Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tretieji asmenys byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno teritorinė ligonių kasa, UAB „Finansų administravimas“, UAB „U. T.“, UAB „Intrum Lietuva“, Valstybinė ligonių kasa, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, antstolė R. G., antstolė S. V., antstolė R. S., antstolis V. Z., antstolė J. Ž., antstolė L. U. N., antstolis A. B., antstolis M. D., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: pripažinti panaikinti santuokos apskaitytos įrašą dėl atsakovo kaltės; palikti santuokines pavardes; po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovei periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki ieškovės gyvos galvos indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti nepilnamečių vaikų P. T. G. ir A. G. gyvenamąją vietą kartu su jų motina ieškove L. G.; priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą iki jų pilnametystės po 500 eurų (penkis šimtus eurų) periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę; priteisti iš atsakovo R. G. nepilnamečiams vaikams po 5500 Eur išlaikymo įsiskolinimą; įsipareigojimus išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai vykdomojoje byloje Nr. 0090/18/01323 dėl 2000 Eur baudos išieškojimo iš atsakovo po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo prisiima ir vykdo atsakovas, taip pat vykdymo išlaidas pagal antstolės R. G. nutarimus; įsipareigojimus išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai vykdomojoje byloje Nr. 0114/18/01056 dėl turto konfiskavimo iš atsakovo po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo prisiima ir vykdo atsakovas, taip pat vykdymo išlaidas pagal antstolės S. V. nutarimus; įsipareigojimus išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai vykdomojoje byloje Nr. 0106/18/00583 dėl 19,17 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo prisiima ir vykdo atsakovas, taip pat vykdymo išlaidas pagal antstolės R. S. nutarimus; įsipareigojimus išieškotojos Kauno teritorinės ligonių kasos naudai vykdomojoje byloje Nr. 0137/18/00527 dėl 86,06 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo prisiima ir vykdo atsakovas, taip pat vykdymo išlaidas pagal antstolio V. Z. nutarimus; įsipareigojimus išieškotojo UAB „Finansų administravimas“ naudai vykdomojoje byloje Nr. 0161/17/03142 dėl 838,35 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo ir ieškovės, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo prisiima ir vykdo atsakovas; vykdymo išlaidas pagal antstolės J. Ž. nutarimus; įsipareigojimus išieškotojo UAB „Finansų administravimas“ naudai vykdomojoje byloje Nr. 0161/17/02933 dėl 396,69 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo ir ieškovės, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo prisiima ir vykdo atsakovas, taip pat vykdymo išlaidas pagal antstolės J. Ž. nutarimus; įsipareigojimus išieškotojo UAB „U. T.“ naudai vykdomojoje byloje Nr. 0114/15/01668 dėl 15080,76 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo ir ieškovės po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo prisiima ir vykdo atsakovas, taip pat vykdymo išlaidas pagal antstolės S. V. nutarimus; įsipareigojimus išieškotojo UAB „Intrum Lietuva“ naudai vykdomojoje byloje Nr. 0050/15/01271 dėl 73,46 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo ir ieškovės po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo prisiima ir vykdo atsakovas, taip pat vykdymo išlaidas pagal antstolės L. U. N. nutarimus; įsipareigojimus išieškotojo UAB „Intrum Lietuva“ naudai vykdomojoje byloje Nr. 0137/15/01842 dėl 5068,16 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo ir ieškovės, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo prisiima ir vykdo atsakovas, taip pat įsipareigojimus ir priklausančias mokėti vykdymo išlaidas pagal antstolio V. Z. nutarimus; įsipareigojimus išieškotojos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai vykdomojoje byloje Nr. 0042/08/00258 dėl 1066,55 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo prisiima ir vykdo atsakovas, taip pat vykdymo išlaidas pagal antstolio A. B. nutarimus; įsipareigojimus išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai vykdomojoje byloje Nr. 0028/06/00107 dėl 5,79 Eur baudos išieškojimo iš atsakovo, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo prisiima ir vykdo atsakovas, taip pat vykdymo išlaidas pagal antstolio M. D. nutarimus; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad po santuokos sudarymo atsakovas pradėjo vis dažniau vartoti alkoholinius gėrimus, vartoti narkotines medžiagas, žaidė azartinius žaidimus, prisiskolino pinigų, prasidėjo pykčiai, atsakovas pradėjo smurtauti prieš ieškovę. Ieškovei susirgus, ji grįžo į Lietuvą. Atsakovas visiškai nuo to laiko nesirūpina šeima ir neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams, nedalyvauja jų auklėjime. Paaiškino, kad atsakovas apliko šeimą, kai ieškovei buvo diagnozuota onkologinė liga, šiuo metu ieškovė tik iš dalies darbinga, todėl prašo priteisti jai išlaikymą. Ieškovė šiuo metu viena augina nepilnamečius vaikus, todėl jų gyvenamoji vieta nustatytina su motina, iš atsakovo priteistinas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas. Santuokoje šalys nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo. Sutuoktinio prievolės yra asmeninio pobūdžio, todėl po santuokos nutraukimo turi būti vykdomos asmeniškai atsakovo. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė. teismo posėdyje nedalyvavo, apie procesą pranešta viešai.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu nurodo, kad atsakovo skolos yra paskirtos baudos ar įsiskolinimai atsiradę iš nusikalstamos veikos yra asmeninio pobūdžio ir laikytina asmeninėmis prievolėmis. Ieškovė valstybės biudžetui neskolinga.

Trečiasis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ atsiliepimu nurodė, kad šiam kreditoriui prievolės yra atsakovo asmeninės.

Trečiasis asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos nurodė, kad šiam kreditoriui atsakovo įsiskolinimai yra asmeninio pobūdžio.

Išvadą teikianti institucija nurodė, kad nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi nepilnamečiais vaikais. Ieškovė turi galimybę užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius, dirba, gyvena ieškovės tėvams priklausančiame bute.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys 2017-09-09 sudarė santuoką Onuškio Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje, santuoka apskaityta Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje 2017-09-12 (apskaitos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. t. 1, l. 16). Ikisantuokos sudarymo šalys susilaukė dukters P. T. G. (el. b. t. 1, l. 17), ir sūnaus A. G. (el. b. t. 1, l. 18), kurie šiuo metu nepilnamečiai. Pareiškėjų vardu registruotų transporto priemonių nėra (el. b. t. 1, l. 19, 20). Šalių vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto (el. b. t. 1, l. 21, 22, 23). Duomenys dėl šalių deklaruotos gyvenamosios vietos (el. b. t. 1, l. 24, 25). Duomenys dėl kreditorių, t. y. vykdomų išieškojimų (el. b. t. 1, l. 26–28). Duomenys apie asmens socialinį draudimą (el. b. t. 1, 29, 45, 195). Medicinos dokumentų išrašas (el. b. t. 1, l. 31, 32, 33). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės komisariato veiklos skyriaus raštas dėl duomenų pateikimo (el. b. t. 1, l. 36). Ieškovės pažyma ieškantiems darbo (el. b. t. 1, l. 41). K. V. K. progimnazijos pažyma (el. b. t. 1, l. 43). Sportininkų priėmimo į Kauno miesto savivaldybės įsteigtas sporto mokyklas sutartis (el. b. t. 1, l. 49, 47). Antstolių duomenų bazės informacija (el. b. t. 1, l. 97–99). Ieškovės darbo sutartis (el. b. t. 2, l. 44–48, 49–50). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos raštas Dėl atlikto darbingumo lygio vertinimo (el. b. t. 2, l. 51). Darbingumo lygio pažyma (el. b. t. 2, l. 52). Išvada Dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (el. b. t. 2, l. 53). Rekomendacija dėl pagalbos poreikio (el. b. t. 2, 54). Sprendimas Dėl ieškovės darbingumo lygio (el. b. t. 2, l. 55–56).

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalis įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatoma, jog sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30 straipsniai, 3.35 straipsnis, 3.36 straipsnis, 3.85 straipsnis, 3.92 straipsnis, 3.109 straipsnis.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškinyje nurodyta ir ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, kadangi paliko šeimą ir nesirūpino šeima ilgiau nei metus, naudojo alkoholį ir smurtavo. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad su ieškovo konfliktai prasidėjo iš karto po santuokos sudarymo, dar kurį laiką šalys gyveno kartu, tačiau bendro ūkio nebevedė, atsakovas šeima ir vaikais nustojo rūpintis. Ieškovei dėl ligos su vaikais grįžus į Lietuvą, sutuoktinis jos nelankė nesidomėjo jos sveikatos būkle ar nepilnamečiais vaikais, neprisidėjo prie išlaikymo. Atsakovas su nepilnamečiais vaikais nebendrauja ilgiau nei metai laiko, duomenų ar žinių iš atsakovo negauna per šį laiką. Pagal bylos duomenis teismo siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, taip pat buvo paskelbta atsakovo paieška, duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą nėra. Duomenų apie atsakovo darbines pajamas nėra. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms pripažintina, kad byloje nėra duomenų paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ilgiau nei metus atsakovas nesirūpina šeima ir jos neišlaiko.

CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją, t. y. kad paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau kaip vienerius metus.

Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialinę paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus, negerbė šeimos, ilgiau nei metus laiko paliko šeimą ir nesirūpina šeima, todėl pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 straipsniuose. Šalys nebegyvena kaip šeima, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, atsakovės reali buvimo vieta nežinoma, todėl teismas daro išvadą, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 straipsnis 2 dalis).

Tai, kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau nei vienerius metus, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, CK 1.5 straipsnis), teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (LR CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo palikti esamas pavardes, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės „G.“ ir „G.“.

Dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo.

Teismas nurodo, kad CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Pareiga remti kitą sutuoktinį nesiejama su šią pareigą turinčio sutuoktinio kalte dėl santuokos nutraukimo, su prašančio išlaikymo sveikatos būkle ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. T. v. Z. T., bylos Nr. 3K-3-500/2003). CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Šio straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011).

Nagrinėjamoje byloje atsakovė teisės į išlaikymą neįrodinėjo, o prašė teismo šią teisę pripažinti ir priteisti iš atsakovo 300 Eur išlaikymo kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą, o tokių įrodymų ieškovė byloje nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiosjo Teismo formuojamą praktiką tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti, tačiau pats savaime nesudaro pagrindo šio reikalavimo tenkinti nesant objektyvaus pobūdžio duomenų dėl būtinumo priteisti išlaikymą sutuoktiniui.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovei nustatytas darbingumas iš dalies, tačiau ji gali dirbti ir gauti pajamas iš šios veiklos. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškinio padavimo teisme metu ieškovė buvo registruota, kaip darbo ieškantis asmuo, sprendimo priėmimo metu ieškovė dirba, teismo posėdžio metu nurodė, kad gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 1000 Eur be mokesčių. Be to, ieškovei darbingumas iš dalies nustatytas iki 2020 m., o duomenų, dėl reikalavimo priteisti išlaikymą iki gyvos galvos nepateikė. Darytina išvada, kad vien ta aplinkybė, kad ieškovė yra iš dalies nedarbinga nesudaro pagrindo tenkinti šio reikalavimo, nes byloje duomenų dėl prašomos priteisti sumos – 300 Eur nėra pateikta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, reikalavimas priteisti ieškovei išlaikymą atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys, Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniai). Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus: sūnui šiuo metu devyneri metai, o dukrai – trylika. Ieškovė nurodo, kad vaikų poreikiams patenkinti reikalinga 1190 Eur suma (kiekvienam vaikui po 595 Eur) per mėnesį, skirta maistui, rūbams, avalynei, vaikų lavinimui, laisvalaikiui, vaistams ir pan. Teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikai sveiki, specialiųjų poreikių neturi. Paaiškino, kad daugiausia lėšų reikia vaikų maistui. Be to, abu vaikai lanko sporto būrelius, todėl atitinkamai didesnės išlaidos susijusios su sportine apranga, mokesčiais už būrelius ir pan. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vienam vaikui išlaikyti realiai būtina mažiausiai 500 Eur suma.

Įvertinus šias aplinkybes, byloje pateiktus duomenis pripažintina, kad ieškovės nurodyta suma skirtina vienam vaikui išlaikyti 595 Eur suma, artima minimaliai. Sprendžiant dėl vaiko poreikiams skirtinos sumos atsižvelgtina į vaikų amžių – devyneri ir trylika. Dukra paauglė, todėl būtinos išlaidos susijusios ir su papildomomis išlaidomis vaiko laisvalaikiui, kultūrinei veiklai ir pan. Byloje duomenų, kad vaikams didesnio išlaikymo nei minimali mėnesinė alga (šiuo metu 550 Eur suma), nepateikta, todėl pripažintina, kad ieškovės nurodoma suma yra reali ir pagrįsta (CPK 178 straipsnis).

Nustačius realius vaikų poreikius, būtina nustatyti tėvų galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris yra būtinas. Byloje daugiau duomenų apie papildomai išlaikomus šalių asmenis nepateikta. Šalių vardu registruotino turto nėra. Atsakovo vardu didžiąja dalimi vykdomi išieškojimai kilę dėl nusižengimų, t. y. iš baudų, todėl šiuo atveju nesudaro pagrindo laikyti atsakovo turtinės padėties sudėtingesne nei ieškovės. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ieškovė dirba, gauna darbo užmokestį, tačiau jai nustatytas darbingumas tik iš dalies (35 proc.). Esant tokiai situacijai ieškovei yra objektyvaus pobūdžio aplinkybės, ribojančios galimybę dirbti ir gauti didesnes pajamas. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra, tačiau įvertinus tą aplinkybę, kad atsakovas yra išvykęs į Olandiją, kur pragyvenimo lygis yra ženkliai didesnis, todėl atitinkamai galimybės gauti didesnes pajamas yra didesnės nei Lietuvoje ir realios. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo, su jais nebendrauja, todėl visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo. Įvertinus byloje esančius duomenis, pripažintina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, t. y. neturi sveikatos problemų, atitinkamai gali dirbti ir tokiu būdu išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (kitokių duomenų byloje nėra pateikta).

Vadovaujantis CK 3.156 straipsnio 2 dalimi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, atitinkamai ir preziumuojama, kad abu tėvai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo lygiomis dalimis. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato galimybės vieną iš tėvų visiškai atleisti nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, tais atvejais, kai vieno iš tėvų turtinė padėtis yra geresnė, galima nukrypti nuo CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto tėvų lygių teisių ir pareigų principo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad vieno vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma 595 Eur, teismo posėdžio metu nurodė, kad būtina vienam vaikui suma yra bent 500 Eur, minimalia suma pagal teismų formuojamą praktiką yra 550 Eur (minimali mėnesinė alga). Darytina išvada, kad ieškovės prašoma iš atsakovo priteisti 500 Eur suma neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes tokiu būdu ieškovė būtų visiškai atleista nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismas laiko reikšminga tą aplinkybę, kad ieškovės sveikatos būklė sunki, todėl yra pagrindas nukrypti nuo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus abiem tėvams vienodai ir iš atsakovo priteistina 350 Eur suma kiekvienam nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas pažymi, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, todėl atitinkamai jai tenka didesnė dalis pareigų susijusių su kasdienine nepilnamečių priežiūra.

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2017 gruodžio mėnesio iki kreipiantis į teismą, skaičiuojant po 500 Eur per mėnesį. Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą. Tam, jog nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas vaikams išlaikymo neteikė vienuolika mėnesių, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas – 5500 Eur už laikotarpį. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad realiai po santuokos sudarymo šalys pradėjo nebesutarti, nuo 2017 m. gruodžio mėnesio nors šalys ir gyveno viename būste, tačiau bendro ūkio nebevedė, prie vaikų auklėjimo ir priežiūras atsakovas nebeprisidėjo. Byloje duomenų apie atsakovo teiktą išlaikymą nurodytu laikotarpiu nėra, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja išlaikymo įsiskolinimo.

Byloje duomenų, kad vaikų poreikiai buvo didesni tuo laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą nėra, todėl reikalavimas tenkintinas iš dalies ir priteistina po 350 Eur nuo 2017 gruodžio iki ieškinio teismui padavimo dienos – 2018-11-22, – 3850 Eur.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl turto padalijimo.

CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Pagal pateiktus duomenis šalys gyvendami santuokoje dalytino registruotino turto neįgijo, todėl nėra dalytino turto.

Dėl prievolių kreditoriams.

Ieškovė prašo pripažinti prievoles kreditoriams, kurie įtraukti trečiais asmenimis, atsakovo prievolėmis, ir po santuokos nutraukimo palikti vykdyti asmeniškai atsakovui.

Teismas nurodo, kad bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (LR CK 6.6 str.), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (LR CK 3.109 str. 2 ir 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Duomenų, kad įsipareigojimai kilo, siekiant patenkinti šeimos poreikius nėra. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad kreditoriams reikalavimai grindžiami išduotais vykdomaisiais dokumentais, kuriuose skolininkas atsakovas. Kreditoriai savarankiško reikalavimo dėl prievolės pripažinimo solidaria nereiškė, todėl prievolės paliktinos vykdyti atsakovui. Išaiškintina, kad vykdymo proceso metu susidariusios išlaidos, kaip išvestinis reikalavimas dėl vykdomo išieškojimo, išieškomos iš skolininko, t. y. laikytina asmeninės atsakovo prievolės dalimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimo išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Už reiškiamą reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ieškovės sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl ši suma priteistina ieškovei iš atsakovo.

Ieškovė kreipiantis į teismą pagal CPK nuostatas buvo atleista už šiuos reiškiamus reikalavimus nuo žyminio mokesčio, todėl už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo mokėtina 75 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis – 189 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą), už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo – 173 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (bendra mokėtina suma – 437 Eur) (CPK 80 straipsnio 7 dalis), sumos todėl priteista iš atsakovo valstybei.

Valstybė šioje byloje patyrė 27,93 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti ieškovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos, sudarytos 2017-09-09 Onuškio Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje, ir apskaitytos 2017-09-12 Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo R. G. kaltės.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei L. G. palikti santuokinę pavardę „G.“, atsakovui R. G. palikti santuokinę pavardę „G.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų P. T. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai P. T. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018-11-22) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei dukrai P. T. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą – 3850 Eur.

Nepilnamečio vaiko P. T. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018-11-22) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą – 3850 Eur.

Nepilnamečio vaiko A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolės tretiesiems asmenims:

Valstybinei mokesčių inspekcijai vykdomojoje byloje Nr. 0090/18/01323 dėl 2000 Eur baudos išieškojimo (taip pat vykdymo išlaidos pagal antstolės R. G. vykdomąją bylą);

Valstybinei mokesčių inspekcijai vykdomojoje byloje Nr. 0114/18/01056 dėl turto konfiskavimo (taip pat vykdymo išlaidos pagal antstolės S. V. vykdomąją bylą);

Valstybinei mokesčių inspekcijai vykdomojoje byloje Nr. 0106/18/00583 dėl 19,17 Eur skolos išieškojimo (taip pat vykdymo išlaidos pagal antstolės R. S. vykdomąją bylą);

Kauno teritorinei ligonių kasai vykdomojoje byloje Nr. 0137/18/00527 dėl 86,06 Eur skolos išieškojimo (taip pat vykdymo išlaidos pagal antstolio V. Z. vykdomąją bylą);

UAB „Finansų administravimas“ vykdomojoje byloje Nr. 0161/17/03142 dėl 838,35 Eur skolos išieškojimo (taip pat vykdymo išlaidos pagal antstolės J. Ž. vykdomąją bylą);

UAB „Finansų administravimas“ vykdomojoje byloje Nr. 0161/17/02933 dėl 396,69 Eur skolos (taip pat vykdymo išlaidos pagal antstolės J. Ž. vykdomąją bylą);

UAB „U. T.“ naudai vykdomojoje byloje Nr. 0114/15/01668 dėl 15080,76 Eur skolos išieškojimo (taip pat vykdymo išlaidos pagal antstolės S. V. vykdomąją bylą);

UAB „Intrum Lietuva“ vykdomojoje byloje Nr. 0050/15/01271 dėl 73,46 Eur skolos išieškojimo (taip pat vykdymo išlaidos pagal antstolės L. U. N. vykdomąją bylą);

UAB „Intrum Lietuva“ vykdomojoje byloje Nr. 0137/15/01842 dėl 5068,16 Eur skolos išieškojimo (taip pat vykdymo išlaidos pagal antstolio V. Z. vykdomąją bylą);

Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomojoje byloje Nr. 0042/08/00258 dėl 1066,55 Eur skolos išieškojimo (taip pat vykdymo išlaidos pagal antstolio A. B. vykdomąją bylą);

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vykdomojoje byloje Nr. 0028/06/00107 dėl 5,79 Eur baudos išieškojimo (taip pat vykdymo išlaidos pagal antstolio M. D. vykdomąją bylą).

yra asmeniniai atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 437 Eur žyminio mokesčio ir 27,93 Eur pašto išlaidų Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.