- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- 2S-550-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09446-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- K. Ž.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės K. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. Ž. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. S., SIA „B2Kapital“, T. Ž. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, juo prašo panaikinti visam jos turtui taikomą areštą. Pareiškėja nurodo, jog negavo teismo dokumentų, kurių pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, taip pat jai nebuvo atsiųstas ir vykdomasis raštas. Mano, jog antstolio taikomas arešto mastas yra per didelis, antstolis neteisėtai areštavo jos transporto priemones, neteisėtai areštuoti pinigai už darbą švenčių dienomis bei naktį bei gautos pajamos už nepanaudotas atostogas. Pareiškėjos teigimu, turto arešto aktai surašyti netinkamai, o pats antstolis vykdymo veiksmus atlieka ne savo veiklos teritorijoje.
2. Antstolis A. S., išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2019 m. gruodžio 9 d. patvarkymu Nr. S1b-127693 atsisakė jį tenkinti ir skundą su vykdomosios bylos medžiaga, remdamasis CPK 510 straipsniu, persiuntė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad antstoliui nustačius, kad skolininkas savo vardu turto, iš kurio būtu galima išieškoti skolą, neturi, buvo priimtas sprendimas skolos išieškojimą nukreipti į skolininkui priklausantį turtą, esantį jungtinėje nuosavybėje. Nukreipdamas skolos išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą, esantį bendroje jungtinėje nuosavybėje, antstolis nepažeidė CPK ir CK teisės reikalavimų. Pažymi, kad antstolis nevykdo skolos išieškojimo iš pareiškėjos, antstolis vykdo skolos išieškojimą iš skolininko turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje su pareiškėja, todėl pareiškėjos skunde išdėstyti teiginiai galėtų būti reikšmingi tik tuo atveju, jeigu antstolis vykdytų išieškojimą iš pareiškėjos.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo T. Ž. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodo, jog sutinka su skunde išdėstytais pareiškėjos argumentais. Mano, jog antstolio A. S. veiksmai tiek dėl jo, tiek dėl pareiškėjos yra neteisėti, nes paskolos sutartis buvo sudaryta iki santuokos. Pateikė 2019 m. gruodžio 4 d. raštą dėl turto pasidalijimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjos K. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/19/10686 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-9123-1025/2018, išduotą 2019 m. spalio 24 d., išieškojimui iš skolininko T. Ž. išieškotojui SIA „B2Kapital“. Teismas nustatė, kad pareiškėja ir T. Ž. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), vedybų sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo. Antstolis 2019 m. lapkričio 22 d. turto arešto aktais Nr. S1d-121975, S1d-121978, S1d-121981 areštavo pinigines lėšas, priklausančias skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, esančias ir / ar patenkančias į pareiškėjos vardu atidarytą sąskaitą; skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą sutuoktinei pareiškėjai, išskaičiuojant 1/2 dalį nuo 50 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir 1/2 dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA; skolininko sutuoktinės vardu registruotas transporto priemones „Citroen Xsara Picasso“ ir „Volkswagen Golf“.
4.2. Pirmosios instancijos teismas dėl išieškojimo nukreipimo į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog skolininkas ir pareiškėja būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatymų numatytas turto teisinis režimas, todėl antstolis pagrįstai, nustatęs, kad skolininko vardu nėra registruoto turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą, priėmė sprendimą skolos išieškojimą nukreipti į skolininkui priklausantį turtą, esantį jungtinėje nuosavybėje. Pažymėjo, kad teisme nagrinėjama civilinė byla dėl pareiškėjos ir T. Ž. santuokos nutraukimo, todėl būtent teismui nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą bus sprendžiama, ar skolininko prievolė kreditoriui SIA „B2Kapital“ yra asmeninio pobūdžio, ar ne. Pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai, jog ji negavo teismo dokumentų, kurių pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, taip pat, kad jai nebuvo atsiųstas ir vykdomasis raštas, yra atmetami kaip nepagrįsti, nes vykdomasis dokumentas neturi būti siunčiamas nei pareiškėjai, nei skolininkui.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) K. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, taip pat prašo nagrinėjant atskirąjį skundą išnagrinėti skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo klausimą panaikinant areštą apeliantės turtui, su kuo sutinka ir T. Ž.. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Apeliantė dėl antstolio veiksmų teisėtumo nurodo, kad antstolio veiksmai yra neteisėti, kadangi skolos išieškojimas vykdomas pagal T. Ž. sudarytą paskolos sutartį, kuri buvo sudaryta iki santuokos sudarymo. Pažymi, kad antstolis atsisako priimti rašytinius įrodymus. Nurodo, kad antstolis nepagrįstai nukreipė išieškojimą į sutuoktinės lėšas, kadangi tai nėra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, be to, apeliantė nėra bendraskolė. Pažymi, jog nors teisme yra iškelta apeliantės ir T. Ž. santuokos nutraukimo byla, tačiau tai neturi įtakos nagrinėjamai bylai dėl antstolio veiksmų, kurią būtina išnagrinėti skubos tvarka.
5.2. Apeliantė dėl procesinių dokumentų įteikimo ir teismo šališkumo nurodo, kad pagal CPK 643 straipsnio 2 dalį skolininkas turi teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, todėl apeliantė ir T. Ž. turi teisę gauti visus su byla susijusius dokumentus, taip pat ir vykdomąjį raštą. Nurodo, kad teismas nutartyje nurodydamas, jog tam tikri apeliantės argumentai neturi reikšmės, suponuoja teismo priešiškumą apeliantės atžvilgiu, be to, teismas neišnagrinėjo visų nurodytų apeliantės straipsnių ir nepateikė išvadų. Pažymi, kad šią bylą nagrinėjusi teisėja nagrinėja ir kitą bylą, kurioje sprendžiamas apeliantės ir T. Ž. santuokos nutraukimo klausimas, todėl bylą nagrinėjanti teisėja gali turėti šališkų interesų.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Dėl antstolio veiksmų teisėtumo nurodo, kad antstolis vykdė išieškojimą iš T. Ž. gaunamo darbo užmokesčio, tačiau darbo sutartis su T. Ž. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Patikinęs duomenis antstolis nustatė, kad T. Ž. jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, todėl, nesant jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, antstolis išieškojimą nukreipė į T. Ž. dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
6.2. Dėl išieškojimo aplinkybių nurodo, kad joks išieškojimas iš apeliantės turto nėra atliekamas. Nurodo, kad išieškojimas yra nukreiptas tik į T. Ž. dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Teigia, kad visi antstolio atlikti veiksmai atitinka Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias vykdymo procesą.
Motyvuojamoji dalis
Dėl atskirojo skundo argumentų
7. Apeliantė iš esmės nurodo, kad išieškojimo pagrindas – tai paskolos sutartis, sudaryta iki apeliantės ir T. Ž. santuokos. Teigia, kad esant tokioms aplinkybėms T. Ž. skola yra asmeninė, todėl antstolio veiksmai taikant turto areštą yra neteisėti. Nurodo, kad turtas nėra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, be to, apeliantė nėra bendraskolė. Pažymi, jog nors teisme yra iškelta apeliantės ir T. Ž. santuokos nutraukimo byla, tačiau tai neturi įtakos nagrinėjamai bylai dėl antstolio veiksmų, kurią būtina išnagrinėti skubos tvarka.
8. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 7 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nutardamas atmesti apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą.
9. Nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/19/10686 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-9123-1025/2018, išduotą 2019 m. spalio 24 d., dėl 1845,59 EUR bei 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 1687,59 EUR sumos nuo 2018 m. birželio 29 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo išieškojimo iš skolininko T. Ž. išieškotojui SIA „B2Kapital“. Remiantis Gyventojų registro duomenimis, nustatyta, kad skolininkas T. Ž. ir apeliantė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Vedybų sutarčių registro duomenimis, vedybų sutartis tarp skolininko ir apeliantės sudaryta nebuvo. Kaip matyti, antstolis atliko išieškojimą iš skolininko gaunamo daro užmokesčio, tačiau, nutraukus skolininko darbo sutartį, nesant duomenų apie jokį kitą skolininko turtą, į kurį galima nukreipti išieškojimą, antstolis 2019 m. lapkričio 22 d. turto arešto aktais Nr. S1d-121975, S1d-121978, S1d-121981 areštavo pinigines lėšas, priklausančias skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, esančias ir / ar patenkančias į apeliantės vardu atidarytą sąskaitą, skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą apeliantei ir išskaičiuojant 1/2 dalį nuo 50 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir 1/2 dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA; skolininko sutuoktinės vardu registruotas transporto priemones „Citroen Xsara Picasso“ ir „Volkswagen Golf“, kurios įsigytos po santuokos sudarymo.
10. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
11. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis).
12. Pirmiausia nagrinėjamu atveju byloje ginčo nėra, kad skolininko prievolė kilo pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9123-1025/2018, kuriuo nuspręsta priteisti iš T. Ž. skolą, delspinigius, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas SIA „B2Kapital“. Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės apeliantės asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tai yra nekeliamas klausimas dėl sutuoktinės kaip bendraskolės solidariosios atsakomybės (nutarties 11 punktas). Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliantės argumentas dėl netinkamai atliekamų išieškojimo veiksmų išieškojimą nukreipiant į T. Ž. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje atmestinas kaip nepagrįstas.
13. Antra, įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.87 straipsnio 2 dalį sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje, tačiau turi būti laikomasi įstatymo nustatytos tvarkos. Pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, tačiau tokio turto nesant ar esant nepakankamai – išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį (CK 3.110 straipsnio 1 dalis, 3.112 straipsnio 1 dalis; CPK 666 straipsnio 1 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju antstolis nustatęs, kad nėra galimybės išieškoti skolos iš skolininko asmeninio turto, tai yra skolininkui neturint darbo ir kilnojamojo / nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, antstolis pagrįstai ir teisėtai 2019 m. lapkričio 22 d. turto arešto aktais Nr. S1d-121975, S1d-121978, S1d-121981 areštavo pinigines lėšas, priklausančias skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, darbo užmokesčio dalį, mokamą apeliantei, ir skolininko sutuoktinės vardu registruotas transporto priemones „Citroen Xsara Picasso“ ir „Volkswagen Golf“. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis matyti, kad antstolio procesiniai veiksmai atlikti laikantis įstatymo nuostatų ir išieškojimas į skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje buvo nukreiptas tik nesant jokio kito skolininko turto, kuriuo būtų galima atlikti išieškojimo veiksmus.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta (nutarties 9–14 punktai) daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas apeliantės pareiškimo dėl antstolio veiksmų teisėtumo klausimą, tinkamai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas (nutarties 8 punktas), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
16. Apeliantė taip pat nurodo, kad pagal CPK 643 straipsnio 2 dalį skolininkas turi teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, todėl apeliantė ir T. Ž. turėjo teisę gauti visus su byla susijusius dokumentus, taip pat ir vykdomąjį raštą. Nurodo, kad teismas nutartyje nurodydamas, jog tam tikri apeliantės argumentai neturi reikšmės, suponuoja priešiškumą apeliantės atžvilgiu, be to, teismas neišnagrinėjo visų nurodytų apeliantės straipsnių ir nepateikė išvadų. Pažymi, kad šią bylą nagrinėjusi teisėja nagrinėja ir kitą bylą, kurioje sprendžiamas apeliantės ir T. Ž. santuokos nutraukimo klausimas, todėl bylą nagrinėjanti teisėja gali turėti šališkų interesų.
17. CPK 643 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas turi teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais supažindinimas trukdo vykdyti išieškojimą. Šiuo atveju nesutiktina su apeliantės argumentais, jog skolininkui šios teisės normos pagrindu yra suteikiama teisė gauti vykdomąjį raštą, kadangi vykdomasis raštas yra dokumentas, kurio pagrindu yra vykdomas išieškojimas. Šiuo atveju taip pat nesutinkama su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta šališkai, dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė į kiekvieną apeliantės nurodytą Civilinio kodekso straipsnį. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturi būti suprantamas kaip reikalavimas atsakyti į kiekvieną argumentą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ginčui spręsti, priėmė teisėtą, motyvuotą ir pagrįstą teismo nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant nustatytoms nutarties 15 ir 17 punktuose nurodytomis aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), atskirasis skundas netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą jų priteisti neprašė, todėl suinteresuoto asmens antstolio A. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.