- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-05
- Bylos Nr.
- eII-1447-865/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01719-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kategorijos
- 17.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovui E. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės 2024 m. spalio 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Faktinės aplinkybės
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės J. D.-S. 2024 m. spalio 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) D. V. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to, kad jis, 2024 m. rugpjūčio 5 d., 17.11 val., (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)“, nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 33 km/val. važiuodamas 83 km/val. greičiu įvertinus paklaidą.
Motyvuojamoji dalis
Šiais savo veiksmais Pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 127 punkte numatytą reikalavimą.
Minėtu procesiniu sprendimu Pareiškėjui buvo paskirta 160,00 Eur dydžio bauda.
II. Skundo argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai išsamiam bei objektyviam tyrimui atlikti.
Pateiktame skunde nurodoma, kad Nutarimas priimtas pažeidžiant administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojančias teisės normas, formaliai ir paviršutiniškai išnagrinėjus ir įvertinus esmines eismo įvykio aplinkybes bei priežastis, nesiekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, grubiai pažeidus ANK 566 straipsnyje ir ANK 567 straipsnyje įtvirtintų materialiųjų teisės normų reikalavimus, taip pažeidus rungtyniškumo ir nekaltumo prezumpcijos principus procese, perkėlus įrodinėjimo naštą Pareiškėjui, o taip pat pažeidus teisėtumo principą, reglamentuojantį bylą nagrinėjančių pareigūnų kompetenciją. Taip mano dėl šių žemiau nurodytų aplinkybių.
Priimtame Nutarime nuspręsta, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d., apie 17.00 val., Pareiškėjas vairavo jam priklausantį automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir viršijo leistiną 50 km/val. greitį 33 km/val. važiuodamas 83 km/val. greičiu, kaip nurodė – (duomenys neskelbtini) gatve į (duomenys neskelbtini). Nors Pareiškėjas niekada 2024 m. rugpjūčio 5 d. nevažiavo nei „Volvo V70“, nei kitu automobiliu į (duomenys neskelbtini), kadangi ten negyvena, nedirba ir neturi jokių giminių ar draugų, o tyrimą atliekančiai policijos institucijai buvo nurodęs, kad automobilį laikinai buvo perdavęs (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui A. I. Savo Nutarime bylą nagrinėjęs pareigūnas nusprendė, kad jo nuotrauka panaši į tuo metu automobilį vairavusio asmens nuotrauką, todėl yra kaltas ir jam paskyrė 160,00 Eur baudą. Toks Nutarimas yra nepagrįstas ir grindžiamas išimtinai subjektyvia bylą nagrinėjusio pareigūno nuomone, kad jis panašus į 2024 m. rugpjūčio 5 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavusį vairuotoją. Ši subjektyvi nuomonė buvo prilyginta nekvestionuojamam „prima facie“ įrodymui. Kaip jau minėjo, 2024 m. rugpjūčio 5 d., (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis nevažiavo ir negalėjo važiuoti, kadangi šios mašinos – „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėjo ir negalėjo turėti, nes buvo perdavęs kitam asmeniui. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant šią bylą institucijos pareigūnai jau buvo padarę procesinius pažeidimus, kuriuos jiems nurodė ir kuriuos jie turėjo pašalinti. Kas rodo, kad tyrimas buvo neišsamus ir nešališkas, o formalus ir skubotas, objektyviai nesiaiškinat visų reikšmingų bylos aplinkybių.
Pateiktame skunde dėl teisinio reglamentavimo nurodoma, kad ANK 566 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylą nagrinėjantys institucijos pareigūnai, tirdami administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo „non reformatio in peius“ principais. ANK 567 straipsnyje numatytas imperatyvus reikalavimas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantiems pareigūnams, atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos veikos aplinkybės. ANK 566 ir ANK 567 straipsnių nuostatos numato imperatyvią pareigą medžiagą nagrinėjančioms institucijoms „visapusiškai, objektyviai ištirti veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.“ Administracinio nusižengimo byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, institucijos priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Šiuo atveju visas pareigūnų tyrimas pasireiškė subjektyviu palyginimu ir nutarimo surašymu, daugiau jokių procesinių veiksmų neatliko ir kilusių prieštaravimų nepašalino.
Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės jiems pašalinti – aiškinami patraukto administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N3-955/2007). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančios administracinėn atsakomybėn trauktino asmens kaltę padarius pažeidimą. Administracinių teisės pažeidimų procese kaip ir baudžiamajame, galioja nekaltumo prezumpcija.
Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėję, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti įvykdytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-13-719/2023).
Atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju vertinant nuotrauką ir identifikuojant pagal ją asmenį, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, būtinos specialios žinios, kurių turi toje srityje kompetentingas ekspertas ar specialistas. Pagal ANK 587 straipsnio nuostatas, ekspertą skiria ir specialistą šaukia administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūnas tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikia paaiškinti prie protokolo pateiktą ekspertizės aktą ar specialisto išvadą. Be kita ko, ekspertui (specialistui) keliami ir nešališkumo bei objektyvumo kriterijai, kuriems esant jis privalo nusišalinti, taip pat jis pasirašo dėl atsakomybės už neteisingų parodymų davimą. Šiuo atveju bylą nagrinėjęs pareigūnas yra suinteresuotas greičiau išnagrinėti bylą, o ne objektyviais ir nuosekliai ištirti bylą. Antra, jis nepasirašo už melagingus parodymus. Ir trečia, pareigūnas nėra ekspertas/specialistas turintis specialias žinias, kurios reikalingos atliekant atpažinimą pagal nuotrauką. Šiuo atveju tyrimą atlikęs institucijos pareigūnas vienu metu buvo ir prokuroras, ir specialistas/ekspertas, ir teisėjas.
Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo praktikoje pasisakoma, kad viešojo administravimo subjektu kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, plečiamas kompetencijos ribų aiškinimas yra negalimas, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1391-756/2016). Atitinkamai, mano, kad šiuo atveju atliekant nereglamentuotą „atpažinimą pagal nuotrauką, buvo viršyta institucijos pareigūno tarnybinė kompetencija“. Atitinkamai, toks subjektyvus ir nereglamentuotas institucijos pareigūno veiksmas negali būti laikomas patikimu ir neginčytinai asmens kaltę pagrindžiančiu įrodymu, kadangi neatitinka įrodymų teisėtų ir leistinumo kriterijų.
Taip pat reikia pastebėti, kad pagal ANK 577 straipsnio nuostatas, traukiamas atsakomybėn asmuo turi teisę pareikšti prašymus ir nušalinimus; taip įgyvendinant rungtyniškumo principą, o tokiu atveju vienašališkai, be jo žinios subjektyviai vertinant nuotrauką, jo išvis nesupažindinat su tokio „atpažinimo“ rezultatais, jis negalėjo to ginčyti ir pateikti savo pastabų. Tokiu būdu ši jo teisė buvo grubiai suvaržyta ir tuo pačiu pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Be to, laikomės nuomonės, kad tokiais savo veiksmais, medžiagą nagrinėjęs pareigūnas nepagrįstai ir neteisėtai įrodinėjimo pareigą perkėlė jam, nors įrodinėjimo pareiga priklauso medžiagą nagrinėjančiai institucijai, o tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalies nuostatos.)
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis) bei iš jo išplaukiančiu „in dubio pro reo“ principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Administracinių nusižengimų teisenoje nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007).
Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas (institucija) negali patikimai nustatyti materialios tiesos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT- 9-976/2020). Šiuo atveju, panašu, kad tyrimą atliekantys pareigūnai net nebandė išsamiai išsiaiškinti įvykio aplinkybių, o visą tyrimą atliko neišeidami iš kabineto, apsiriboję subjektyviu fotonuotraukos vertinimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų, neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, Nr. 2AT- 3-1073/2019).
Iš aukščiau skunde išdėstytų aplinkybių matyti, kad medžiagą nagrinėjusios institucijos pareigūnai, nesilaikė jiems privalomų, įstatyme reglamentuotų reikalavimų administracinių nusižengimų bylų nagrinėjime, tyrimą atliko formaliai ir paviršutiniškai, nenagrinėjo visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų, nevisapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, nedalyvavo aktyviai tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, atlikdami tyrimą viršijo jų kompetencijos ribas, neatsižvelgė į faktines, teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes bei aktualią teismų praktiką, todėl priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą.
III. Atsiliepimo argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Institucijos atsiliepimas, kuriame prašoma skundžiamą Nutarimą palikti nepakeistą ir Pareiškėjo skundo netenkinti.
Pareiškėjui, 2024 m. rugpjūčio 12 d., Administracinių nusižengimų registre, automatiniu būdu, suformuotas ir išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir pranešimas apie užfiksuotą nusižengimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d., 17.11 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir leistiną 50 km/val. greitį viršijo 33 km/val., važiavo 83 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Tokiais savo veiksmais Pareiškėjas nesilaikė (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje. Administracinio nusižengimo protokolas su pranešimu apie užfiksuotą administracinį nusižengimą išsiųstas į Pareiškėjui valstybinėse informacinėse sistemose ar registruose deklaruotą elektroninio pašto adresą „(duomenys neskelbtini)“.
Iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Pareiškėjas Institucijai pateikė klausimą, kodėl už nusižengimą administraciniu nurodymu paskirta 120,00 Eur piniginė bauda, o ne pusė minimalios baudos. Institucijos įgaliotas pareigūnas Pareiškėjui pateikė atsakymą, kuriame nurodė administracinio nurodymo surašymo pagrindus nustatytus ANK 610 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad jei asmuo padarė pakartotinį administracinį nusižengimą numatytą ANK 416 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, jam surašomas administracinis nurodymas ir siūloma sumokėti minimalią baudą.
Vėliau Pareiškėjas nurodė, kad nusižengimo metu jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę vairavo A. I. P., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) Respublikoje.
Tikrindamas pateiktą informaciją Institucijos įgaliotas pareigūnas atliko pažeidimų fiksavimo sistemos „Poliscan FM1“ nusižengimo nustatymo dieną užfiksuotų nuotraukų analizę, priėmė sprendimą administracinio nusižengimo protokolo nurodytam asmeniui neperrašyti, nes pateikta informacija neatitiko tikrovės ir paliko galioti Pareiškėjui surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu.
Pareiškėjui neįvykdžius administracinio nurodymo Institucijos įgaliotas pareigūnas įvertinęs byloje esančius duomenis ir įrodymus, asmens baustumo išrašą, 2024 m. spalio 2 d. priėmė Nutarimą ir skyrė administracinę nuobaudą – 160,00 Eur piniginę baudą. Nutarimas išsiųstas į Pareiškėjui valstybinėse informacinėse sistemose ar registruose deklaruotu elektroninio pašto adresu „(duomenys neskelbtini)“.
Institucijoje, 2024 m. spalio 24 d. gautas Pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašo remiantis skunde nurodytais argumentais panaikinti 2024 m. spalio 2 d. Institucijos įgalioto pareigūno priimtą Nutarimą ir grąžinti bylą išsamiam tyrimui.
Institucija su Pareiškėjo skundu ir jame išdėstytais argumentais nesutinka dėl šių priežasčių:
Pareiškėjas prašo 2024 m. spalio 2 d. Institucijos įgalioto pareigūno priimtą Nutarimą panaikinti ir grąžinti tyrimui. Pabrėžtina, kad bylą tiriantis ir bylą nagrinėjantis pareigūnas atlikus greičio matavimo prietaiso „Poliscan FMl“ nusižengimo nustatymo dieną užfiksuotų nuotraukų analizę ir nuotraukų palyginimą, nustatė kad administracinį nusižengimą padarė pats Pareiškėjas. Greičio matuoklio užfiksuotose nuotraukose akivaizdžiai matosi, kad vairuoja vyras, kurio amžius, veido bruožai identiški Pareiškėjo Lietuvos Respublikos gyventojų registre esančioje nuotraukoje ir tai akivaizdžiai prieštarauja skunde nurodytai aplinkybei, kad nurodytą transporto priemonę nusižengimo metu vairavo (duomenys neskelbtini) Respublikos gyventojas A. I. Tiriant ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo patikrinta Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinė sistema, kurioje duomenų apie nurodyto piliečio atvykimą ar išvykimą iš Lietuvos Respublikos nėra. Pareiškėjo pateikta informacija apie vairavusį asmenį neatitinka tikrovės ir vertintina, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Pareiškėjo administracinio nusižengimo byloje svariu ir patikimu įrodymu yra nusižengimo dieną pažeidimų fiksavimo sistema užfiksuota nuotrauka, iš kurios akivaizdu, kad už vairo sėdintis ir minimą transporto priemonę „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojantis asmuo yra būtent pats Pareiškėjas, kadangi atitinka asmens amžių ir priešingai neatitinka nurodyto asmens amžiaus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais; taip pat kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, 2AT-29-895/2017, 2AT-38-976/2020).
Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl ne atitikties ANK 569 straipsnio 1-3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020).
Remiantis aukščiau pateikta suformuota teismų praktika, Institucija mano, kad Pareiškėjo administracinio nusižengimo byloje įvertinti visi surinkti įrodymai ir priimtas teisėtas ir pagrįstas Institucijos įgalioto pareigūno nutarimas patraukti Pareiškėją administracinėn atsakomybėn.
Remiantis aukščiau išdėstytu mano, kad Institucijos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai kvalifikavo nusižengimus pagal ANK ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti Pareiškėjui už administracinius nusižengimus, kai atsakomybė numatyta ANK 416 straipsnio 4 dalyje administracinę nuobaudą – 160,00 Eur piniginę baudą, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Pareiškėjui skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
V. Byloje surinkti įrodymai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas Pareiškėjas teismo posėdyje parodė, kad nesutinka su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu. Jo automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis A. I., kuris buvo atvykęs į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini). Šiuo metu išvykęs į (duomenys neskelbtini). Yra pateikęs jo vairuotojo pažymėjimo numerį, adresą. Šiuo metu susisiekimo galimybių su šiuo asmeniu neturi. Automobilį skolino, nes A. I. buvo padaręs jam paslaugą. Automobilį davė vieną kartą. Taip pat mano, jog pareigūnas neturi specialių žinių, kad galėtų atpažinti, koks asmuo fiksuotas nuotraukoje.
Pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 23 d. siųstame Lietuvos kelių policijos tarnybai elektroniniame laiške nurodoma „Laba diena. 2024 m. rugpjūčio 13 d. siunčiau Jums tokį el. laišką: Laba diena. Kiek nesupratau Jūsų KET nurodymo, kurį atsiuntėte. Jei nurodymas, tai pagal jį turi būti pusė minimalios baudos – 60,00 Eur. O čia dabar pas Jus nurodymas, bet visa bauda – 120,00 Eur. Tada tai turėtų būti nutarimas. Galite paaiškinti? Pagarbiai, D. V. Tačiau jokio atsakymo nesulaukiau. Tai siunčiu duomenis vairavusio asmens – A. I., P., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis: (duomenys neskelbtini) <...> Taip pat jei galit, patikslinkit kiek už tą nurodymą žmogui mokėt, ar galiu už jį sumokėt? Pagarbiai, D. V.“.
Pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 30 d. siųstame Lietuvos kelių policijos tarnybai elektroniniame laiške nurodoma „siunčiu Jums vairuotojo pažymėjimo numerį – (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini)“.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos išraše nurodoma, kad duomenų apie nurodyto (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio A. I. (A. I.), gimusio (duomenys neskelbtini), atvykimą ar išvykimą iš Lietuvos Respublikos, nėra.
Byloje pateiktos greičio matavimo prietaiso „Poliscan FMl“ užfiksuotos nuotraukos, o taip pat Pareiškėjo Lietuvos Respublikos gyventojų registre esanti nuotrauka.
VI. Teismo išvados dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 416 straipsnio 4 dalyje padarymo
D. V. skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
ANK 416 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą.
Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 4 dalyje, padarymo fakto nėra. Iš Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2024 m. rugpjūčio 5 d., 17.11 val., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje, koordinatės (duomenys neskelbtini), greičio matuoklis Poliscan FM1, Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksavo transporto priemonę, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), važiuojančią 86 km/val. greičiu. Įvertinus galimą paklaidą konstatuota, jog transporto priemonės greitis 83 km/val., kai toje vietoje leistinas greitis – 50 km/val. Tokiu būdu leistinas greitis buvo viršytas 33 km/val. Prietaisas metrologiškai patikrintas, ką liudija patikros sertifikatas Nr. 2034174. Prietaiso rodmenimis ir jų pagalba nustatytu greičio viršijimo faktu teismui pagrindo abejoti nėra. Transporto priemonę vairavęs asmuo neabejotinai pažeidė (duomenys neskelbtini) punkto, numatančio, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, reikalavimus.
Byloje kilęs ginčas, ar nusižengimą tirianti Institucija tinkamai nustatė minėtą nusižengimą padariusį vairuotoją.
Kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktas Pareiškėjas neigia skundžiamame Nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavęs jam nuosavybes teise priklausančią transporto priemonę, t. y. nurodo nepadaręs jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. Taip pat pastarasis teigia, jog jo kaltė pripažinta netinkamai įvertinus surinktus įrodymus, neatlikus visų būtinų tyrimo veiksmų ir vadovaujantis prielaidomis. Teismas, įvertinęs Pareiškėjo skundo motyvus, byloje surinktų įrodymų visumą – greičio matavimo prietaisu užfiksuoto pažeidimo fotonuotrauką, administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjo parodymus bei jo iškeltą įvykio versiją, taip pat kitą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, daro išvadą, jog minėti skundo argumentai nėra pagrįsti. Teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su Institucijos padaryta išvada, kad nusižengimą padarė būtent Pareiškėjas, kuris ir buvo užfiksuotas greičio matuokliu. Tokį vertinimą teismas daro įvertinus visus bylos duomenis, jų visumą, nesuteikiant nei vienam iš jų prioritetinės reikšmės.
Visų pirma pažymėtina, kad greičio matuokliu 2024 m. rugpjūčio 5 d. užfiksavus automobiliu „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarytą administracinį nusižengimą – greičio viršijimą, buvo nustatyta, kad automobilis priklauso Pareiškėjui (savininkas ir valdytojas), todėl 2024 m. rugpjūčio 12 d. jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 punktu, pateiktas užklausimas su nurodymu pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo transporto priemonę. Kaip matyti iš elektroniniais laiškais vykusio susirašinėjimo tarp Institucijos atstovo ir Pareiškėjo, pastarasis, iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo, pirmiausiai Institucijai pateikė klausimą, kodėl už nusižengimą administraciniu nurodymu paskirta 120,00 Eur piniginė bauda, o ne pusė minimalios baudos, tačiau Institucijos įgaliotui pareigūnui Pareiškėjui pateikus atsakymą, o būtent – nurodžius administracinio nurodymo surašymo pagrindus nustatytus ANK 610 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad jei asmuo padarė pakartotinį administracinį nusižengimą numatytą ANK 416 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, jam surašomas administracinis nurodymas ir siūloma sumokėti minimalią baudą – Pareiškėjas atsiuntė pranešimą, nurodydamas, jog administraciniame kaltinime nurodytu metu ir vietoje transporto priemonę vairavo ne jis, o (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis A. I.-P., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis: (duomenys neskelbtini). Tačiau administracinio nusižengimo tyrimo metu, įvertinus iš greičio matuoklio išimtą asmens, vairavusio komentuojamą automobilį fotonuotrauką ir ją sulyginus su Pareiškėjo Lietuvos Respublikos gyventojų registre esančia nuotrauka, nustatyta, kad administracinį nusižengimą padarė pats Pareiškėjas, todėl paliktas galioti pastarajam surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Pareiškėjui neįvykdžius administracinio nurodymo, jo atžvilgiu buvo priimtas Institucijos nutarimas, kuriuo buvo paskirta bauda. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, kas iš tikrųjų vairavo transporto priemonę „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Kaip jau minėta, kad tiek pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu, Pareiškėjas tvirtino, kad tuo metu, kai buvo padarytas administracinis nusižengimas, jis „<...> nevažiavo nei „Volvo V70“, nei kitu automobiliu į (duomenys neskelbtini) <...> kadangi ten negyvena, nedirba ir neturi jokių giminių ar draugų <...> automobilį laikinai buvo perdavęs (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui A. I.“ Vis tik Pareiškėjo parodymus paneigia objektyvūs administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys, o būtent – Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos išrašas, kuris nurodo, kad duomenų apie (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio A. I., gimusio (duomenys neskelbtini), atvykimą ar išvykimą iš Lietuvos Respublikos, nėra – kurie leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad minimą transporto priemonę administraciniame kaltinime nurodytu metu vairavo būtent Pareiškėjas, o jo pateikta informacija apie vairavusį asmenį neatitinka tikrovės, todėl vertintina, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Teismas pažymi, jog pagrindinis objektyvus įrodymas tokio pobūdžio bylose, kuris leidžia daryti neabejotiną išvadą, kas vairavo automobilį administracinio nusižengimo padarymo metu, yra greičio matuokliu užfiksuotos skaitmeninės įvykio fotonuotraukos. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų, padarytų greičio matuokliu administracinio nusižengimo padarymo metu, matyti, kad joje yra užfiksuotas automobilį vairavęs asmuo. Nors skunde itin daug dėmesio skiriama greičio matuokliu padarytai nuotraukai, jos kokybei, ją vertinant kritiškai ir iš esmės menkinant įrodomąją galią, tvirtinant, jog nuotrauka yra neinformatyvi ir iš jos negalima spręsti, kad joje užfiksuotas asmuo yra Pareiškėjas, tačiau su tokiais skundo motyvais teismas nesutinka.
Dar kartą išanalizavus administracinio nusižengimo bylos medžiagoje pateiktą greičio matuokliu užfiksuotą skaitmeninę įvykio fotonuotrauką, konstatuojama, jog priešingai nei bandoma įrodyti skunde, jos kokybė nėra tokia prasta, kad nebūtų galima, vadovaujantis nuotraukoje užfiksuoto automobilį vairavusio asmens veido bruožų analize, vertinant vizualiai, iš padidintų, išryškintų nuotraukų, objektyviai konstatuoti, jog aptariamo nusižengimo metu automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo būtent Pareiškėjas.
Lyginant skaitmeninę greičio matuokliu padarytą nuotrauką su Pareiškėjo byloje esančiomis nuotraukomis, gautomis iš valstybinių registrų matyti, kad greičio matuoklio nuotraukoje yra užfiksuotas būtent Pareiškėjas. Tiek Institucija sprendė, tiek ir teismas daro išvadą, jog vizualiai palyginus Pareiškėjo nuotrauką ir asmens, užfiksuoto greičio matavimo prietaisu, nuotrauką, nusižengimo padarymo metu užfiksuoto asmens išvaizda atitinka ir Pareiškėjo, kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, veido bruožus. Tokia išvada daroma pagal veido bruožų visumą, o būtent pagal nuotraukoje užfiksuoto asmens veido bruožus – ryškią plačią (apvalią) veido formą, smakrą, ausies ir akių formą bei dydį, galvos plaukų liniją, kurie yra analogiški apelianto veido bruožams. Sugretinus Pareiškėjo ir automobilį vairavusio asmens nuotraukas, teismui pakanka pagrįstai spręsti, jog nuotraukoje užfiksuotas asmuo yra Pareiškėjas. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog konstatavus, kad nuotraukoje užfiksuoto vairuotojo atvaizdas atitinka Pareiškėjo veido bruožus, nei Institucija, nei teismas neturėjo pareigos rinkti papildomus įrodymus ir spręsti dėl atitinkamos ekspertizės atlikimo ar specialisto pasitelkimo nusižengimo metu transporto priemonę vairavusio asmens tapatybei iš administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančios fotonuotraukos nustatyti.
Taigi, jokių objektyvių Pareiškėjo kaltę paneigiančių duomenų skunde nepateikta, tik savaip interpretuojant byloje surinktus įrodymus. Akivaizdu, kad atliekant įrodymų vertinimą būtina atsižvelgti ne tik į kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir įvertinti jų visumą, gretinant juos tarpusavyje ir jungiant juos į vieną loginę grandinę. Būtent taip vertindama byloje esančius įrodymus Institucija padarė pagrįstą išvadą dėl Pareiškėjo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme. Vertinti šiuos įrodymus kitaip dėl jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstų Pareiškėjo argumentų, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Skundžiamu nutarimu Pareiškėjui už greičio viršijimą buvo paskirta sankcijos vidurkį viršijanti 160,00 Eur bauda. Atsižvelgiant, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje numatytas terminas), teismo vertinimu, jam buvo paskirta teisingo dydžio bauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą švelninti nuobaudą ar net skirti mažesnę, nei numato sankcija, Pareiškėjas nenurodė nei savo skunde, nei teisminio nagrinėjimo metu.
Atsižvelgiant į išdėstytą, naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
D. V. skundo netenkinti.
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės 2024 m. spalio 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.