- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- e2A-91-601/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02175-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- E. Š.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. (K.) ieškinį atsakovui A. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui D. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pervedant lėšas į ieškovės asmeninę banko sąskaitą, kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti nepilnamečiui sūnui iš atsakovo 5 700,98 Eur išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus pervedant lėšas į ieškovės asmeninę banko sąskaitą; paskirti ieškovę nepilnamečio sūnaus piniginių lėšų uzufrukto teisėmis tvarkytoja.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 31 d. sprendimu:
Ieškinį tenkino.Priteisė iš atsakovo A. J. nepilnamečiui sūnui D. J. 230 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. vasario 1 d. (ieškinio pareiškimo dienos) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.Priteisė iš atsakovo A. J. nepilnamečiui sūnui D. J. 5 700,98 Eur išlaikymo įsiskolinimą.Išlaikymą uzufrukto teise skyrė tvarkyti D. J. įstatyminę atstovę E. Š. (K.).Sprendimą išlaikymo dalyje pavedė vykdyti skubiai.Priteisė ieškovei E. Š. (K.) iš A. J. 1 527,27 Eur bylinėjimosi išlaidas.Priteisė valstybei iš atsakovo A. J. 210,8 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teismas vertino šalių turtinę padėtį ir darė išvadą apie geresnę atsakovo šeimyninę padėtį nei ieškovės. Šio fakto nepaneigia byloje teismo iš VĮ Registrų centro išreikalauti duomenys apie atsakovo ir jo sutuoktinės 2016 m. birželio 2 d. sudarytą povedybinę sutartį. Atsakovo sutuoktinės turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės sutuoktinio, dėl ko ji gali prisidėti didesne dalimi prie savo su atsakovo bendrų vaikų, be to, paties atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, nes jis registruotino nekilnojamojo turto turi, o ieškovė ar jos sutuoktinis turto, išskyrus sutuoktinio gaunamas pajamas, visiškai neturi. Ieškovė su šeima gyvena nuomojamame bute, o atsakovas ne, kas parodo ne tik geresnį finansinį stabilumą, bet ir patiriamas mažesnės išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovė turi du išlaikytinius, o atsakovas – tris. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašoma 230 Eur/mėn. išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma. Atsakovas nurodo, kad galėtų teikti tik 100 Eur išlaikymą per mėnesį, tačiau teismas vertino, kad atsakovas turi galimybę ir yra pajėgus teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Atsakovas nevykdo nutarties, kuria šioje byloje jam priteistas laikinas išlaikymas. Negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai. Jei atsakovo netenkina jo gaunamos pajamos arba esama turtinė padėtis, jis turi dėti visas pastangas susirasti geriau apmokamą arba papildomą darbą, kad galėtų tinkamai atlikti savo pareigą vaikams. Ieškovė pateikė nepilnamečio vaiko poreikių paskaičiavimą, pagal kurį nepilnamečio būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga lėšų suma per mėnesį sudaro 1 283,07 Eur. Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra protingi ir atitinkantys vaiko amžių, o jiems patenkinti reikalingos išlaidos apskaičiuotos įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje. Vaikų poreikiai ir išlaidos yra įprastiniai ir visiškai suprantami, t. y. maistui, aprangai, sveikatai, ugdymui ir kt., t. y. būtinoms reikmėms, kad vaikai visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinami. Teismas darė išvadą, kad sūnų nuo 2012 metų ieškovė augino viena, atsakovas prie vaiko išlaikymo praktiškai neprisidėjo. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovei sūnaus išlaikymui pinigų neduodavo, nes nepasitikėjo ieškove, todėl, esant sūnui Lietuvoje, jį apipirkdavo rūbais ir kitais būtinais reikmenimis. Bylos duomenys rodo, kad atsakovo padėtis nėra sunki, kad jis negalėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra jaunas (33 metų), darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, į atsižvelgiant į Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, į LAT praktiką šios kategorijos bylose, sprendė, kad atsakovas pajėgus teikti savo vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, t.y. po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. vasario 1 d. (ieškinio padavimo dienos) iki jo pilnametystės. Vaiko poreikių tenkinimo sąlygos Jungtinėje Karalystėje didesnės, tačiau tėvo, gyvenančio Lietuvoje, galimybės tuos poreikius tenkinti nagrinėjamu atveju nėra mažesnės, jis dėl vaiko gyvenimo Jungtinėje Karalystėje prieštaravimų nereiškia. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad per ieškovės nurodomą išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį teikė savo vaikui išlaikymą. Atsižvelgiant į vaiko amžių (sūnui 11 metų), poreikius, šalių turtinę padėtį, ekonominę šalies situaciją ir kitas svarbias aplinkybes (vaikas nuo gimimo gyveno Jungtinėje Karalystėje, o nuo 2012 metų išvykęs gyventi į Lietuvą atsakovas prie vaiko poreikių praktiškai neprisidėjo), laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d., vaiko išlaikymo išlaidos buvo panašios kaip ir dabar. Teismas tik kaip gynybinę versiją vertino atsakovo argumentus, kad pastarasis nuo 2006 metų iki 2012 metų pavedimais ieškovei pervedė 30 000 Eur sūnaus išlaikymui, kas sudaro daugiau nei ieškovės prašomas išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas nepateikė jokių nurodytą aplinkybę pagrindžiančių įrodymų.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;Ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti išlaikymą D. J. po 100 Eur per mėnesį iki jo pilnametystės, kitoje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstąPriteisti visas bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje atsakovo naudai. Įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu I. J. gyvenančią (duomenys neskelbtini), Kaune;
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
priteista 230 Eur periodinė išmoka yra neadekvati, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, turimus išlaikytinius ir jo gaunamas pajamas. Teismas nekreipė dėmesio, kad 10 metų vaikui 1 283,07 Eur suma būtiniems poreikiams nėra adekvati, minėtų lėšų poreikio taip pat nepagrindė ieškovės teikti įrodymai, ieškovė nepateikė savo gaunamų pajamų. Ieškovei išlaikyti savo du vaikus tenka 2 566,14 Eur, tačiau pati ieškovė nenurodo, ar tokią sumą ji pati uždirba ir realiai išleidžia vaikams, todėl tokie ieškovės teiginiai yra neatitinkantys tikrovės;
Atsiliepimas
atsakovas pateikė SoDros informaciją, kurioje nurodoma, kad atsakovo mėnesinis darbo užmokestis yra minimalus, todėl atsižvelgiant į tai, kad jam reikia išlaikyti dar du vaikus, jis galėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo 100 Eur. Teismas visiškai neatsižvelgė į gaunamas atsakovo pajamas. Pagal LAT praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA. Nuo šio orientacinio išlaikymo dydžio gali būti nukrypta, nustačius aplinkybes, dėl kurių tėvai objektyviai negali teikti tokio dydžio išlaikymo;
nesutinkama su ieškovės teiginiais, kad atsakovas neprižiūrėdavo sūnaus bei jo neišlaikydavo. Ieškovė studijavo dieniniame skyriuje, todėl vienintelis pajamų šaltinis buvo atsakovas, kuris be savo mažamečio sūnaus ir ieškovės, išlaikė ir kartu gyvenančius asmenis, t. y. ieškovės tėvus. Ieškovė klaidina teismą teigdama, kad atsakovas nebendrauja su vaiku ir skambina tik porą kartų į metus, kadangi vaikas tiek Kalėdas, tiek vasaras praleidžia Lietuvoje kartu su atsakovu;
iki šiol ieškovė nereiškė jokių pretenzijų dėl sūnaus išlaikymo, nes atsakovas nuolat duodavo pinigų, tačiau šių aplinkybių nėra galimybių įrodyti rašytiniais įrodymais. Atsakovas pinigus, nepasitikėdamas ieškove, duodavo tik jų sūnui ir jam esant Lietuvoje jį apipirkdavo rūbais bei kitais būtinais reikmenimis. Ieškovė vaiku praktiškai nesirūpina. Atsakovas negali pasitikėti ieškove, kadangi vaikas, būdamas Lietuvoje, nuolat skundžiasi dėl ieškovės neadekvataus elgesio, t. y. nepagrįsto rėkimo, todėl jis, kaip atsakingas tėvas, Lietuvoje būnant vaikui, stengiasi jį kiek tik gali finansiškai išlaikyti;
pati ieškovė yra skolinga atsakovui virš 30 000 £, todėl atsakovui, nereiškiant pretenzijų dėl minėtos skolos priteisimo, ši suma turi būti įskaityta į įsiskolinimą ir nėra pagrindo manyti, kad atsakovas yra skolingas už vaiko išlaikymą;
byloje prašyta įtraukti suinteresuotu asmeniu I. J., kuri yra atsakovo sutuoktinė, tačiau teismas atsisakė ją įtraukti. Šioje byloje egzistuoja absoliutus negaliojimo pagrindas, kadangi buvo pasisakyta dėl I. J. teisių ir pareigų jai nedalyvaujant. I. J. yra 2 nepilnamečių atsakovo vaikų motina, todėl atsakovui gaunant minimalias pajamas, iš kurių daugiau nei pusė priteista vieno vaiko išlaikymui, nukentėjo kitų dviejų vaikų interesai, t. y. atsakovas iš likusių lėšų ne tik kad neįstengs išlaikyti su I. J. turimų vaikų, bet ir prisidėti prie šeimos išlaikymo.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6638-1041/2017 palikti nepakeistą. Priteisti ieškovės naudai iš apelianto apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 134-143).
Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
teismas teisingai vertino, kad per paskutinius 3 metus ieškovės galimybės dirbti yra ribotos dėl šeimyninių priežasčių. Ieškovė sudarė santuoką su kitu vyru Ž. K.. Šiuo metu augina kitą vaiką. Ieškovės sutuoktinis šeimoje dirba vienintelis. Ieškovė nepateikė deklaracijų, iš kurių matytųsi jos pajamos, nes šiuo metu pajamų negauna (nedirba). Teismas teisingai įvertino apelianto ir jo sutuoktinės turtinę padėtį: gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, įmonės, kurioje vadovu dirba apeliantas, o jo sutuoktinė yra viena iš dviejų akcininkų, pelningumą. Pagrįstai įvertinta, kad apelianto sutuoktinės turtinė padėtis geresnė nei ieškovės sutuoktinio, todėl jis gali daugiau prisidėti prie bendrų jos ir apelianto vaikų išlaikymo. Ieškovė su šeima gyvena nuomojamame būste, turi mokėti nuomos mokestį. I. J. ir A. J. po santuokos sudarymo 2012-09-07 yra įsigiję ir Kauno apylinkės teismo sprendimo priėmimo dieną turi nekilnojamąjį turto, kas patvirtina atsakovo geresnę turtinę padėtį. Atsakovas turi dėti visas pastangas susirasti geriau apmokamą arba papildomą darbą, kad galėtų tinkamai atlikti savo pareigą vaikams. Apeliantas, būdamas jauno amžiaus ir geros sveikatos, turėdamas darbo patirties, eidamas įmonės vadovo pareigas, turi išnaudoti visas galimybes susirasti geriau mokamą arba papildomą darbą, privalo būti aktyvus jo ieškodamas. Apeliantas, būdamas vadovu, kurios viena iš dviejų akcininkų yra jo sutuoktinė, gaudamas tik minimalią algą, nesiėmė jokių jam prieinamų priemonių ir nedėjo pastangų, kad pagerintų savo turtinę padėtį ir galėtų skirti sūnui didesnį išlaikymą. Įtarimą dėl tikrosios apelianto turtinės padėties kelia ir tai, kad pasak apelianto, uždirbdamas apie 800-900 Lt/mėn 2013 metais. Apeliantas su sutuoktine sugebėjo įsigyti 95 arų žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
išlaidos sūnui per mėnesį sudaro 1 283,07 Eur, tačiau ieškovė prašo priteisti tik 230 Eur per mėnesį. Iš nuomos sutarties matyti, kad mėnesinis nuomos mokestis 895 GBP (1 011,47 Eur), t. y. šalių vaikui tenkanti dalis – 252,87 Eur (1 011,47 Eur/4), kuri yra didesnė už prašomą priteisti išlaikymo sumą, o kur dar komunaliniai mokesčiai (žiemos sezonu 600 Eur/ mėn., o vasaros - 350 Eur), išlaidos maistui, aprangai, mokyklai, laisvalaikiui (futbolo, krepšinio treniruotės, stovyklos, ekskursijos), sveikatai (12 metų bus dedami dantų briketai);
atmestinas apelianto teiginys, kad ieškovei išlaikyti du vaikus reikia 2 566,14 Eur. Antrasis sūnus dar labai mažas, į mokyklą neina, nereikia jam dar jokių pramogų, nėra išrankus maistui ir rūbams. Be to, antrą vaiką padeda auginti sutuoktinis. Nepilnametį sūnų D. J. jai padeda išlaikyti sutuoktinis, sutuoktinio tėvas, kuris gyvena Lietuvoje, ir jos pačios tėvas, gyvenantis ir dirbantis Jungtinėje Karalystėje. Ieškovė ieškiniu prašė net penkis kartus mažesnio išlaikymo dydžio, kuris reikalingas šalių sūnui. Apelianto siūlomas 100 Eur išlaikymo dydis, kurį jis neva tik galėtų teikti, nepatenkintų net dešimtadalio sūnaus poreikių, visa kita suma tektų Ieškovei, kurios turtinė padėtis ženkliai prastesnė nei apelianto;
apeliantas išlaikymo sūnui D. nemokėjo, todėl jis neturi būti atleistas nuo asmeninės pareigos sumokėti išlaikymo įsiskolinimą sūnui. Atsakovas nurodė, kad pati ieškovė yra skolinga atsakovui virš 30 000£, todėl jam nereiškiant pretenzijų dėl minėtos skolos priteisimo, ši suma turi būti įskaityta į įsiskolinimą, tačiau nei anksčiau, nei prie apeliacinio skundo apeliantas nepateikė jokių jo teiginius pagrindžiančių dokumentų;
2017-05-22 parengiamojo posėdžio metu teismas klausė šalių nuomonės dėl apelianto sutuoktinės ir ieškovės sutuoktinio įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis. Apelianto atstovas neprašė įtraukti apelianto sutuoktinės trečiuoju asmeniu, tačiau sutiko, kad būtų vertinama šio asmens turtinė padėtis. Apelianto advokatas aiškiai pasisakė, kad nereikia įtraukti nei vieno iš sutuoktinių trečiaisiais asmenimis. Sprendimu nebuvo nuspręsta dėl apelianto sutuoktinės teisių ir pareigų. Apeliantas, pateikdamas procesinius dokumentus, sutuoktinės į bylą trečiuoju asmeniu neįtraukė; procesiniuose dokumentuose, bylą nagrinėjant teismo posėdyje to neprašė, teisėjai paklausus aiškiai pasisakė, kad nepageidauja, jog būtų sutuoktinė įtraukta trečiuoju asmeniui;
teiginys, kad ieškovė „<...> studijavo dieniniame skyriuje, todėl vienintelis pajamų šaltinis buvo atsakovas <...> todėl teigti, kad ieškovas neprisidėdavo prie vaiko gerovės, nėra adekvatų <...>“, - nėra teisiškai reikšmingas ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Nesutiktina, kad tik apeliantas sūnų išlaikė tada, kai ieškovė studijavo universitete, nes jai tuo metu sūnų auginti ir išlaikyti padėjo kartu gyvenantys tėvai. Apeliantas ieškovės tėvų niekada neišlaikė. Šios bylos nagrinėjimui yra svarbus laikotarpis nuo 2014-02-01 iki 2017-02-01, o ne ankstesnis laikotarpis;
apeliantas, kai vaikas yra ne Lietuvoje, skambina gal tik porą kartų per metus ir vaiku nesidomi. Vaikas nepraleidžia visų Kalėdų ir vasarų su tėvu. Sūnus apskritai nuo 2012 metų su tėvu buvo susitikęs gal tik kelis kartus. Nuo 2012 metų, atsakovui išvykus iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, atsakovas vaikui pastovaus materialinio išlaikymo neteikė. Sūnus pas atsakovą atostogavo tik 2015-2016 metais. Teismas neprivalėjo vertinti apelianto bendravimo su sūnumi, nes tai nėra šios bylos dalykas. Apeliantas 2012 metais paliko savo sūnų D., gim. (duomenys neskelbtini), išvykdamas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Šalių sūnus Jungtinėje Karalystėje gimė ir augo, todėl jis b čia lanko mokyklą. Ne ieškovė leidžia būti tik ribotą laiką, o mokykla nustato tokias atostogų laiką. Per 5 metus apeliantas sūnų pasiėmė gal tik porą kartų. Kaip galima teigti, kad mama nesirūpina vaiku, jei vaikas nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje. Vaikas visada aprengtas tvarkingais ir švariais rūbais, pamaitintas. Nepagrįsti apelianto teiginiai dėl per mažų rūbų ir batų. Ieškovė rūpinasi sūnumi tinkamai, jam yra perkami tinkamo dydžio rūbai ir avalynė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Dėl suinteresuoto asmens neįtraukimo į bylą
Apeliantas nurodo, jog byloje egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), nes teismas, priteisdamas 230 Eur išlaikymą jo sūnui (D.) su ieškove, pasisakė dėl jo dabartinės sutuoktinės I. J., su kuria jis turi du nepilnamečius vaikus, teisių ir pareigų.
Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ar pareigų. Analogiška teisės į teisingą teismą samprata draudimo nuspręsti dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių bei pareigų aspektu pateikiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, aiškinant bei taikant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį (2002 m. spalio 15 d. sprendimas Canete de Goni prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 55782/00 (Canete de Goni v. Spain, no. 55782/00, judgment of 15 October 2002, § 34). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad nusprendimas dėl asmenų teisių ir pareigų turėtų būti suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą. Taigi kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2012).
Taigi, apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo įtakota neįtrauktų į procesą asmenų teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas jiems sukėlė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nuspręsta dėl apelianto sutuoktinės materialiųjų teisių ir pareigų, nes teismo sprendimas nesukūrė, nepanaikino, nepakeitė jos (jos vaikų) teisių ir pareigų bei niekaip nepakeitė jos (jos vaikų) teisinės padėties. Vien ta aplinkybė, jog ji yra apelianto vaikų motina ir iš apelianto priteisus tam tikrą išlaikymą pirmajam jo vaikui, galimai gali nukentėti kitų jo vaikų interesai, nėra pagrindas ją (kitų apelianto vaikų motiną) įtraukti dalyvauti byloje. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas vieno vaiko išlaikymo dydžio klausimą, vertina (turi įvertinti) tą aplinkybę, jog apeliantas turi daugiau išlaikytinių, nepriklausomai nuo to, ar į bylos nagrinėjimą yra įtraukta šių išlaikytinių motina.
Dėl išlaikymo priteisimo
Apeliantas nesutinka su priteisto išlaikymo (230 Eur) dydžiu, motyvuodamas tuo, jog priteista sumas neatitinka jo turtinės padėties, turimų išlaikytinių, o nurodyta vaiko poreikiams reikalinga suma (1 283,07 Eur) yra aiškiai neadekvati, nepagrįsta.
Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą sūnui po 230 Eur kas mėnesį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).
Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikams vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr.3K-3-243/2010).
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad priteisto išlaikymo dydis yra per didelis ir neatitinkantis apelianto galimybių teikti tokį išlaikymą. Nustatyta, kad apeliantas su ieškove gyveno kartu Jungtinėje Karalystėje, kur jiems gimė sūnus D. (gim. (duomenys neskelbtini)). Vėliau šalys išsiskyrė (gyveno atskirai) ir 2012 m. apeliantas išvyko (grįžo) į Lietuvą, o ieškovė su sūnumi liko gyventi Jungtinėje Karalystėje, kurioje pragyvenimo lygis yra žymiai aukštesnis negu Lietuvoje, dėl ko vaiko išlaikymo išlaidos yra taip pat žymiai didesnės. Taigi, nagrinėjamu atveju, apeliantas privalo prisiimti pareigą užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas Jungtinėje Karalystėje. Kaip matyti, ieškovė iš apelianto prašo tik mažos dalies išlaikymo (5 kartus mažiau negu ieškovės nurodomi vaiko poreikiai), pati prisiimdama pareigą teikti likusią didžiąją dalį išlaikymo, todėl ieškovės pateikta vaiko poreikių skaičiuotė iš esmės nėra aktuali, nes net ir pripažinus, jog vaiko poreikiams reikalinga ne 1 283,07 Eur kas mėnesį, o per pusę mažiau (apie 640 Eur), vis tiek apeliantui tenka žymiai mažesnė vaiko išlaikymo našta. Be to, atsižvelgiant į apelianto sutuoktinės I. J. gerą turtinę padėtį (turi daug nekilnojamojo turto), įvertinus apelianto turtinę padėtį (turi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje du ūkinius pastatus, esančius Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini); turi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje 41/190 dalis žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini); turi asmeninės nuosavybės teise 4/169 dalis žemės sklypo, esančio Vilniuje; dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, darbo užmokestis minimalus), jauną amžių, sveikatą (sveikas), galima daryti išvadą, kad apeliantas turi galimybę teikti savo sūnui 230 Eur išlaikymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog apeliantas dirba pelningoje įmonėje, kurios akcininke yra ir jo sutuoktinė, į tai, jog jis yra įmonės vadovas ir gauna tik minimalų darbo užmokestį, sprendžia, jog apeliantas neatskleidžia savo realių pajamų, o jeigu taip yra, apeliantas, būdamas jaunas, sveikas, darbingas, turėtų imtis priemonių susirasti kitą (galbūt papildomą), geriau apmokamą darbą ir taip užtikrinti tiek savo, tiek savo vaikų būtinųjų poreikių patenkinimą.
Kiti apelianto argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės šio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Apeliantas nesutinka su priteistu 5 700,98 Eur išlaikymo įsiskolinimu, nes pati ieškovė yra skolinga 30 000 £ apeliantui, kuri turėtų būti įskaityta į įsiskolinimą, dėl ko nėra pagrindo spręsti, jog apeliantas skolingas už vaiko išlaikymą.
Šis apelianto argumentas laikytinas nepagrįstu. Pirma, byloje nėra ginčo dėl to, jog apeliantas neteikė išlaikymo sūnui D. nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d. Pažymėtina, kad netgi nustačius (kas šiuo atveju nėra nustatyta), kaip užsimena apeliantas, pinigų davimo mažamečiui vaikui, ar keletą kartų rūbų jam nupirkimo faktus, tai nebūtų pagrindas spręsti apie išlaikymo teikimą vaikui. Antra, pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Taigi, šiuo atveju, apeliantas turi įrodyti, jog ieškovė jam yra skolinga (ieškovė tai neigia), tačiau byloje apeliantas tokių įrodymų nepateikė, todėl nėra pagrindo svarstyti apie įskaitymo galimybę. Trečia, tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą), todėl įskaitymo galimybė šiuo atveju neegzistuoja, nes vaikas neturi įsiskolinimo apeliantui.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto priteistinos 530 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei už advokatės suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas) apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisi iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. Š. (K.), a. k. (duomenys neskelbtini) 530 Eur (penkis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.