Marijampolės apylinkės teismo nutartis

veikdama teismo, kuriam byla teisminga, tai yra Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos, teikiančios išvadą raštu, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad sutinka jog terminas priimti palikimą po vaikų tėvo mirties jų motinai būtų atnaujintas, nes neturi duomenų, jog tai prieštarautų vaikų teisėms ir teisėtiems interesams, taip pat nurodė, jog sutinka, kad būtų išduotas teismo leidimas vaikų motinai priimti palikimą vaikų vardu po jų tėvo mirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Pateikti byloje įrodymai patvirtina, kad nepilnamečių vaikų R. B. ir D. B. tėvai yra A. B. (pareiškėja) ir V. B., miręs (duomenys neskelbtini). Po V. B. mirties atsirado palikimas, nes palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjant bylą dėl įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo teismui neprivaloma nustatyti visą likusį po asmens mirties turtą ir tai, ar jis priklauso mirusiam asmeniui (palikėjui) asmeninės ar dalinės nuosavybės teise, tai nustato notaras spręsdamas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimą ir teismas dėl šios priežasties viso likusio po V. B. mirties turto nutartyje nenustatinėja.

Sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą yra svarbu nustatyti ar liko turto po palikėjo mirties, tai yra ar atlikus veiksmą – atnaujinus terminą palikimui priimti, atsirastų teisinės pasekmės ir šias aplinkybes teismas nustatė, tai yra nustatė jog po V. B. mirties liko turto, kurį galėtų paveldėti jo vaikai kaip pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą.

Įstatymu nustatytas terminas palikimui priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimas gali būti priimtas pradedant turtą faktiškai valdyti, paduodant pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą arba kreipiantis dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą (CPK 5.50 straipsnio 2 dalis). Asmuo laikomas priėmusiu palikimą, kai atlieka bent vieną šių veiksmų įstatymo nustatytu trijų mėnesių terminu (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). CK 5.57 straipsnio 1 dalis nustato galimybę įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti (toliau termino) atnaujinimo. Terminas gali būti atnaujintas tik teismui nustačius, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tokiu būdu asmens, pateikusio pareiškimą, pareiga yra įrodyti, kad šį terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių, tai yra įrodyti, kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių priimti palikimą po palikėjo mirties.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo), turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).

Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) yra svarbu nustatyti ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurias jis nurodo svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, vertinti ar jos yra tikrai svarbios pateisinant termino praleidimą ir išsiaiškinti palikimą priėmusių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (atnaujinimo) Teismas turi ne tik vertinti objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai kiek jis praleistas, bet ir kitas priežastis, dėl kurių asmuo laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Priežasčių svarbumas siejamas ir su paties pareiškėjo elgesiu, tai yra būtina nustatyti ar pareiškėjas elgėsi kaip apdairus ir rūpestingas bei sąžiningas asmuo ar priešingai savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-182-421/2016).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino paskirtis yra užtikrinti apibrėžtumą ir stabilumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, skatinant asmenis kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, tai yra apsispręsti priima palikimą asmuo ar ne. CK 5. 11 straipsnio 1 dalyje išvardintos įpėdinių pagal įstatymą eilės ir nustatyta, jog pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai, kurie paveldi lygiomis dalimis po tėvo (motinos) mirties.

Pareiškėjos nepilnamečiai vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai į palikimą, atsiradusį po tėvo mirties. Vaikai yra nepilnamečiai ir patys išreikšti valios priimti ar ne palikimą, atsiradusį po tėvo mirties negalėjo.

Teismas dėl pareiškime nurodytų ir teismo nustatytų aplinkybių pasisako, kad pareiškėja yra nepilnamečių vaikų R. B. ir D. B. motina ir jų atstovė pagal įstatymą. Įstatymo leidėjas yra nustatęs, kad palikimą priimti ar jo atsisakyti gali tik pilnametis įpėdinis. Nepilnamečio vardu veikia jo atstovas pagal įstatymą ar teismo sprendimą (globėjas) ir pareiškimą dėl palikimo priėmimo notaras priima tik pateikus nutartį dėl teismo leidimo nepilnamečio vardu priimti palikimą.

Teismas pasisako, kad nors pareiškėja byloje yra A. B., tačiau pasekmės tiek atnaujinus, tiek neatnaujinus terminą palikimui priimti atsiranda nepilnamečiams vaikams, kurie patys kol yra nepilnamečiai ir negali savarankiškai priimti ar atsisakyti priimti palikimo po tėvo mirties, taigi vertinant priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, svarbą teismas pasisako, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl priežasčių tikrai nepriklausančių nuo pačių nepilnamečių vaikų valios, veikimo ar neveikimo, vaikų motina, išgyvendama po sutuoktinio mirties, neturėdama teisinio išsilavinimo, terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių.

Teismas atsižvelgdamas į tai, jog neatnaujinus termino liks nerealizuota nepilnamečių teisė paveldėti turtą po tėvo mirties, vadovaudamasis prioritetiniais vaiko interesais bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, neprieštaraujant suinteresuotam asmeniui, atnaujina terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo V. B. mirties priimti, nes terminas yra praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis ir terminas praleistas dėl priežasčių nepriklausančių nuo nepilnamečių vaikų valios.

Kaip jau anksčiau pasisakyta palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali priimti tik tinkamas jo atstovas. Pareiškėja yra vaikų motina, tai yra jų atstovė pagal įstatymą. Teismas neturi duomenų, jog motina veiktų priešingai vaikų interesams, to nenurodė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba išvadoje, todėl tenkinamas ir reikalavimas leisti pareiškėjai priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, atsiradusį po jų tėvo mirties pagal apyrašą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalimi, 578 straipsniu, 290-292 straipsniais teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymu nustatytą terminą priimti nepilnamečių vaikų R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu palikimą, atsiradusį po jų tėvo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Išduoti teismo leidimą pareiškėjai A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priimti palikimą nepilnamečių vaikų R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu po jų tėvo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pagal turto apyrašą.

Nutartis dalyje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.