Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-04-19 · Civilinė byla Nr. e2-5554-534/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-19
Bylos Nr.
e2-5554-534/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00927-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Žiedelis
Ieškovas
PlusPlus Capital AS
Atsakovas
V. U.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5554-534/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00927-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1.,3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis,sekretoriaujant Kristinai Pečiukaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui V. U. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 6 293,95 EUR negrąžinto kredito 194,16 EUR palūkanų, 2 642,08 EUR negautų pajamų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike), nurodė, kad pradinis kreditorius AS Citadele banka ir atsakovas 2018-07-24 sudarė sutartį Nr. VKA-2018-44925 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas kreditas, o atsakovas įsipareigojo jį grąžinti iki 2027-07-20, taip pat sumokėti palūkanas. Atsakovas tinkamai įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė, todėl pradinis kreditorius 2019-09-19 sutartį nutraukė. Atsakovas liko skolingas 6 293,95 Eur negrąžintą kreditą, 194,16 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų pagal sutarties bendrųjų sąlygų 4 punktą, taikant 19,60 proc. normą iki sutarties nutraukimo ir 2 642,08 Eur negautas pajamas – mokėjimo funkciją atliekančias 19,60 proc. palūkanas, už laikotarpį nuo 2019-09-19 (sutarties nutraukimo datos) iki 2023-07-20 (sutartimi nustatyto kredito grąžinimo termino pabaigos). Ieškovas Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu 2019-09-25 įgijo reikalavimo teisę į atsakovą.

Atsiliepimas

Atsakovas procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike) nurodo, kad sutinka su ieškiniu dalyje dėl negrąžinto kredito ir palūkanų, paskaičiuotų iki 2019-09-19 sumų priteisimo. Atsakovas nurodo, kad ieškovo reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo yra nepagrįstas, nes ieškovas neįrodė, kad egzistuoja sąlygos dėl ieškovo negautų pajamų priteisimo.

Byloje buvo paskirtas teismo posėdis. Šalys ir jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymus bylą nagrinėti joms nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad pradinis kreditorius AS Citadele banka ir atsakovas 2018-07-24 sudarė sutartį Nr. VKA-2018-44925 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas kreditas, o atsakovas įsipareigojo jį grąžinti, taip pat sumokėti palūkanas. Atsakovas tinkamai įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė, todėl pradinis kreditorius 2019-09-19 sutartį nutraukė. Atsakovas liko skolingas 6 293,95 Eur negrąžintą kreditą, 194,16 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų pagal sutarties bendrųjų sąlygų 4 punktą, taikant 19,60 proc. normą iki sutarties nutraukimo ir 2 642,08 Eur negautas pajamas – mokėjimo funkciją atliekančias 19,60 proc. palūkanas, už laikotarpį nuo 2019-09-19 (sutarties nutraukimo datos) iki 2023-07-20 (sutartimi nustatyto kredito grąžinimo termino pabaigos). Ieškovas Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu 2019-09-25 įgijo reikalavimo teisę į atsakovą.

Atsakovas sutinka su ieškiniu dalyje dėl negrąžinto kredito ir palūkanų, paskaičiuotų iki 2019-09-19 sumų priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 6 293,95 Eur negrąžintas kreditas ir 194,16 Eur palūkanos.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 2 642,08 Eur negautas pajamas – mokėjimo funkciją atliekančias 19,60 proc. palūkanas, už laikotarpį nuo 2019-09-19 (sutarties nutraukimo datos) iki 2023-07-20 (sutartimi nustatyto kredito grąžinimo termino pabaigos).

Atsakant į atsakovo argumentus, kad ieškovas negalėjo tikėtis gauti palūkanų po sutarties nutraukimo, nes reikalavimo perėjimo jam momentu sutartis, pagal kurią ateityje turėtų būti mokamos palūkanos, jau buvo pasibaigusi ir kad atsakovas niekada nesinaudojo ieškovo pinigais, dėl to būtų alogiška teigti, jog ieškovas dėl atsakovo veiksmų patyrė nuostolių, pažymėtina, kad reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę (CK 6.101 straipsnis). Tai yra vienas iš prievolės asmenų pasikeitimo būdų, kuriuo perleidus reikalavimą pasikeičia prievolės kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų ir negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius; pradinis ir naujasis kreditorius taip pat negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009).

Taigi ieškovas reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu iš pradinio kreditoriaus įgijo visas pradinio kreditoriaus turėtas teises ir pareigas pagal sutartį, todėl ieškovas turi teisę reikšti reikalavimus dėl visų iš sutarties kylančių prievolių įvykdymo.

Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutioinintegrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių sutarties sąlygų matyti tiek palūkanų norma (19,60 proc.), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2018-07-24 iki 2023-07-20. Taigi ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį. Pradinis kreditorius dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukė sutartį. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovo negautų pajamų faktas ir dydis yra įrodyti. Tokios pozicijos dėl tokio pobūdžio reikalavimų laikomasi ir apeliacinės instancijos teismų praktikoje (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2020-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-720-755/2020; Vilniaus apygardos teismo 2021-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-778-467/2021).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta reikalavimas dėl ieškovo 2 642,08 Eur negautų pajamų priteisimo tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą (9 130,19 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-01-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovui iš atsakovo priteistinos 205 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, naudai 6 293,95 Eur (šeši tūkstančiai du šimtai devyniasdešimt trys eurai 95 ct) negrąžintą kreditą, 194,16 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt keturi eurai 16 ct) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 2 642,08 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai keturiasdešimt du eurai 08 ct) negautų pajamų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (9 130,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-01-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 205 Eur (du šimtai penki eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Žiedelis