Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų P. R., R. J. ir I. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 11 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovams P. R., R. J. ir I. T. dėl autorių teisių pažeidimo, įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga Vilniaus Gedimino technikos universitetas (Vilnius Tech),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 18 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo V. A. ieškinį patenkino iš dalies: (1) priteisė ieškovui iš atsakovų P. R., R. J. ir I. T. po 1 500 Eur kompensaciją; (2) įpareigojo atsakovus per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, kreiptis į leidėją MDPĮ ,,Applied Sciences“ Editorial Office, paskelbusį mokslinę publikaciją „The Optimization of the Geometry of the Cenfigugal Fan at Different Design Points“ (Appl. Sci. 2024, 14, 3530) dėl jo išėmimo, nurodant, kad tai yra ieškovo magistro baigiamojo darbo plagiatas; (3) neįvykdžius šio įpareigojimo, atsakovams už kiekvieną dieną skyrė 50 Eur dydžio baudą iki įpareigojimas bus visiškai įvykdytas; (4) priteisė ieškovui iš kiekvieno atsakovo po 1 620,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Ieškovas 2025 m. birželio 5 d., t. y. po pareiškimo dėl sprendimu už akių peržiūrėjimo išnagrinėjimo iš esmės, pateikė Vilniaus apygardos teismui bylinėjimosi išlaidas (825 Eur) pagrindžiančius įrodymus, prašydamas priimti papildomą sprendimą ir šias išlaidas priteisti iš atsakovų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. CPK 265 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų (išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas), neperžengdamas byloje pareikštų reikalavimų ribų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Jeigu kuris nors ieškovo ieškinio, atsakovo priešieškinio ar trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas dėl ginčo dalyko teismo sprendime yra neišsprendžiamas, tai laikytina sprendimo trūkumu, kuris gali būti ištaisytas byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva per papildomo teismo sprendimo priėmimą (CPK 277 straipsnis).

13. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytas papildomo sprendimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019, 39 punktas).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Papildomas sprendimas, kai yra priimamas, tampa sudėtine teismo sprendimo, kurio trūkumai papildomu sprendimu buvo taisomi, dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023, 82 punktas).

15. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantų pozicija, kad ieškovas ir nenurodė, ir neįrodė priežasčių, dėl kurių jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai objektyviai negalėjo būti pateikti iki 2025 m. birželio 2 d. teismo nutarties, kuria buvo išspręstas apeliantų prašymas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, priėmimo.

16. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės (šiuo konkrečiu atveju iki atitinkamo procesinio klausimo išnagrinėjimo) pabaigos. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje teismo nutartyje teisingai nurodė, kad įstatyminis draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, į bylą laiku nepateikus jų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip nepaneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, jeigu jis neturėjo galimybės įrodymus apie patirtas išlaidas pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

17. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino tokią asmens teisę, neįvertinęs to, kad ši išimtis gali būti taikoma tik nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo tikrai neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir (arba) jų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013). Pirmosios instancijos teismo pacituotose Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-327-180/2017, 2018 m. liepos 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1205-381/2018, 2018 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1345-464/2018 buvo nustatinėjamos ir nustatytos priežastys, lėmusios tai, kad asmuo iki procesinio teismo sprendimo priėmimo nepateikė atitinkamų prašymų. Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtose bylose buvo nustatyta, kad proceso šalims nebuvo pranešta apie teismo posėdį ir (ar) sprendimo už akių priėmimą, todėl jos negalėjo laiku atitinkamų įrodymų pateikti.

18. Kitaip nei teismų praktikoje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamu atveju ieškovui, kurio interesams atstovavo advokatai, neabejotinai buvo žinoma tiek apie nagrinėjamą bylą, tiek apie tolesnius procesinius veiksmus, kurie joje turėtų būti atlikti įstatymo nustatytais terminais. Vien ieškovo klaidingas įsitikinimas, kad klausimas dėl apeliantų paduoto prašymo peržiūrėti teismo sprendimą už akių teismo bus išspręstas kažkurią konkrečią dieną, nebuvo objektyviai pagrįstas ir negalėjo lemti pirmosios instancijos teismo išvados, jog įrodymai dėl bylinėjimosi išlaidų anksčiau negalėjo būti pateikti.

19. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo atstovui 2025 m. gegužės 9 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) buvo išsiųstas pranešimas dėl atsiliepimo į apeliantų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą pateikimo. Tame pranešime, be kita ko, buvo nurodyta, kad ieškovui nustatytas 14 dienų terminas nuo šio pranešimo įteikimo dienos atsiliepimui pateikti. Vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, šio pranešimo įteikimo diena yra 2025 m. gegužės 12 d., t. y. po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Atitinkamai, paskutinė diena atsiliepimui į pareiškimą dėl sprendimo už akių priėmimo pateikti buvo 2025 m. gegužės 26 d.

20. Ieškovas per nustatytą terminą, t. y. 2025 m. gegužės 23 d., pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė pareiškimą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Įrodymai, patvirtinantys ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jų dydį, su šiuo atsiliepimu nebuvo pateikti. Taigi, 2025 m. birželio 2 d. nutarties, kuria buvo išspręstas apeliantų pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priėmimo dieną įrodymai, susiję su bylinėjimosi išlaidomis nebuvo pateikti, atitinkamai, ir jų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas.

21. Ieškovas prašyme priimti papildomą nutartį tvirtino, kad jis tikėjosi, jog apeliantų pareiškimas bus išspręstas paskutinę CPK 288 straipsnio 2 dalyje nurodytą termino dieną, tačiau buvo išnagrinėtas anksčiau. CPK 288 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad paduotą pareiškimą teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėja ne vėliau kaip per 14 dienų nuo termino atsiliepimui pateikti pabaigos dienos. Tai reiškia, kad apeliantų prašymas turėjo ir galėjo būti išspręstas per visą 14 dienų laikotarpį, tiek ir pirmą, tiek ir bet kurią kitą, o ne konkrečiai nustatyta šio laikotarpio dieną. Ieškovui, kurio vardu procesinius dokumentus teikė advokato padėjėjas, turėjo būti žinoma, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs jokios konkrečios datos (dienos), kada teismas turi atlikti procesinį veiksmą – išnagrinėti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pažymėtina, kad neteisingas CPK 288 straipsnio 2 dalyje išdėstyto teisinio reguliavimo interpretavimas negali būti laikomas svarbia priežastimi netaikyti CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, juo labiau kad sąskaita už teisines paslaugas buvo apmokėta 2025 m. gegužės 23 d., t. y. atsiliepimo pateikimo dieną, vadinasi, ir jokių kliūčių ją pateikti kartu su šiuo atsiliepimu ar kurią nors paskesnę dieną nebuvo.

22. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo susiklosčiusios sąlygos papildomos nutarties priėmimui, nes įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikimą lėmė subjektyvus ieškovo pasirinkimas, o ne objektyviai egzistavęs negalėjimas juos pateikti anksčiau. Todėl skundžiama teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas priimti papildomą nutartį atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų nepasisakoma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 11 d. papildomą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo V. A. prašymą priimti papildomą nutartį atmesti.