Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. R. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. R. skundą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas D. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK) neveikimą dėl atsisakymo pateikti atsakymus į pareiškėjo 2021 m. birželio 9 d. ir 2021 m. liepos 21 d. pareiškimuose iškeltus klausimus; 2) įpareigoti Alytaus AVPK vykdyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ) ir pateikti per teismo nustatytą terminą pareiškėjui atsakymus į šiuos klausimus: a) pagal kieno iškvietimą ir dėl kokio nusiskundimo 2021 m. gegužės 19 d. apie 1 valandą nakties į mano tėvų sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), atvyko Alytaus AVPK policijos patrulių ekipažas, kurio Nr. A1017?; b) kieno nurodymu šis ekipažas buvo pasiųstas į pareiškėjo tėvų sodybą?; c) kokiu teisiniu pagrindu atvykę policijos patruliai įsiveržė į privačią tėvų valdą, važinėjo aplink sodybą, vaikštinėjo aplink namus, aplink tvoras, išbraidė žolę, švietė šviesomis į langus, lodė šunis, prikėlė pareiškėjo sergančius tėvus, dėl ko jie buvo labai išgąsdinti?; d) kokiu teisinu pagrindu į mano tėvų sodybą atvykę policijos pareigūnai tikrino mano ten paliktą lengvąjį automobilį, autobusiuką ir tėvų automobilį, tėvų turimą žemės ūkio techniką?; 3) priteisti iš Alytaus AVPK 300 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl Alytaus AVPK neveikimo, atlyginti; 4) atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 16 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, susipažinęs su skundu, 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I2-4616-1063/2021 atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, nurodydamas, kad skundas turi būti paduotas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Sutikęs su teismo nutartimi ir sulaukęs įsiteisėjusios teismo nutarties nuorašo ir prie jos sugrąžintų dokumentų, pareiškėjas padavė skundą pagal kompetenciją Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Regionų apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjas netiksliai suformulavo skundo reikalavimą, netiksliai nurodė proceso šalis, nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, Kauno rūmų 2021 m. spalio 13 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2021 m. lapkričio 8 d. skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas teismui padavė patikslintą skundą (išsiųstas 2021 m. lapkričio 4 d.), kuriame prašė: 1) panaikinti Alytaus AVPK 2021 m. liepos 2 d. raštą Nr. 52-S-2927 (toliau – ir Raštas 1) ir Alytaus AVPK 2021 m. liepos 28 d. raštą (toliau – ir Raštas 2) (toliau – ir pirmasis reikalavimas); 2) įpareigoti Alytaus AVPK pateikti teismui Alytaus AVPK 2021 m. liepos 2 d. rašte Nr. 52-S-2927 nurodytus duomenis, kokiu organizaciniu aktu (planu, schema ar kt.), užtikrinant Policijos generalinio komisaro 2020 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. 5-V-737 įgyvendinimą ir atsižvelgiant į kokią kriminogeninę situaciją (duomenys neskelbtini), buvo suplanuotas 2021 m. gegužės 19 d. apie 1 val. policijos apsilankymas pareiškėjo tėvų sodyboje, o jeigu tokio konkretaus suplanuoto 2021 m. gegužės 19 d. policijos apsilankymo pareiškėjo tėvų sodyboje Alytaus AVPK suplanavęs nebuvo, tuomet įpareigoti Alytaus AVPK pateikti duomenis, kieno nurodymu ir kokiu tikslu Alytaus AVPK 2021 m. gegužės 19 d. nakties metu pasiuntė policijos ekipažą į pareiškėjo tėvų sodybą (toliau – ir antrasis reikalavimas); 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus AVPK, pareiškėjui 100 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl Alytaus AVPK neveikimo, atlyginti (toliau – ir trečiasis reikalavimas); 4) atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

II.

Regionų apygardos administracinis teismas, be kita ko, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl pirmojo reikalavimo ir dėl antrojo reikalavimo, kaip išvestinio.

Teismas, remdamasis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsniu, juos aiškinančia teismų praktika, nustatė, kad pareiškėjas ginčija Raštą 1 ir Raštą 2, nors prie skundo nepridėjo duomenų, kada šie raštai pareiškėjui buvo įteikti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 18 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau, šiam atsisakius priimti pareiškėjo skundą, pareiškėjas skundą Regionų apygardos administraciniam teismui paštu išsiuntė 2021 m. rugsėjo 28 d. Teismas nustatė, kad ginčo, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, nėra.

Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad Rašte 1 apskundimo tvarka nenurodyta, o Rašte 2 nurodyta, jog pareiškėjas šį dokumentą turi teisę skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismo vertinimu, tinkamas apskundimo tvarkos skundžiamuose administraciniuose aktuose nenurodymas galėjo objektyviai suklaidinti pareiškėją ir lemti netinkamą teisės į teisminę gynybą realizavimą, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tačiau iš pateiktų dokumentų bei viešų post.lt duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2021 m. rugpjūčio 31 d. Susipažinęs su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties turiniu pareiškėjas turėjo galimybę nedelsdamas, per protingą terminą kreiptis su skundu į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Tačiau skundą šiam teismui pareiškėjas pateikė tik 2021 m. rugsėjo 28 d. Aplinkybė, jog pareiškėjas skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams padavė tik gavęs įsiteisėjusios Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties nuorašą, teismo nelaikyta objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia aplinkybe, sukliudžiusia pareiškėjui pateikti skundą laiku. Teismas pažymėjo ir tai, kad įsiteisėjusios Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties nuorašas pareiškėjui buvo įteiktas 2021 m. rugsėjo 21 d., tačiau į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus pareiškėjas kreipėsi tik po 7 dienų. Tai įvertinęs, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, susijusios su paties pareiškėjo pasirinktu elgesio variantu, dėl ko praleistas skundo padavimo terminas neatnaujintinas. Nustatęs, kad antrasis reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo – ir jį tais pačiais motyvais ir pagrindu atsisakė priimti.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą arba perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prie atskirojo skundo pareiškėjas padavė, be kita ko, dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjas vyko į komandiruotę.

Pareiškėjas pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 13 d. nutartyje teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą neatnaujinti praleisto termino skundui paduoti.

Pareiškėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. negalėjo paduoti teismui skundo, nes neturėjo iš Vilniaus apygardos administracinio teismo grąžintų dokumentų, kurie buvo pridėti prie skundo. Pareiškėjas pažymi, kad yra tolimųjų reisų vairuotojas-ekspeditorius. Nors pripažįsta, kad nesekė skundo pateikimo laikotarpių ir nežino tikslių datų, kada buvo gauta teismo nutartis su dokumentais, bet patikina, kad elgėsi pakankamai greitai, vykdė advokato nurodymus ir laisvu nuo komandiruočių nedarbo laiku skubiai padavė teismui skundą su dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo pirmąjį reikalavimą ir antrąjį išvestinį reikalavimą, praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šio termino neatnaujinus, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad pareiškėjas praleido skundo dėl pirmojo reikalavimo ir antrojo išvestinio reikalavimo padavimo terminą ne dėl svarbių priežasčių ir šio termino neatnaujinęs, atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl nurodytų reikalavimų. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad nors ir praleido skundo dėl pirmojo reikalavimo ir antrojo išvestinio reikalavimo padavimo terminą, tačiau šis terminas atnaujintinas, nes pareiškėjas pakankamai greitai realizavo savo teisę į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Įvertinus tai, kad ginčo, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl pirmojo reikalavimo ir antrojo išvestinio reikalavimo nėra, pažymėtina, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015). Todėl būtent teismo diskrecijai, teismui atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, palikta spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Vertinant, dėl kokių priežasčių buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas kreiptis su skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo sąžiningas, rūpestingas ir atidus. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, vadovaudamasis, kaip nustatyta, neteisinga Rašto 1 apskundimo tvarka, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip paduotą ne tam teismui, nes byla pagal pareiškėjo skundą priskirta nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo kompetencijai. Pareiškėjui ši nutartis buvo išsiųsta paštu tą pačią dieną, tačiau įsiteisėjusios nutarties nuorašas pareiškėjui įteiktas tik 2021 m. rugsėjo 21 d., o pareiškėjas skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams padavė praėjus 7 dienos, t. y. 2021 m. rugsėjo 28 d.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl išimtinai subjektyvių priežasčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, paties pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė, kad pareiškėjas buvo suklaidintas neteisingai nurodytos Rašto 1 apskundimo tvarkos, objektyviai sutrukdė pareiškėjui kreiptis į teismą ir savo galimai pažeistas teises ginti laiku. Teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad pareiškėjas, padavęs skundą praėjus 7 dienoms po įsiteisėjusios teismo nutarties gavimo dienos, šiuo konkrečiu atveju elgėsi nerūpestingai. Todėl, įvertinęs nustatytas aplinkybes sąžiningumo, rūpestingumo, atidumo ir operatyvumo standartų kontekste, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas itin formaliai taikė įstatymą, be pagrindo sumenkino pareiškėjo suklaidinimo faktą ir 7 dienų terminą vertino kaip nepateisinamai ilgą, todėl nepagrįstai neatnaujino termino skundui paduoti.

Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo pirmąjį ir antrąjį reikalavimus dėl to, kad skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), panaikinama, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas, o pareiškėjo skundo pirmojo reikalavimo ir išvestinio antrojo reikalavimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo D. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties dalį, priimtą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, panaikinti ir pareiškėjo skundo reikalavimų dėl raštų panaikinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.