Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Mano būstas Sostinė“ (buvęs pavadinimas UAB “Pašilaičių būstas”) dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Nurodė, jog atsakovas žinodamas apie avarinę pagrindinio vandens stovo būklę tinkamai neįgyvendino, savo kaip namo administratoriaus pareigų, dėl ko pagrindinio vandens stovo vamzdis trūko ir užliejo ieškovo butą. Pažymėjo, jog atsakovas netinkamai teikė namo administravimo paslaugas, formaliai šaukė susirinkimus, nevykdė savo pareigos remontuoti avarinės būklės vamzdžio, kurio remontas yra priskirtinas privalomiesiems darbams. Taip pat pažymėjo, jog lėšos privalomiesiems darbams vykdyti iš gyventojų yra renkamos įstatymo nustatyta tvarka. Paaiškino, jog po buto užliejimo ieškovas dalinai atliko remonto darbus, tam samdė darbuotojus bei dalį remonto darbų atliko pats. Prašė patikslintą ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu ieškovas patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Nurodė, kad buvo užlietas visas butas: lubos, sienos, grindys ir baldai. Paaiškino, jog po buto užliejimo iš dalies atliko buto remontą. Prašė patikslintą ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas V. B. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas (e. b. l. 9). Atsakovas yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, kuris teikia nurodyto namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 18 d. buvo užlietas ieškovo butas. Ieškovas pranešė apie jo buto užliejimą vandeniu namo administratoriui UAB „Mano būstas Sostinė“ (buvęs pavadinimas UAB “Pašilaičių būstas”)(e. b. l. 9). Byloje pateikta eksperto T. M. žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita ir lokalinė sąmata Nr. (duomenys neskelbtini). Eksperto sudarytoje užliejimo padariniams pašalinti būtinų atlikti darbų 2019 m. sausio 3 d. Lokalinėje sąmatoje (duomenys neskelbtini)remonto darbai įvertinti 5864,87 Eur suma įskaitant PVM (e. b. l. 10-26). Byloje pateiktas eksperto T. M. žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) papildymas dėl nusidėvėjimo, kurioje ieškovo nuostolio suma sudaro 5325,30 Eur. (e. b. l. 116-121). Byloje tai pat pateikti ieškovo mokėjimo kvitai ir sąskaitos už atliktus remonto darbus 3499,07 Eur sumai. (e. b. l 68-95, 146-152). Byloje pateiktas Vilniaus miesto Savivaldybės miesto ūkio ir transporto departamento būsto administravimo skyriaus 2019-03-28 atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodyta, jog namo administratorius neužtikrino bendrojo naudojimo šalto vandentiekio vamzdynų tinkamos techninės būklės (e. b. l 98-100).

Byloje pateiktas UAB „Pašilaičių būstas“ (duomenys neskelbtini)Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu skaičiavimo protokolas, dėl karšto, šalto ir nuotekų vamzdynų atkarpos keitimo bei (duomenys neskelbtini)Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu skaičiavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl šalto vandens vamzdyno visame name keitimo, kuriuose nurodyta, jog balsavimas neįvyko (e. b. l 33, 153 ).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.266 straipsnis numato statinio savininko (valdytojo) atsakomybę. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.

Vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą, bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Tokiu būdu, pagrindinis šalto vandens vamzdis laikytinas bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe.

CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas, gyvenamojo namo bendrija neįsteigta.

Pažymėtina, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Nurodyta prievolė atsakovui kiltų tik konstatavus visas deliktinės atsakomybės sąlygas, t.y.: 1) atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.

Civilinėje teisėje asmens veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, kai šiais veiksmais pažeidžiamas tiesiogiai įstatyme įtvirtintas draudimas, kai asmuo nevykdo ar netinkamai vykdo įstatyme ar sutartyje nustatytas pareigas, ar net kai pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Sprendžiant, ar atsakovas privalo atlyginti padarytą žalą, svarbu nustatyti, ar jis pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad buto užliejimo metu atsakovas buvo atsakingas už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą), kad įvyko bendrojo naudojimo šalto vandens stovo avarija, kad šios avarijos padarinius pašalino atsakovas. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (pagrindinio šalto vandens vamzdžio) trūkio, būtent atsakovui atsiranda pareiga įrodyti, jog jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių būtinų priemonių tokios žalos išvengti.

Pagal Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 punktas). Privalomieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente (toliau- reglamentas) STR 1.07.03:2017. Šis reglamentas privalomas gyvenamųjų namų naudotojams, techniniams prižiūrėtojams, savivaldybių administracijoms, vykdančioms statinių naudojimo priežiūrą (6 punktas). Žalos padarymo metu galiojusioje STR 1.07.03:2017 redakcijoje (galiojusi nuo 2018 m. liepos 7 d. iki 2019 m. balandžio 4 d.) buvo įtvirtinta, kad valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę. (85 punktas). STR 1.07.03:2017 96 punkte numatyta, jog pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.07.03:2017 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

Kaip matyti iš pateiktų duomenų, atsakovas, nustatęs pagrindinio šalto vandens vamzdžio avarinę būklę, organizavo balsavimus, (duomenys neskelbtini)d. dėl karšto, šalto ir nuotekų vamzdynų atkarpos keitimo bei (duomenys neskelbtini) dėl šalto vandens vamzdyno visame name keitimo (po ieškovo buto užliejimo), tačiau abu balsavimai raštu neįvyko, todėl bendrasavininkų sprendimas dėl pagrindinio šalto vandens vamzdžio remonto priimtas nebuvo.

Tačiau, jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovas iki įvykio būtų ėmęsis konkrečių veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo šalto vandens stovo priežiūra, remontu, byloje nėra. Pažymėtina, jog ieškovo butas buvo užlietas dėl trūkusio pagrindinio šalto vandens vamzdžio, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Vien aplinkybė, jog atsakovas siekė organizuoti butų savininkų susirinkimus, nepašalina jo atsakomybės dėl ieškovui atsiradusios žalos. Atsakovas, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui, turėjo pareigą atlikti vamzdyno priežiūros ir pagal poreikį keitimo darbus net ir nesant namo bendraturčių sutikimo, nes tokią pareigą nustatė tuo metu galiojusio STR 1.07.03:2017 85, 96 punktų nuostatos. Vien atliktos kasmetinės apžiūros, surašyti aktai, kuriuose nurodyta, jog šalto vandens stovai yra avarinės būklės, neatstoja jų remonto. Teismo vertinimu, atsakovas tinkamai (rūpestingai) nevykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, pareigos. Atsakovas nustatęs, jog pagrindinis šalto vandens vamzdis yra avarinės būklės, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų privalomiems remonto darbams atlikti. Atsakovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad jis, kaip namo administratoriaus, tinkamai atliko savo pareigas. (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad atsakovas yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovas privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo, neveikimo, neteisėtais veiksmais, neužtikrino tinkamo pastato priežiūros ir avarijų prevencijos. Atsakovas neįrodė, kad siekė (ir ėmėsi visų būtinųjų atlikti veiksmų) užkirsti kelią vandentiekio avarijai, todėl įvyko ieškovo buto užpylimas ir buvo padaryta žala. Atsakovas neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal STR 1.07.03:2017 (85, 96 punktų reikalavimus) ir atliko neteisėtus veiksmus (neveikimas), dėl ko ieškovo turtui padaryta žala.

Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016). CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.).

Atsakovas reiškė abejones dėl ieškovo lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų būtinumo, galimo darbų dubliavimosi ir turto apžiūros aktų neteisingumo, tačiau šių aplinkybių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovo žalos sumą sudaro tiesioginės buto remonto atstatymo (atkūrimo) išlaidos, paskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti. Teismui pateikti kvitai už pirktas medžiagas ir meistrų atliktas paslaugas, žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita, lokalinė sąmata ir žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos papildymas Nr. (duomenys neskelbtini), (parengtos T. M., turinčio leidimą eiti ypatingo statinio specialiųjų darbų vadovo ir ypatingo statinio specialiųjų darbų techninės priežiūros vadovo pareigas, eiti ypatingo statinio projekto dalies, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas) kurių pakanka žalai apskaičiuoti. Tuo tarpu atsakovas nepateikė kitokių skaičiavimų, paneigiančių nurodytus dokumentus, neprašė byloje atlikti ekspertizės. (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, jog nusidėvėjimas suprantamas kaip daikto vertės sumažėjimas per laikotarpį. Nusidėvėjimo skaičiavimas turi atitikti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, nes, norint atkurti turto būklę iki tokio lygio, kokia ji buvo prieš sugadinimą, yra būtini tokio pat pobūdžio, apimties ir vertės darbai (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1951-553/2016). Vadovaujantis Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 6 patvirtintais „Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo 2007 m. rugpjūčio 1 d.“ nuostatais nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas taikant metinį nusidėvėjimo koeficientą, kuris plytiniam namui yra 0,8. Ieškovas pateikė papildytą žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą, kurioje yra įvertintas turto nusidėvėjimas, taikant 0,8 koeficientą. Pažymėtina, jog atsakovas jokių kitų skaičiavimų, paneigiančių ieškovo pateiktus, į bylą nepateikė. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo nesivadovauti byloje pateiktais įrodymais. Dėl atsakovo neteisėto neveikimo, ieškovas patyrė turtinę žalą. Konstatuotina, kad priežastinis ryšis ir ieškovui padaryta 5325,30 Eur dydžio žala yra įrodyti (CPK 185 straipsnis).

Remiantis išdėstytu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, t.y. nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas, priteisiant ieškovui iš atsakovo 5325,30 Eur dydžio žalą.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 5325,30 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 2 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas iš viso patyrė 1132,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 132,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (e. b. l. 37) ir 800,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. (e. b. l. 143) bei 200,00 Eur išlaidų žalų eksperto išlaidoms apmokėti, t.y. prašo priteisti išlaidas susijusias su žalos įvertinimu parengiant minėtą ataskaitą ir lokalinę sąmatą. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 10 punktu bei 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 1132,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Mano būstas Sostinė“(buvęs pavadinimas UAB „Pašilaičių būstas), į. k. 121457971 5325,30 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus dvidešimt penkis eurus 30 ct) žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5325,30 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 2 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 1132,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.