išnagrinėta ir buvo išnagrinėta bendra tvarka, todėl taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas V. G. ir J. B. atžvilgiu ir tuo pagrindu 1/3 mažinti jiems skun­džiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo. Tokio pagrindo nemato ir apeliacinės instancijos teismas.

Dėl V. Š. apeliacinio skundo

31. Baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 da­lies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

32. Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna spe­cifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Dėl to tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo prin­ci­pui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).

33. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibū­di­nan­čių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iš­va­da, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgy­ven­din­ti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių baus­mė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos mi­ni­mumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba at­virkš­čiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pa­grindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nu­ma­tytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015).

34. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino V. Š. kalta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir paskyrė jai aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas, skir­damas mažesnę nei BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vi­durkis bausmę, atsižvelgė į tai, kad ji padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), į jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplin­ky­bę – nusikaltimą padarė veikdama bendrininkų grupėje. Taip pat teismas įvertino nuteistosios as­menybę apibūdinančias aplinkybes - V. Š. buvusi teista vieną kartą, bet teis­tu­mas nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo išnykęs. Duomenų apie nubaudimą admi­nis­tracine tvarka nėra. Gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojama patenkinamai.

35. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai tei­siš­kai neįvertino nuteistosios asmenybės pavojingumo visuomenei prasme bei visų kitų ap­lin­kybių, reikšmingų sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, kontekste. At­kreip­tinas dėmesys ir į tai, kad pagal teismo nustatytas aplinkybes draudžiama medžiaga nebuvo iš­pla­tinta, nes pareigūnai ją surado ir iš nuteistosios paėmė. Svarbu yra ir tai, kad V. Š. esmines veikos padarymo aplinkybes pripažino, nurodė aplinkybes, svarbias patvir­tinti kitų nu­teis­tųjų kaltę. Visa tai leidžia teigti apie nuteistosios veiksmų mažesnį pavojingumą negu tokios rūšies nusikaltimų pavojingumas.

36. Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo reikšmingas ir nuteistosios asme­ny­bės vertinimas. Teismas, skirdamas ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, apskritai nevertino, kaip tokia bausmė paveiks nuteistosios šeimos ryšius (bendravimą ir vaiko auklėjimą), jos pačios re­so­cializaciją bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie baudžiamajame įstatyme nėra įtvir­tin­ti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiek­vie­noje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir tei­sė­jų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kon­teks­te. Taigi, vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asme­ny­bėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinė nutartis Nr. 2K-204-942/2015). By­loje nustatyta, kad V. Š. į šią nusikalstamą veiką įtraukė ir įkalbino jos su­gy­ventinis V. G., kuris parodė, kad ji ilgai mąstė ir nenorėjo sutikti daryti nusi­kal­timą, iš pradžių galvojo, kad tai ne narkotinės medžiagos, o vitaminai, tačiau po to suprato, kad ji gabena narkotines medžiagas. Ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio na­grinėjimo metu padėjo atskleisti visas aplinkybes, kurios matosi iš surinktų įrodymų, ir kalta pil­nai prisipažino, labai gailisi. V. Š. yra dirbanti, admi­nistra­ci­ne tvarka nebausta, buvo teista, tačiau bauda sumokėta, teistumas išnykęs. Šią nusikalstamą veiką įvykdė įkalbėta savo sugyventinio, su kuriuo gyvena apie 20 metų, juo patikėjo, turi du vaikus, iš kurių vienas yra nepilnametis. Visos šios aplinkybės iš dalies sumažina nuteistosios asmeny­bės pa­vojingumą.

37. Taigi, visuma šių aptartų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad net mažesnės, nei yra numatytas BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmės paskyrimas nuteistajai V. Š. yra neproporcingas padarytam nusikaltimui ir jos asmenybei, prieštarauja teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties, t. y. dėl ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės nutrūks nuteistosios ryšiai su šeima, vaikais ir tai turės neigiamos įtakos ne tik pačios nuteistosios resocializacijai, bet ir jos vaikams.

38. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teis­mas, skirdamas V. Š. bausmę, be pagrindo nepritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, todėl pirmosios instancijos teismo spren­dimas keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalis) ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 dalis). Bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant V. Š. švelnesnę, nei BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numa­tyta, bausmę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad V. Š. skirtina ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

39. Prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nu­teistieji J. B. ir V. G. buvo visiškai atlikę ankstesniais nuos­pren­džiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes, todėl BK 64 straipsnio nuostatos jų atžvilgiu negalėjo būti taikomos.

40. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro nau­ją nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusi­kal­timą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

41. Byloje nustatyta, kad J. B. Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nuos­prendžiu buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 ir 64¹ straipsniais paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo baus­mė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su to paties teismo 2015 m. gruo­džio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 2 metams laisvės atė­mimo. Bausmės pabaiga – 2017 m. rugsėjo 10 d. Iš byloje esančios su prokurorės apeliaciniu skundu pateiktos J. B. teistumo pažymos (8 t., b. l. 63-80) matyti, kad nurodytą laisvės atėmimo bausmę jis atliko ir buvo paleistas 2017 m. rugsėjo 8 d. Iš byloje esančios teismo nu­tar­ties (5 t., b. l. 50-53) matyti, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. J. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuris buvo tęsia­mas iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Suėmimo terminas skai­čiuojamas nuo 2017 m. rug­sė­jo 8 d. V. G. 2011 m. spalio 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą 6 metams laisvės atėmimo. Bausmės pabaiga 2017 m. spalio 9 d. Iš byloje esančios su prokurorės apeliaciniu skundu pa­teik­tos V. G. teistumo pažymos (8 t., b. l. 81-83) matyti, kad nurodytą laisvės atėmimo bausmę jis atliko ir buvo paleistas 2017 m. spalio 6 d. Iš byloje esančios teismo nutarties (6 t., b. l. 32-34) matyti, kad 2017 m. spalio 6 d. V. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuris buvo tęsiamas iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Suėmimo terminas skai­čiuojamas nuo 2017 m. spalio 6 d.

42. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta 2016 m. rugsėjo 27 d. Kaip minėta, už anks­tes­nius nu­si­kaltimus J. B. paskirtos bausmė pabaiga buvo 2017 m. rugsėjo 10 d., V. G. bausmės pabaiga - 2017 m. spalio 9 d. Tiek nuteistojo J. B., tiek V. G. bausmės, paskirtos ankstesniais nuos­prendžiais, pasibaigė poilsio dieną – sek­ma­dienį, todėl, vadovaujantis Lietuvos Res­publikos bausmių vykdymo kodekso 180 straipsnio 3 dalimi, iš pataisos įstaigos jie paleisti penktadienį – atitinkamai 2017 m. rugsėjo 8 d. ir 2017 m. spalio 6 d., ir laikomi visiškai atlikusiais bausmę.

43. Kaip jau buvo minėta, BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tuomet jeigu nuteistasis, neat­likęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nuosprendis šioje byloje paskelbtas tuo metu, kai nuteistieji J. B. ir V. G. jau buvo atlikę bausmes pagal ankstesnius nuosprendžius, todėl nebėra pagrindo subendrinti šiuo nuos­pren­džiu paskirtas bausmes su jau atliktomis bausmėmis BK 64 straipsnio pagrindu. Šiomis ap­linkybėmis prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas, skun­džia­mas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl klaidos nuosprendyje

44. Skundžiamu nuosprendžiu į bausmės laiką nuteistiesiems J. B. ir V. G. įskaitytas jų suėmime išbūtas laikas, skaičiuojant jį ne nuo aukščiau nurodytų suėmimo datų, o nuo 2016-09-08 J. B. ir nuo 2016-10-06 V. G. Kaip matyti, nurodytų suėmimo datų mėnesiai ir dienos abiem nuteistiesiems atitinka jų suėmimo nutartyse nurodytas su­ėmimo datų mėnesius ir dienas, tik metai nurodyti klaidingai – 2016. Teisėjų kolegija sprendžia, kad suėmimo pradžios datose metai klaidingai nurodyti dėl rašymo apsirikimo. Teisėjų kolegija ištaiso šį rašymo apsirikimą (BPK 308¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

nuteistųjų V. G., J. B., A. K., R. K. apeliaci­nius skundus atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiū­tės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios V. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendį:

Pa­naikinti nuosprendžio dalį, kuria V. G. vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirtos, bet neatliktos laisvės atė­mimo bausmės dalimi, jas visiškai sudedant, ir paskirta galutinė 8 metų 6 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Pa­naikinti nuosprendžio dalį, kuria J. B. vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirtos, bet neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, jas visiškai sudedant, ir pas­kirta galutinė 8 metų 6 mėnesių 2 dienų lais­vės atėmimo bausmė.

V. Š., nuteistai pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams.

Ištaisyti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendyje rašymo apsirikimą nurodant, kad V. G. vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2017 m. spalio 6 d., o J. B. vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. gegužės 7 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.