- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-11
- Bylos Nr.
- II-111-377/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00034-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražina Gudžiūnienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. J. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo (toliau – ir Institucija) 2024 m. gegužės 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1497-2024, pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2024 m. gegužės 6 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas (toliau – ir Institucija) priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1497-2024, kuriuo L. J. buvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 str. 1 d. - 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesių, už tai, kad ji 2024 m. kovo 5 d., 16.08 val., (duomenys neskelbtini) magistraliniame kelyje Ryga - Šiauliai- Tauragė - Kaliningradas, 131,000 km vairavo „O. I. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdama siauros ištisinės linijos kelio ženklinimo reikalavimus, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį sankryžoje, kuri pažymėta įspėjamuoju kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 15 ;8; 9; 140.1;140.7; 3 priedo 1.1. punkte numatytus reikalavimus. Tuo L. J. buvo paskirta 170 (vieno šimto septyniasdešimties) eurų dydžio bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 3 (trims) mėnesiams.
2024 m. gegužės 23 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose gautas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas L. J. skundas dėl 2024 m. gegužės 6 d. Institucijos priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1497-2024-17, kuriuo prašoma: 1) panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti; arba 2)priimti naują nutarimą - taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir sušvelninti paskirtą nuobaudą - netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde nurodoma, kad ji su padarytu nusižengimu sutinka, jo neginčija ir nurodo, jog 2024 m. kovo 5 d. ji vyko iš anksto suderintus, į tarnybinių mokymų planą įtrauktus tarnybinius mokymus (duomenys neskelbtini). Į padalinį vyko uniformuota ir su tarnybine transporto priemone „O. I. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo paženklinta Valstybės sienos apsaugos tarnybos ženklais. Vykstant po tarnybinių mokymų atgal į savo tarnybos darbo vietą(duomenys neskelbtini) apie 16.00 val., iš (duomenys neskelbtini) kolegų sulaukė skambučio su prašymu padėti nustatyti automobilio (duomenys neskelbtini) Lenkijos Respublikos registracija, valstybinius numerius, kuris tuo metu galimai vykstantis kelyje Panemunė - Tauragė-Kryžkalnis. Minėtu automobiliu galimai vyksta ir naudojasi Rusijos Federacijos piliečiai, darantys nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sulaukus skambučio (prašymo), ji tuo kaip tik vyko nurodytu magistraliniu keliu, mintyse dėliojosi galimų veiksmų planą ir galimai nepastebėjo kelio ženklo „Sankryža su šalutiniu keliu“. Priartėjus prie priešais lėčiau važiuojančio automobilio, esant siaurai brūkšninei linijai pradėjo lenkimo manevrą ir baigė manevrą kirsdama plačią brūkšninę liniją (kurios brūkšnių ilgis tris kartus trumpesnis už tarpus, žymi ribas tarp greitėjimo, lėtėjimo juostos ir kitos eismo juostos (sankryžose ir skirtingų aukščių kelių sankirtose). Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių). Atkreiptinas dėmesys, kad manevrą atliko kirsdama leistinas linijas, įvažiuodama į savo važiuojamąją kelio dalį rodė posūkį ir neviršijo nustatyto leistino greičio. Kelio matomumas buvo geras, šalutinių kelių nebuvo, matomumo zonoje gyvenviečių nesimatė, pavojaus žmonėms patekti į važiuojamąją dalį nebuvo, kelias buvo tiesus. Ji tarnyboje atsakinga už Europos Sąjungos, Šengeno teisyno bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymo kontrolę, įgyvendinant Sienos kontrolės skyriui nustatytus uždavinius ir funkcijas. Organizuoja ir veda dokumentų tyrimo mokymus Pagėgių pasienio rinktinės struktūrinių padalinių pareigūnams, moko juos dokumentų kontrolės metu išskirti „padidintos rizikos“ grupės keleivius, aptikti įtariamai padirbtus, suklastotus ar svetimus dokumentus, naudotis pagrindinėmis dokumentų tyrimo įrangomis ir priemonėmis, skirtomis klastotėms aptikti ir kt. Turi dokumentų tikrinimo ir tyrimo aukštesnio (III) lygio mokymo programos baigimo pažymėjimą Nr. 10964 ir atlieka įtariamai klastotų dokumentų apžiūrą ikiteisminiuose tyrimuose, taip prisideda prie operatyvesnio bylų ištyrimo. Esant tarnybiniam būtinumui vyksta į įvykius pasienio kontrolės punktuose ir teikia kitą metodinę pagalbą, padaliniuose, kurie yra nutolę nuo pagrindinės darbo vietos. Kad surašyti pažymą dėl klastoto dokumento tenka vykti į padalinius, kad pasinaudoti ten esama dokumentų tikrinimo ir tyrimo įranga. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) yra numatyta tik viena tokia dokumentų specialisto pareigybė. Atsižvelgiant į darbo specifiką, savo tiesioginių funkcijų vykdymui, labai dažnai turi vairuoti tarnybinį transportą, kadangi nuolat tenka vykti į (duomenys neskelbtini) padalinius, kurie dislokuoti ((duomenys neskelbtini) K. N., Viešvilėje,) teritorijoje. Netekus teisės vairuoti transporto priemonę aš netekčiau galimybės ilgą laiką tinkamai vykdyti tarnybą. Be to, kiekvieną darbo dieną vyksta į tarnybos vietą ir atgal asmeniniu transportu maršrutu (duomenys neskelbtini) atstumas nuo gyvenamosios vietos iki tarnybos vietos ir iš tarnybos vietos iki gyvenamosios vietos, pagal viešai prieinamus elektroninius žemėlapius (duomenys neskelbtini) 82 km. Nėra galimybės naudotis viešuoju transportu pagal numatytas darbo valandas, tarnybos pobūdį ir specifiką. Be to, yra gausios šeimos vienas iš tėvų, šeimoje auginu tris vaikus, vienas yra studentas, du nepilnamečiai, kurių poreikiams tenkinti ir būtinų sąlygų jų vystymuisi užtikrinti man reikalinga speciali teisė vairuoti transporto priemonę. Vienas vaikas lanko Šilutės miesto darželį- lopšelį (duomenys neskelbtini) kitas mokosi (duomenys neskelbtini)bei ir kitus popamokinės veiklos būrelius. Teisę vairuoti transporto priemonę turi nuo 2017 m. vasario 14 d. ir nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus neturėjusi. Atlikdama manevrą atliko lenkimą vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, bet tai darydama neturėjo tikslo specialiai, tyčia pažeisti taisykles ar taip demonstruoti nepagarbą įstatymams ar nustatytai tvarkai. Lenkimo metu nesukėlė pavojaus visuomenei ir saugumui, grėsmės savo ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei, turtui ar pavojingos situacijos. Lenkimas buvo atliktas reaguojant į prašymą, kuo greičiau padėti nustatyti anksčiau minėtos transporto priemonės valstybinius numerius, kryptį. Todėl mano, kad skirtas specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra labai didelis vertinant šio teisės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
Atsiliepimas
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašo L. J. skundo netenkinti, laiko, kad priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas bei nėra jokio pagrindo priimto nutarimo keisti ar jį naikinti.
Teismo posėdžio metu L. J. parodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, nurodė, kad daug metų vairuoja, nėra chuliganiška vairuotoja, nėra padariusi pažeidimų, atsakingai vairuoja. Pažymėjo, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvažiuoti į darbą, vaikus nuvežti į darželį, mokyklą, darbe. Nurodė, kad paskirtą baudą sumokės. Prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes ši teisė reikalinga tiek dėl asmeninių priežasčių, tiek dėl darbo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą. KET 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti KET 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas KET 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti KET ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat KET reikalavimų atžvilgiu. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 3 priedo 1.1. punktas numato, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį L. J. buvo pradėta, nes ji 2024 m. kovo 5 d., 16.08 val., Tauragės r. sav. magistraliniame kelyje Ryga - Šiauliai- Tauragė - Kaliningradas, 131,000 km., vairavo automobilį „O. I.‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdama siauros ištisinės linijos kelio ženklinimo reikalavimus, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį sankryžoje, kuri pažymėta įspėjamuoju kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“. Tuo pažeidė KET 15; 8; 9; 140.1;140.7; 3 priedo 1.1. punkte numatytus reikalavimus. Tuo L. J. buvo paskirta 170 eurų dydžio bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.
Nagrinėjamu atveju nusižengimo padarymo aplinkybės bei L. J. kaltės klausimas neginčijami, nors skundo 1 punktu ir prašoma panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti; arba 2 punktu - priimti naują nutarimą - taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sušvelninti paskirtą nuobaudą - netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pareiškėja kelia versiją, jog jos 2024 m. kovo 5 d. padarytas nusižengimas - kitos transporto priemonės lenkimas neleistinoje vietoje, padarytas veikiant būtinojo reikalingumo sąlygomis, nurodant, jog reikėjo užfiksuoti tyrimui reikšmingas aplinkybes, transporto priemonės valstybinius numerius. Jos veika formaliai atitinka ANK 420 str., tačiau teigia, šį nusižengimą padarė susidarius būtinojo reikalingumo, numatyto ANK 16 str., sąlygoms. Todėl mano, kad administracinio nusižengimo bylą turėtų būti nutraukta. Prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog teisė vairuoti pareiškėjai reikalinga siekiant vykdyti iki administracinio nusižengimo padarymo vykdytą darbinę veiką, tinkamai tarnybinės veiklos atlikimui, šeimoje bei socialiniame gyvenime.
Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018). Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą.....
Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos bylą, joje nurodytus motyvus, sutinka su Institucijos nustatytomis aplinkybėmis ir nesutinka su L. J. motyvais, jog darydama administracinės teisės nusižengimą veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Lietuvos Respublikos ANK 16 straipsnis reglamentuoja būtinojo reikalingumo sąlygas: 1. asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti; 2. savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo; 3. asmuo, kuris dėl profesijos, pareigų ar kitų aplinkybių privalo veikti didesnio, negu įprasta, pavojaus sąlygomis, negali pareigos neatlikimo pateisinti būtinojo reikalingumo nuostatomis. Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-65-719/2022). AN2-530-397/2017, AN2-469-785/2017). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjos pasirinktos priemonės - įstatymais nustatytas draudimas lenkti vietose, kuriuose pagal Kelių eismo taisykles lenkti yra draudžiama, negali būti prilyginamas veikimu būtinojo reikalingumo sąlygomis. Teismui pareiškėja nepateikė jokių naujų įrodymų, kuriems esant buvo neatidėliotinas būtinumas užfiksuoti itin pavojingo asmens daromą nusižengimą, ko pasekoje buvo siekiama išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams. Todėl teismas vadovaujasi Institucijos užfiksuota informacija, kurią išanalizavus darytina išvada, jog nėra pagrindo vertinti, kad L. J. padarytas nusižengimas buvo padarytas dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių, darančių pažeidimą mažai pavojingu, jokio akivaizdaus ir realaus pavojaus būtinojo reikalingumo situacijai, nebuvo. Iš to darytina išvada, kad J. J. neveikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.
Teismas, įvertinęs bylos duomenis sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dėl žemiau nurodytų motyvų, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti L. J. neskyrus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Teismas sprendžia, kad L. J. padarytas pažeidimas vertinamas kaip pavojingas KET pažeidimas, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog L. J. daromas draudžiamas manevras darant lenkimą neleistinoje vietoje, buvo sąlygotas ne chuliganiškų paskatų, o daugiau dėl neatsargumo, ir tyčios daryti nusižengimą jos veiksmuose nebuvo. Byloje nustatyta, jog L. J. dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiąja specialiste. Ji, 2024 m. kovo 5 d., grįždama iš anksto suderintų tarnybinių mokymų (duomenys neskelbtini) važiuodama lenkė kitą transporto priemonę neleistinoje vietoje. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų (CD laikmenos), tuo metu kelyje automobilių srautas buvo nedidelis, kelias šioje vietoje platus, tiesus, važiavimo sąlygos geros, kelio matomumas buvo geras, matomumo zonoje gyvenviečių nesimato, pavojaus žmonėms patekti į važiuojamąją dalį nebuvo. Kaip ir nurodo L. J., matomumas buvo geras ir visą tai įvertinusi, atliko lenkimo manevrą kirsdama leistinas linijas, įvažiuodama į savo važiuojamąją kelio dalį rodė posūkį, neviršijo nustatyto leistino greičio. Atsižvelgiant į tai, jog L. J. iš karto prisipažino padariusi nusižengimą, dėl kurio nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti įvykio aplinkybes, raštu Institucijai pateikė išsamų administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių paaiškinimus. L. J., kaip(duomenys neskelbtini) pareigūnė tarnyboje yra atsakinga už Europos Sąjungos, Šengeno teisyno bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymo kontrolę, įgyvendinant Sienos kontrolės skyriui nustatytus uždavinius ir funkcijas, organizuoja ir veda dokumentų tyrimo mokymus (duomenys neskelbtini) pareigūnams. Esant tarnybiniam būtinumui vyksta į įvykius pasienio kontrolės punktuose ir teikia kitą metodinę pagalbą padaliniuose, kurie yra nutolę nuo pagrindinės darbo vietos. Atsižvelgiant į darbo specifiką, tiesioginių funkcijų vykdymui, pareiškėjai dažnai tenka vairuoti tarnybinį transportą, kadangi nuolat vyksta į (duomenys neskelbtini) . Netekus teisės vairuoti transporto priemonę nors iš trumpam laikotarpiui, pareiškėja negalės tinkamai vykdyti tarnybinių pareigų. Be to, pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini) . Todėl darbo dienomis automobiliu turi pasiekti savo darbo vietą - (duomenys neskelbtini) susidaro apie 82 km. Kaip nurodo, galimybės naudotis viešuoju transportu pagal numatytas darbo valandas, tarnybos pobūdį ir specifiką nėra galimybės. Be to, šeimoje augina tris vaikus, vienas yra studentas, kiti du nepilnamečiai. Jų poreikiams tenkinti reikalinga teisė vairuoti transporto priemonę, nes vaikus būtina vežioti į darželį, mokyklą, popamokines veiklas. Netekusi teisės vairuoti, nors ir trijų mėnesių terminui, labai nukentėtų jos šeima. Pažymėjo, kad vairuoja transporto priemones jau septynerius metus, vairuoja atsakingai, nėra padariusi jokių pažeidimų, nėra chuliganiška vairuotoja.
Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Sienos kontrolės skyriaus viršininko 2024 m. gegužės 15 d. charakteristikos matyti, jog L. J. charakterizuojama labai teigiamai, galiojančių nuobaudų neturi.
Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad dėl L. J. padaryto pažeidimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Visos šios išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog L. J. paskirta nuobauda šiuo atveju yra neproporcinga ir neadekvati jos padarytam pažeidimui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Įvertinus tai, daroma išvada, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti nevisapusiškai, dėl to L. J. paskirta nuobauda- specialios teisės atėmimas - teisės vairuoti transporto priemones trims mėnesiams, yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai bus nepažeisti L. J. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas - neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, 2024 m. gegužės 6 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1497-2024, kuriuo L. J. buvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 str. 1 d. - 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesių terminui keičiamas, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas L. J. neskiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Daiktinis įrodymas – CD laikmena su vaizdo įrašu, nutarčiai įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. skundą patenkinti iš dalies.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gegužės 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1497-2024, pakeisti:
L. J. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Kitą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gegužės 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1497-2024 dalį palikti nepakeistą.
Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su vaizdo įrašu, nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.