- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-31
- Bylos Nr.
- eI3-1733-561/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06515-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- valstybės įmonės Registrų centro
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės Registrų centro skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja valstybės įmonė Registrų centras (toliau – ir VĮRC, Perkančioji organizacija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA, Agentūra) 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT02 (registracijos Nr. 2023/3-35-123) (toliau – ir Sprendimas); 2) netenkinus 1 punkte išdėstyto reikalavimo – panaikinti Sprendimo dalį, kuria VĮRC pritaikyta 5 proc. pataisos norma. Priteisti VĮRC naudai iš atsakovės 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Skunde teismui nurodo, kad Sprendimu už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų reikalavimų bei VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo dirbtinai sumažinti konkurenciją pažeidimus, VĮRC pritaikyta 5 proc. pataisos norma nuo 2020 m. sausio 8 d. pasirašytos sutarties Nr. ST-239 (5.7 E) vertės, tenkančios projektui „Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos plėtra“ Nr. 02.3.1-CPVA-V-525-25-0001 (toliau – ir Projektas). Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 12 826,00 Eur.
Paaiškina, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) buvo paskelbtas skelbimas apie tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu „Projekto Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS) funkcionalumų plėtra“ Nr. 451920 (toliau – ir Pirkimas). 2020 m. sausio 8 d. Perkančioji organizacija su Pirkime laimėjusiu tiekėju uždarąja akcine bendrove „Algoritmų sistemos“ (toliau – ir UAB „Algoritmų sistemos“) (dabartinis pavadinimas – UAB „Novian Systems“) pasirašė sutartį Nr. ST-239 (5.7 E) (toliau – ir Sutartis).
Agentūros Sprendime nurodyta, jog Pirkimo sąlygų 6.5 p. įtvirtintas reikalavimas „Tiekėjas (fizinis ar juridinis asmuo) gali pateikti perkančiajai organizacijai tik vieną pasiūlymą, nepriklausomai nuo to, ar teikiant pasiūlymą jis bus atskiras tiekėjas, ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis). Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme nebegali būti subtiekėju“ (toliau – Reikalavimas) pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus ir VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kuria draudžiama dirbtinai riboti konkurenciją.
Atkreipia dėmesį, kad 2020 m. birželio 4 d. CVP IS priemonėmis Agentūra gavo Pirkimo dokumentus, tarp jų ir Pirkimo sąlygas, kuriose buvo įtvirtintas Reikalavimas, vertinimui. Agentūra, įvertinusi CVP IS pateiktus Pirkimo dokumentus, 2020 m. spalio 14 d. pranešimu informavo, kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo, nenustatė. Taigi, jokių rekomendacijų ar pastabų, susijusių su Sprendime nurodytais pažeidimais, Agentūra VĮRC 2020 m. nepateikė, tuo tarpu 2023 m., praėjus trejiems metams po pirminio vertinimo, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės, PAFT), 295 punktu, pakartotinai įvertinusi Pirkimo sąlygas, Agentūra priėmė Sprendimą, kuriame išdėstė, jog Reikalavimu yra pažeidžiami VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinti principai.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad Agentūra, įvertinusi CVP IS pateiktus Pirkimo dokumentus, 2020 m. spalio 14 d. pranešimu nurodė, jog jokių pažeidimų nenustatė, akivaizdu, jog Registrų centras turėjo teisinį lūkestį, kad Pirkimo dokumentuose išdėstyta Reikalavimo nuostata buvo tinkama ir pagrįsta, kadangi 2020 m. atlikto vertinimo, kuris laikomas Agentūros išreikšta pozicija dėl Pirkimo dokumentų, metu jokie pažeidimai nebuvo nustatyti. Paskesnio vertinimo metu Pranešime išreikšta pozicija, jog Pirkimo dokumentuose pažeidimai nenustatyti, tapo garantu Perkančiajai organizacijai, jog Pirkimo sąlygos atitinka visus teisės aktų reikalavimus ir nepažeidžia Sprendime nurodytų VPĮ nuostatų.
Registrų centras, nesutikdamas su Agentūros Sprendimo argumentais pažymi, kad neapribojo tiekėjų konkurencijos ir nepažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų bei VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo dirbtinai sumažinti konkurenciją.
Pažymi, kad Pirkimo sąlygose įtvirtintas Reikalavimas niekaip nelėmė lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų pažeidimo ar dirbtino konkurencijos sumažinimo ir/ar nepagrįstai sudaromų palankesnių ar nepalankesnių sąlygų tam tikriems tiekėjams. Vadovaujantis Reikalavime įtvirtinta nuostata, Pirkimo dalyvis negali būti nurodytas subtiekėju, jei pats teikia pasiūlymą. Tai reiškia, kad Pirkimo dalyvis, kuris nori pasitelkti subtiekėją turės surasti kitą ūkio subjektą, kuris savarankiškai neteikia pasiūlymo Pirkime. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog Pirkimo sąlygų 6.5 p. įtvirtintas Reikalavimas neapribojo konkurencijos, o priešingai, ją skatino, išplėtė, tuo tarpu aplinkybė, jog šiuo atveju Pirkime sudalyvavo du tiekėjai, negali tapti Perkančiosios organizacijos atsakomybe (neteisėtų veiksmų konstatavimu), kadangi priežasčių, nulėmusių minėtą faktą gali būti įvairių (pvz., pačios paslaugos sudėtingumas ar kt.). Pažymi, kad priežastinio ryšio tarp Perkančiosios organizacijos nustatyto Reikalavimo ir konkurencijos apribojimo rinkoje Agentūra niekaip neįrodė.
Analizuojamu atveju Pirkimo dokumentų turinys nesudaro pagrindo spręsti, kad toks Pirkimo sąlygose nustatytas Reikalavimas akivaizdžiai neužtikrino veiksmingos tiekėjų konkurencijos ir nesudarė tiekėjams galimybių pateikti kuo labiau Perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančių pasiūlymų. Registrų centras pažymi, kad Pirkimą laimėjęs (tiek pagal kainą, tiek pagal kokybinius vertinimo kriterijus) tiekėjas UAB „Algoritmų sistemos“ (dabartinis pavadinimas UAB „Novian Systems“) subtiekėjų šiame Pirkime pasitelkęs nebuvo, todėl minėta nuostata jokios įtakos Pirkimui ir jo rezultatams neturėjo, tuo tarpu antroje vietoje pasiūlymų eilėje esantis tiekėjas (tiekėjų grupė veikianti jungtinės veiklos pagrindu sudaryta iš UAB „Dts Solutions“ ir UAB „ELHIC“) pasitelkė subtiekėjus.
Agentūra Sprendime nurodė, jog galimai Pirkime būtų dalyvavę daugiau dalyvių, tačiau šio savo argumento niekaip nepagrindė ir nedetalizavo (pvz., neapklausė subtiekėjų dėl jų ketinimų dalyvauti Pirkime). Agentūra, nustatydama, jog Pirkimo sąlygose nurodytas Reikalavimas pažeidė VPĮ įtvirtintus principus, nesprendė ar antroje vietoje pasiūlymų eilėje esančio tiekėjo subtiekėjai galėjo būti suinteresuoti dalyvauti šiame Pirkime tiekėjų pozicijoje.
Atkreipia dėmesį į Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) išvadas (2022 m. rugsėjo 22 d. išvada Nr. 4S-489 ir jos 2022 m. lapkričio mėn. patikslinimas), kuriose iš esmės buvo vertintas subtiekėjų ketinimas dalyvauti pirkime savarankiškai arba kaip ūkio subjektų nariui ir spręsta, ar konkrečiame pirkime tai galėjo sukelti neigiamų pasekmių, t. y. ar vien reikalavimo nebuvimas būtų pakeitęs pirkimo rezultatą. VPT nurodė, kad tiekėjai pirkime dalyvavo aktyviai, t. y. perkančiajam subjektui buvo pateikti šeši paklausimai, dvi pretenzijos bei vienas ieškinys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiekėjai teikė paklausimus (ginčijo) pirkimo sąlygų reikalavimus, tačiau dėl pirkimo sąlygų 7.1 papunktyje nustatyto reikalavimo „<..> Joks konkurso dalyvis negali būti kito dalyvio subrangovu, jeigu jau pateikia pasiūlymą kaip pavienis dalyvis arba kaip jungtinės veiklos partneris tam pačiam pirkimui <...>“ nebuvo nei paklausimų, nei pretenzijų. Taip pat VPT pastebėjo, kad reikalavimas nebuvo ir vėliau perkančiajam subjektui pateikto ieškinio dalyku. VPT nurodė, jog šių aplinkybių visuma bei perkančiojo subjekto pateikti papildomi paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad tiekėjai, kurie buvo nurodyti ūkio subjektų grupių pasiūlymuose kaip subrangovai, šio konkretaus pirkimo atveju neketino dalyvauti pirkime savarankiškai arba kaip ūkio subjektų nariai, kas reiškia, kad reikalavimo nustatymas šiame konkrečiame pirkime nesukėlė neigiamų pasekmių, t. y. vien reikalavimo nebuvimas nebūtų pakeitęs pirkimo rezultato. VPT padarė išvadą, kad šie pažeidimai vertintini kaip formalaus pobūdžio, kadangi reikalavimo nebuvimas nebūtų lėmęs kitokių pirkimo rezultatų.
Šios aplinkybės suponuoją išvadą, kad Agentūros Sprendimas negali būti laikomas teisėtu, pagrįstu ir priimtu objektyviai įvertinus visas tyrimui reikšmingas aplinkybes. Tiekėjai neteikė pretenzijų, susijusių su Reikalavimu, be to, tiekėjai, kurie buvo nurodyti ūkio subjektų grupių pasiūlymuose kaip subrangovai, neketino dalyvauti Pirkime savarankiškai arba kaip ūkio subjektų nariai, todėl toks Reikalavimo nustatymas šiame Pirkime nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, taigi, Agentūra nepagrįstai pripažino, jog Registrų centras pažeidė VPĮ nustatytus principus, nevertindama objektyviai egzistuojančių aplinkybių, o vadovaudamasi tik menamomis išvadomis, jog buvo užkirstas kelias kitiems tiekėjams dalyvauti Pirkime.
Agentūra Sprendimą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2018 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018 pateiktu išaiškinimu, jog „dviejų savarankiškus pasiūlymus pateikusių tiekėjų, kurie pasiūlymuose vienas kitą pasitelkė kaip subrangovus, veiksmai per se nėra neteisėti, todėl, nenustačius kitų aplinkybių, negali būti atskirai sankcionuojami, t. y. pripažinti kaip alternatyvių ar papildomų pasiūlymų pateikimas (ar draudžiamo susitarimo sudarymas)“. Agentūra Sprendime nurodė, jog toks LAT aiškinimas suponuoja, kad tas pats ūkio subjektas gali būti nurodytas skirtingų tiekėjų pasiūlymuose kaip subtiekėjas; tiekėjas, pateikęs pasiūlymą savarankiškai, ar pirkime dalyvaujantis jungtinės veiklos pagrindu, gali būti kitos įmonės, pateikusios pasiūlymą tame pačiame pirkime, subtiekėju, išskyrus tuos atvejus, kai turima pagrįstų įrodymų, kad toks ūkio subjektų elgesys turėtų būti kvalifikuojamas kaip draudžiamas susitarimas.
VĮRC teigimu, LAT nagrinėtos civilinės bylos Nr. e3K-3-112-690/2018 faktinės aplinkybės ir kasacinio teismo vertintos pirkimo sąlygos minėtoje byloje nebuvo analogiškos ginčijamo Sprendimo ir ginčo Pirkimo sąlygos kontekste, todėl nagrinėjamu atveju LAT pateikti išaiškinimai negali būti taikomi ir nėra aktualūs.
Pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl anksčiau skunde išdėstytų aplinkybių, tačiau teismui laikantis pozicijos, kad Reikalavimas yra neteisėtas, tuomet atskirai pasisako dėl taikytinos 5 proc. pataisos normos, kurią vertina kaip neturinčią teisinio ir faktinio pagrindimo atlikto tyrimo kontekste.
Vadovaujantis Taisyklių 311 p., kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6 – 14 p. nustatyta tvarka. Taisyklių 7 priedo 6 p. įtvirtinta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Gairėmis. Taisyklių 7 priedo 10 p. numatyta, kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes.
Gairių 1.4 p. išdėstyta, kad: „Kaip nurodyta 1.1 skirsnyje, jei dėl pažeidimo pobūdžio finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma, bet tokio pobūdžio pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą, atsižvelgdama į tris kriterijus: pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius finansinius fondų nuostolius. Tai reiškia, kad remiantis šių gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5 %, 10 %, 25 % ir 100 %) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą.“ Pagal Gairių 1.1 p. „Tais atvejais, kai viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio arba galimo finansinio poveikio, finansinės pataisos yra nepateisinamos“. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką yra išaiškinta, kad esant formaliam pažeidimo pobūdžiui finansinė korekcija apskritai nėra taikoma: „Šios korekcijos suma turi būti nustatyta, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes, kurios reikšmingos, turint omenyje kriterijus, nurodytus to reglamento 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, t. y. konstatuoto pažeidimo pobūdį, svarbą ir atitinkamo fondo dėl jo patirtus finansinius nuostolius“ (ESTT 2016-07-14 sprendimas Wrocław – Miasto na prawach powiatu prieš Minister Infrastruktury i Rozwoju, C-406/14).
Atkreipia dėmesį, kad Agentūros Sprendimas yra nesuderinamas su Gairių 1.4 p., Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 10 punkte, Taisyklių 7 priedo 10 punkte įtvirtintu proporcingumo principu. Proporcingumo principo taikymas įpareigoja Agentūrą įvertinti galimo pažeidimo sudėtingumą, pobūdį, rimtumą, finansines pasekmes. Ginčijamame Sprendimu Agentūra nevertino tariamai padaryto pažeidimo pobūdžio, jo pasekmių (šiuo atveju nebuvo sukelta žala nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniam biudžetui), neatsižvelgė į tariamų pažeidimų formalų pobūdį – nėra jokių objektyvių ir faktais pagrįstų įrodymų ar duomenų, jog buvo apribota tiekėjų konkurencija. Be to, taikant finansinę korekciją Registrų centro atžvilgiu, liko neįvertinta ir tai, kad vis dėlto pati Agentūra yra pateikusi Registrų centrui pagrįstus lūkesčius suteikiantį Pranešimą, pagal kurį jokių rekomendacijų ar pastabų, susijusių su Agentūros Sprendime užfiksuotais pažeidimais, nebuvo nurodyta, taip pat pažymėtina, kad ginčo nuostata buvo įtraukta ir į Agentūros pavyzdinius dokumentus. Taigi, Agentūrai įrodinėjant, kad Reikalavimas yra neteisėtas ir pažeidžiantis VPĮ įtvirtintus reikalavimus, bei siekiant dėl to pritaikyti Registrų centro atžvilgiu finansines korekcijas, Agentūrai kyla pareiga įrodyti finansinio poveikio egzistavimą, ko šiuo konkrečiu atveju Agentūra nepadarė.
Atsakovė atsiliepime į VĮRC skundą su skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad 2020 m. kovo 19 d. CPVA ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir Projekto vykdytojas, Ministerija) sudarė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 02.3.1-CPVA-V-525-25-0001 „Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos plėtra“ sutartį (reg. Nr. 2020/2-1970/S-42) (toliau – ir Projekto sutartis). Projekto sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 2.2.1 p. nurodytas vienas iš Projekto partnerių – valstybės įmonė Registrų centras.
CPVA, vadovaudamasi Taisyklių 295 punktu, atliko pakartotinį Pirkimo dokumentų vertinimą, kadangi kilo įtarimas, kad Pirkimas atliktas galimai pažeidžiant VPĮ nuostatas. Pirkimo vertinimo metu nustatyta, kad Pirkimo sąlygų 6.5 p. nurodyta: „Tiekėjas (fizinis ar juridinis asmuo) gali pateikti perkančiajai organizacijai tik vieną pasiūlymą, nepriklausomai nuo to, ar teikiant pasiūlymą jis bus atskiras tiekėjas, ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis). Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme nebegali būti subtiekėju“. CPVA vertinimu, šioje Pirkimo sąlygų nuostatoje buvo apribota tiekėjo ar tiekėjų grupės dalyvio teisė dalyvauti Pirkime kaip subtiekėju kito tiekėjo pasiūlyme.
Atsakovės teigimu, VĮRC neturėjo teisės skųsti CPVA Sprendimo, kadangi jis VĮRC nesukėlė jokių tiesioginių teisinių pasekmių. CPVA Sprendimą turėjo teisę skųsti tik Projekto vykdytojas, t. y. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, tačiau Projekto vykdytojas šia savo teise nusprendė nesinaudoti.
Priešingai nei VĮRC teigia skundo 8 psl., pažeidimas buvo nustatytas ne dėl paties Reikalavimo, neva jo visais atvejais negalima nustatyti, o dėl to, kad VĮRC nenurodė jokio teisinio reguliavimo bei nepateikė jokių paaiškinimų ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų tokio Reikalavimo nustatymo būtinumą Pirkime. Nagrinėjamu atveju VĮRC nepagrindus tokio Reikalavimo būtinumo, pagrįstumo ir proporcingumo jis negali būti pripažintas teisėtu bei neribojančiu tiekėjų konkurencijos Pirkime.
Atsakovė, spręsdama dėl 5 proc. dydžio finansinės korekcijos taikymo, įvertino visas su Pirkimo vykdymu susijusias faktines aplinkybes, o paskirdama minėto dydžio finansinę korekciją rėmėsi PAFT ir Gairių nuostatomis. Atsakovės įsitikinimu pritaikyta finansinė korekcija yra proporcinga VĮRC padarytam pažeidimui, kuris buvo nurodytas Sprendime. CPVA nesutinka su skundo 10 psl. išdėstytais argumentais, kad Gairėse nurodyti finansinių pataisų dydžiai yra rekomendaciniai, todėl Agentūra turėjo teisę nuo šių rekomenduojamų dydžių nukrypti. Atkreipia dėmesį, kad CPVA nustatė ir pritaikė pagrįstą pažeidimui proporcingą finansinę korekciją, nes nustačius Reikalavimą buvo apribota tiekėjų galimybė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kas atitinka Gairėse nurodytą analogišką pažeidimą. Pareiškėjos padarytas pažeidimas, vadovaujantis Gairių nuostatomis, taip pat sukelia neigiamas finansine pasekmes Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetui.
Nesutinka, kad CPVA, atlikdama pirminį Pirkimo dokumentų patikrinimą ir vėliau, esant indikacijų, dėl Perkančiosios organizacijos atlikto VPĮ nuostatų pažeidimo vykdant Pirkimą, atlikdama pažeidimo tyrimą ir skirdama Projekto vykdytojui finansinę korekciją už padarytą pažeidimą, veikė neteisėtai. Priešingai nei teigia pareiškėja, CPVA pažeidimo tyrimą atliko teisėtai, tinkamai, laikydamasi jai suteiktų įgaliojimų ir teisės aktų reikalavimų nuostatų.
Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013, patvirtinto 2013 m. gruodžio 7 d., kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas), 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės privalo užkirsti kelią pažeidimams, juos nustatyti ir ištaisyti.
Žemesnės instancijos teismas
PAFT 25 skirsnyje, reglamentuojančiame pažeidimų tyrimų tvarką, 295 p. nustatyta, kad pažeidimus gali įtarti kiekvienas ES struktūrinius fondus administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų sutarčių priežiūrą, kontrolę arba auditą, gavęs informaciją iš trečiųjų šalių ar ją pastebėjęs visuomenės informavimo priemonėse ir kitais atvejais. Kaip matyti, pačiame PAFT nėra pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kada gali būti pradedamas įtariamo pažeidimo tyrimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas PAFT 295 p. reguliavimą, nurodė, kad PAFT 295 p. nustato, kad pažeidimus gali įtarti kiekvienas ES struktūrinius fondus administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų sutarčių priežiūrą, kontrolę arba auditą, gavęs informaciją iš trečiųjų šalių ar ją pastebėjęs visuomenės informavimo priemonėse ir kitais atvejais. Įgyvendinančiai institucijai gavus duomenų, jog vykdant Pirkimą galėjo būti netinkamai aiškinamos ir taikomos VPĮ nuostatos, ji ne tik turėjo teisę, tačiau ir privalėjo pradėti pažeidimo tyrimą. Reglamento 122 straipsnio 2 dalis įpareigoja valstybes nares užkirsti kelią de facto (faktiškai, iš tikrųjų) egzistuojantiems pažeidimams, juos nustatyti ir ištaisyti bei neriboja šios pareigos kokiu nors pirkimo ar sutarties vykdymo laikotarpiu. Atkreipia dėmesį, kad panašios pozicijos dėl CPVA pareigų bei teisių laikosi ir administraciniai teismai, kurie pripažįsta CPVA teisę pradėti pažeidimo tyrimus ir priimti atitinkamus sprendimus dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo, nors prieš tai CPVA buvo atlikusi išankstinę pirkimo patikrą ir rekomendacijų dėl pirkimo sąlygų panaikinimo / pakeitimo neteikė (LVAT 2022 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-237-552/2022, arba dėl to, kad CPVA pirkimą pirminio vertinimo metu pripažino atliktu tinkamai, LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3150-789/2021).
Nesutinka su VĮRC argumentais, kad neapribojo tiekėjų konkurencijos ir nepažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų bei VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo dirbtinai sumažinti konkurenciją.
VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams. VPĮ 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu pagal šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies nuostatas ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad VPĮ 49 straipsnyje nurodytomis sąlygomis tiekėjų grupė gali remtis grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais. Akcentuoja, kad VPĮ 49 straipsnis Pirkimo paskelbimo metu nenustatė jokių papildomų taisyklių ir (ar) rekomendacijų perkančiosioms organizacijoms viešųjų pirkimų sąlygose įtvirtinant reikalavimus dėl pirkimų dalyvių (tiekėjų) vienas kito pasitelkimo. VPĮ nustato pirmiausia ypač plačias tiekėjų kooperacijos galimybes ir leidžia tik išskirtinai ypatingomis aplinkybėmis tiekėjų jungimąsi riboti, todėl VPĮ 49 straipsnio nuo pat pradžių ir nenustatė jokių šitos sąlygos taikymo taisyklių ir rekomendacijų, kad perkančiosios organizacijos nepagrįstai neribotų tiekėjų galimybių kooperuotis.
Pareiškėja nustatė Reikalavimą Pirkime, tačiau pažeidimo tyrimo metu ir skundu nenurodė jokios teisės normos bei nepateikė jokių objektyvių priežasčių, kodėl tokį Reikalavimą buvo būtina nustatyti konkrečiai šiame Pirkime, t. y. nėra pateikta jokių konkrečių, tiesiogiai su Pirkimu susijusių, objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų tokio Reikalavimo nustatymo būtinumą, t. y. pareiškėja nurodo, kad nepažeidė VPĮ normų, tačiau nepateikia jokių teisinių argumentų, kodėl apskritai buvo parengtos Pirkimo sąlygos su minėtu Reikalavimu, kuris akivaizdžiai pažeidė VPĮ normas.
Pasisakydama dėl argumentų, jog nebuvo gauta jokių skundų iš tiekėjų pažymi, kad kaip ne kartą yra pažymėjęs LVAT „<...> tiekėjai turi teisę, bet ne pareigą ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, todėl vien tai, kad jie šia teise nepasinaudojo, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčytina pirkimo sąlyga yra teisėta.“ Įvertinus LVAT formuojamą praktiką, daroma išvada, kad vien ta aplinkybė, jog Pirkimo metu nebuvo gauta tiekėjų pretenzijų arba skundų, nesukuria prezumpcijos, kad Reikalavimas buvo teisėtas ir/ar neribojo tiekėjų galimybės dalyvauti Pirkime.
Atsakovės teigimu, Reikalavimo taikymas lemia, kad tiekėjai, siekdami išvengti pasiūlymų atmetimo, kreipdamiesi į kitą tiekėją dėl subtiekimo, turėtų išsiaiškinti, ar kitas tiekėjas pats neketina dalyvauti Pirkime savarankiškai. Beje, šią aplinkybę patvirtina ir pats VĮRC, nurodydamas: „Tai reiškia, kad Pirkimo dalyvis, kuris nori pasitelkti subtiekėją turės surasti kitą ūkio subjektą, kuris savarankiškai neteikia pasiūlymo Pirkime“ (skundo 5 psl.). Tokia situacija lemia, jog tiekėjai iš anksto, veikdami pagal pareiškėjos parengtas Pirkimo sąlygas, t. y. jo sankcionuoti, gali (o remiantis pareiškėjos teiginiu – netgi turi) susižinoti, koks(-ie) ūkio subjektas(-ai) dalyvaus Pirkime, o tai mažina vykdomo Pirkimo skaidrumą. Tokios ydingos situacijos objektyviai būtų galima išvengti, jeigu Reikalavimas nebūtų buvęs nustatytas, nes tiekėjai išvengtų rizikos dėl pasiūlymo atmetimo, nesiaiškindami, kokie ūkio subjektai savarankiškai teikia/neteikia pasiūlymus. Atitinkamai teiginius, kad „<...> Pirkimo sąlygų 6.5 p. įtvirtintas Reikalavimas neapribojo konkurencijos, o priešingai ją skatino, išplėtojo <...>“ vertina kaip prieštaringus ir klaidinančius bei neatitinkančius viešųjų pirkimų reguliavimo.
Nurodo, kad nepagrįsti pareiškėjos argumentai ir dėl atsakovės Sprendime minimos LAT praktikos. Atsakovės nuomone, pareiškėja išimtinai palankiai sau interpretuoja LAT nutartį, tuo tarpu, paminėtina, kad ne tik atsakovė, bet ir Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) savo viešoje konsultacijoje bei išvadose (pvz., 2022 m. gruodžio 13 d. išvadoje Nr. 4S-1118), taip pat rėmėsi LAT nutartimi. Pažymi, kad ir teismai, nagrinėdami iš esmės analogiškas situacijas sprendė, kad LAT nutartis yra aktuali ir taikytina ginčo atvejais.
Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad finansinė korekcija paskirta neatsižvelgiant į proporcingumo principus. Dėl atitinkamos normos dydžio taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes, nurodytas PAFT 7 priedu patvirtinto „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 10.1–10.4 punktuose. PAFT 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 6.1 p. nurodyta, kad finansinės korekcijos dydis yra parenkamas vadovaujantis Gairių nuostatomis, t. y. šiuo atveju finansinė korekcija buvo taikoma vadovaujantis Gairėmis.
Gairių 1.1 p. nurodyta, kad vienas iš Gairių tikslų yra užtikrinti proporcingumą taikant finansinę korekcijas. Tame pačiame Gairių punkte nurodoma, kad viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslą apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir atitiktį Sąjungos teisės aktams (pirmiausia – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams). <...> Už pažeidimų tyrimą ir reikiamų finansinių pataisų įgyvendinimą pirmiausia atsakingos valstybės narės. Šiuo atžvilgiu valstybių narių kompetentingoms institucijoms taisant jų tarnybų nustatytus pažeidimus rekomenduojama taikyti šiose gairėse nustatytus kriterijus ir finansinių pataisų normas. Gairių 1.4 p. nurodyta, kad apskaičiuojant taikytinos pataisos sumą, atsižvelgiama į tris kriterijus: pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius finansinius fondų nuostolius. Tai reiškia, kad remiantis Gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5 proc., 10 proc., 25 proc. ir 100 proc.) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą.
Gairių 2 skirsnio 2.1 lentelės „Skelbimas apie pirkimą ir pirkimo specifikacijos“ 13 p., kuris, kaip minėta Sprendime, buvo taikomas pagal analogiją, nustato pažeidimo rūšį – nepagrįstas subrangos ribojimas. Pažeidimo aprašyme nurodoma, kad pažeidimas nustatomas, jeigu pirkimo dokumentuose (pvz., techninėse specifikacijose) nustatyti naudojimosi subrangovų paslaugomis apribojimai dėl sutarties dalies, kuri abstrakčiai nustatyta kaip procentinė šios sutarties dalis, neatsižvelgiant į galimybę patikrinti galimų subrangovų pajėgumus ir nenurodant esminio susijusių užduočių pobūdžio. Už tokį pažeidimą taikoma išimtinai 5 proc. pataisos norma, jokių kitų pataisos normų nenumatant.
Pažymi, kad CPVA, vadovaudamasi proporcingumo principu, teisiniu reguliavimu ir įvertinusi pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, pritaikė atitinkamą finansinę korekciją, nes: nustatytas Reikalavimas iš esmės apribojo tiekėjų galimybes pasitelkti subtiekėjus ir dalyvauti Pirkime, remiantis jų pajėgumais, jeigu toks subtiekėjas nuspręstų pateikti pasiūlymą, kaip tiekėjas, nors tokiam ribojimui nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo; nagrinėjamu atveju buvo vykdomas tarptautinis Pirkimas atviro konkurso būdu, aktualus tarptautinei rinkai, t. y. pažeidimas peržengė nacionalines ribas (PAFT 7 priedo 10.1 p.). Atsižvelgiant į nustatytų Reikalavimų ydingumą, jie galėjo riboti užsienio tiekėjų galimybę dalyvauti Pirkime, nes pastarieji negalėjo pasitelkti norimų subtiekėjų dėl Reikalavime nustatytų apribojimų; kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė šeši tiekėjai, o pasiūlymus Pirkime pateikė du iš jų, todėl minimali konkurencija Pirkime buvo užtikrinta. Minimalus konkurencijos užtikrinimas buvo vertinamas sprendžiant dėl pareiškėjai taikomos finansinės pataisos dydžio, t. y. konkurencija buvo užtikrinta tuo aspektu, kad Pirkime dalyvavę ir prisijungę tiekėjai, turėjo galimybę dalyvauti Pirkime pareiškėjos nustatytomis Pirkimo sąlygomis. Šiuo atveju ši aplinkybė buvo vertinama tik dėl finansinės pataisos normos dydžio taikymo, nustačius, jog pačiame Pirkime konkurencija nebuvo užtikrinta.
Pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų, kad nebuvo gauta pretenzijų nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog Pirkimo metu nebuvo gauta tiekėjų pretenzijų arba skundų, nesukuria prezumpcijos, kad Pirkimo sąlygos yra teisėtos bei neribojo tiekėjų galimybės dalyvauti Pirkime. Be to, PAFT 7 priede „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 10.4 p. nurodyta, kad pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė, t. y. pretenzijų (skundų) nebuvimas automatiškai nelemia, kad finansinė korekcija bus mažesnė arba iš viso nebus taikoma. Tai paneigia bet kokius tokio pobūdžio pareiškėjos teiginius, kad negavus tiekėjų pretenzijų ir skundų turi būti traktuojama, jog Reikalavimas yra teisėtas.
Įvertinus pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir Reikalavimo ribojantį poveikį tiekėjų konkurencijai bei Pirkimo vykdymui, buvo pritaikyta mažiausia galima finansinė korekcija pagal Gaires, t. y. 5 proc. Dėl pataisos normos pasisakytina, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti mažesnę nei 5 proc. finansinės pataisos normą, nes tokios galimybės nesuteikia pačių Gairių ginčo pažeidimo turinio esmė. Gairių 2 skirsnio 2.1 lent. 13 p. nustatyto pažeidimo pagrindas yra tas, kad pirkimo sąlygose yra nustatomas reikalavimas, kuris riboja subtiekimą, t. y. finansinės korekcijos taikymui užtenka faktinės aplinkybės, kad buvo nustatyta subtiekimą ribojanti sąlyga, nereikalaujant vertinti jokių kitų papildomų aplinkybių, kaip, pavyzdžiui, kituose Gairių punktuose, kuriuose nurodoma, kad taikant finansines korekcijas turi būti įvertintas pasiūlymus pateikusių tiekėjų skaičius ir pan.
Atsikertant į pareiškėjos argumentus dėl to, kad pažeidimas neturėjo įtakos Pirkimo vykdymui ir Europos Sąjungos lėšų panaudojimui, pažymi, kad žala negali būti vertinama tik per tiesiogiai atsiradusius padarinius ar, tuo labiau, taikytinos finansinės korekcijos dydį. Taikant finansines korekcijas už viešųjų pirkimų pažeidimus, nėra būtina, kad būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai (pavyzdžiui, tiesioginė žala arba būtų atmesti konkrečių tiekėjų pasiūlymai), nes viešųjų pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais. Gairėse yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta teisinė prezumpcija, kad Gairėse nurodyti pažeidimai arba į juos panašūs turi finansinį poveikį Europos Sąjungos finansiniams interesams, todėl juos nustačius turi būti taikoma finansinė korekcija.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu sutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundą tenkinti.
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl CPVA 2023 m. balandžio 24 d. priimto sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02 teisėtumo bei pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2020 m. kovo 19 d. CPVA ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija sudarė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 02.3.1-CPVA-V-525-25-0001 „Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos plėtra“ sutartį (reg. Nr. 2020/2-1970/S-42). Projekto sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 2.2.1 p. nurodytas vienas iš Projekto partnerių – valstybės įmonė Registrų centras.
Pareiškėja, būdama Projekto partneriu, įvykdė tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu „Projekto Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS) funkcionalumų plėtra“. Skelbimas apie pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo paskelbtas 2019 m. rugsėjo 6 d., pirkimo Nr. 451920.
Įvykdžius Pirkimą, pareiškėja su UAB „Novian Systems“ (buvęs pavadinimas UAB „Algoritmų sistemos“) 2019 m. gruodžio 31 d. pasirašė sutartį Nr. Nr. ST-239 (5.7 E). Pirkimo sutarties vertė susijusi su pažeidimu, yra 256 520,03 Eur su PVM.
VĮRC 2020 m. birželio 4 d. CPVA per CVP IS pateikė Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai.
CPVA 2020 m. spalio 14 d., įvertinusi CVP IS pateiktus Pirkimo dokumentus, pažeidimų nenustatė. Apie Pirkimo dokumentų paskesnės patikros rezultatus Projekto vykdytojas buvo informuotas 2020 m. spalio 14 d. pranešimu.
CPVA, atlikusi pakartotinę Pirkimo dokumentų paskesnę patikrą, 2023 m. balandžio 5 d. priėmė įtarimą Nr. IT02, kuriuo inicijavo pažeidimo tyrimą.
VĮRC 2023 m. balandžio 14 d. pateikė paaiškinimus.
CPVA priėmė Sprendimą, kuriuo nustatė, kad VĮRC pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus bei VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą dirbtinai sumažinti konkurenciją. Minėtu Sprendimu buvo pritaikyta 5 procentų finansinė korekcija (12 826 Eur) nuo Sutarties tinkamų finansuoti išlaidų sumos, tenkančios Projektui (nuo 256 520,03 Eur).
VĮRC, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.
Pareiškėjos teigimu, atsakovė 2020 m., vertindama Pirkimo dokumentus, jokių trūkumų, susijusių su tariamai padarytais ir Sprendime aptariamais pažeidimais, neįžvelgė, tačiau jau 2023 m. priimą Sprendimą, kuriame nustato pažeidimus; Pirkimo sąlygose įtvirtintas Reikalavimas niekaip nelėmė lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų pažeidimo ar dirbtino konkurencijos sumažinimo ir/ar nepagrįstai sudaromų palankesnių ar nepalankesnių sąlygų tam tikriems tiekėjams; akivaizdu, jog Pirkimo sąlygų 6.5 p. įtvirtintas Reikalavimas neapribojo konkurencijos, o priešingai, ją skatino, išplėtė, tuo tarpu aplinkybė, jog šiuo atveju Pirkime sudalyvavo du tiekėjai, negali tapti Perkančiosios organizacijos atsakomybe (neteisėtų veiksmų konstatavimu), kadangi priežasčių, nulėmusių minėtą faktą gali būti įvairių (pvz., pačios paslaugos sudėtingumas ar kt.); pritaikyta 5 procentų korekcija yra nepagrįsta.
Atsakovė nurodo priešingai – Sprendimas priimtas pagrįstai, atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes bei pažeidimą. Atsakovė atsiliepime teismui kelia abejonę, kad VĮRC neturi teisės skųsti Sprendimo, nes VĮRC Sprendimas nesukelia jokių pasekmių. Atsakovės teigimu, Sprendimą skųsti turėjo teisę tik Projekto vykdytojas, t. y. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, tačiau šia savo teise nesinaudojo.
Dėl VĮRC teisės skųsti Sprendimą
PAFT (redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 25 d. iki 2023 m. spalio 31 d.) 493 punkte nustatyta, kad pareiškėjai ir projektų vykdytojai įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba ministerijai Taisyklių 494 punkte nustatytais atvejais. Projektų vykdytojai ministerijos pagal Taisyklių 494 punktą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtus sprendimus skundžia Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kai įgyvendinančioji institucija priima sprendimą dėl pažeidimo atliekant pirkimą iš CPO, įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) gali skųsti ir CPO.
Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2020 m. kovo 19 d. CPVA ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija sudarė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 02.3.1-CPVA-V-525-25-0001 „Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos plėtra“ sutartį (reg. Nr. 2020/2-1970/S-42). Projekto sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 2.2.1 p. nurodytas vienas iš Projekto partnerių – valstybės įmonė Registrų centras.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad sprendimai, susiję su Projektui skirtų lėšų sumažinimu, turi tiesioginį poveikį pareiškėjo (Projekto partnerio) teisėms ir pareigoms, prisiimtiems įsipareigojimams įgyvendinant Projektą, todėl pareiškėja turi teisę skųsti Sprendimą pripažinti netinkamomis finansuoti ir susigrąžinti lėšas / jo dalį, aktualią pareiškėjai (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1970/2013; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2235-438/2020; 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-977-1047/2023). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad VĮRC, kaip Projekto partneris ir, šiuo atveju, kaip Perkančioji organizacija, turi teisę skųsti Sprendimą.
Dėl atsakovės pakeistos pozicijos
VĮRC skunde teismui nurodo, kad Sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, nes CPVA, 2020 m. vertindama Pirkimo dokumentus, jokių trūkumų ar pažeidimų nebuvo nustačiusi, tačiau praėjus trejiems metams, 2023 m. vertindama Pirkimo dokumentus, nustato VPĮ įtvirtintų principų pažeidimus.
2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Reglamentas), 122 straipsnyje yra nustatytos valstybių narių pareigos. Reglamento 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybės narės užtikrina, kad veiksmų programų valdymo ir kontrolės sistemos būtų nustatytos laikantis 72, 73 ir 74 straipsnių. Valstybės narės užkerta kelią pažeidimams, juos nustato ir ištaiso bei susigrąžina neteisėtai sumokėtas sumas ir visus delspinigius. Jos informuoja Komisiją apie pažeidimus, kurie 10 000 EUR viršija fondų įnašą, ir nuolat ją informuoja apie tai, ar įgyvendinant susijusias administracines ir teisines procedūras daroma didelė pažanga (Reglamento 122 straipsnio 2 dalis). Reglamento 73 straipsnyje numatyta, kad pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybės narės ir Komisija atsako už programų valdymą ir kontrolę pagal atitinkamas savo pareigas, nustatytas šiuo reglamentu ir konkrečiam fondui taikomose taisyklėse. Taigi, Reglamente nustatyta pareiga valstybei narei bet kuriuo momentu nustatyti ir ištaisyti pažeidimus, jei tokie egzistuoja. Vadovaujantis Reglamentu, kiekviena valstybė narė turi paskirti valdymo ir kontrolės institucijas, sukurti ir patvirtinti valdymo ir kontrolės sistemą, kuri turi būti audituota nepriklausomos audito institucijos ir, kuriai pritaria Europos Komisija. Valdymo ir kontrolės sistema turi užtikrinti, kad Europos Sąjungos biudžetui būtų deklaruojamos tik tinkamos finansuoti išlaidos. Esant Europos Sąjungos ar nacionalinės teisės akto pažeidimui, privaloma nustatyti pažeidimą bei netinkamų finansuoti išlaidų sumą, kuri negali būti deklaruota ir kompensuota iš Europos Sąjungos biudžeto. Reglamento 143 straipsnyje reglamentuojamos valstybių narių atliekamos finansinės pataisos, šiame straipsnyje be kita ko, nustatyta, jog atsakomybė už pažeidimų tyrimą, reikiamas finansines pataisas ir lėšų susigrąžinimą visų pirma tenka valstybėms narėms. Sisteminio pažeidimo atveju valstybė narė atlieka visų veiksmų, kuriems pažeidimas galėjo turėti įtakos, tyrimą (1 dalis). Valstybės narės atlieka reikiamas finansines pataisas, kurias reikia atlikti dėl veiksmuose arba veiksmų programose nustatytų pavienių ar sisteminių pažeidimų (2 dalis).
PAFT 295 punkte nustatyta, kad pažeidimus gali įtarti kiekvienas ES struktūrinius fondus administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų sutarčių priežiūrą, kontrolę arba auditą, gavęs informaciją iš trečiųjų šalių ar ją pastebėjęs visuomenės informavimo priemonėse ir kitais atvejais.
Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad, nagrinėjamu atveju, CPVA pavesta, esant įtarimui ar gavus informacijos iš trečiųjų asmenų, taip pat ją pastebėjus visuomenės informavimo priemonėse bei kitais atvejais tirti ir esant pagrindui nustatyti pažeidimus. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vien tas faktas, jog 2020 m. atsakovei įvertinus Pirkimo dokumentus pažeidimų nebuvo nustatyta, nereiškia to, kad pareiškėja galėjo Projektą įgyvendinti pažeidžiant teisės aktus. Remiantis anksčiau nurodytais argumentais, darytina išvada, kad atsakovė, kontroliuodama Projekto įgyvendinimą, turi teisę tirti galimus pažeidimus ir dėl jų priimti sprendimus, todėl pareiškėjos argumentai, kad atsakovė negalėjo pakeisti savo sprendimo yra nepagrįsti. Pastebėti ir tai, kad 2020 m. spalio 14 d. Pranešime buvo nurodyta, kad „šie Pirkimo vertinimo rezultatai neriboja CPVA ir kitų kompetentingų institucijų atlikti kitus Pirkimo vertinimo veiksmus ir įtrati/nustatyti pažeidimus, jei tokie paaiškėtų vėliau“.
Dėl Pirkimo sąlygose nustatyto Reikalavimo
VĮRC teigimu, tiekėjų konkurencija apribota nebuvo, todėl VPĮ 17 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė. Pirkimo sąlygose įtvirtintas reikalavimas niekaip nelėmė lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų pažeidimo ar dirbtino konkurencijos sumažinimo ir/ar nepagrįstai sudaromų palankesnių ar nepalankesnių sąlygų tam tikriems tiekėjams; Pirkimo sąlygų 6.5 p. įtvirtintas Reikalavimas neapribojo konkurencijos, o priešingai, ją skatino, išplėtė, tuo tarpu aplinkybė, jog šiuo atveju Pirkime sudalyvavo du tiekėjai, negali tapti Perkančiosios organizacijos atsakomybe (neteisėtų veiksmų konstatavimu), kadangi priežasčių, nulėmusių minėtą faktą gali būti įvairių (pvz., pačios paslaugos sudėtingumas ar kt.).
Pirkimo sąlygų 6.5. punkte įtvirtintas reikalavimas, kad „Tiekėjas (fizinis ar juridinis asmuo) gali pateikti perkančiajai organizacijai tik vieną pasiūlymą, nepriklausomai nuo to, ar teikiant pasiūlymą jis bus atskiras tiekėjas, ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis). Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme nebegali būti subtiekėju“. CPVA Sprendimu, įvertinusi Pirkimo dokumentus, pareiškėjos paaiškinimus, Pirkimo dokumentų rengimo aplinkybes, teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, sprendė, kad Perkančioji organizacija (pareiškėja), nustatydama ribojančias ir neproporcingas sąlygas, draudžiančias tiekėjui, pateikusiam pasiūlymą kaip atskirai, taip ir grupėje, kitame pasiūlyme būti nurodytam subtiekėju, ir ribojančias subrangovų pasitelkimą sutarties vykdymo metu, pažeidė VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų reikalavimus, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą dirbtinai sumažinti konkurenciją.
VPĮ 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams. VPĮ 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu pagal šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies nuostatas ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį.
Viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis, siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., LAT 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2021).
Pagrindinis viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo siekis yra užtikrinti didžiausią konkurenciją rinkoje bei visiems tiekėjams sudaryti vienodas galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju CPVA Sprendime pagrįstai konstatavo, kad Pirkimo sąlygų 6.5. punktu buvo pažeisti aptarti VPĮ įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principai, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas dirbtinai sumažinti konkurenciją. Pareiškėja nustatė absoliutų ribojimą Pirkimo sąlygų 6.5. punkte, nurodydama, kad tiekėjas perkančiajai organizacijai gali pateikti tik vieną pasiūlymą, o teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme nebegali būti subtiekėju.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2283-502/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-325-662/2024 yra pasisakęs, kad bendrovė, pirkimo sąlygose nustatydama iš esmės analogišką ribojimą: „Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme nebegali būti subtiekėju“ nepagrįstai apsprendė subrangovų pasitelkimo galimybes, nors tai yra tiekėjų diskrecija, kuri negali būti ribojama kitais nei VPĮ nustatytais pagrindais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad VĮRC nepateikia jokių argumentų, kodėl Pirkimo sąlygos buvo parengtos su tokiu Reikalavimu, nors tokia pareiga tenka būtent pareiškėjai.
LAT yra išaiškinęs, kad „Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis, arba tai, kad aukštą [kvalifikacinį] reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga“ (LAT 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).
Teismas sprendžia, kad pareiškėja neįrodė nustatyto subrangos ribojimo būtinumo ir proporcingumo. Dėl šio ribojimo nustatymo buvo apribota potencialių dalyvių konkurencija, nes šiuo atveju negalima laikyti, kad visiems tiekėjams buvo nustatytos vienodos sąlygos dalyvauti Pirkime, kadangi tiekėjams, kurie potencialiai būtų siekę dalyvauti tiek savarankiškai, tiek ir būdami kito tiekėjo subrangovais, tokios galimybės neturėjo. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kad jo siekiamų tikslų Pirkime nebuvo galima pasiekti be šios sąlygos.
Pasisakant dėl pareiškėjos argumentų, kad tiekėjai neteikė pretenzijų, susijusių su Reikalavimu; kad tiekėjai, kurie buvo nurodyti ūkio subjektų grupių pasiūlymuose kaip subrangovai, neketino dalyvauti Pirkime savarankiškai arba kaip ūkio subjektų nariai, todėl toks Reikalavimo nustatymas šiame Pirkime nesukėlė jokių neigiamų pasekmių pažymėtina, kad atsakovė visiškai, remdamasi LVAT praktika, nurodė, kad tiekėjai turi teisę, bet ne pareigą ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, todėl vien tai, kad jie šia teise nepasinaudojo, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčytina pirkimo sąlyga yra teisėta.
Pareiškėja skunde teismui akcentuoja, kad atsakovė nepagrįstai rėmėsi LAT 2018 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-112-690/2018. Teismas ir su šiais VĮRC argumentais sutikti negali.
Teismo įsitikinimu, nagrinėjamai bylai minėtas LAT išaiškinimas yra aktualus kilusiam ginčui. Kasacinis teismas konstatavo, kad dviejų savarankiškus pasiūlymus pateikusių tiekėjų, kurie pasiūlymuose vienas kitą pasitelkė kaip subrangovus, veiksmai per se (patys savaime) nėra neteisėti, todėl, nenustačius kitų aplinkybių, negali būti atskirai sankcionuojami, t. y. pripažinti kaip alternatyvių ar papildomų pasiūlymų pateikimas (ar draudžiamo susitarimo sudarymas) ir dėl to pašalinti iš Konkurso. Taigi, nors subranga yra teisėtas ūkio subjektų bendradarbiavimo būdas, tačiau dėl byloje susiklosčiusių specifinių aplinkybių tiekėjų tarpusavio santykiai tapo rizikingesni laisvos konkurencijos užtikrinimo prasme. Atsižvelgdama į tai, perkančioji organizacija privalėjo aiškintis, ar ir kaip trečiųjų asmenų bendradarbiavimas gali paveikti sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją ir viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu darytina išvada, kad tas pats ūkio subjektas gali būti nurodytas skirtingų tiekėjų pasiūlymuose kaip subtiekėjas. Taip pat tiekėjas, pateikęs pasiūlymą savarankiškai ar pirkime dalyvaujantis jungtinės veiklos pagrindu, gali būti kitos įmonės, pateikusios pasiūlymą tame pačiame pirkime, subtiekėju, išskyrus tuos atvejus, kai turima pagrįstų įrodymų, kad toks ūkio subjektų elgesys turėtų būti kvalifikuojamas kaip draudžiamas susitarimas.
Pareiga identifikuoti, nustatyti ir ištirti konkurse dalyvaujančių ūkio subjektų nekonkuravimo apraiškas pirmiausia tenka perkančiajai organizacijai, kaip subjektui, atsakingam už pirkimo proceso skaidrumo užtikrinimą (LAT nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016 41 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tačiau šis vertinimas pareiškėjos turi būti atliekamas vėlesniame procedūros etape. Kaip nurodė LAT 2018 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018, siekiant trečiųjų asmenų elgesį kvalifikuoti kaip draudžiamą susitarimą, turėjo būti nustatytas ir bylos aplinkybėmis pagrįstas susitarimo, kaip jis suprantamas teismų praktikoje, t. y. tiek rašytinis susitarimas, tiek keitimasis informacija, laisvos rinkos atveju neįprastas prisitaikymas prie kito ūkio subjekto elgesio ir kt., sudarymo faktas.
Dėl finansinės korekcijos
VĮRC teigimu, atsakovė, taikydama finansinę korekciją, nesilaikė proporcingumo principo. Nurodo ir tai, kad finansinė korekcija visai neturėjo būti skirta. Atsakovė nesutinka ir nurodė, kad Sprendimu taikydama finansinę korekciją laikėsi proporcingumo principo ir atsižvelgė į visas esmines pažeidimo padarymo aplinkybes.
PAFT 464 punkte nurodyta, kad kai pareiškėjas, projekto vykdytojas ar partneris yra perkančioji organizacija pagal VPĮ, jis atsako už Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi.
PAFT 25 skirsnis reglamentuoja pažeidimų tyrimą. PAFT 295 punkte nustatyta, kad pažeidimus gali įtarti kiekvienas ES struktūrinius fondus administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų sutarčių priežiūrą, kontrolę arba auditą, gavęs informaciją iš trečiųjų šalių ar ją pastebėjęs visuomenės informavimo priemonėse ir kitais atvejais.
PAFT 307 punkte nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į įtariamo pažeidimo pobūdį, apskaičiuoja netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydį. 311 punkte nustatyta, kad kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka. PAFT 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad, nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Gairėmis.
PAFT 407 ir 408 punktuose nurodyta, kad jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis.
Dėl „pažeidimo“ sąvokos ESTT 2016 m. liepos 14 d. sprendime byloje Wroclaw, C-406 konstatavo, kad Sąjungos teisės pažeidimas yra pažeidimas, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, tik tada, kai dėl nepagrįstų Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala šiam biudžetui. Todėl tokį pažeidimą reikia laikyti pažeidimu, kaip jis suprantamas pagal tą nuostatą, jeigu jis gali turėti poveikio biudžetui. Tačiau nereikalaujama įrodyti konkretaus finansinio poveikio. Taigi, viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių nesilaikymas yra pažeidimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punktą, jeigu negalima atmesti galimybės, kad tas pažeidimas turėjo poveikio fondo biudžetui (44–45 punktai). Kalbėdamas apie Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnyje numatytą finansinio koregavimo mechanizmą, ESTT pažymėjo, kad pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis reikalaujama, kad valstybės narės atliktų finansinį koregavimą, jeigu nustatomas pažeidimas. Tačiau 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje taip pat reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos sumą nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tas reikalavimas reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (46–48 punktai).
ESTT yra pažymėjęs, kad nors gairėmis nesiekiama sukelti privalomųjų padarinių, spręsdami ginčus nacionaliniai teismai privalo į jas atsižvelgti, visų pirma, tais atvejais, kai jose detalizuojama, kaip aiškinti jas įgyvendinančias nacionalinės teisės nuostatas, arba kai jomis siekiama papildyti privalomojo pobūdžio Sąjungos teisės nuostatas (žr., pvz., ESTT 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimą byloje UAB „Baltlanta“ prieš Lietuvos valstybę (C-410/13), 64–65 p.). Todėl darytina išvada, kad Gairės teismui yra privalomos (LVAT 2021 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-947-575/2021).
Gairių 1.1 papunktyje nurodyta, kad finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį. Tais atvejais, kai viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio arba galimo finansinio poveikio, finansinės pataisos yra nepateisinamos. Taigi, Gairės suformuluotos taip, kai finansinės korekcijos dydis parenkamas priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, sunkumo, t. y. iš esmės realizuojant proporcingumo principą taikant finansines korekcijas.
Nagrinėjamu atveju atsakovė taikė Gairių 2.1 lentelės 13 punkte nurodytą fiksuoto dydžio finansinę korekciją (5 proc.). Gairių 2.1 lentelės 13 punkte pažeidimas apibūdinamas kaip „Pirkimo dokumentuose (pvz., techninėse specifikacijose) nustatyti naudojimosi subrangovų paslaugomis apribojimai dėl sutarties dalies, kuri abstrakčiai nustatyta kaip procentinė šios sutarties dalis, neatsižvelgiant į galimybę patikrinti galimų subrangovų pajėgumus ir nenurodant esminio susijusių užduočių pobūdžio“. Už tokį pažeidimą taikoma išimtinai 5 procentų pataisos norma, jokių kitų pataisos normų nenumatant.
Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad padarytas pažeidimas neturėjo jokių pasekmių nei Sąjungos biudžetui, nei nacionaliniam biudžetui, todėl finansinė korekcija buvo pritaikyta nepagrįstai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose pažymima, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkrečių, apčiuopiamų padarinių, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą, t. y. net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. LVAT 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018; kt.).
Pažymėtina ir tai, kad LVAT yra konstatavęs, kad negalima atmesti galimybės, kad subrangos apribojimas galėjo turėti poveikį Europos Sąjungos biudžetui. Pagrįstai galima manyti, kad nesant apribojimo, potencialūs ar esami konkurso dalyviai būtų galėję pasitelkti subrangovus. Dėl šio apribojimo kilo konkurencijos pusiausvyros pažeidimo rizika, kurios nesant, pasiūlymų galėjo būti pateikta daugiau, juose galėjo būti nurodytos mažesnės kainos ar tai galėjo lemti kitokius pasiūlymus. Pareiškėjas, apribojęs subrangą, pažeidė viešųjų pirkimų reikalavimus, dėl kurių galėjo kilti finansinis poveikis Europos Sąjungos biudžetui (LVAT 2024 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-325-662/2024).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovė Sprendime įvertino visas su pažeidimu susijusias aplinkybes ir pagrįstai sprendė dėl finansinės korekcijos taikymo. Nagrinėjamu atveju nustatyti VPĮ pažeidimai savo esme turėjo įtakos viešojo pirkimo rezultatams, todėl negali būti įvertinti kaip formalūs ir mažareikšmiai, taigi, Sprendimu paskirta finansinė korekcija savo dydžiu laikytina tinkama keliamų tikslų aspektu ir visiškai proporcinga. Aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą šią korekciją sumažinti ar jos netaikyti, nėra. Teismas, įvertinęs pareiškėjos padarytus VPĮ pažeidimus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, konstatuoja, kad CPVA veikė teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai skyrė 5 procentų finansinę korekciją, ši korekcija yra proporcinga jos padarytiems pažeidimams ir atitinka teisinį reglamentavimą.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmetamas, nėra pagrindo patenkinti prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsni 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos valstybės įmonės Registrų centro skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.