- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-18
- Bylos Nr.
- e2A-1025-826/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01048-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- T. Ž.
- Ieškovas
- SIA „B2Kapital“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Aušros Maškevičienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9123-1025/2018 pagal ieškovės SIA „B2Kapital“ ieškinį atsakovui T. Ž. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1 565,06 Eur skolą, 122,53 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad atsakovas T. Ž. ir kredito unija „Naftininkų investicijos“ 2012 m. lapkričio 16 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. KS 0000084, pagal kurią kredito unija „Naftininkų investicijos“ suteikė atsakovui sutartyje nurodytomis sąlygomis 5 000,00 Lt (1 448,00 Eur) kreditą, o atsakovas įsipareigojo iki 2017 m. lapkričio 15 d. grąžinti kreditą ir mokėti sutartyje nustatytas 18 procentų palūkanas pagal prie paskolos sutarties pasirašytą grafiką. Atsakovas savo prisiimtos prievolės tinkamai neįvykdė. BKU „Naftininkų investicijos“ ir SIA „B2Kapital“ 2017 m. gegužės 24 d. sudarė Reikalavimo teisių pirkimo– pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovei perėjo visos reikalavimo teisės į atsakovo skolą pagal sutartį. Atsakovui buvo siunčiami registruoti laiškai, siunčiami elektroniniai laiškai, skambinta telefonu, norint jį informuoti apie naują kreditorių ir mokėtiną 1 565,06 Eur skolą Taip pat kredito sutartyje buvo numatyti delspinigiai, todėl atsakovas skolingas 122,53 Eur delspinigių (už 180 dienų iki ieškinio pateikimo, 0,05 proc. dydžio).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismo motyvai:
2.1. Tarp pirminės kreditorės kredito unijos „Naftininkų investicijos“ ir atsakovo susidarė sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu. Atsakovas iki 2017 m. lapkričio 15 d. turėjo grąžinti 1 448,00 Eur skolos ir 2 618,02 Eur palūkanų, mokant kas mėnesio 15 dieną po 126,97 Lt (36,77 Eur). Sudarydamas sutartį atsakovas turėjo galimybę derėtis dėl sutarties sąlygų, konsultuotis su teisininkais. Atsakovas atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad skolą mokėjo iki 2014 m. balandžio 15 d. Aplinkybė, jog atsakovo pirminiam kreditoriui buvo iškelta bankroto byla, nesudaro pagrindo atsakovui nevykdyti sutarties ir jį atleisti nuo prievolių vykdymo. Bankroto administratorė UAB „Insolventa“ 2014 m. rugsėjo 10 d. atsakovui pranešė, jog kredito unijai „Naftininkų investicijos“ 2014 m. gegužės 23 d. iškelta bankroto byla, ir pareikalavo iki 2014 m. spalio 9 d. sumokėti 685,64 Lt (198,57 Eur) skolą pagal paskolos sutartį Nr. KS0000084 į nurodytas sąskaitas. Atsakovas iki šio termino skolinių įsipareigojimų neįvykdė. Atsakovas neįrodė, kad kreipėsi į bankroto administratorių su prašymais mokėti skolą dalimis, neskaičiuoti delspinigių ir palūkanų. Bankroto administratorius 2017 m. kovo 9 d. rašte informavo atsakovą, jog paskolos sutartis nuo 2017 m. kovo 20 d. laikoma nutraukta.
2.2. Nustatyta, kad 2017 m. gegužės 24 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pirminė kreditorė bankrutavusi kredito unija „Naftininkų investicijos“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Insolvensa“, perleido ieškovei reikalavimo teises pagal paskolos sutartį. Ši procesinė teisė buvo numatyta vartojimo paskolos sutarties 4.9 p. Ieškovė pateikė duomenis, kad atsakovą apie teisių perleidimą informavo tinkamai. Ieškovei reikalavimo teisė perleista į atsakovo 1 159,06 Eur skolą, 406,00 Eur palūkanų, 3 685,33 Eur delspinigių.
2.3. Pagal Vartojimo sutarties bendrųjų sąlygų 1.2, 3.3 punktus atsakovas privalėjo mokėti sutartines 18 procentų dydžio palūkanas paskolos davėjui už visą naudojimąsi paskola laiką nuo paskolos išmokėjimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos. Atsakovas laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 15 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. mokėjo paskolos davėjui palūkanas, o likusių palūkanų pagal grafiką nesumokėjo. Atsakovas šių aplinkybių neginčija.
2.4. Pagal Vartojimo sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 punktą, specialiosios dalies 3.1.1 punktą atsakovas įsipareigojo mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos iki visiško atsiskaitymo su paskolos davėju. Pirminis kreditorius apskaičiavo 3 685,33 Eur delspinigių. Ieškovė, atsižvelgusi į teismų praktiką, delspinigių dydį sumažino iki 0,05 procento ir apskaičiavo juos už 180 dienų – 122,53 Eur. Ši suma yra pagrįsta, protinga, atitinka teismų formuojamą praktiką ir nepažeidžia atsakovo teisių ir interesų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Atsakovas T. Ž. (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą išnagrinėti iš esmės – ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį. Buvo neatsižvelgta į aplinkybę, jog pradinė kreditorė buvo bankrutavusi, tad jos sutartys negaliojančios. Jis nepasirašė reikalavimo perleidimo sutarties, tad ji yra negaliojanti. Vartojimo sutartyje numatyta pradinės kreditorės teisė perleisti jo skolą kitam kreditoriui vertinama kaip nesąžininga sąlyga, nes jis dėl jos nesitarė. Negavo jokių sutarčių, tik raginimus sumokėti skolą. Realiai šią dieną jo skola yra apie 111,04 Eur (1 448,10 – 625,96 –palūkanos, pajus). Po bankroto bylos iškėlimo palūkanos ir delspinigiai neskaičiuojami. Jis negali įrodyti, kad pradiniai kreditorei siuntė prašymus dėl skolos išdėstymo, nes pas jį liko tik kopijos, o originalai buvo išsiųsti.
Atsiliepimas
4. Ieškovė SIA „B2Kapital“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad negalėjo būti sudaryta kreditinio perleidimo sutartis be atsakovo atskiro raštiško sutikimo. Tokia teisė numatyta įstatyme ir šalių sudarytoje vartojimo sutartyje. Atsakovui buvo siunčiami registruoti laiškai, elektroniniai laiškai, skambinama telefonu. Toks atsakovo informavimo būdas atitinka kasacinio teismo praktiką ir laikomas tinkamu informavimu. Atsakovas pagal sutartį iki 2017 m. lapkričio 15 d. turėjo grąžinti 7 618,02 Lt (5 000,00 Lt skolos ir 2 618,02 Lt palūkanų). iki paskutinės atsakovo mokėtos įmokos 2014 m. balandžio mėn. buvo sumokėta 2 161,30 Lt – 625,96 Eur. Atsakovas šių mokėjimų neginčija. Šalys sutartimi susitarė dėl palūkanų, delspinigių. Ši skola nesumokėta. Vien ta aplinkybė, jog atsakovo pirminiam kreditoriui buvo iškelta bankroto byla, nesudaro pagrindo nevykdyti sutarties ir atleisti atsakovą nuo prievolių vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl naujų įrodymų
7. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius duomenis, t. y. teismo sprendimą, paskolos sutartį, priešieškinį, bankroto administratoriaus pranešimus Nr. BKU-65, Nr. BKU-372, Nr. BKU17/29, 2014 m. spalio 16 d. prašymą, 2014 m. spalio 22 d. pretenziją ir prašymą, išrašą iš banko duomenų už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. Apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus atsisako priimti, nenustatęs CPK 314 straipsnyje nustatytų sąlygų. Susipažinus su civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad šie dokumentai buvo pateikti civilinėje byloje ir nagrinėjami priimant skundžiamą sprendimą, tad pagrindo juos priimti nėra. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priešieškinį laikė atsiliepimu į ieškovės ieškinį.
8. Atsakovas apeliaciniame skunde pateikė naujus reikalavimus, t. y. priteisti iš ieškovės jam 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, ir kiti atvejai). Atsižvelgus į šią proceso teisės normą, šis apelianto reikalavimas nenagrinėtinas.
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Faktinės bylos aplinkybės
10. Nustatyta, kad atsakovas T. Ž. ir kredito unija „Naftininkų investicijos“ 2012 m. lapkričio 16 d. sudarė paskolos sutartį Nr. KS0000084, pagal kurią kredito unija suteikė atsakovui 5 000,00 Lt (1 448,00 Eur) paskolą iki 2017 m. lapkričio 15 d., nurodydama metinę palūkanų normą 18 procentų, delspinigių dydį 0,5 procento, o atsakovas įsipareigojo kreditą ir palūkanas mokėti pagal pateiktą grafiką (kas mėnesį 15 dieną sumokėti po 126,97 Lt (36,77 Eur)). Kredito unijai „Naftininkų investicijos“ 2014 m. gegužės 23 d. iškelta bankroto byla ir bankroto administratore paskirta UAB „Insolvensa“. Bankroto administratorė UAB „Insolvensa“ 2017 m. gegužės 24 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi perleido ieškovei SIA „B2Kapital“ reikalavimo teises pagal paskolos sutartis į atsakovą. Ginčo nėra, kad ši skola nesumokėta iki šiol (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
11. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė jai iš atsakovo 1 565,06 Eur skolą, 122,53 Eur delspinigių. Savo sprendimą motyvavo tuo, kad skola atsirado 2012 m. lapkričio 16 d. sudarytos vartojimo paskolos pagrindu su pradine kreditore kredito unija „Naftininkų investicijos“. Jai bankrutavus, bankroto administratorė visas reikalavimo teises pagal šią sutartį perleido ieškovei. Sutarties nuostatos perleisti sutartį leido. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog jis nedavė sutikimo perleisti reikalavimo teises pagal sudarytą vartojimo paskolą, be to, skolos suma per didelė, nes bankrutavus pradinei kreditorei neturėjo būti skaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies ir 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
13. Pažymėtina, kad vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, jog vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas nuolat laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
14. Nagrinėjamu atveju atsakovas T. Ž. ir kredito unija „Naftininkų investicijos“ 2012 m. lapkričio 16 d. sudarė paskolos sutartį Nr. KS0000084, pagal kurią kredito unija suteikė atsakovui 5 000,00 Lt (1 448,00 Eur) paskolą iki 2017 m. lapkričio 15 d., nurodydama metinę palūkanų normą 18 procentų, delspinigių dydį 0,5 procento, o atsakovas įsipareigojo kreditą ir palūkanas mokėti pagal pateiktą grafiką (kas mėnesį 15 dieną sumokėti po 126,97 Lt (36,77 Eur)). Atsakovas sudarytos sutarties ir jos sąlygų teisme neginčijo (CPK 187 straipsnio 1 dalis).
15. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, apeliaciniame skunde nurodė, kad pagal sudarytą vartojimo paskolą pinigus mokėjo tik iki 2014 m. balandžio 15 d., o kredito unijai „Naftininkų investicijos“ bankrutavus nežinojo, kur nukreipti mokamas įmokas. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).
16. Iš bylos duomenų matyti, jog kredito unija „Naftininkų investicijos“ 2014 m. gegužės 23 d. iškelta bankroto byla ir bankroto administratore paskirta UAB „Insolvensa“. Bankroto bylos iškėlimas neturi įtakos skolininko pareigų vykdymui pagal teisėtai sudarytą ir galiojančią sutartį, šiuo atveju pagal 2012 m. lapkričio 16 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. KS0000084. Bankroto administratorė UAB „Insolvensa“ 2014 m. rugsėjo 10 d. skolininkui pranešė apie įmonei iškeltą bankroto bylą ir nurodė iki 2014 m. spalio 9 d. sumokėti iš viso 685,64 Lt (198,57 Eur) skolą pagal paskolos sutartį Nr. KS0000084 į nurodytas sąskaitas. 2017 m. kovo 9 d. skolininkui vėl buvo siųstas pranešimas ir informuojama, jog jis skolingas 4 992,98 Eur (paskola 1 565,06 Eur ir 3 427,92 Eur delspinigių). Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų paskolos sutartis vienašališkai buvo nutraukta 2017 m. kovo 20 d. Atsakovas sutarties nutraukimo neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantas įrodinėjo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas, tačiau pats nurodė, jog bankroto administratorės reikalavimus, įspėjimą, pranešimą apie sutarties nutraukimą jis turėjo, siuntė bankroto administratorei prašymus dėl skolos mokėjimo išdėstymo. Remiantis šiais duomenimis laikytina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie pradinei kreditorei iškeltą bankrotą, sąskaitą, kur reikia sumokėti likusią skolą pagal paskolos sutartį Nr. KS0000084. Nevykdant sutartinių įsipareigojimų, atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę.
17. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė neturi teisės į skolos priteisimą pagal 2012 m. lapkričio 16 d. paskolos sutartį Nr. KS0000084, nes jis raštiško sutikimo perleisti reikalavimo teises į jo skolą nedavė. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.
18. Kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą reglamentuoja CK 6.101 straipsnis, t. y. kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (1 dalis).
19. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu skelbimu CK 1.65 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 6.109 straipsnio 2 dalis).
20. Šiuo atveju bankroto administratorė UAB „Insolvensa“ 2017 m. gegužės 24 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi perleido ieškovei SIA „B2Kapital“ reikalavimo teises pagal paskolos sutartį į atsakovą. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Atsakovas šios sutarties įstatymo nustatyta tvarka neginčijo (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutarties Nr. KS0000084, 4.9 punkte numatyta paskolos davėjo teisė bet kuriuo metu perleisti ir / ar parduoti skolinį reikalavimą tretiesiems asmenims be paskolos gavėjo sutikimo. Apeliantas neįrodė, kad pradinė kreditorė būtų negalėjusi sudaryti reikalavimo perleidimo sutarties (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog 2017 m. gegužės 24 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis nepažeidė nei įstatymų numatyto reglamentavimo, nei sudarytų sutarčių nuostatų.
21. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad 2018 m. vasario 16 d. siuntė registruotą laišką atsakovui, bet jis jo neatsiėmė. Vėliau pagal paties atsakovo nurodytą jo elektroninio pašto adresą ieškovė 2018 m. vasario 16 d., 2018 m. balandžio 11 d. siuntė elektroninius laiškus. Atsakovas šių aplinkybių neginčija (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė tinkamai informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą.
22. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybės sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad ieškovė, reikalavimo teisės perleidimo sutartimis perėmusi kredito unijos „Naftininkų investicijos“ reikalavimo teises į kredito gavėją (atsakovą) pagal kredito sutartį, tapo naująja kreditore (CK 6.101 straipsnio 1 dalis).
23. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė iš jo priteistinos skolos dydį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
24. Iš atsakovo T. Ž. AB „Swedbank“ išrašo nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. atsakovas sumokėjo kredito unijai „Naftininkų investicijos“ pagal paskolos sutartį 2 161,30 Lt (625,96 Eur). Apeliantas pats pripažino, kad po 2014 m. spalio 1 d. kreditorei skolos, palūkanų nemokėjo (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad pradinei kreditorei iškelta bankroto byla, neturi įtakos palūkanų ir delspinigių skaičiavimui. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 punkto 3 papunktį po įmonei bankroto bylos iškėlimo nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pagal 2012 m. lapkričio 16 d. paskolos sutarties Nr. KS0000084 3.1.1 p., 4.7 p. atsakovui turėjo būti skaičiuojami delspinigiai ir palūkanos. Iš teismui pateikto reikalavimo teisių pirkimo pardavimo sutarties priedo Nr. 1 išrašo matyti, jog ieškovei reikalavimo teisė perleista į atsakovo 1 159,06 Eur skolą, 406,00 Eur palūkanas, 3 685,33 Eur delspinigius. Duomenų, kad šios sumos apskaičiuotos neteisingai, teismui nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovė, atsižvelgusi į teismų praktiką, prašomą priteisti delspinigių sumą sumažino iki 122,53 Eur. Ši suma yra pagrįsta, protinga, atitinka teismų formuojamą praktiką ir nepažeidžia atsakovo teisių ir interesų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas byloje, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias skolos priteisimą iš kreditoriaus, kuriam perleista reikalavimo teisė į skolininką, proceso teisės normas (CPK 185 straipsnis), todėl teismo sprendimą keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.
27. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
28. Ieškovė pateikė duomenis, kad jos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 120,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą. Šios išlaidos pagrįstos, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl prašymas tenkintinas, iš atsakovo priteistina 120,00 Eur ieškovės išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei SIA „B2Kapital“ iš atsakovo T. Ž. 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų nulį centų) bylinėjimosi išlaidų.