Kauno apygardos teismo nutartis

procesinio dokumento kategorijos: 34; 121.1; 121.21; 121.22; 128.19.

NUTARTIS

2013 m. liepos 12 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič (pranešėjos), kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. S. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-22-805/2013 pagal ieškovo L. B. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei V. S., trečiajam asmeniui Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarei R. D. dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Trečiasis asmuo Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarė R. D. patvirtino, jog į mirusio K. P. K. turtą pateikė prašymą O. K., kuri neinformavo notarės apie kitus galimus pretendentus į velionio turtą, GRT išraše apie asmenį duomenų apie K. P. K. pilnamečius vaikus nebuvo nurodyta, todėl paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas O. K., vėliau paaiškėjo, jog K. P. K., miręs (duomenys neskelbtini) , turėjo kitą įpėdinį – sūnų L. B..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovui neturėjo būti pratęstas palikimo priėmimo terminas. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, nepagrįstai nukrypo nuo teisės normų taikymo ir aiškinimo bei pažeidė LAT suformuotą praktiką analogiškose bylose, nes paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama kad jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, reiškia, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai jo atžvilgiu nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys).

CK 5.57 str. numato, kad palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Faktas, kad ieškovas buvo įkalintas ir atliko bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, nereiškia, kad asmuo negalėjo žinoti apie tėvo mirtį ir kad asmuo negalėjo pareikšti savo valios, nes įkalinimo įstaigoje yra apribojama tik laisvė nevaržomai būti už įkalinimo įstaigos ribų. Įkalinimas niekaip nevaržo įkalintųjų teisių kreiptis į advokatą, į palikimo vietos notarą, į teismą, į antstolį, nevaržo susirašinėjimo teisių, suteikia galimybę naudotis ir telefoniniu pokalbiu, suteikia galimybę pasimatymams ir t. t. Teismas nepasiremdamas jokia teisės norma padarė subjektyvų teiginį, kad vien tik tas faktas, kad asmuo atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, labai apsunkina galimybę įgyvendinti jam priklausančią teisę priimti palikimą po artimojo mirties per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas nėra liga, kuri neleidžia palaikyti ryšius su savo artimaisiais ar neleidžia išreikšti valios dėl paveldėjimo priėmimo. Ieškovas pats pasirinko nebendravimą su savo tėvu, todėl kaltinti kitus dėl to, kad jo neinformavo, yra nesąžininga ir nepagrįsta.

Faktas, kad ieškovas nepalaikė santykių su tėvu, yra subjektyvus, o ne objektyvus. Bendrauti ir nepalaikyti santykių yra paties ieškovo apsisprendimo reikalas, todėl įkalinimo faktas nėra svarbus. Ieškovas pats patvirtino, kad savo apsisprendimu nebendravo su savo močiute ir tėvu. Todėl nėra jokių objektyvių įrodymų, jog įkalintas asmuo negalėjo pareikšti savo valios palikimui priimti.

Tai, kad ieškovas buvo įkalintas, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad jis negalėjo žinoti ir negalėjo domėtis savo tėvo sveikata ir jo mirtimi. Tai, kad ieškovas nepalaikė santykių su savo tėvu, yra jo subjektyvus požiūris į savo santykius su tėvu, o ne objektyvios aplinkybės. Ieškovo tėvas K. P. K. mirė (duomenys neskelbtini), iki ieškinio pateikimo nuo tėvo mirties praėjo beveik ketveri metai. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo senelė O. K., nuo jos mirties praėjo dar daugiau nei 2,5 metų. Todėl šie terminai yra neprotingai dideli, kad būtų atnaujintas 3 mėnesių terminas. Be to, logiška tikėti, jog apie K. P. K. mirtį ieškovas buvo informuotas, ir apie tai žinojo buvusi velionio žmona ir ieškovo motina V. K., kuri palaikė sistemingus ryšius ir bendravo su sūnumi, ieškovu L. B., jam atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje. Apie senelės mirtį taip pat žinojo V. K., todėl apie šiuos faktus nuo pat jų atsiradimo žinojo ir ieškovas, nes bendravo su savo motina. Ieškovo motina gyvena tame pačiame mieste, kaip ir ieškovo tėvas ir senelė. Miestas yra nedidelis, todėl neišvengiamai tokie įvykiai yra daugumai žinomi ir perduodami iš lūpų į lūpas, juolab kad V. K. bendrauja su mirusiojo buvusio vyro pussesere G. L., kuri dalyvavo tiek K. P. K., tiek O. K. laidotuvėse. Teismas privalėjo įvertinti faktines aplinkybes, ar ieškovas dėl svarbių priežasčių praleido terminą palikimui priimti, ir konstatuoti, pratęstinas šis terminas ar ne (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Tik patenkinus ieškovo reikalavimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, būtų teisinis pagrindas vertinti, ar pagrįsti yra ieškovo reikalavimai (CK 5.8 straipsnis) ginti jo pažeistą teisę.

Tai, kad ieškovas tuo laikotarpiu buvo įkalinimo įstaigoje, nelaikytina svarbia priežastimi, dėl kurios jis negalėjo žinoti apie tėvo mirtį. Savo teisių įgyvendinimu ieškovas pats nesirūpino. Tai, kad įkalinimas netrukdo realizuoti savo teisių, puikiai liudija dabartinė ieškovo situacija, kai jis netgi atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kitoje šalyje (Prancūzijoje) pareiškė ieškinį šiame teisme. Praleisti terminai yra dėl paties ieškovo pasirinkto bendravimo su tėvu ir močiute būdo, taigi praleisti terminai yra neatnaujintini, o ieškinys – atmestinas. Tai teisingai ir pagrįstai buvo padaręs pirmosios instancijos teismas, kai byla buvo nagrinėjama pirmą kartą.

Svarbi aplinkybė yra ta, kad ieškovo tėvo palikimą priėmusi velionio mama taip pat mirė, ir jos palikimą jau priėmė atsakovė, t. y. iš esmės pasikeitė teisiniai santykiai į ieškovo tėvo palikimo turtą. O. K. buvo sąžiningas paveldėto turto valdytojas ir ji teisėtai ir sąžiningai testamentu paliko visą savo turtą, atsakovei priėmus palikimą pagal testamentą įstatymas garantuoja savininko teisių gynimą (Konstitucijos 23 straipsnis, Civilinio kodekso 4.93 straipsnis). Todėl teismo sprendimas iš esmės pažeidžia nuosavybės gynimo pagrindus ir sudaro pagrindą jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Ieškovas aktyviai bendravo su išoriniu pasauliu būdamas įkalinimo įstaigoje, o tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog įkalinimas pats savaime nėra kliūtis laiku sužinoti apie palikimo atsiradimą ir laiku realizuoti įstatyminę pareigą – išreikšti palikimo priėmimą. Priešingi faktų ir teisės aiškinimai daro niekinę ir neveiksmingą įstatymo leidėjo valią aiškiai reglamentuoti, kas ir per kiek laiko turi pareigą priimti atsiradusį palikimą. Įstatymo leidėjo valia yra privaloma teismui, kuris ją priimdamas sprendimą ir įvykdo.

Atmestinas apeliantės motyvas, kad kai įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, taip pat atsisako jį priimti, nesant kitų tos pačios eilės įpėdinių, teisė priimti palikimą pereina kitiems asmenims, iki tol neturėjusiems šios teisės, t. y. paskesnės eilės įpėdiniams (CK 5.50 straipsnio 4 dalis), kadangi ieškovas terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, nes buvo įkalinimo įstaigoje, todėl negalėjo tinkamai ir laiku įgyvendinti savo teisės paveldėti turtą. Patenkinęs ieškovo reikalavimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą vertinti ir nustatė, kad ieškovo reikalavimai ginti jo pažeistą teisę yra pagrįsti. Ieškovas O. K. testamento neginčija, į jos palikimą nepretenduoja.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos medžiaga įrodyta, kad ieškovas L. B. yra (duomenys neskelbtini) mirusio K. P. K. sūnus, taigi remiantis LR CK 5.11 straipsnio 1 punktu, pirmos eilės įpėdinis (palikėjo vaikas). Ieškovo argumentas, kad jis yra vienintelis pirmos eilės palikėjo K. P. K. įpėdinis, nes daugiau vaikų jis neturėjo, buvo išsituokęs, yra teisingas, tad ieškovo močiutė O. K. buvo (duomenys neskelbtini) mirusio K. P. K. antros eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 2 punktas).

Paveldėjimo atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai vadovavosi įstatymu ir nurodė, kad pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pratęsti CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Kaip pagrįstai nurodyta ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą, įstatyme įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A, v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011).

Ieškovas, būdamas palikėjo sūnus, būdamas pirmosios eilės įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis), per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (iki 2007-10-17) turėjo atlikti CK 5.50 straipsnio 2 dalyje išvardintus palikimo priėmimo veiksmus, tačiau to nepadarė dėl objektyvių priežasčių. Bylos duomenimis, ieškovo tėvų santuoka buvo nutraukta, kai ieškovas buvo nepilnametis, vėliau ieškovas ir miręs K. P. K. bei jo šeima artimų santykių nei su ieškovu, nei su jo motina V. K. nepalaikė, todėl tikėtina, kad kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas ir jo motina V. K. apie K. P. K. ir O. K. mirties faktą ilgą laikotarpį nebuvo informuoti, apie tai sužinojo visiškai atsitiktinai 2010 metų gruodį.

Atsakovės V. S. motyvai, kad tariamai apie K. P. K. ir O. K. mirties faktą buvo informuota ieškovo motina V. K., nesudaro pagrindo pripažinti, kad apie šį faktą taip pat informuotas buvo ir ieškovas. Byloje nenuginčytas faktas, kad V. K. nesirūpino pilnamečiu sūnumi jam esant įkalinimo įstaigoje, su juo nebendravo, ieškovo paaiškinimu, jis būdamas įkalinimo įstaigoje per visą įkalinimo laikotarpį iš motinos gavo kelis pasveikinimo atvirukus (b. l. 55, 64, 2 t. ). Teisėjų kolegijos įsitikinimą, kad ieškovas ir jo motina V. K. nebuvo informuoti apie K. P. K. mirtį, sustiprina tai, kad po sūnaus K. P. K. mirties jo motina O. K. notarei neminėjo, jog 2007-07-17 miręs K. P. K. turėjo pilnametį sūnų. Todėl tikėtina, kad mirusio K. P. K. šeima nebuvo suinteresuota paviešinti informaciją apie jo mirtį, norėjo ilgesnį laikotarpį neskleisti žinios apie K. P. K. mirties faktą, nes miręs asmuo paliko nekilnojamąjį turtą – butą, kurį būtų galėjęs paveldėti ieškovas. Tokia pat situacija, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat susidarė po O. K., kuri paveldėjo ginčo turtą, mirties. Todėl atsakovės motyvai, kad V. K. bendravo su O. K. šeima, taip pat ir su G. L., kad ginčo šalys gyvena mažame mieste, todėl atsakovės įsitikinimu, V. K. turėjo sužinoti apie buvusio vyro mirtį, yra tik atsakovės prielaida, kuri nepaneigia ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis jokios informacijos nei apie tėvo, nei apie senelės O. K. mirties faktą neturėjo. Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, visiškai jiems pritaria ir laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas nežinojo apie K. P. K. ir O. K. mirties faktą iki 2010 m. gruodžio mėnesio, visiškai pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 str.).

Ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra taikytini nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. S.ir kt., bylos Nr. 3K-3-295/2011). Klausimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo spręstinas tokiais atvejais, kai įpėdiniai nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007), t. y. neatliko ar dėl tam tikrų priežasčių negalėjo atlikti aktyvių veiksmų tam, kad priimtų palikimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, prašydamas pratęsti terminą palikimui priimti, siekė įgyvendinti teisę paveldėti. Todėl negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad ieškovas savo teisės atsisakė ar įgyvendino ją aplaidžiai (nebendravo su tėvu, turėdamas galimybę gauti informaciją apie tėvo, senelės būklę, ja nepasinaudojo) ir kad tai yra subjektyvi, o ne objektyvi priežastis, dėl kurios ieškovas praleido terminą palikimui priimti, nes tai prieštarauja surinktiems byloje įrodymams. Bylos duomenimis, ieškovo senelė O. K., mirus jos sūnui K. P. K., notarei nurodė, jog kitų įpėdinių nėra, taigi nuslėpė faktą, kad yra pirmosios eilės palikėjo įpėdinių. Notarės patikrintoje Gyventojų registro tarnybos pažymoje taip pat nėra duomenų apie ieškovą, o tiesiog nurodyta, kad K. P. K. mirė išsiskyręs, nepilnamečių vaikų nėra (1 t., b. l. 195). 2008-09-23 mirusi ieškovo senelė O. K., oficialiuoju 2008-05-19 testamentu visą savo turtą paliko V. S., kuri 2008-12-10 pareiškimu notarei apie palikimo priėmimą taip pat nurodė nesant kitų įpėdinių (1 t., b. l. 195). Pagal tuo metu pateiktus duomenis, besikreipusiam asmeniui O. K. dėl palikimo priėmimo nenurodžius duomenų apie pirmesnės eilės įpėdinius, notarė savo iniciatyva patikrinti ir gauti išsamesnės informacijos neturėjo galimybių (2 t., b. 1. 28–30). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo nurodytą aplinkybę dėl negalėjimo priimti palikimo per įstatyme nustatytą terminą, taip pat vadovavosi Pravieniškių II-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos 2008 m. spalio 7 d. pažyma Nr. 15/7888 ir Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2011 m. balandžio 11 d. raštu Nr. S-4835, kurie patvirtina, kad ieškovas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje atliko bausmę nuo 2005 m. gegužės 25 d. iki 2010 m. lapkričio 25 d. (1 t., b. 1. 27, 28). 2011 m. kovo 3 d. pranešimas Nr. 8 ,,Dėl sutuoktinio ar kito šeimos nario arba artimojo giminaičio informavimo“ patvirtina Lietuvos Respublikos ambasados Prancūzijoje gautą informaciją, kad L. B. bus įkalintas Dunkerąue miesto kalėjime iki 2013 m. vasario 27 d. (1 t., b. 1. 29). Pravieniškių II-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos duomenimis, L. B. (1 t., b. 1. 196) informacijos apie K. P. K. mirtį negavo, įkalinimo įstaiga ieškovo taip pat apie tai neinformavo. Iš pataisos namų pateiktos korespondencijos bei kalintį ieškovą lankiusių asmenų sąrašo pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad V. K., ieškovo motina, kalinčio sūnaus visiškai nelankė, siuntinių nesiuntė. Ieškovą lankė kiti asmenys – jo draugai, su kuriais bendravo gyvendamas užsienyje, kuriems jo šeiminė padėtis nebuvo žinoma, ir jo vaiko motina I. S., kuriai apie ieškovo tėvo mirtį nebuvo žinoma (1 t., b. 1. 116–121). Atsakovės atsiliepimo motyvai apie tai, kad ieškovas, būdamas įkalinimo vietoje Prancūzijoje, sėkmingai bendrauja su institucijomis ir tvarko paveldėjimo klausimą, nesudaro pagrindo ieškovo ieškinį atmesti ir pripažinti, kad ieškovas praleido terminą palikimui priimti be svarbių priežasčių.

Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas praleido terminą dėl palikimo priėmimo dėl svarbių priežasčių, nes nuo ieškovo buvo nuslėptas faktas apie ieškovo teisę į palikimą, taip pat dėl to, jog apie ieškovo teisę į palikimą nebuvo informuota notarė, o ieškovas būdamas įkalinimo vietoje esamojoje situacijoje negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių į palikimą dėl atliekamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, bei tai, kad ieškovas 2010 m. gruodžio mėnesį sugrįžęs iš įkalinimo įstaigos ir sužinojęs apie tėvo mirtį į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo kreipėsi iš karto, taigi savo teisę įgyvendino aktyviai per protingą terminą, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina tai, kad ieškovas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių (CPK 185 str., CK 5.57 str. 1 d.).

CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Kaip nustatyta anksčiau, iš karto po to, kuomet ieškovas sužinojo apie tėvo mirtį, jis ėmėsi visų priemonių įgyvendinti savo, kaip įstatyminio įpėdinio, teises, per įgaliotą asmenį 2011-04-07 kreipėsi į notarą (1 t., b. l. 8), o sužinojęs, kad paveldėjimo teisės liudijimas jau išduotas – 2011-05-04 kreipėsi į teismą (1 t., b. l. 2). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas nepraleido vienerių metų termino savo pažeistai teisei apginti (nuo 2010 m. gruodžio iki 2011-05-04), ir išnagrinėjęs bylą pagrįstai pratęsė ieškovui terminą palikimui priimti (CK 5.57 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad tai, jog ieškovo tėvo K. P. K. mirties palikimą priėmusi velionio mama O. K. taip pat mirė ir jos palikimą priėmė atsakovė V. S., nėra svarbi, nes atsakovei paveldėjimo teisės liudijimas į paveldėtą, taip pat ir ginčo (butą) turtą neišduotas (1 t., b. l. 19). Pratęsus terminą palikimui priimti po K. P. K. mirties bei panaikinus 2007 m. liepos 17 d. O. K. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą teisės liudijimą (1 t., b. l. 9–10), atsakovės teisės ir teisėti interesai pažeisti nebus, nes ieškovas nepretenduoja į kitą O. K. testamentu atsakovei V. S. paliktą turtą.

Kiti apeliacinio skundo motyvai yra teisiškai nereikšmingi arba pakartoja tuos pačius apeliacinio skundo motyvus, todėl teisėjų kolegija šių atsakovės apeliacinio skundo argumentų plačiau neanalizuoja.

Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.), apeliacinis skundas netenkintinas.

Ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str.). Ieškovui apeliacinės instancijos teisme, remiantis atstovavimo 2013-04-08 sutartimi (b. l. 115, 2 t.), atstovavo advokatė V. R.. Advokatė pateikė teismui prašymą dėl 1700 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui ir nurodė (2 t., b. l. 119), kad vykdydama susitarimą su ieškovu dėl teisinių paslaugų suteikimo Kauno apygardos teisme, advokatė susipažino su civiline byla, šia paslaugą įvertino 300 Lt, o atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidos, advokatės apskaičiavimu, sudaro 1400 Lt. Tai, kad ieškovas sumokėjo bylinėjimosi išlaidas, patvirtina pinigų priėmimo 2013-04-08 kvitas Nr. 670731 (2 t., b. l. 114). Vertinant ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumą, atsižvelgiama į tai, kad teisėjų kolegija sutiko su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, vadovavosi jais nagrinėjamojoje byloje, kad civilinė byla susideda iš dviejų tomų, šalių ginčas yra sudėtingas materialinės ir procesinės teisė normų taikymo prasme, bei tai, jog advokatė nedalyvavo byloje nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme yra protingo dydžio ir atitinka advokato darbo sąnaudas civilinėje byloje ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.11, 8.16 punktus. Atmetus atsakovės V. S. apeliacinį skundą, šios 1700 Lt bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš atsakovės V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 1700 (vieną tūkstantį septynis šimtus) Lt ieškovui L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)