Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas, I2-331-423/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-04
Bylos Nr.: I2-331-423/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-02373-2021-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjai: Asta Urbonienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Jolanta Medvedevienė, Daina Kukalienė
Pareiškėjas: D. R.
Atsakovas: Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato

Administracinė byla Nr. I2-331-423/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02373-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 4 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Ramūno Šarkos, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Neringai Musinienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovams Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. R. patikslintu skundu prašo: panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK) 2021-07-02 raštą Nr. 52-S-2927 „Dėl prašymo“ ir 2021-07-28 raštą „Dėl pakartotinio pareiškimo“ (numeris nenurodytas); įpareigoti atsakovą pateikti duomenis, kokiu organizaciniu aktu (planu, schema ar kt.), užtikrinant Policijos generalinio komisaro 2020-08-25 įsakymo Nr. 5-V-737 įgyvendinimą, ir į kokią kriminogeninę situaciją Šventežerio kaime, Lazdijų rajone, atsižvelgiant buvo suplanuotas 2021-05-19 apie pirmą valandą nakties policijos apsilankymas jo tėvų sodyboje. Jeigu tokio konkretaus 2021-05-19 policijos apsilankymo jo tėvų sodyboje atsakovas suplanavęs nebuvo, tuomet įpareigoti pateikti duomenis, kieno nurodymu ir kokiu tikslu atsakovas 2021-05-19 nakties metu pasiuntė policijos ekipažą į minėtą sodybą; priteisti iš atsakovo 100 Eur neturtinės žalos, padarytos dėl atsakovo neveikimo, atlyginimą (b. l. 35–41).

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad 2021-05-19 apie pirmą valandą nakties į jo tėvų sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), atvyko Alytaus AVPK policijos patrulių ekipažas Nr. A1017. Patrulių ekipažas į sodybą atvyko be kvietimo ir be konkretaus tikslo. Atvykę policijos patruliai įsiveržė į privačią valdą, važinėjo aplink sodybą, vaikštinėjo aplink namus, aplink tvoras, švietė šviesomis į langus, prikėlė sergančius tėvus ir juos išgąsdino, tikrino pareiškėjo paliktą lengvąjį automobilį, autobusiuką, taip pat tėvų automobilį ir techniką.

Pareiškėjo nuomone, toks atsakovo spaudimas jam ir jo tėvams yra siekis jį paveikti: jis Alytaus apylinkės teisme yra pateikęs ieškinį ir prieš atsakovo pareigūnus yra parašęs skundų, todėl Alytaus AVPK vadovai nutarė jį nubausti. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (toliau – ir Generalinė prokuratūra) yra pateikęs prašymą atlikti patikrinimą, kuriuo prašė išsiaiškinti, kokiu pagrindu ir kieno nurodymu 2021-05-19 į jo deklaruotą gyvenamąją vietą, jo tėvų sodybą buvo pasiųstas policijos patrulių ekipažas Nr. A1017, kuris tikrino sodybą, nors tuo adresu jokio iškvietimo nebuvo ir niekas neprašė policijos pagalbos. Generalinė prokuratūra pareiškimą persiuntė į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrą, pastaroji – į Alytaus AVPK.

Atsakovas ginčijamu 2021-07-02 raštu Nr. 52-S-2927 informavo, kad Alytaus AVPK pareigūnai 2021-05-19 vykdė tiesiogines pareigas, užtikrindami Policijos generalinio komisaro 2020-08-25 įsakymo Nr. 5-V-737 įgyvendinimą, kad policijos pajėgų vienetų veikla organizuojama tolygiai kiekvienos seniūnijos, apimančios kaimiškąsias teritorijas, teritorijoje, kad policinės užduotys pareigūnams skiriamos, atsižvelgiant į kriminogeninę situaciją Alytaus AVPK prižiūrimoje teritorijoje.

Šalies argumentai

Siekdamas išsiaiškinti atsakovo veiksmus ir gauti visą informaciją apie 2021-05-19 įvykį, pareiškėjas su 2021-07-21 pakartotiniu pareiškimu kreipėsi į Alytaus AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimo skyrių, prašydamas pateikti informaciją šiais konkrečiais klausimais:

1. Pagal kieno iškvietimą ir dėl kokio nusiskundimo 2021-05-19 apie pirmą valandą nakties į jo tėvų sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), atvyko Alytaus AVPK policijos patrulių ekipažas Nr. A1017;

2. Kieno nurodymu šis policijos ekipažas buvo pasiųstas į minėtą sodybą;

3. Kokiu teisiniu pagrindu atvykę policijos patruliai įsiveržė į privačią valdą, važinėjo aplink sodybą, vaikštinėjo aplink namus, aplink tvoras, išbraidė žolę, švietė šviesomis į langus, prikėlė sergančius tėvus, juos išgąsdino;

4. Kokiu teisiniu pagrindu į sodybą atvykę policijos pareigūnai tikrino ten paliktą lengvąjį automobilį, autobusiuką ir jo tėvų automobilį, žemės ūkio techniką.

Atsiliepimas

Atsakovas ginčijamu 2021-07-28 raštu nurodė, kad atsakymai į pateiktus klausimus jau yra nurodyti 2021-07-02 rašte Nr. 52-S-2927.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalimi, viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Atsakovas ginčijamais raštais nesuteikė pareiškėjui jokios informacijos pagal jo prašymus.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 29 straipsnyje nurodyta, kokias pareigūnai privalo atlikti bendrąsias pareigas, viena iš kurių yra gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves, tačiau Alytaus AVPK pareigūnai šias nuostatas akivaizdžiai ignoruoja.

Atsakovas nesivadovavo ir nuo 2021-07-17 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo nuostatomis, kadangi nepateikė informacijos, ar pareiškėjo tėvų sodybos tikrinimas buvo atliekamas konkrečiu nurodymu, kokiu tikslu ir ko buvo siekiama tokiu patikrinimu, kokiu teisiniu pagrindu buvo suplanuotas sodybos, turto ir technikos tikrinimas. Taigi, atsakovo pateiktas atsakymas yra visiškai neinformatyvus, nekonkretus, nemotyvuotas, pažeidžiantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimus.

Pažymėjo, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, atsakovas privalo atlyginti dėl jo veiksmų (neveikimo) padarytą neturtinę žalą. Neturtinė žala pasireiškė nuolatine nervine įtampa, rūpesčiais, kadangi į atsakovą pareiškėjas kreipėsi tuo pačiu klausimu ne vieną kartą. Patirta neturtinė žala įvertinta 100 Eur ir tai atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Prašė patikslintą skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime (b. l. 111–116) nurodė, jog su patikslintu skundu nesutinka, kadangi ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Nurodė, jog policijos atliekamas funkcijas numato Lietuvos Respublikos policijos įstatymas, kurio 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad policija pagal kompetenciją rengia ar dalyvauja rengiant prevencijos ir kontrolės, teisėsaugos stiprinimo priemonių projektus ir šias priemones įgyvendina, pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, organizuoja ir įgyvendina viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo priemones, atlieka eismo automobilių keliais priežiūrą ir patruliuoja viešose vietose, vykdo kitas pagrindines policijos funkcijas.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020-08-25 įsakymu Nr. 5-V-737 patvirtintas Policijos įstaigų veiksmų, stiprinant kaimiškųjų vietovių gyventojų saugumą, planas, kuriame numatytomis priemonėmis siekiama sustiprinti ir tobulinti policijos funkcijų kaimiškosiose vietovėse įgyvendinimą.

Vieningosios pajėgų valdymo sistemos duomenimis, 2021-05-19 patruliuojantis policijos ekipažas Nr. A1017 laikotarpiu nuo 0.55 val. iki 0.58 val. pravažiavo keliu pro pareiškėjo tėvų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), sodybą, nuvažiavo iki šalia jų esančios kaimyno sodybos (duomenys neskelbtini), apsisuko ir tuo pačiu keliu išvažiavo. Pagal šiuos duomenis prie pareiškėjo tėvų sodybos skunde nurodytu laiku (tikrinant laikotarpiu nuo 0.00 val. iki 2.00 val.) policijos pareigūnai sustoję nebuvo, todėl nurodytu laiku (apie 1.00 val.) jame nurodytų veiksmų (sodybos ir joje esančių transporto priemonių apžiūros, vaikščiojimo po privačią pareiškėjo tėvų sodybos teritoriją ir jos tikrinimo), nukreiptų į pareiškėjo tėvus ir jiems priklausantį turtą, objektyviai atlikti negalėjo. Netiesiogiai tai patvirtina ir elektroniniu paštu gautas pareiškėjo tėvų kaimyno skundas dėl 2021-05-19 policijos ekipažo Nr. A1017 patruliavimo laikotarpiu nuo 0.55 val. iki 0.58 val., kuriame, be kita ko, nurodyta, kad į jį kreipėsi pareiškėjo tėvai, norėdami sužinoti, kodėl pas jį (kaimyną) buvo užsukę policijos pareigūnai.

Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 35 punkte numatyta, kad prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, informacija apie be atskiro nurodymo, nesant konkretaus iškvietimo ar kokių nors nusiskundimų (Policijos registruojamų įvykių ir kituose registruose jų nebuvo registruota), bet bendrųjų teisės aktų nustatyta tvarka 2021-05-19 vykdytą pareiškėjo nurodyto policijos ekipažo Nr. A1017 patruliavimą ir jo teisinį pagrindą nurodyta 2021-07-02 ir 2021-07-28 raštuose, kuriais buvo atsakyta į išnagrinėtus pareiškėjo pareiškimus, atsižvelgiant į juose prašomos suteikti informacijos turinį ir realiai turimų faktinių duomenų apimtį.

Pažymėjo, jog iš ginčijamų 2021-07-02 ir 2021-07-28 raštų turinio yra akivaizdu, kad šie dokumentai yra konstatuojamojo, informacinio pobūdžio. Juose nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) pareiškėjui, jais nebuvo keičiamas jo teisių ir pareigų turinys ir jie patys savaime nesukėlė jam jokių akivaizdžių teisinių pasekmių, todėl negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas prašė patikslintą skundą atmesti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje iš esmės kilo ginčas dėl Alytaus AVPK 2021-07-02 rašto Nr. 52-S-2927 „Dėl prašymo“ ir 2021-07-28 rašto „Dėl pakartotinio pareiškimo“ (numeris nenurodytas), kuriais atsakovas nepateikė informacijos apie pareiškėjo tėvų sodybos, turto ir technikos patikrinimą (b. l. 10, 14), pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas 2021-06-09 Generalinei prokuratūrai pateikė pareiškimą „Dėl Alytaus AVPK pareigūnų veiksmų“ ir prašė atlikti patikrinimą siekiant išsiaiškinti, kokiu pagrindu ir kieno nurodymu 2021-05-19 į jo deklaruotą gyvenamąją vietą, jo tėvų sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), buvo pasiųstas Alytaus AVPK policijos patrulių ekipažas Nr. A1017, kokiu pagrindu atvykę policijos patruliai tikrino sodybą, nors tuo adresu jokio iškvietimo nebuvo ir niekas neprašė policijos pagalbos (b. l. 7–8).

Generalinė prokuratūra pareiškimą persiuntė į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrą (Alytus), pastaroji – į Alytaus AVPK Imuniteto tarnybą (b. l. 9).

Atsakovas ginčijamu 2021-07-02 raštu Nr. 52-S-2927 „Dėl prašymo“ informavo, kad Alytaus AVPK pareigūnai 2021-05-19 vykdė tiesiogines pareigas, užtikrindami Policijos generalinio komisaro 2020-08-25 įsakymo Nr. 5-V-737 „Dėl Policijos įstaigų veiksmų, stiprinant kaimiškųjų vietovių gyventojų saugumą, plano patvirtinimo“ įgyvendinimą. Policijos pajėgų vienetų veikla organizuojama tolygiai kiekvienos seniūnijos, apimančios kaimiškąsias teritorijas, teritorijoje. Policinės užduotys pareigūnams skiriamos, atsižvelgiant į kriminogeninę situaciją Alytaus AVPK prižiūrimoje teritorijoje (b. l. 10).

Pareiškėjas, siekdamas išsiaiškinti atsakovo veiksmus ir gauti visą informaciją, 2021-07-21 su pakartotiniu pareiškimu dar kartą kreipėsi į Alytaus AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimo skyrių, prašydamas pateikti informaciją šiais konkrečiais klausimais:

2. Kieno nurodymu šis policijos ekipažas buvo pasiųstas į minėtą sodybą;

4. Kokiu teisiniu pagrindu į sodybą atvykę policijos pareigūnai tikrino ten paliktą lengvąjį automobilį, autobusiuką ir jo tėvų automobilį, žemės ūkio techniką (b. l. 11–13).

Atsakovas dėl pakartotinio pareiškimo 2021-07-28 rašte nurodė, kad atsakymai į pateiktus klausimus jau yra nurodyti 2021-07-02 rašte Nr. 52-S-2927 (b. l. 14).

Pareiškėjas, prašydamas panaikinti skundžiamus raštus, nurodo, kad jie yra neteisėti, neaiškūs, formalūs ir nemotyvuoti, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimų.

VAĮ (aktuali akto redakcija, galiojusi ginčijamų sprendimų priėmimo metu) nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 str. 10 d.), o asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti – skundu (VAĮ 2 str. 12 d.). Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012, 2012-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012, 2012-10-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012, 2014-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014). VAĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostata, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė, yra įgyvendinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės), asmenų prašymai nagrinėjami Prašymų nagrinėjimo taisyklių nustatyta tvarka (akto redakcija, galiojusi nuo 2017-11-23 iki 2021-12-07). Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ nustatyta tvarka, į skundus atsakoma laikantis VAĮ nustatytos tvarkos (Prašymų nagrinėjimo taisyklių 37 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar priimti sprendimai neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d.). Sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus pagrįstumo, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį VAĮ 10 straipsnyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip jau minėta, pateikė pareiškimus, prašydamas nurodyti, kokiu pagrindu ir tikslu, kieno nurodymu 2021-05-19 į jo deklaruotą gyvenamąją vietą, jo tėvų sodybą buvo pasiųstas Alytaus AVPK policijos patrulių ekipažas Nr. A1017, kuris tikrino sodybą, nors tuo adresu jokio iškvietimo nebuvo.

Atsakovas, gavęs minėtus pareiškimus, privalėjo priimti atitinkamus administracinius sprendimus, kuriuose būtų nurodyti aiškūs ir konkretūs atsakymai į pareiškėjo klausimus, ir apie tai informuoti pareiškėją.

VAĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Nagrinėjamo ginčo kontekste taip pat pažymėtina, kad VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., LVAT 2012-04-30 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota LVAT praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-12-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nedera su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2015-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., LVAT 2015-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).

VAĮ 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Taigi pareiškėjo ginčijami sprendimai turi būti vertinami kaip administracinės procedūros sprendimai.

Teismas pažymi, kad ginčijami sprendimai yra individualūs administraciniai aktai, kuriems taikomos VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatos. Taigi individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

LVAT, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020-11-01, iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2021-07-01 iki 2022-01-28) 10 str. 5 d. 5–6 p. nuostatas), yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2014-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti ir apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas neatitinka gero administravimo principo ir VAĮ 8 straipsnio (nagrinėjamu atveju 10 str.) imperatyvų.

Šiuo atveju ginčas iš esmės yra kilęs dėl atsakovo pareigūnų veiksmų, todėl nagrinėjamu atveju atsakovas, gavęs pareiškėjo pareiškimus, privalėjo atlikti faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą ir pateikti pareiškėjui konkretų ir aiškų atsakymą.

Alytaus AVPK 2021-07-02 rašte nurodė, kad policijos pareigūnai 2021-05-19 vykdė tiesiogines pareigas, užtikrindami Policijos generalinio komisaro 2020-08-25 įsakymo Nr. 5-V-737 „Dėl Policijos įstaigų veiksmų, stiprinant kaimiškųjų vietovių gyventojų saugumą, plano patvirtinimo“ įgyvendinimą; kad policijos pajėgų vienetų veikla organizuojama tolygiai kiekvienos seniūnijos, apimančios kaimiškąsias teritorijas, teritorijoje; kad policijos užduotys pareigūnams skiriamos, atsižvelgiant į kriminogeninę situaciją Alytaus AVPK prižiūrimoje teritorijoje (b. l. 10). Atsakovas 2021-07-28 rašte informavo, jog atsakymai į pareiškėjo pateiktus klausimus jau yra išdėstyti 2021-07-02 rašte (b. l. 14).

Pripažintina, kad atsakovas, priimdamas neigiamas pasekmes pareiškėjui sukeliančius sprendimus, jų tinkamai nepagrindė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nenurodė teisinio reglamentavimo (konkrečių Policijos generalinio komisaro 2020-08-25 įsakymo Nr. 5-V-737 punktų), todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju atsakovo priimti sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui, nes konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais, įvykiais, aplinkybėmis) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti ir apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą.

Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingai, teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas ir kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014-04-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. LVAT jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad ši nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmių. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (LVAT 2016-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016, 2014-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 ir kt.).

Apibendrinus teismo nustatytas aplinkybes, vadovaujantis nurodytų teisės aktų normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad skundžiami Alytaus AVPK sprendimai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jie iš esmės neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto (administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai) reikalavimų ir priimti nesivadovaujant gero administravimo principu (VAĮ 3 str.). Adekvataus, aiškaus ir pakankamo motyvų išdėstymo ir jų pagrindimo nebuvimas administraciniuose aktuose laikytini esminiais trūkumais, todėl ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, naikintini pareiškėjo nurodytais ir kitais teismo sprendime išdėstytais motyvais (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

Pareiškėjas patikslintu skundu taip pat prašė įpareigoti atsakovą pateikti duomenis, kokiu organizaciniu aktu (planu, schema ar kt.), užtikrinant Policijos generalinio komisaro 2020-08-25 įsakymo Nr. 5-V-737 įgyvendinimą, ir į kokią kriminogeninę situaciją (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant buvo suplanuotas 2021-05-19 apie pirmą valandą nakties policijos apsilankymas jo tėvų sodyboje. Jeigu tokio konkretaus 2021-05-19 policijos apsilankymo sodyboje atsakovas suplanavęs nebuvo, tuomet įpareigoti pateikti duomenis, kieno nurodymu ir kokiu tikslu atsakovas 2021-05-19 nakties metu pasiuntė policijos ekipažą į minėtą sodybą. Teismui konstatavus, kad atsakovas priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, pažeisdamas VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, jis įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021-07-21 pareiškimą.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 100 Eur neturtinės žalos, padarytos dėl atsakovo veiksmų (neveikimo), atlyginimą. Nurodė, kad dėl informacijos gavimo į atsakovą jis kreipėsi antrą kartą, atsakymai buvo nekonkretūs, tiesa ir sodybos tikrinimo aplinkybės nuo jo slepiama, dėl to jis turėjo rūpesčių, jautė nuolatinę nervinę įtampą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., LVAT 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad, atsakovui priėmus ginčijamus sprendimus, neatitinkančius VAĮ reikalavimų, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, tačiau atsakovo neteisėti veiksmai nesukėlė pareiškėjui tokių pasekmių, kokias jis nurodo savo skunde, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui kilo jo nurodyta neturtinė žala ir kad tarp jo skunde dėstomų pasekmių ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Nenustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, prievolė atlyginti žalą valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla, todėl ši skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Kiti šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais tiesioginės teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15, 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teisme 2022-09-08 gautas patikslintas skundas grąžintinas pareiškėjui, kadangi jis gautas jau išnagrinėjus administracinę bylą rašytinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-07-02 raštą Nr. 52-S-2927 „Dėl prašymo“ ir 2021-07-28 raštą „Dėl pakartotinio pareiškimo“.

Įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo D. R. 2021-07-21 pareiškimą „Dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnų veiksmų“.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Daina KukalienėRamūnas ŠarkaAsta Urbonienė