- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-11
- Bylos Nr.
- 2-22-805/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00404-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- Prienų rajono 2-ojo notarų biuro
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja L. R., sekretoriaujant L. A., dalyvaujant ieškovui L. B., jo atstovei pagal notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą, I. S. ir advokatei R. M., atsakovei V. S., jos atstovui advokatui M. K., trečiajam asmeniui Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarei R. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. B., atstovaujamo pagal įgaliojimą I. S., ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei V. S., trečiajam asmeniui Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarei R. D. dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. L. ieškiniu (b.l. 2-3) bei patikslintu ieškiniu (b.l.54-55) prašo pratęsti terminą jo tėvo K. P. Kasiulio (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2007 m. liepos 17 d., palikimui priimti ir panaikinti 2007 m. spalio 18 d. Prienų rajono 2-ajame notaro biure O. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, notarinio registro Nr. 8554, priteisti iš atsakovės jo naudai bylos vedimo išlaidas.
Nurodė, kad 2007 m. liepos 17 d. mirė jo tėvas K. P. Kasiulis. Po tėvo mirties liko jam priklausantis nekilnojamasis turtas 42,93 kv. m bendro ploto butas, esantis Kęstučio g. 65-3, Prienai, bei sąskaitos banke. Tėvas testamento nepaliko. Prienų rajono 2-ajame notaro biure 2007 m. liepos 31 d. buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. 180/2007 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į K. P. Kasiulio palikimą. Prienų rajono 2-ajame notaro biure 2007 m. spalio 18 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, notarinio registro Nr. 8554, ieškovo tėvo K. P. Kasiulio motinai O. K.. Šio paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre O. K. įregistravo nuosavybės teises į ieškovo tėvui priklausantį butą. Ieškovo senelė O. K. mirė 2008 m. gruodžio 10 d. Po jos mirties liko jai priklausantis nekilnojamasis turtas: 42,93 kv. m bendro ploto butas Kęstučio g. 65-3, Prienuose (paveldėtas po ieškovo tėvo mirties), 1,6600 ha žemės sklypas (unikalus Nr. 6953-0004-0109), 0,9400 ha žemės sklypas (unikalus Nr. 6953-0004-0108) ir 1,8400 ha žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-0685-5420) Stakliškių k., Prienų r. sav. O. K. testamentu visą jai priklausantį turtą paliko atsakovei V. S.. Po savo tėvo K. P. Kasiulio mirties ieškovas įgijo teisę į jo palikimą, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, praleisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Šis terminas nėra naikinamasis, todėl, remiantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, ieškovas kreipiasi dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes nuo 2005 m. gegužės 25 d. iki 2010 m. lapkričio 25 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje. Apie tėvo mirtį sužinojo tik grįžęs iš įkalinimo vietos. Tėvai išsituokė, kai ieškovas buvo dar mažas, glaudžių tarpusavio santykių nepalaikė. Ieškovo tėvas kitos santuokos sukūręs nebuvo, daugiau vaikų nesusilaukė, ieškovas buvo vienintelis jo sūnus. Niekas iš tėvo artimųjų jam nepranešė apie tėvo mirtį, taip pat jo apie tai neinformavo ir pataisos namų administracija. Buvimas įkalinimo įstaigoje apsunkino jo galimybę įgyvendinti jam priklausančią teisę priimti palikimą po tėvo mirties, todėl nesuspėjo realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę ir sužinojęs apie tėvo mirtį, ieškovas iš karto kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo į tėvo palikimą, tačiau notarinėje kontoroje sužinojo, kad paveldėjimo teisės liudijimas į jo tėvo palikimą išduotas jo senelei, tėvo motinai, O. K.. 2011 m. vasario mėnesį buvo įkalintas Prancūzijoje, paleidimo data - 2013 m. vasario 27 d. Be to, užtruko reikiamų teismui pateikti dokumentų rinkimas dėl to, kad ieškovas 2002 m. birželio 17 d. Kasiulio pavardę pakeitė į Brusoko pavardę. Jo tėvas testamento nepaliko, daugiau vaikų neturėjo, todėl pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalį ieškovas yra pirmos eilės įpėdinis, o jo senelė O. K., kuriai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, į ieškovo tėvo palikimą, buvo tik antrosios eilės įpėdinė, todėl yra pagrindas panaikinti Prienų rajono 2-ajame notaro biure 2007 m. spalio 18 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, notarinio registro Nr. 8554.
Atsiliepimas
A. V. Stasiūnienė atsiliepime į patikslintą ieškinį (b.l.60-63) nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas negalėjo žinoti apie palikimo atsiradimą ir negalėjo pareikšti savo valios palikimui priimti. Faktas, kad ieškovas buvo įkalintas, nereiškia, kad asmuo negalėjo pareikšti savo valios, nes įkalinimo įstaigoje yra apribojama tik laisvė nevaržomai būti už įkalinimo įstaigos ribų. Įkalinimas niekaip nevaržo įkalintųjų teisių kreiptis į advokatą, į palikimo vietos notarą, į teismą, į antstolį ir t.t. Faktas, kad ieškovas nepalaikė santykių su tėvu, yra subjektyvus, nebendrauti ir nepalaikyti santykių yra paties ieškovo apsisprendimas, todėl įkalinimo faktas nėra svarbus. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kad dėl įkalinimo ieškovas negalėjo pareikšti savo valią palikimui priimti, taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovas negalėjo žinoti ir negalėjo domėtis apie savo tėvą ir jo mirtį. Ieškovas ieškinyje patvirtino, kad su tėvu nebendravo nuo vaikystės, kai šis išsiskyrė su ieškovo motina, todėl įkalinimo faktas neturi šioje byloje jokios reikšmės ir nelaikytinas laikytina svarbia priežastimi praleisto termino pratęsimui. Nuo ieškovo tėvo mirties praėjo beveik ketveri metai, nuo ieškovo senelės O. K. mirties praėjo daugiau nei 2,5 metų. A. K. P. K. bei O. K. mirtį buvo informuota ir žinojo buvusi žmona ir ieškovo motina V. K., kuri, ieškovui atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, palaikė ryšius ir bendravo su L. B.. Ieškovo motina gyvena tame pačiame mieste kaip ir ieškovo tėvas bei senelė. Todėl mano, kad apie šiuos faktus nuo pat jų atsiradimo žinojo ir ieškovas. Tokie įvykiai nedideliame mieste neišvengiamai yra daugumai žinomi ir perduodami iš lūpų į lūpas, juolab, kad V. K. bendrauja su mirusio buvusio vyro pussesere G. L., kuri dalyvavo tiek K. P. Kasiulio, tiek O. K. laidotuvėse. Savo teisių įgyvendinimu ieškovas pats nesirūpino. Tai, kad įkalinimas netrukdo realizuoti savo teises, liudija dabartinė ieškovo situacija, kai jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę netgi kitoje šalyje (Prancūzijoje), pareiškė ieškinį Prienų rajono apylinkės teisme. Ieškovas, praleidęs CK 5.8 straipsnyje nustatytą vienerių metų terminą savo pažeistai teisei teisme ginti, prarado paveldėjimo teises, o kadangi praleisti terminai yra dėl paties ieškovo pasirinkto bendravimo su tėvu ir močiute būdo, tai praleisti terminai yra neatnaujintini, o ieškinys - atmestinas. O. K. buvo sąžiningas paveldėto turto valdytojas ir ji teisėtai ir sąžiningai testamentu paliko visą savo turtą atsakovei, todėl O. K. palikimo negali priimti ieškovas ir negali būti pratęstas terminas palikimui priimti, kuris jau teisėtai perėjo kitam sąžiningam įgijėjui. Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas (Konstitucijos 29 straipsnis) neleidžia absoliutizuoti vienų asmenų teisių ir interesų (šiuo atveju ieškovo teisių), pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus (šiuo atveju - atsakovės, kaip teisėto savininko). Sąžiningumas yra fundamentalus privatinės teisės principas, kuris leidžia apginti ne tik sąžiningo įgijėjo teises, bet ir užtikrina turtinių santykių stabilumą. Tai taip pat sudaro pagrindą ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo - Prienų rajono II-ojo notaro biuro notarė R. D. (t.2, b.l.24-26) atsiliepimu nurodė, kad 2007 metų liepos mėnesio 31 dieną Prienų rajono 2-ajame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 180/2007 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo j 2007 metų liepos mėnesio 17 dieną mirusio K. P. Kasiulio, asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą. Pareiškimą apie palikimo priėmimą padavė mirusiojo motina O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti Kęstučio gatvėje, Nr.65-3, Prienuose. Kartu su pareiškimu apie palikimo priėmimą buvo pateikta: K. P. Kasiulio, asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas AANr.411902, išduotas 2007 metų liepos mėnesio 19 dieną Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus, 2007 metų liepos mėnesio 20 dienos Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotas K. P. Kasiulio gimimo įrašo nuorašas, 2007 metų liepos mėnesio 23 dienos mirusiojo tėvo J. K. ir mirusiojo motinos O. Ž., po santuokos - Kasiulienės, santuokos sudarymo įrašo Nr.45, nuorašas, J. K., mirusiojo tėvo, mirties liudijimo III-OK Nr. 337926, išduoto 1986 metų rugsėjo mėnesio 6 dieną, nuorašas. Priimant O. M. pareiškimą apie palikimo priėmimą, buvo gauta ir pridėtas prie paveldėjimo bylos dokumentų nustatytos formos Gyventojų registro tarnybos išrašas apie asmenį. Jame 2007 07 30 buvo šie mirusiojo duomenys: vardas, pavardė, lytis, gimimo data, asmens kodas, mirties data, paskutinė gyvenamoji vieta, šeiminė padėtis, vaikai iki 18 metų. Duomenys apie pilnamečius mirusiojo vaikus pradėti teikti nuo 2008-04-28. K. L. Brusoko įgaliotinė I. S. atvyko į notaro biurą, neturėdama jos atstovaujamojo L. B. ir mirusiojo K. P. Kasiulio giminystę įrodančių dokumentų (pavardės skirtingos). L. B. įgaliotinei I. S. buvo suteikta konsultacija apie paveldėjimą pagal įstatymą, įpėdinių teises bei pareigas, terminus palikimui priimti, taip pat pasiūlyta surinkti reikiamus dokumentus ir kreiptis į teismą.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdyje ieškinį palaiko pilna apimtimi ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad apie tėvo mirtį sužinojo maždaug po 2 savaičių išėjęs iš įkalinimo įstaigos, t.y. gruodžio mėn., kai jis su šeimyna atvažiavo į Prienus aplankyti savo mamos. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos pirmiausia grįžo į Kauną pas savo žmoną I. S. ir vaiką. Jo motina gyvena Prienuose. Apie tėvo mirtį sužinojo visai netikėtai kai atvažiavo pas mamą jos aplankyti, pas kurią buvo atėjusi jos vaikystės draugė Genutė. Jiems visiems bekalbant ieškovas pasakė, jog būtų puiku nuvažiuoti aplankyti tėvo. Tada mamos draugė, kurios pavardės neprisimena, pasakė, kad tėvas miręs. Iš mamos draugės kalbos tąkart jis ir sužinojo apie tėvo mirtį. Tada motinos paklausė, ar ji žinojo apie tėvo mirtį ir kodėl apie tai jam nepranešė. Motina jam pasakė, kad ji taip pat nežinojusi apie ieškovo tėvo mirtį. Faktas apie tėvo mirtį ieškovui buvo didelis sukrėtimas. Nors tėvai buvo išsiskyrę, tačiau mano, kad vaikai atsakomybės už tai neneša. Su tėvu anksčiau bendraudavo tiek, kiek galėjo, ieškovas buvo išvykęs į užsienį. Gal 1998 metais, o gal 2000 metais buvo paskutinį kartą susitikęs su tėvu. Kai tik sužinojo apie tėvo mirtį, kadangi tuo metu dirbo, siekdamas viską išsiaiškinti, iš karto I. S. parašė įgaliojimą, kad ji viską apie tai susižinotų. Tada I. S. su įgaliojimu ėjo dėl paveldėjimo bylos pas notarą. Pirmiausia ieškovas norėjo sužinoti, ar tėvas yra tikrai miręs ir kaip jis mirė, o paliktas turtas buvo antros eilės klausimas. Paaiškino, kad jis kalėjo nuo 2005 metų gegužės mėn. iki 2010 metų lapkričio mėn. Su savo žmona I. S. kalėjime bendravo. Ji ir ieškovo sūnus buvo vieninteliai žmonės, kurie jį lankė kalėjime. Kiti giminaičiai jo kalėjime nelankė, nerašė jam laiškų. Ieškovas per visą įkalinimo laiką iš motinos buvo gavęs du trumpus ir kuklius pasveikinimus. Mama nebuvo jo lankiusi kalėjime nei karto. Su mama pasimatė tik išėjęs iš kalėjimo. Jo gyvenimo draugei I. S. lankantis kalėjime niekada nebuvo kalbos apie jo tėvo mirtį. Nurodė, kad dar nevietiniai draugai ieškovą lankė kalėjime. Daugelis jo draugų gyvena užsienyje, nes ir jis pats daug laiko yra praleidęs užsienyje. Paaiškino, kad ieškovas turėjo brolį, bet jis žuvo. Tėvo mirties dienai jis buvo likęs vienas iš pirmosios eilės įpėdinių. Kai senelė mirė, ieškovas taip pat buvo įkalinimo įstaigoje. Tik kai diedukas mirė jau buvau laisvėje. Jei kalėdamas būtų žinojęs, kad mirė o tėvas, tai būtų kreipęsis į kalėjimo administraciją, kad leistų dalyvauti tėvo laidotuvėse. Nurodė, kad paprastai, jeigu kalėjimo administracija sužino apie kalinčių asmenų artimųjų mirtį, ji visuomet apie tai praneša kalinčiam asmeniui. Artimieji iš tėvo pusės taip pat nepranešė apie tėvo mirtį. Ieškovui kalėjimo administracija, negavusi tokių duomenų iš artimųjų, irgi nepranešė apie tėvo mirtį. Nėra girdėjęs V. B. ir T. K. pavardžių. Jis žino tik Luobikienę, kurią pažinojo nuo mažens. Paaiškino, jog Brusokas yra jo motinos mergautinė pavardė. Jie dviese su tėvu dėl pavardės pakeitimo nusprendė, o tretiesiems asmenims šis klausimas neturi būti svarbus. Kiek tėvas anksčiau atvažiuodavo, kol ieškovas buvo mažas, tai su juo visur eidavo, jį paaugęs pats lankydavo. Tėvas gyveno Prienuose, Kęstučio gatvėje. Jis ir brolis, tarp kurių yra trijų metų skirtumas, gimė tame pačiame bute, esančiame Kęstučio gatvėje, Prienuose. Iš pradžių visa šeima tenai gyveno. Vėliau, po kurio laiko, tėvas ilgą laiko tarpą buvo kažkur dingęs. Tėvas dingo, kai jam buvo maždaug 7 ar 9 metai. Jis buvo prapuolęs iki suėjo 15 metų. Tėvas kartais būdavo ir Vilniuje, pas savo mamą, kuri ieškovą ignoravo. Ieškovui buvo 7 metai, kai pažino savo senelę iš tėvo pusės, bet jau tada suprato, kad tie žmonės jį ignoravo. Po skyrybų ieškovo motina gyveno Vytauto gatvėje, Prienuose, kuri anksčiau vadinosi Tarybų gatvė. Tuomet motinos adresas buvo Tarybų g. 34, Prienai. T. K. gatvės ir Vytauto gatvės Prienuose yra nemažas atstumas, praktiškai per visą` miestą. Įkalinimo įstaigoje gavo tik vieną ar du laiškus iš savo mamos. Tai tiksliau buvo ne laiškai, o atvirukai su gimtadieniu. Kalėdamas su tėvu santykių nepalaikė todėl, kad tiksliai nežinojo jo buvimo vietos. Tėvas būdavo tai Prienuose, tai Vilniuje. Nebuvo tikra, ar tėvas gaus jo laišką, nes senelė galėjo pasiimti siųstus laiškus, skirtus tėvui, dėl to laiškais paskutiniuoju metu nesusirašinėjo. Ieškovo negąsdina tas faktas, kad reikės padengti tėvo laidojimo išlaidas ir jam priklausiusio buto, esančio Kęstučio gatvėje, Prienuose, išlaikymo išlaidas, jei bus atstatyti terminai palikimui į tėvo turtą priimti. Be to, tai jau yra kitos bylos klausimai.
Ieškovo atstovė I. S. paaiškino, kad su ieškovu susipažino užsienyje, apie 1,5 metų su juo bendravo, 2004 m. susilaukė nuo jo sūnaus. L. B. grįžo iš įkalinimo įstaigos 2010 m. lapkričio mėn. Apie tėvo mirtį L. B. sužinojo tik grįžęs iš įkalinimo įstaigos. L. B. grįžus iš pataisos namų, jie gruodžio pradžioje nuvyko pas jo mamą į Prienus. Liutauras motinai pasakė, kad nori pamatyti tėvą. Tuo metu tenai buvusi moteris Genė pasakė, kad jo tėvas miręs. Liutaurui, sužinojus apie tėvo mirtį, buvo šokas, nes jis buvo įsitikinęs, kad tėvas gyvas. Po tokių Genės žodžių Liutauras iš karto atsisuko į savo mamą ir paklausė, kodėl ji jam to anksčiau nepasakiusi. Liutauro motina atsakė, kad ji šio fakto nežinojo. O Liutauro močiutė O. K., žinodama, kad jis kali, ieškovui to taip pat nepranešė. Liutauro gyvenamoji vieta visada buvo deklaruota pas mamą. Mano, kad netgi ir neturėdama adreso, Liutauro močiutė per seniūną galėjo sužinoti, kurioje įkalinimo įstaigoje jis kalėjo. Liutauro močiutė piktybiškai notarei nuslėpė faktą, kad ieškovas yra vienintelis K. P. Kasiulio įpėdinis. Ji nesupranta kaip galima eiti paveldėti K. P. Kasiulio turtą kai yra gyvas pirmos eilės įpėdinis, to nepasakant notarui. Tada gruodžio 17 d. ieškovas įpareigojo ją tvarkyti paveldėjimo dokumentus. Paaiškino, kad jos nėštumo momentu jie buvo atvažiavę iki L. B. mamos į Prienus. Vėliau ji mažai bendravo su vyro motina, nes ji smerkė sūnaus veiksmus ir nenorėjo nei su juo, o tuo pačiu ir su jo šeima bendrauti. Jai keista, kad nei vienas ieškovui artimas žmogus nenorėjo padėti ieškovui kai jis kalėjo. L. B. tėvai nebuvo atsakingi prieš savo vaiką. L. B. mama nelankė jo kalėjime, ji taip pat nelankė ir jos anūko. Kai vyko ikiteisminis tyrimas ir L. B. nusišvietė laisvės atėmimas, tai nuo tada Liutauro mama ir nustojo bendrauti su I. S. ir savo sūnumi L. B.. Taigi, su Liutauro motina jai iš tikrųjų teko pabendrauti apie 7 mėnesius, o vėliau ji tik paskambindavo, norėdama pasveikinti anūką su gimtadieniu, vengdavo daugiau kalbėti, kad galbūt jos ko nors I. S. nepaprašytų. Kadangi visi ieškovo draugai gyvena praktiškai ne Lietuvoje, tai jo ryšys ir su draugais tuo laikotarpiu buvo nutrūkęs. Tuo momentu, kai L. B. kalėjo, jis absoliučiai niekam nebuvo reikalingas. Pas notarą sužinojus apie tėvo mirtį buvo kreiptasi labai greitai, tik užtruko visų reikalingų dokumentų surinkimas.
Ieškovo atstovė advokatė R. M. nurodė, kad ieškovas yra vienintelis gyvas K. P. Kasiulio sūnus. L. B., grįžęs iš įkalinimo vietos 2010 m. lapkričio 25 d., to pat mėnesio pabaigoje, aplankęs motiną, atsitiktinio pokalbio su motina metu sužinojo, kad jo tėvas miręs. Tada gruodžio mėnesį kreipėsi į notarę ir sužinojo, kad palikimas priimtas. Padėtį apsunkino tai, jog ieškovas 2002 m. birželio 17 d. buvo pasikeitęs pavardę, be to, neturėjo tėvo mirties liudijimo. Ieškovas vasario mėnesį buvo įkalintas Prancūzijoje. Jis įgaliojo savo žmoną I. S. atstovauti jo interesams. Ieškovas, atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę, su motina nebendravo, motina jam nesiuntė laiškų, nelankė, nes ji smerkė savo sūnų dėl netinkamo elgesio. Nėra jokių duomenų, kad ieškovas buvo raštiškai informuotas apie tėvo mirtį. Ieškovo tėvų santuoka iširo, kai jis buvo mažas. Tėvas gyveno Prienuose. Atsakovės liudytojų parodymai vertintini kritiškai.Be to, V. B. patvirtino, jog senelė ir artimieji iš tėvo pusės žinojo apie jo įkalinimą, tačiau patys ieškovo neinformavo. Paveldėjimo teisės liudijimas O. K. išduotas neteisėtai, pastaroji žinojo apie K. P. Kasiulio sūnų. Iš karto po sužinojimo apie ieškovo tėvo mirtį prasidėjo veiksmai, kuriuos turi atlikti paveldėtojas. 2010-12-17 I. S. buvo išduotas įgaliojimas, su kuriuo ji 2010-12-21 gavo ieškovo tėvo mirties liudijimą. Tai patvirtina mūsų į bylą pateiktas ieškovo tėvo mirties liudijimas, kuriame yra nurodyta, jog mirties liudijimo išdavimo data yra 2010-12-21. Nurodė, kad žmogaus izoliavimas nuo visuomenės, t.y. buvimas laisvės atėmimo vietoje, apsunkina jo galimybę realizuoti savo teisę kaip įpėdinio, kas, šiuo atveju, ir atsitiko.
A. V. Stasiūnienė paaiškino, kad artimai bendravo su savo teta (O. K., taip pat ir su Liutauro tėveliu, kuris dažnai atvažiuodavo į jos sodybą kaime. Ji iš Luobikienės žodžių girdėjusi, kad Liutauro mama neduodavo tėvui savo sūnų, t.y. tarp jų vyko kova šiuo klausimu. K. P. Kasiulis, kuomet būdavo šventės, savo vaikus per jėgą turėdavo pasiimti iš motinos, nors jis mokėjo jiems alimentus. Po kiek tai laiko K. P. Kasiulis susirgo nepagydoma liga, todėl jo motina jį slaugė ir prižiūrėjo, mokėjo už jį mokesčius. K. P. Kasiulis pabendraudavo su atsakove, atvažiuodavo į Vilnių, gydėsi pas ją, dirbusią Santariškių ligoninėje. Pagrinde K. P. Kasiulį prižiūrėjo jo mama O. K. ir vyriausia sesuo Kurganienė su savo vyru, sesers vyras T. K. išėmė K. P. Kasiulio mirties liudijimą. Tą vakarą kai O. K. sužinojo iš K. P. Kasiulio kaimynų apie jo mirtį, ji atlėkė pas atsakovę dėl laidotuvių, tuo metu jau mirusios Kurganienės vyras T. K. išėmė K. P. Kasiulio mirties liudijimą. K. P. Kasiulio palaikus važiavo pasiimti pusbrolis V. B., atsakovė, jos suaugęs sūnus G. S., O. K. ir jos žentas. K. P. Kasiulio palaikus pasiėmė uždarame karste, buvo tik Šv. mišios už K. P. Kasiulį bažnyčioje, po kurių iš karto palaidojo, nes kūno pašarvoti nebebuvo galima. Nurodė, jog vėliau, po trijų metų, O. K., L. B. močiutė, tvarkėsi notariškai visus dokumentus ir Prienų vandenyse susitiko su Liutauro mama, kuomet Liutauro motina tikrai sužinojo tą faktą, kad K. P. Kasiulis yra miręs, nes Prienai nedidelis miestelis. Jos susitiko Prienų vandenyse trijų metų laikotarpyje po K. P. Kasiulio mirties. Liutauro motina K. P. Kasiulio laidotuvėse nedalyvavo, nes ji ir anksčiau nei ėjo, nei žiūrėjo kaip gyvena jos buvęs vyras. K. P. Kasiulio šeimoje nebuvo jokio ryšio tarp artimų asmenų. Iš pradžių O. K. persirašė K. P. Kasiulio butą ant savęs ir ruošėsi jame gyventi. Tačiau prieš O. K. persikeliant į K. P. Kasiulio butą, atsitiko priešinsultinė situacija, po kurios ji atliko reabilitaciją Birštone. Vėliau išryškėjo, kad O. K. yra vėžys plaučiuose. O. K. valios išraiška buvo surašyti testamentą atsakovės atžvilgiu, kad turtas neatitektų valstybei. Ieškovo močiutė nežinojo, kad K. P. Kasiulio sūnus yra kalėjime, nes jai rūpėjo tik paties K. P. Kasiulio sveikata, po to prie viso to dar prisidėjo ir jos dukros vėžys. Mano, kad G. L. taip pat informavo ieškovo motiną apie K. P. Kasiulio mirtį, nes ji artimai bendravo su L. B. mama. G. L. mama ir O. K. - seserys, o O. K. ir atsakovės tėvukas yra brolis ir sesuo. Atsakovė mano, kad L. B. mama V. K. iš pokalbio su O. K. turėjo žinoti, kad K. P. Kasiulis yra miręs, o ar ji apie tai yra pasakiusi savo sūnui - L. B., reikėtų klausti jos pačios. K. P. Kasiulio paliktas butas yra labai užleistas, nes juo niekas nesirūpino.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas – advokatas M. K. nurodė, kad ieškovas, pasirinkdamas bendravimą tokį, kokį jis laikė tinkamu, neša atsakomybę ir už pasekmes, kokias jis uri ir nori kardinaliai pakeisti teismui pateiktu ieškiniu. Įkalinimo įstaiga apriboja žmogaus buvimo vietą ir suteikia pareigą atsakyti už savo nusikalstamus veiksmus, tačiau jokių kitų teisių nesuvaržo. Žmogus, būdamas įkalinimo įstaigoje, turi teisę ir balsuoti, ir susirašinėti, ir susitikinėti su kuo norima. Ieškovas susitiko su I. S. įkalinimo vietoje, tenai jis susitikinėjo ir su kitais draugais. Pats žmogus pasirinko gyvenimo būdą, bendravimo ratą ir nusprendė, kad su tėvu nebendraus. Jeigu preziumuotume, kad ieškovas apie tėvo mirtį sužinojo 2010-12-21, ką paliudijo ir patvirtino notarė, arba net ir 2010 m. lapkričio mėn. pabaigoje ar 2010 m. gruodžio mėn. pradžioje, tai per tris mėnesius, per kuriuos šalis realizuoja savo valią vienu iš trijų būdų (arba pradeda paliktą turtą valdyti faktiniu būdu, arba kreipiasi į notarą ar teismą dėl paveldėjimo bylos užvedimo), ieškovas nei vieno iš šių veiksmų neatliko. Ieškinys į teismą yra pateiktas 2011-04-19, t.y. praėjus 4 mėn. nuo to momento kai ieškovas sužinojo apie tėvo mirtį. Jau vien šis termino praleidimas sudaro pagrindą abejoti, kad šioje byloje yra įmanomas ieškinio patenkinimas. O. K. realizavo savo teisę, manydama, kad ji yra paveldėtoja. Pareigos nurodyti kitą paveldėtoją nenurodo nei vienas kitas teisės šaltinis. Notaras neatliko jokio neteisėto veiksmo ir išdavė O. K. paveldėjimo teisės liudijimą. O. K. tapus paveldėto turto savininke, ji sąžiningai valdydama turtą ir jį prižiūrėdama bei išlaikydama, padengdama skolas pati arba per kitus asmenis, juo naudojosi kaip savu. Po O. K. mirties ji išreiškė savo valią, t.y. kad ji savo valdytą turtą palieka testamentu mano atstovaujamajai - V. S.. Šiuo atveju jo atstovaujamoji testamento pagrindu paveldėjo ginčo butą, kuriame gyveno ieškovo tėvas. Objektyvūs duomenys sako, kad teisinio pagrindo, praleidus tiek 3 mėn., tiek 1 metų terminą, nėra ieškiniui patenkinti. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad teismas gali atstatyti praleistus terminus, tačiau nepažymima, ar jie galimi po minėto CK 5 knygos 8 straipsniu, ir ar apskritai galima atstatyti terminą, praleidus 1 metų terminą, kada žmogus gina savo pažeistas teises. Mano įsitikinimu, praėjus tokiam 1 metų terminui, yra naikinamasis laikotarpis, tačiau kalbant apie tai, kad teismų praktikoje yra pasakyta, jog galima atnaujinti praleistą terminą, aš remiuosi tomis aplinkybėmis, kad jas reikia vertinti iš subjektyviosios ir objektyviosios pusės. Tai, kad žmogus nebendravo yra subjektyvu, jis pats pasirinko tokį būdą. Nei ieškovo giminaičiai, nei civilinės metrikacijos biuras, nei kita institucija informuoti ieškovą apie jo tėvo mirtį, jeigu juo rūpinasi jo artimieji, jo motina, neturėjo įstatyminės pareigos. Asmens įkalinimas neleidžia laikyti tos priežasties svarbia priežastimi. Šiuo atveju, tokia žmogaus valia yra išreikšta ženkliai praėjus įstatymo nurodytam terminui. Ieškovas neprisidėjo nei prie tėvo laidotuvių, nei prie turto išlaikymo. Ieškovas savo teisių nerealizavo per protingą terminą, todėl būtų ydinga praktika, kad įkalinimo įstaiga yra kliūtis arba priežastis laikyti ją svarbia. Žmogus yra įkalinamas už jo negerus darbus, o ne dėl to, kad jam atsirastų galimybė laikyti įkalinimą svarbia priežastimi ir atstatinėti terminus ir pan. Prašo vertinti, kad ieškovui nėra pagrindo atnaujinti termino, taikyti senatį CK 5 knygos 8 straipsnio pagrindu bei priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. D. teismo posėdyje nurodė, kad 2007-07-31 pas ją kontoroje buvo užvesta paveldėjimo byla į mirusio K. P. Kasiulio palikimą. Pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo buvo padavusi O. K.. Su pareiškimu buvo paduoti ir visi reikalingi dokumentai. Vėliau į notaro biurą buvo atėjusi I. S., kuriai ji pateikė susipažinimui paveldėjimo bylą, iš ko jinai sužinojo kada ir kas gavo K. P. Kasiulio paveldėjimą. I. S., atėjusi į biurą, paklausė, ką daryti, nes jie yra jauni žmonės ir nežino nuo ko viską pradėti tvarkytis. Tada I. S. pasakė, kad jai pirmiausia reikia turėti ieškovo įgaliojimą, įsirodyti giminystės ryšį, t.y. L. B. su K. P. Kasiuliu, kreiptis pas advokatą, o tada kreiptis į teismą, kuris, galbūt, pratęs terminus paveldėjimui priimti ar dar kažką nuspręs. Po to bendravo ne su I. S., o su advokate L. R., kuriai viską pateikė. Paveldėjimo byla buvo užvesta laiku. Paaiškino, kad O. K. neakcentavo, kad yra daugiau įpėdinių. Be to, pačios O. K. pareiškime yra nurodyta, kad kitų įpėdinių nėra, o notarė negalėjo žinoti, kad yra mirusiojo vaikų, nes išsamiau patikrinti Gyventojų registro duomenis pagal tuo metu galiojusią tvarką nebuvo galimybės. Prašymas užvesti paveldėjimo bylą yra laisvos formos ir jį galima atsiųsti iš bet kur. Pakanka laisvos formos prašymo, kad būtų užvesta paveldėjimo byla. Prie prašymo užvesti paveldėjimo bylą turėtų būti pridėtas dokumentas, patvirtinantis giminystės ryšį. Bet jei toks prašymas pateikiamas be dokumento, patvirtinančio giminystės ryšį, jis vis tiek yra registruojamas iš karto, o giminystės ryšiui patvirtinančiam dokumentui pateikti yra nustatomas ilgesnis terminas.
Šalies argumentai
L. V. Bekešius paaiškino, kad apie tai, kad mirė K. P. Kasiulius pranešė jo motina O. K., kuri paskambino V. S., o pastaroji paskambino jam ir pranešė, kad yra miręs K. P. Kasiulius, prašė padėti organizuoti jo laidotuves, kadangi daugiau nebuvo kam to padaryti. Tada jis susiskambino su mirusiojo švogeriu, t.y. jo sesers vyru - T. K. ir kartu nusprendė kaip viską organizuoti. K. K. P. K. kūnas buvo Kauno morge, todėl reikėjo nuvykti ir jį iš ten parsigabenti. Jis surado mikroautobusą - VW transporter ir su T. K., O. K. vyko į Kauną parsivežti K. P. Kasiulio kūno. O. K. prašymu jis rūpinosi K. P. Kasiulio laidotuvėmis kartu su jos žentu - T. K.. Nuvažiavę į Kauną nupirko karstą. Tada grįžę į Prienus išėmė K. P. Kasiulio mirties liudijimą. Civilinės metrikacijos skyriuje darbuotojos jo paklausė kas laidos K. P. Kasiulį, kadangi jo sūnus kalėjime. Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojoms pasakė, kad jis ir T. K.. Po to vežė Kasiulio palaikus į Stakliškes. Prieš tai buvo paskambinęs savo broliui, kad jis pasirūpintų, jog kapinėse būtų iškasta duobė Kasiulio laidojimui. Praeityje K. P. Kasiulis jam pasakojo, kad jis nepalaikė ryšių su savo buvusia sutuoktine V. K., nes ji jį žemindavo ir pan., todėl jie nerasdavo bendros kalbos. Jis žinojo, kad K. P. Kasiulis turėjo du sūnus, vienas kurių žuvęs. Liudytojui netekę bendrauti su K. P. Kasiulio žmona ir jo vaikais. K. P. Kasiulio žmona jo laidotuvėse nedalyvavo. V. K. buvo išsiskyrusi ir nebendravo su savo buvusiu vyru - K. P. Kasiuliu. Ieškovo močiutė žinojo, kad K. P. Kasiulio sūnus yra kalėjime. O. K. tai žinojo, nes yra sakiusi, kad K. P. Kasiulio sūnus kalėjo Pravieniškėse. Jis taip pat žinojo, kad K. P. Kasiulio sūnus yra kalėjime. K. P. Kasiulio laidotuvėse dalyvavo tik jo motina - O. K.. Kai buvo K. P. Kasiulio ketvirtynos, ant kapų O. K. pasakė, kad yra palikta K. P. Kasiulio skolų už buto, esančio Kęstučio g., Prienuose, komunalinius patarnavimus. O. K. paminėjo, kad buvo nuėjusi sumokėti už buto šaltą vandenį Prienų vandenyse, kur O. K. buvo susitikusi ir kalbėjosi su savo buvusia marčia, kuri jai sakiusi, kad jokių pretenzijų dėl K. P. Kasiulio buto neturi. Vėliau, dar po kokių metų, atrodo, per vėlines, buvau susitikęs su G. L., kuri yra O. K. sesers dukra, ši sakė, kad ji ir K. P. Kasiulio buvusi žmona buvo bendros pažįstamos, todėl jos visa giminė, t.y. pati V. K. ir jos sūnus, viską žino, t.y. kad Kasiulis yra miręs, bet ant jo kapo niekas iš jų neatvažiuoja. Tokia kalba buvo per vėlines.
L. V. Kasiulienė, ieškovo motina, paaiškino, kad su sūnumi nebendrauja nuo 2005 metų gegužės mėn., kuomet jis paskutinį kartą atvažiavo pasveikinti su motinos diena. Sūnui būnant įkalinimo įstaigoje, jam parašė tik dvi atvirutes gimtadienio proga. Su juo atnaujino ryšį tik po jo sugrįžimo iš kalėjimo. Tai buvo užpraeitą žiemą, metų pabaigoje, turėjo būti 2010 metų gruodžio mėn., buvo žiema. Su sūnaus drauge jai buvo tekę bendrauti keletą kartų iki sūnus buvo patalpintas į įkalinimo įstaigą, po to ji, smerkdama tokį elgesį, visiškai nutraukė su juo ryšius. Kol sūnus kalėjo su juo nebendravo, laiškų jam nerašė, dėl ko šiandien labai gailisi, su I. S. taip pat artimų santykių nepalaikė ir nebendravo, nes ji jai ne dukra. Kai sūnus, išėjęs iš kalėjimo, su I. S. atvažiavo jos aplankyti, pas ją į namus buvo atėjusi jos draugė G. J.. Paaiškino, jog kai su vyru išsituokė, vyriausiam sūnui buvo 9 metai, o mažajam - 3 metai. Išeidama vyrui paliko viską, t.y. butą ir visa, kas jame buvo. Atėjo pas savo tėvus su dviem vaikais, nieko neturėdama. Vyresnėlis sūnus, su kuriuo buvo artimesni, visai nebendravo su tėvu, o jaunėlis sūnus kažkiek bendravo su tėvu, apie ką ji nujautė. Ji pati su buvusiu vyru po skyrybų visiškai nebendravo ketvirtį amžiaus, pati vaikus užsiaugino, be to, turėjo du tėvus su negalia, kuriuos reikėjo prižiūrėti, dirbo paruošų kontoroje, po kurio laiko įsidarbino Prienų vandenyse, o nuo 2009 m. liko be darbo, tuščiam laiko leidimui neturėjo laiko. Jos su vyru po skyrybų niekas nesiejo, su buvusio vyro giminėmis taip pat ji nebendravo, jų iš viso nepažinojo, vienintelė buvusio vyro giminaitė, su kuria ji šiek tiek pabendravo, buvo Luobikienė. K. L. turėjo jos koordinates po raikopsąjungos, kurioje kartu dirbo, iširimo, tai retsykiais paskambindavo. Be to, Luobikienė vis sakydavo: „tu man ne giminė, tik tavo vaikai man giminė“. Su Luobikiene susitikdavo tik buvusių darbuotojų laidotuvėse, gal dar kur parduotuvėje, atsitiktinai gatvėje, kur ši tik paklausdavo „kaip gyvenu, kaip laikosi Liutauras“, prašydavo jam perduoti linkėjimus. Ji pati apie savo asmeninius dalykus su niekuo nesikalbėdavo, o Luobikienės kartais metus laiko nematydavo, o kartais tik į metus kartą ją susitikdavo. V. K. nedalyvavo K. P. Kasiulio laidotuvėse, apie jo mirtį sužinojo tada kai pas ją atvyko sūnus ir G. J., kuri pasakė sūnui, jog tėvo jau nebėra. Nurodė, kad nebuvo tokių dalykų, kad O. K. būtų atėjusi į Prienų vandenis ir sakiusi apie sūnaus tėvo mirtį ir pan. Prienų vandenyse ji dirbo buhalteriu - ekonomistu, o ne abonentinėje grupėje, į kurią tariamai galėjo ateiti O. M., pas ekonomistą lankytojai neina. Neigia, kad O. K. būtų kalbėjusi su ja Prienų vandenyse, ji jos nepažinojo. Vėlesnių kontaktų tarp jų taip pat nėra buvę. Paaiškino, kad O. K. nedalyvavo net jų vestuvėse, ji apskritai nebuvo pažįstama su O. K., su ja per visą gyvenimą nebendravo ir neaptarinėjo su ja jokių palikimų. Jeigu ji būtų žinojusi, kad mirė sūnaus Liutauro tėvas, būtų apie tai pranešusi. Sūnui būnant įkalinimo įstaigoje, ji parašė tik dvi atvirutes gimtadienio proga.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
Paveldėjimo atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo; 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje, įvertinus konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, ar yra pagrindas atnaujinti ieškovo praleistą terminą palikimui priimti. Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant ieškovo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą reikia spręsti visų bylos aplinkybių kontekste. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Klausimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo spręstinas tokiais atvejais, kai įpėdiniai nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų, t.y. neatliko ar dėl tam tikrų priežasčių negalėjo atlikti aktyvių veiksmų tam, kad priimtų palikimą. Taigi teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad L. B. yra K. P. Kasiulio ir V. K. sūnus (b.l.14). Ieškovo tėvo K. P. Kasiulio ir motinos V. K. santuoka nutraukta 1984 m. sausio 24 d. (b.l.26). Ieškovas 2002 m. birželio 17 d. pakeitė Kasiulio pavardę į Brusoko (b.l.15). K. P. Kasiulis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2007 m. liepos 17 d. (įrašo Nr. 100) (b.l.7), jo deklaruota gyvenamoji vieta buvo Kęstučio g. 65-3, Prienai (b.l. 12). O. K. – ieškovo tėvo K. P. Kasiulio motina (b.l.16-17), ji mirė 2008 m. rugsėjo 23 d. (b.l.9), jos deklaruota gyvenamoji vieta buvo Kęstučio g. 65-3, Prienai (b.l.13). O. K. 2008 m. gegužės 19 d. testamentu visą savo turtą paliko V. S. (b.l.45). Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės R. D. 2011 m. balandžio 13 d. raštas Nr. 33 patvirtina, kad 2007 m. liepos 31 d. šiame notaro biure pradėta paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į K. P. Kasiulio palikimą, 2007 m. spalio 18 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą mirusiojo motinai O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2008 m. gruodžio 10 d. notaro biure pradėta paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į O. K. palikimą, pareiškimą apie palikimo priėmimą pateikė V. S., paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą į mirusiosios turtą neišduotas (b.l.8). Iš O. K. 2007 m. spalio 18 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad K. P. Kasiulio palikimą sudaro nedidelės piniginės lėšos, eančios AB banko „Hansabankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir butas, unikalus Nr. 6996-9000-4011:0003, esantis Kęstučio g. 65-3, Prienuose (b.l.9-10), kuris Nekilnojamojo turto registre buvo perregistruotas O. K. nuosavybe (b.l.19, t.2, b.l.27). G. P. rajono apylinkės teismui nagrinėti civilinę bylą iš naujo (b.l.161-167), teismo pareikalautų paveldėjimų bylų duomenimis matyti, kad ieškovo senelė O. K. mirus jos sūnui K. P. Kasiuliui notarei pateikė mirties liudijimo nuorašą ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, ji pareiškime apie palikimo priėmimą nurodė, jog kitų įpėdinių nėra. Notarės patikrintuose Gyventojų registro tarnybos duomenyse pažymėta, kad K. P. Kasiulis mirė išsiskyręs, nepilnamečių vaikų nėra (b.l.195). Taigi minėtais duomenimis akivaizdu, kad ieškovo senelė O. K., žinodama, kad jos miręs sūnus K. P. Kasiulis, būdamas išsituokęs, iš dviejų sūnų, vienam iš jų mirus, turėjo sūnų - ieškovą L. B., sąmoningai jo nerodė notarei pateiktame pareiškime apie palikimo priėmimą, nuslėpdama faktą, kad yra pirmosios eilės palikėjo įpėdinių. Iš paveldėjimo bylos matyti, kad ieškovo senelė O. K., mirusi 2008-09-23, apie ką, beje, taip pat nežinojo ieškovas, 2008-05-19 oficialiuoju testamentu visą savo turtą paliko V. S., kuri 2008-12-10 pareiškimu notarei apie palikimo priėmimą taip pat nurodė nesant kitų įpėdinių (b.l.195). Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą į O. K. palikimą V. S. neišduotas (t.2, b.l.47).
Aplinkybę jog nelaimingai susiklosčius šeiminiams santykiams, kuomet ieškovo motina V. K. 1984 m. išsituokusi su K. P. Kasiuliu, palikusi šiam visus daiktus, su dviem mažamečiais vaikais iš bendrų namų, esančių Kęstučio g. 65-3, Prienuose, išėjo gyventi pas savo tėvus ir, nors ir nenorėjusi, kad jos vaikai, esant nutrauktai santuokai, bendrautų su tėvu, širdimi jautė, kad Liutauras, skirtingai nei kitas sūnus, nebuvo abejingas tėvui, norėjo su juo pasimatyti, nenutraukti ryšio iki sulaukęs 19 metų Liutauras išvyko į užsienį, patvirtino ir ieškovo motina, apklausta teismo posėdyje liudytoja. Ieškovo tėvams išsiskyrus jam būnant mažamečiu vaiku, jo santykiai su tėvu K. P. Kasiuliu nebuvo itin glaudūs bei šilti, tačiau, kaip matyti bylos duomenimis, jie visiškai nutrūkę nebuvo, nesudarė pagrindo O. K., esant pirmesnės eilės įpėdinių, mirusiojo sūnaus vaiko L. B. nenurodyti pareiškime, pateiktame notarei apie palikimo priėmimą, atsakovei bei jos atstovui tai motyvuojant glaudžių santykių tarp tėvo ir vaiko nebuvimu bei tokio gyvenimo būdo pasirinkimu. Notarės paaiškinimais Gyventojų registro tarnybos pažymos šiuo metu yra patobulintos, jose nurodomi ne tik palikėjo vaikai, sulaukę pilnametystės, bet ir tolimesnių eilių įpėdiniai. Pagal tuo metu pateiktus duomenis, pasikreipusiam asmeniui O. K. dėl palikimo priėmimo nenurodžius duomenų apie pirmesnės eilės įpėdinius, notarė savo iniciatyva patikrinti ir gauti išsamesnės informacijos neturėjo galimybių (b.l.t.2, b.l.28-30). Teismo manymu, sutinkamai su CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, kurios imperatyviai numato, kad pagal įstatymą pirmiausia paveldėti palikėjo vaikai, o antros eilės įpėdiniai paveldi tik nesant pirmos eilės įpėdinių, jiems nepriėmus arba atsisakius palikimo arba kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 straipsnio 2 dalis), nepaisant buvusio tėvo ir vaiko ryšio, ieškovo asmeninių - dorovinių nuostatų, tame tarpe teistumo, ieškovui dėl ilgalaikio įkalinimo palikimo atsiradimo momentu nežinojus apie tėvo mirtį, dėl ko negalėjus įstatymo nustatytais terminais kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, sudaro pagrindą termino praleidimą ieškovui laikyti pateisinamu dėl svarbių priežasčių. Pravieniškių II-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos 2008 m. spalio 7 d. pažyma Nr. 15/7888 ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2011 m. balandžio 11 d. raštas Nr. S-4835 patvirtina, kad ieškovas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje atliko bausmę nuo 2005 m. gegužės 25 d. iki 2010 m. lapkričio 25 d. (b.l.27, 28). Iš 2011 m. kovo 3 d. pranešimo dėl sutuoktinio ar kito šeimos nario arba artimojo giminaičio informavimo Nr. 8 matyti, jog Lietuvos Respublikos ambasados Prancūzijoje gauta informacija, kad L. B. bus įkalintas Dunkerque miesto kalėjime iki 2013 m. vasario 27 d. (b.l.29). Teismui 2012-08-24 papildomai pareikalavus duomenų iš Pravieniškių II-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos dėl informacijos L. B. pateikimo apie tėvo mirtį pateikimo, pataisos namų administracija 2012-09-17 raštu papildomai pranešė teismui (b.l.196), jog patikrinus įstaigoje saugomą korespondenciją ir L. B. asmens byloje Nr. 4769/A esančius dokumentus jokios informacijos apie K. P. Kasiulio mirtį nebuvo gavusi ir apie tai ieškovui nepranešinėjo. Iš pataisos namų pateiktos korespondencijos bei kalintį ieškovą lankiusių asmenų sąrašo seka išvada, kad V. K., ieškovo motina, kalinčio sūnaus visiškai nelankė, siuntinių nesiuntė. Ieškovą lankė kiti asmenys, kaip paaiškino ieškovas, jo draugai, su kuriais bendravo gyvendamas užsienyje, kuriems jo šeiminė padėtis nebuvo žinoma ir, kurie jį palaikė morališkai bei jo vaiko motina I. S., kuriai nebuvo žinoma apie ieškovo tėvo mirtį (b.l.116-121). L. B. bausmę atliko paprastojoje grupėje, nuo 2007 m. lapkričio 21 d. vieneriems metams jis buvo perkeltas į drausmės grupę (b.l.114). 2012-10-23 teismui pateiktoje pareikalautoje Gyventojų registro tarnybos pažymoje apie K. P. Kasiulio šeimos sudėtį nurodyta, kad jis mirė išsituokęs, turėdamas du sūnus: D. K., gimusį 1976-03-12, mirusį 1993-02-19, ir L. B., gimusį 1979-03-23 (t.2, b.l.15). Teismui pateiktuose Prienų rajono savivaldybės administracijos CMS mirties įrašuose matyti, kad mirties liudijimas po K. P. Kasiulio mirties, 2007-07-17, buvo išduotas jo artimiems giminaičiams - T. K., jo mirusios sesers O. K. vyrui o po O. K. mirties, 2008-09-23 - V. B. (t.2, b.l.20-21). 2010-12-21 I. S., atstovaudama L. B., kreipėsi į notarę, prašydama pateikti informaciją ar yra užvesta paveldėjimo byla po K. P. Kasiulio mirties (t.2, b.l.38).
Įstatymas numato, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
Ieškovas sužinojimo apie atsiradusį palikimą momentą grindė savo paties, įgaliotos atstovės - jo sugyventinės I. S., jo motinos V. K. paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, gautas iš įkalinimo įstaigos, paveldėjimo bylų dokumentais, sužinojus apie tėvo mirtį nedelsiant po to I. S. pateiktu raštišku prašymu notarei, iš kurių viseto darytina išvada, kad ieškovas apie tėvo mirtį sužinojo tik grįžęs iš įkalinimo įstaigos. V. K. antrą kartą apklausiama teismo posėdyje paneigė, kad ji sūnui būtų pranešusi apie jo tėvo mirtį, nurodydama, jog ji anksčiau apie tai nežinojo. Tokias aplinkybe patvirtino ir I. S., paaiškinusi jog ieškovas su motina pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, kuomet tapo aišku, kad jis nuteistas ilgalaike terminuoto laisvės atėmimo bausme, visiškai nebendravo, kadangi V. K. dėl tokio sūnaus nuo jo nusišalino, jo kalinčio nelankė ir su juo visiškai nebendravo, taip pat nepalaikė artimų ryšių ir su sūnaus vaiko motina bei anūku. Tokias aplinkybes neginčijamai patvirtina ir oficialūs rašytiniai dokumentai iš Pravieniškių pataisos namų. Pirmiau apklaustos liudytojos G. L. parodymus teismas vertina kritiškai, manant, kad ji yra suinteresuota bylos baigtimi, nes ji yra artimais ryšiais susijusi su K. P. Kasiulio giminėmis, ieškovo motinos gimine pastaroji nelaikė, todėl jos parodymai (b.l.105-106) natūralu, kad palankesni atsakovei, kuriuos paneigė V. K., tiek pirmiau nagrinėjant bylą teisme (b.l.102-104), tiek apklausiant ją ir kitos sudėties teismui. Kad minėta ieškovo motinai V. K. apie jos buvusio vyro mirtį pasakė praėjus neužilgo po jo laidotuvių, kad O. K. būtų kalbėjusi su ieškovo motina Prienų vandenyse, kategoriškai paneigė du kartus teismo posėdyje apklausta liudytoja V. K.. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo senele O. K., žinodama, kad Liutauras kali, ką patvirtino ir atsakovės iniciatyva teismo posėdyje papildomai apklaustas liudytojas V. B., nesiėmė iniciatyvos jokiu būdu informuoti ieškovą apie jo tėvo mirtį, ji tiesiog nematė tam reikalo, o faktą, kad jos velionis sūnus turi pirmosios eilės įpėdinį, kaip matyti iš paveldėjimo bylos, ji nuslėpė ir notarei. G. J., nesuinteresuotos bylos baigtimi, parodymai iš esmės sutampa su kitais faktiniais bylos duomenimis, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo (b.l.105). Vienok, netgi imant domėn tas aplinkybes, kad G. L., praėjus tiksliai nenustatytam laiko tarpui, apie buvusio vyro mirtį ir būtų pranešusi V. K., nes, kaip matyti bylos duomenimis, jai iš karto jai tai padaryti draudė O. K., nesant kitų įrodymų, kad ieškovo motina V. K. apie tai informavo savo sūnų L. B., nesudaro pagrindo laikyti jų esminiais, o juolab turinčiais didesnę įrodomąją galią. Duomenų, kad pataisos namų administracija būtų asmeniškai informavusi ieškovą apie jo tėvo mirtį, kadangi tokie duomenys jai pateikti nebuvo, nėra, tą patvirtina oficialūs rašytiniai įrodymai (b.l.113, 196). Iš teismui Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktų duomenų matyti, jog telefono skambučiai L. B. atžvilgiu neužfiksuoti, jokių duomenų apie jo motiną V. K. bei artimus giminaičius iš tėvo pusės, kurie būtų lankę ieškovą, nėra. Tarp jį lankiusių asmenų yra tik sugyventinės I. S. pavardė, kuri paneigė aplinkybes, jog būtų žinojusi apie jos draugo tėvo mirtį ir apie tai pranešusi ieškovui. L. B. buvo lankomas kitų asmenų, nesusijusių su jo šeimą, kuriems jokios aplinkybės apie tai nebuvo žinomos, o ne artimų giminaičių, žinojusių bei galėjusių jį informuoti apie tėvo mirtį (b.l.116-121). Iš liudytojo V. B. parodymų matyti, kad ieškovo senelė, žinodama, jog turi anūką, nei pati asmeniškai apie jo tėvo mirtį ieškovui nepranešė, nei pavedė tai padaryti kitiems giminaičiams iš ieškovo tėvo pusės, organizavusiems laidotuves. Ieškovo tėvo ir jo motinos mirties liudijimus išsiėmė ieškovo giminaičiai iš tėvo pusės, kurių L. B. iki teismo posėdžio nepažinojo, jų pavardės jam nieko nesako, o šie jo nei apie tėvo, nei senelės mirtį taip pat neinformavo (t.2, b.l.19-21).
Palikėjas mirė 2007 m. liepos 17 d. Ieškovas dėl atliekamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo kreipėsi iš karto apie tai sužinojęs sugrįžęs iš įkalinimo įstaigos - 2010 m. gruodžio mėnesį. Notarei nurodžius sutvarkyti įgaliojimą bei tam reikalingus dokumentus, esant praleistam terminui palikimui priimti, jis nedelsdamas kreipėsi teisminės gynybos. Po K. P. Kasiulio mirties užvestoje paveldėjimo byloje matyti, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2007 m. spalio 18 d. ieškovo senelei, jo tėvo motinai, O. K.. Palikimą priėmęs asmuo O. K. mirė 2008 m. rugsėjo 23 d., jos testamentu paliktą turtą, kurio sudėtyje buvo ir O. K. paveldėtas butas, esantis Kęstučio g. 65-3, Prienuose, priėmė atsakovė V. S.. Atsakovei paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Ieškovas, kaip įstatyminis įpėdinis, neprieštarauja atsakovei atlyginti tėvo laidojimo bei būsto išlaikymo išlaidas, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pratęsus terminą palikimui priimti po K. P. Kasiulio mirties bei panaikinus 2007 m. liepos 17 d. O. K. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą teisės liudijimą, teismo manymu, atsakovės teisės ir teisėti interesai pažeisti nebus, kadangi kitas testamentu O. K. paliktas turtas atiteks jai, kaip testamentinei įpėdinei. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių, kadangi nei artimieji giminaičiai, nei pataisos namų administracija asmeniškai neinformavo ieškovo apie jo tėvo K. P. Kasiulio mirtį, ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių ir liudytojų parodymai. Būdamas paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę, kuomet jam tapo žinoma, jog tėvas mirė, ieškovas L. B. nedelsdamas per įgaliotą asmenį I. S. (b.l.6, t.2, b.l.38) kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, kur sužinojo, jog yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas O. K., o po pastarosios mirties, apie ką ieškovui taip pat nebuvo žinoma, pagal josios paliktą testamentą, palikimą kreipimusi pas notarą yra priėmusi atsakovė V. S., kuriai paveldėjimo teisės liudijimas į O. K. palikimą neišduotas (t.2, b.l.47). Taigi, ištyrus byloje surinktų duomenų visetą, teismas sprendžia, jog jau vien tik tas faktas, kad asmuo atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, labai apsunkina galimybę įgyvendinti jam priklausančią teisę priimti palikimą po artimojo mirties per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Termino atnaujinimas sukurs ieškovui teisines pasekmes (ieškovas galės kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po jo tėvo mirties), todėl praleistas terminas atnaujintinas ((duomenys neskelbtini) str.), o neatsiejamai tenkintinas ir reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo. Nagrinėjamoje situacijoje atsakovės interesai pažeisti nebus, kadangi ieškovo senelės iš tėvo pusės O. K. testamentu išreikšta valia dėl kito jai mirties dieną priklausiusio turto liks nepakeista, dėl ko atsakovės turtiniai interesai nebus pažeisti. Laidojimo išlaidos ir skoliniai buto įsipareigojimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, įrodymai atsakovės dėl to nepateikti, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako. Taikyti atsakovės atstovo nurodytu CK 5 knygos 8 straipsnio pagrindu ieškinio senatį nėra, nes ji pagal bylos duomenų visetą nagrinėjamu atveju nepraleista.
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 743,00 Lt žyminio mokesčio (b.l.31-32), kurio sumokėjimas ieškovui buvo atidėtas 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi iki teismo sprendimo byloje priėmimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis) ir 82,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Iš atsakovės ieškovui priteistina jo turėtų 1300,00 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurios yra pagrįstos jų dydį patvirtinančiais įrodymais (b.l.88-89) ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyto paslaugų užmokesčio dydžio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys), vertinant bylos sudėtingumą, apimtį, vykusius parengiamuosius ir teismo posėdžius tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
I. L. Brusokui, asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, atsiradusį po jo tėvo K. P. Kasiulio, asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2007 m. liepos 17 d.
P. P. rajono 2-ojo notaro biuro notarės R. D. 2007 m. spalio 18 d. O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai 2008 m. rugsėjo 23 d., išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, notarinio registro Nr. 8554, po K. P. Kasiulio, asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2007 m. liepos 17 d.
Priteisti iš atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 743,00 Lt žyminio mokesčio ir 82,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš viso valstybei – 825,00 Lt.
Priteisti iš atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1300,00 Lt turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį Prienų rajono apylinkės teismą.