Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SIA „B2Kapital“ ieškinį atsakovui T. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 1565,06 Eur skolą, 122,53 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų pagrindu nurodo aplinkybes, jog 2012-11-16 atsakovas T. Ž. ir Kredito unija „Naftininkų investicijos“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. KS 0000084, kurios pagrindu paskolos davėjas Kredito unija „Naftininkų investicijos“ įsipareigojo suteikti atsakovui sutartyje nurodytomis sąlygomis 5000 Lt (1448 Eur) kreditą, o atsakovas įsipareigojo nustatytomis dalimis ir terminais grąžinti kreditą, sumokėti numatytas palūkanas ir t.t. Atsakovas turėjo grąžinti paskolą iki 2017-11-15 ir mokėti sutartyje nustatytas 18 procentų palūkanas pagal prie paskolos sutarties pasirašytą grafiką, tačiau prievolės tinkamai nevykdė. 2017-05-24 BKU „Naftininkų investicijos“ ir SIA „B2Kapital“ (toliau – ieškovė) sudarė Reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovei perėjo visos reikalavimo teisės į atsakovo skolą pagal sutartį. Atsakovas ieškovei yra skolingas 1565,06 Eur skolos bei 122,53 Eur delspinigių.

Į teismo posėdį šalys neatvyko, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės.

2012-11-16 tarp atsakovo T. Ž. ir kredito unijos „Naftininkų investicijos“ sudaryta paskolos sutartis Nr. KS0000084, kurios pagrindu kredito unija suteikė atsakovui 5000 Lt (1448 Eur) paskolą iki 2017-11-15, nurodant metinę palūkanų normą 18 procentų, delspinigių dydį 0,5 procento, o atsakovas įsipareigojo kreditą ir palūkanas mokėti pagal pateiktą grafiką (kas mėnesį 15 dieną sumokant 126,97 Lt (36,77 Eur).

Bankroto administratorius UAB „Insolvensa“ 2014-09-10 skolininkui pranešė, jog 2014-05-23 iškelta bankroto byla kredito unijai „Naftininkų investicijos“ ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Insolvensa“ bei pareikalavo iki 2014-10-09 sumokėti iš viso 685,64 Lt (198,57 Eur) skolą pagal paskolos sutartį Nr. KS0000084 į nurodytas sąskaitas.

2014-10-16 skolininkas T. Ž. prašymu kreipėsi į UAB „Insolvensa“ leisti skolą 761,82 Lt (220,63 Eur) ir 290,76 Lt (84,20 Eur) palūkanas mokėti išsimokėtinai, kas mėnesį sumokant bankroto administratoriui po 50 Lt (14,48 Eur) bei jam nebeskaičiuoti delspinigių. 2014-10-22 skolininkas T. Ž. prašymais kreipėsi į UAB „Insolvensa“ peržiūrėti jo paskolos sutartį, perskaičiuoti skolas, nebeskaičiuoti palūkanas bei delspinigių, nes kredito unija bankrutuoja.

Iš atsakovo T. Ž. AB Swedbank išrašo nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2014-10-01 atsakovas įmokėjo pagal paskolos sutartį kredito unijai „Naftininkų investicijos“ 2161,30 Lt (625,96 Eur).

Bankroto administratorius UAB „Insolvensa“ 2017-03-09 skolininkui pranešė, jog skolingas 4992,98 Eur (paskola 1565,06 Eur ir 3427,92 Eur delspinigių); nurodė, jog laikotarpiu nuo 2014-09-04 iki 2016-01-07 skolininkas buvo raginamas eilę kartų sumokėti įsiskolinimus, tačiau į juos skolininkas nereagavo, todėl nutraukia paskolos sutartį vienašališkai nuo 2017-03-20.

2017-05-24 buvo sudaryta reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu bankroto administratorius UAB „Insolvensa“ perleido ieškovei reikalavimo teises pagal paskolos sutartis į atsakovą (2.1 punktas). Teismui pateiktas reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties priedo Nr. 1 išrašas iš kurio matyti, jog 2012-11-16 vartojimo paskolos sutartis sudaryta su T. Ž. nutraukta 2017-11-16: 2016-09-30 paskolos likutį sudarė 1527,61 Eur ir 4,13 Eur palūkanų, 2357,42 Eur delspinigių (skaičiuoti 0,5 procento), iš viso skola 3889,16 Eur; skolininko įmokėta -625,96 Eur, skolininkas paskutinį kartą sumokėjo 2014-04-15; 2017-05-10 paskolos likutį sudarė 1159,06 Eur ir 406,00 Eur palūkanų, 3685,33 Eur delspinigių (skaičiuoti 0,5 procento), iš viso skola be delspinigių 1565,06 Eur, o su delspinigiais bendra skola 5250,39 Eur; delspinigiai perskaičiuoti 0,05 procento ir sudaro 122,53 Eur, bendra skola be delspinigių 1565,06 Eur (1159,06 Eur paskolos likutis ir 406,00 Eur palūkanų).

Teismui pateikti ieškovės ir atsakovo elektroniniai susirašinėjimai laikotarpiu 2018-02-16 iki 2018-04-11, kuriuose atsakovas informuojamas apie reikalavimo perleidimą, įsiskolinimų skaičiavimą ir jo pareigą sumokėti skolą bei atsakovo pretenzijos ieškovei.

Lietuvos Respublikos CK 6.870 straipsnis numato, jog paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.873 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu (Lietuvos Respublikos CK 6.886 str.).

Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad tarp pirminio kreditoriaus kredito unijos „Naftininkų investicijos“ ir atsakovo T. Ž. buvo sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis, kurios pagrindu pirminis kreditorius atsakovui suteikė sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o atsakovas įsipareigojo paskolos davėjui gautą sumą grąžinti sutartyje numatytais terminais bei tvarka (Lietuvos Respublikos CK 6.881 str., 6.886 str.). Taigi tarp šalių susiklostė sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai.

Prievolės, kylančios iš sutarties (Lietuvos Respublikos CK 6.2. str.), turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.38 str., 6.200 str.), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (Lietuvos Respublikos CK 6.59 str.), o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Respublikos CK 6.205 str.). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos CK 6.200 str. 1 d., 6.205 str.).

Bylos duomenys patvirtina, jog priminis kreditorius suteikė atsakovui 1448,00 Eur kreditą, atsakovas privalėjo grąžinti kreditą – 1448,00 Eur ir sumokėti sulygtas palūkanas 2618,02 Eur iki 2017-11-15 pagal grafiką, mokant kas mėnesio 15 dieną po 126,97 Lt (36,77 Eur). Iš atsakovo pateikto AB Swedbank sąskaitos išrašą matyti, jog atsakovas mokėjo įmokas reguliariai iki 2014-04-15. Atsakovas atsiliepime patvirtino, kad įmokas mokėjo iki šios datos, o likusių įmokų nebemokėjo, nes pirminis kreditorius kredito unija „Naftininkų investicijos“ bankrutavo ir jis nežinojo, kur nukreipti mokamas įmokas. Nagrinėjamu atveju, nėra jokių rašytinių įrodymų, jog atsakovas kreipėsi į pirminį kreditorių siekdamas išsiaiškinti, kur turi būti mokamos jo likusios įmokos. Iš byloje esančių duomenų, matyti, jog paskirtasis bankrutuojančios kredito unijos „Naftininkų investicijos“ bankroto administratorius UAB „Insolventa“ 2014-09-10 atsakovui pranešė, jog 2014-05-23 iškelta bankroto byla kredito unijai „Naftininkų investicijos“ ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Insolvensa“ bei pareikalavo iki 2014-10-09 sumokėti iš viso 685,64 Lt (198,57 Eur) skolą pagal paskolos sutartį Nr. KS0000084 į nurodytas sąskaitas. Pažymėtina, jog atsakovas žiodamas, jog yra skolingas pirminiam kreditoriui iki 2014-09-10 jokių veiksmų nesiėmė sumokėti jam priklausiusias įmokas, be to, gavęs iš bankroto administratoriaus pranešimą dėl įsiskolinimo, jis nesumokėjo nė dalies įsiskolinimo į nurodytas sąskaitas, kas rodo, jog atsakovas nesistengė vykdyti prisiimtų įsipareigojimų tinkamai ir laiku. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nustatytu terminu nevykdė, taip pažeidė prievolę, atsiradusią jam tarp šalių sudarytos paskolos sutarties pagrindu. Atsakovas teismui pateikė 2014-10-16 ir 2014-10-22 prašymus, kuriais prašė bankroto administratorių leisti jam įsiskolinimą mokėti dalimis, neskaičiuoti delspinigių bei palūkanų. Atkreiptinas dėmesys, jog minimi prašymai yra nepasirašyti, nei pateikti įrodymai, jog jie bankroto administratoriui buvo išsiųsti ir įteikti. 2017-03-09 bankroto administratorius pranešime dėl paskolos sutarties nutraukimo ir paskolos grąžinimo nurodė, jog atsakovas nereaguoja į raginimus sumokėti įsiskolinimą ir piktybiškai vengia mokėti įsiskolinimą, todėl 2017-03-20 paskolos sutartis laikoma nutraukta atsakovui nesumokėjus įsiskolinimo iki 2017-03-19, todėl teismui kyla pagrįstos abejonės dėl atsakovo teiginių, jog jis bendradarbiavo su bankroto administratoriumi dėl paskolos dalinio mokėjimo. Antra vertus, atsakovas kaip minėta nesumokėjo jokios dalies įsiskolinimo, kas taip pat rodo, jog jis neketino vykdyti paskolos sutarties, o piktybiškai ją pažeidinėjo. Ta aplinkybė, jog atsakovo pirminiam kreditoriui buvo iškelta bankroto byla, nesudarė pagrindo atsakovui nevykdyti sutarties ir jo neatleido nuo prievolių vykdymo. Pirminio kreditoriaus atstovas bankroto administratorius ragino atsakovą mokėti skolą. Pažymėtina, jog draudžiama atsisakyti vienašališkai vykdyti sutartį.

Palūkanas pagal prievoles numato įstatymai arba šalių susitarimai (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 1 d.). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (Lietuvos Respublikos CK 6.261 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Respublikos CK 6.872 str.). Pagal tarp šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.2, 3.3 punktus paskolos gavėjas įsipareigojo mokėti palūkanas, 4.7. punkte numatyta, jog jeigu visas paskolos grąžinimo terminas suėjęs, nuo negrąžintos sumos paskolos davėjas toliau skaičiuoja paskolos sutartyje numatyto dydžio palūkanas iki pilno atsiskaitymo su paskolos davėju. Paskolos sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti paskolos davėjui 18 procentų dydžio palūkanas. Taigi atsakovas privalėjo mokėti sutartines palūkanas paskolos davėjui už visą naudojimosi paskola laiką nuo paskolos išmokėjimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos. Pagal teismui pateiktus duomenis matyti, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2012-12-15 iki 2014-04-15 mokėjo paskolos davėjui palūkanas. Duomenų, jog atsakovas už naudojimąsi paskolos suma būtų sumokėjęs paskolos gražinimo grafike numatytas likusias palūkanas, nėra.

Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos CK 6.256 str.). Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 4.7. punkte numatyta, jog jeigu visas paskolos grąžinimo terminas suėjęs, nuo negrąžintos sumos paskolos davėjas toliau skaičiuoja paskolos sutartyje numatyto dydžio delspinigius iki pilno atsiskaitymo su paskolos davėju. Sutarties specialioje dalyje 3.1.1. punkte numatyta 0,5 proc. dydžio delspinigiai. Bylos duomenimis pirminis kreditorius paskaičiavo 3685,33 Eur delspinigių.

Įvertinus byloje esančius duomenis, akivaizdu, jog atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų nustatytais terminais ir tokiais veiksmais pažeidė sutartinius įsipareigojimus, jis vienašališkai atsisakė vykdyti prievoles, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė prievoles pagal 2012-11-16 paskolos sutartį, nes praleido prievolės įvykdymo terminą ir negrąžino pirminiam kreditoriui 1565,06 Eur paskolos ir 406,00 Eur palūkanų pagal mokėjimo grafiką bei nesumokėjo delspinigių (Lietuvos Respublikos CK 6.59 str., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.205 str.).

Atsakovas ydingai aiškina sutarties nuostatas bei deklaratyviai nurodo, kad įsiskolinimų suma tariamai yra neprotingai didelė, palūkanos papildomai iš viso neturi būti priteisiamos ir skaičiuojamos, nes pradinis kreditorius bankrutavęs. CK 6.156 straipsnio l dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Nuo sutarties sudarymo momento sutartis jos šalims įgyja įstatymo galią - sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu.

Atsakovas, kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir sudarydamas bei pasirašydamas paskolos sutartį, turėjo apsvarstyti ir įvertinti galimas tokių veiksmų pasekmes. Atsakovas turėjo (galėjo) įvertinti kredito sutarties nuostatas, įvertinęs savo finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jų pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad sudarydamas sutartį neturėjo realios galimybės derėtis dėl kreditavimo sąlygų. Be to, atsakovas abejodamas dėl ketinamų atlikti veiksmų teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, būdamas sąžiningas, protingas, apdairus, turėjo pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokių veiksmų atlikimo.

Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (Lietuvos Respublikos CK 6.101 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CK 6.109 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Įmonių bankroto įstatyme numatyta, jog bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius turi teisę parduoti bankrutuojančios įmonės skolinius įsipareigojimus.

2017-05-24 buvo sudaryta reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu pirminio kreditoriaus bankroto administratorius UAB „Insolvensa“ perleido ieškovei reikalavimo teises pagal paskolos sutartį į atsakovą (reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 punktas). Paskolos sutarties Nr. KS0000084, 4.9 punkte aiškiai nurodyta, jog paskolos davėjas turi teisę bet kuriuo metu perleisti ir/ ar parduoti skolinį reikalavimą tretiesiems asmenims be paskolos gavėjo sutikimo, pasirašydamas sutartį šios sąlygos atsakovas neginčijo, o su ja sutiko. Taigi 2017-05-24 bankrutuojančios kredito unijos „Naftininkų investicijos“ bankroto administratorius UAB „Insolvensa“ atsakovo skolos reikalavimo teisę perleido naujajam kreditoriui SIA „B2Kapital“ – ieškovei. Ieškovė pateikė įrodymus, kuriuose atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą. Ieškovė nurodė, jog atsakovui 2018-02-16 siuntė registruotą laišką, bet skolininkas (atsakovas) jo neatsiėmė, po to, susisiekus su skolininku, jis nurodė savo elektroninį paštą, ir visa informacija jam buvo nusiųsta elektroniniu paštu; laiško gavimą patvirtina jo atsakymas į elektroninį laišką. Atsakovas tvirtina, jog negavo reikalavimo teisių perleidimo sutarties, tačiau reikalavimo teisės perleidimo sutarties neįteikimas, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą nežinojo. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog jis 2017-07-12 gavo ieškovės reikalavimą dėl skolos mokėjimo, ieškovė ragino mokėti skolą. Atsakovo papildomai pateikti rašytiniai paaiškinimai taip pat patvirtina, jog atsakovui buvo žinoma apie skolą nes gavo raginimus iš ieškovės. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, jog skolininkas (atsakovas) nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovės įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka buvo išsiųstas atsakovui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, jog skolininkas (atsakovas) buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą.

Atsakovas nurodo, jog sutartiniai delspinigiai yra labai dideli. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymuose ar sutartyje gali būti nustatyta kaltosios šalies pareiga sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Iš teismui pateiktos paskolos sutarties turinio matyti, jog 3.1.1. punkte nustatyta 0,5 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad tokio dydžio netesybos visuomet laikytinos aiškiai per didelėmis Lietuvos Respublikos CK 6.73 ir 6.258 straipsnio prasme. Kaip matyti ieškovė atsižvelgė į teismų praktiką bei atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas, kurios numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Įstatymo 11 str. 8 d.) šalių sutartą delspinigių dydį sumažino iki 0,05 procento, laikant, kad tokio dydžio delspinigiai pakankamai kompensuos nukentėjusiai šaliai dėl laiku neįvykdytos sutartinės prievolės patirtus nuostolius, todėl pradinio kreditoriaus paskaičiuotus reikalavimo perleidimo dienai 0,5 procentų dydžio delspinigius (3685,33 Eur) sumažino, paskaičiuojant 0,05 procentų dydžio delspinigius už 180 dienų – 122,53 Eur. Teismo vertinimu ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma 122,53 Eur yra pagrįsta, protinga, atitinka teismų formuojamą praktiką ir nepažeidžia atsakovo teisių ir interesų (Lietuvos Respublikos CK 6.71 str., 6.256 str. 2 d., 6.258 str., LR Vartojimo kredito įstatymo 11 str.8 d.).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs piniginę prievolę ieškovei, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 1565,06 Eur skolos, 122,53 Eur delspinigių, iš viso 1687,59 Eur įsiskolinimą iš atsakovo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.71 str., 6.256 str. 2 d., 6.258 str., 6.873 str., Lietuvos Respublikos CPK 178 str.).

Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimiems nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui.

Įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis išdėstytu teisiniu procesinių palūkanų reguliavimu, teismas iš atsakovo ieškovei priteisia 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1687,59 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-06-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Nustatyta, kad ieškovė už ieškinį paduotą elektroninių ryšių priemonėmis sumokėjo 38,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, todėl tenkinus ieškinį ieškovei iš atsakovo priteistina 38,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais,, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo T. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Švyturio (duomenys neskelbtini), 1565,06 Eur skolos, 122,53 Eur delspinigių, iš viso 1687,59 Eur įsiskolinimą, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo 2018-06-29 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 38,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis) ieškovei SIA „B2Kapital“, SIA „B2Kapital“, įmonės kodas 40103645131, Skanstes iela 50, Ryga, Latvija, LV1013, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AB.

Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.