Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-222-889/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-22
Bylos Nr.: e2S-222-889/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-25-3-01717-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Milda Skersienė
Atsakovas: G. P., I. P.
Ieškovas: J. J.

Kategorijos

3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas

Civilinė byla Nr. e2S-222-889/2023Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01717-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.1.18.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. P. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovams G. P. ir I. P. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų G. P. ir I. P. 9 500,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 267,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir įpareigoti atsakovus išmontuoti ir išvežti iš ieškovės namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvės baldų karkasą. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų turtą, neviršijant ieškinio reikalavimų ribų. Nurodė, kad atsakovai nebendradarbiauja, vengia atsiskaityti su ieškove. Ieškovės žiniomis, jie yra skolingi ir kitiems asmenims, kadangi yra paėmę iš klientų pinigus, tačiau baldų nepagamino ir pinigų negrąžino. Ieškovės vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti visai neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Plungės apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino ir jos reikalavimų įvykdymui užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovų G. P. ir I. P. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, neviršijant bendros 9 500,00 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą ir turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, ir atsiskaityti su ieškove, taip pat neuždraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas, nenustatyta. Teismo vertinimu, ieškovė preliminariai pagrindė ieškinį procesine prasme – išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, nurodė savo argumentus, pateikė atitinkamus dokumentus, kurie, jos manymu, patvirtina pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Be to, vertinant pareikštą turtinio pobūdžio reikalavimą, pripažintina, kad reikalavimo suma fiziniams asmenims yra didelė, ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad šalys ginčo geranoriškai neišsprendžia. Teismas pripažino pagrįstais ieškovės nuogąstavimus dėl atsakovų įsiskolinimo tretiesiems asmenims, kadangi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad būta kreipimųsi į teismą dėl turtinių reikalavimų atsakovui G. P.. Esant nurodytoms aplinkybėms, tikėtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė galimam ieškovei palankiam teismo sprendimui įvykdyti, o tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams priklausančio turto areštą, neviršijant reikalavimo sumos (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktas).

2.2. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju nėra duomenų, kad prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės sukeltų atsakovui neproporcingų suvaržymų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Atskirajame skunde atsakovas G. P. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo G. P. atmesti. Atskirojo skundo argumentai:

Atsiliepimas

3.1. Atsakovas nurodo, jog ieškovė ieškinyje nurodė neteisingas aplinkybes, susijusias su 2022 m. balandžio 19 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. l sudarymu ir virtuvės baldų gamyba. Su ieškove susisiekė, nuvyko į ieškovės namus ir Paslaugų teikimo sutartį Nr. l 2022 m. balandžio 19 d. su ja sudarė atsakovo sūnus I. P.. Būtent I. P. 2022 m. balandžio 20 d. iš ieškovės priėmė 9 500,00 Eur už baldų gamybą. Atsakovas nebendravo su ieškove pirminių pokalbių ir susitarimo metu, nepriėmė pinigų, nes su sūnumi dirba atskirai – susitarimą sudarė I. P.. Atsakovas nežinojo, kad sūnus sudarė sutartį su ieškove jo vardu. Kodėl jis įrašė atsakovą į sutartį, atsakovas paaiškinti negali, tačiau ant sutarties yra ne jo parašas, šios sutarties jis nesudarė ir nepasirašė, iki 2022 m. rugsėjo–spalio mėn. su ieškove nėra kalbėjęs. Taigi ieškovė atsakovą į bylą įtraukė nepagrįstai ir neteisėtai. Atsakovas įsitraukė į ieškovės ir sūnaus ginčą 2022 m. rugsėjo–spalio mėnesį, kai ieškovė pati kreipėsi į jį.

3.2. Akivaizdu, jog ieškovė pareiškė atsakovui nepagrįstą ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teismo nutartis pažeidžia atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų teises, nes jo sąskaita yra areštuota ir jis negali naudotis sąskaitoje esančiais pinigais ir patenkinti būtinuosius nepilnamečių vaikų poreikius.

3.3. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, jog teismas, patenkindamas ieškovės pašymą, nepagrįstai vadovavosi tik jos nurodytomis aplinkybėmis, kurios yra melagingos ir nepagrįstos, dėl šių priežasčių skundžiama nutarties dalis naikintina, ir ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui atmestinas.

4. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

4.1. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais, kadangi, priešingai, nei nurodo atsakovas, abu atsakovai atvyko pas ieškovę į namus, išmatavo patalpas ir apskaičiavo, kiek kainuos baldų gamyba. Paslaugų teikimo sutartį pasirašė atsakovas G. P.. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas bando suklaidinti teismą, siekdamas išvengti būsimos skolos išieškojimo. Ieškovė nuvyko pas atsakovą G. P. į jo dirbtuves (duomenys neskelbtini), ten abiem atsakovams sumokėjo 9 500 Eur grynaisiais pinigais už baldų gamybą. Gavę iš ieškovės pinigus, jokių dokumentų apie pinigų gavimą atsakovai nesurašė, todėl ieškovė pareikalavo, kad jie surašytų dokumentą, patvirtinantį pinigų gavimą. Atsakovas G. P. nurodė savo sūnui atsakovui surašyti prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą.

Atsiliepimas

4.2. Atsakovas atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad jis nepagrįstai įtrauktas į bylą atsakovu. Po paslaugų teikimo sutarties pasirašymo ieškovė bendravo su abiem atsakovais ir tarėsi su jais dėl baldų gamybos. Matydama, kad atsakovai savo įsipareigojimų nevykdo, ieškovė kreipėsi į advokatą, kad padėtų teisiniu būdu atgauti pinigus. Ieškovės atstovas bandė su abiem atsakovais ginčą išspręsti taikiai, buvo su jais susitikęs, tarėsi dėl baldų gamybos užbaigimo ar pinigų grąžinimo, iš pradžių buvo nuspręsta pratęsti terminą pabaigti baldų gamybą, tačiau vėliau ieškovė persigalvojo ir nebesutiko laukti, kol atsakovai pagamins baldus. Abu atsakovai buvo surašę įsipareigojimą pagaminti baldus iki 2023 m. sausio 15 d. Jeigu atsakovas G. P. nebūtų sudaręs šios sutarties, nebūtų gavęs pinigų už baldų gamybą, jis net nebūtų pasirašęs šio įsipareigojimo. Šis įsipareigojimas tik dar kartą paneigia neteisingus ir klaidingus atsakovo teiginius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Šioje byloje atsakovas G. P. skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo atsakovo G. P. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, neviršijant bendros 9 500,00 Eur sumos. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas, o įvertindamas pareikštą turtinio pobūdžio reikalavimą, pripažino, kad reikalavimo suma fiziniams asmenims yra didelė, ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas nurodė, kad šalys ginčo geranoriškai neišsprendžia ir pripažino pagrįstais ieškovės nuogąstavimus dėl atsakovų įsiskolinimo tretiesiems asmenims, kadangi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad būta kreipimųsi į teismą dėl turtinių reikalavimų atsakovui G. P.. Atsakovas G. P. skundžia šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymo iš esmės motyvuodamas tik tuo, jog jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes nesudarė su ieškove Paslaugų teikimo sutarties, kuria grindžiamas ieškinys.

7. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

8. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y., nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė preliminariai pagrindė ieškinį procesine prasme – išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, nurodė savo argumentus, pateikė atitinkamus dokumentus, kurie, jos manymu, patvirtina pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Atsakovo argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo iš esmės yra susiję su ieškinio tikėtinu (ne)pagrįstumu: atsakovas nurodo, jog nėra tinkamas atsakovas byloje, nes nesudarė Paslaugų teikimo sutarties, kuria ieškovė grindžia ieškinį.

10. Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovų I. ir G. P., ieškinys grindžiamas Paslaugų teikimo sutartimi, sudaryta tarp atsakovo G. P. ir ieškovės, kurios pagrindu ieškovė sumokėjo 9 500 Eur; ieškovės teigimu, atsakovai sutarties tinkamai neįvykdė. Taigi ieškovo teisės reikalauti iš atsakovų žalos atlyginimo (ne)buvimas sudaro šios bylos įrodinėjimo dalyką. Bylos aplinkybės, susijusios su šalis siejančiomis materialiosiomis teisėmis ir pareigomis ir jų (ne)vykdymu, bus patikrintos ir įvertintos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šioje proceso stadijoje teismas netiria byloje pateiktų įrodymų ir negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos. Taigi, kiek teisėti ir pagrįsti ieškovės reikalavimai atsakovui G. P., o taip pat jo argumentai, jog jis nepasirašė sutarties ir nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, bus įvertinta išnagrinėjus bylą iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje kaip viena iš jų taikymo būtinųjų sąlygų nustatomas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Teismas, įvertindamas atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1816-302/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-40-236/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-261-450/2019). Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog atsakovo argumentai, susiję su jo kaip atsakovo netinkamumu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo kaip vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.

11. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, ir nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.

12. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas kitos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimą, iš esmės apsiribojo tik tuo, jog nurodė, kad pareikšto reikalavimo suma fiziniams asmenims yra didelė, ir pripažino pagrįstais ieškovės nuogąstavimus dėl atsakovų įsiskolinimo tretiesiems asmenims, kadangi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad būta kreipimųsi į teismą dėl turtinių reikalavimų atsakovui G. P..

13. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-896-302/2020). Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai išplėtotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje nurodoma, kad tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto kaip turto areštas taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų ir (ar) įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar galimus atlikti veiksmus, siekiant išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo – nepateikė duomenų ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog atsakovas ketina imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, siekdamas pabloginti savo turtinę padėtį. Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningą elgesį, konkrečius jos veiksmus, siekiant ateityje nevykdyti teismo sprendimo. Pažymėtina, kad disponavimo turtu ribojimų tikslas yra ginčijamų teisinių santykių šalies turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1726-330/2020).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė su ieškiniu nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo siekį šioje bylos stadijoje perleisti turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tik lakoniškai nurodė, jog atsakovai, vengdami atsiskaityti, gali perleisti turtą tretiesiems asmenims, taip pat teigė turinti duomenų, jog atsakovai yra skolingi ir tretiesiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tas faktas, kad, kaip teigia apeliantė, atsakovai vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir gali perleisti turtą, be to, yra skolingi ir kitiems kreditoriams, nesuponuoja išvados apie nesąžiningą atsakovo elgesį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad vengimas vykdyti sutartinius įsipareigojimus galėtų patvirtinti nebent tikėtiną atsakovo nesąžiningumą būtent ieškovės kaip galimos atsakovo kreditorė atžvilgiu, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti atsakovo ketinimą paslėpti savo turtą, perleisti tretiesiems asmenims, jį įkeisti ar bet kokia kita forma apsunkinti. Kita vertus, aplinkybės, susijusios su vengimu vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Atsakovas G. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo jį atmesti. Kiek pagrįstas ieškovės reikalavimas, ar pateikti įrodymai patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes, bus sprendžiama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Todėl tai, kad ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui, kurį grindžia netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, savaime nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.

16. Ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovas turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams, nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, todėl taip pat nelaikytinos pagrindžiančiomis atsakovo nesąžiningumą. Be to, atsakovo santykiai su kitais kreditoriais yra jų tarpusavio santykių ir vidinių susitarimų reikalas, taigi atsakovo įsipareigojimai kitiems kreditoriams, nesant duomenų, kad atsakovas imasi aktyvių veiksmų, siekdamas paslėpti, perleisti turtą kitiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, reikšmingi nebent turtinės padėties kaip vieno iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant klausimą dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, įvertinimo aspektu.

17. Kita vertus, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, didelė ieškinio suma nepagrindžia poreikio taikyti skolininko turto areštą. Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomą galimybę įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Ieškinio sumos dydis – tai tik vienas iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant klausimą dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik šis kriterijus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nuspręsti dėl tokios grėsmės buvimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1122-1120/2019, 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1199-553/2020 ir kt.). Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, vien turtinio reikalavimo dydis, nesant kitų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo turtinę padėtį, jos perspektyvas, pats savaime nei patvirtina, nei paneigia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog duomenys iš teismų informacinės sistemos LITEKO apie teismuose nagrinėjamas atsakovui iškeltas kitas bylas taip pat nėra pakankamas jo nesąžiningumo įrodymas. Pažymėtina, jog bylų skaičius nėra didelis, be to, dalis jų yra neišnagrinėtos.

19. Taigi konstatuotina, jog šiuo metu byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių atsakovo G. P. nesąžiningumą ir siekį išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, o vien ieškinio suma nelemia grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė egzistuojant grėsmę būsimo galbūt ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui. Ieškovei neįrodžius vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, pirmosios instancijos teismo atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016). Taigi tai neužkerta kelio ateityje, paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, įrodžius atsakovo nesąžiningumo aspektus, iš naujo kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

21. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

22. Apibendrinant išdėstytus argumentus pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pritaikytas areštas G. P. turtui, naikintina, ir dėl šios ieškovės prašymo dalies priimtinas naujas sprendimas – ieškovės prašymo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo G. P. atmestina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį tai, jog kitas atsakovas I. P. nutarties dalies dėl jam pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neskundė, todėl šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nevertino.

24. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje proceso stadijoje nespręstina – jos bus paskirstytos pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties dalį, kuria patenkinta dalis ieškovės J. J. prašymo ir areštuotas atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, turtinės teisės, šio turto nesant ar esant nepakankamai, piniginės lėšos, neviršijant bendros 9 500,00 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą ir turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, ir atsiskaityti su ieškove, taip pat neuždraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą; dėl nurodytos prašymo dalies priimti naują sprendimą ir ieškovės J. J. prašymo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių G. P. taikymo atmesti.

Teisėja Milda Skersienė