Teisora
Registruotis

Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2016-02-24 · Civilinė byla Nr. e2-92-494/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-24
Bylos Nr.
e2-92-494/2016
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01085-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zeniauskaitė
Ieškovas
S. R., G. S., L. R., K. S.
Atsakovas
A. M.
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Arnas Bareika, Giedrė Lastauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-92-494/2016Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01085-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1.3.2; 2.1.3.4; 2.3.2.12.2; 2.3.4.1; 3.1.7.5; 3.1.7.7; 3.1.7.9; 3.2.3.1; 3.2.4.4; 3.2.4.9.2; 3.2.4.11; 3.2.4.9.3.2; 3.2.6.1;
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 24 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,sekretoriaujant Andželai Višumirskajai,dalyvaujant ieškovams S. R., G. S.,ieškovų atstovei advokatei Giedrei Lastauskienei,atsakovės A. M. atstovui advokato padėjėjui Arnui Bareikai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. R., L. R., G. S., K. S. ieškinį atsakovei A. M., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo savininkų teisių atkūrimo (negatorinis ieškinys) ir pagal atsakovės A. M. priešieškinį ieškovams S. R., L. R., G. S., K. S., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl kelio servituto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė:

1) atkurti pažeistas žemės sklypo savininkų ieškovų G. S., K. S., S. R., L. R. teises ir įpareigoti atsakovę A. M. per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti iš ieškovams priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Buivydiškių k.v., adresas (duomenys neskelbtini), Buivydiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r.) neteisėtai atsakovės įrengtus objektus:

- 6,3 m ilgio metalinius vartus, pažymėtus UAB „Geovisata“ 2015-10-05 „Žemės sklypo plane teismui“ sutartiniu ženklu, plano eksplikacijoje paaiškintu „Metaliniai vartai (H=2,0 m; L=6,30 m)”;

- 19,23 m ilgio metalinę tvorą, pažymėtą UAB „Geovisata“ 2015-10-05 „Žemės sklypo plane teismui“ sutartiniu ženklu, plano eksplikacijoje paaiškintu „Metalinė tvora (H=1,60 m; L=19,23 m)”;

- 3 (tris) vienetus tujų, pažymėtų UAB „Geovisata“ 2015-10-05 „Žemės sklypo plane teismui“ sutartiniu ženklu, to paties plano eksplikacijoje paaiškintu žodžiais „Tujos (3 vnt. H=2,00 m)”;

- 8 (aštuonis) vienetus vyšnių, pažymėtų UAB „Geovisata“ 2015-10-05 „Žemės sklypo plane teismui“ sutartiniu ženklu, to paties plano eksplikacijoje paaiškintu žodžiais „Vyšnios 8 vnt.“.

atsakovei neįvykdžius sprendimo per 30 dienų terminą, suteikti ieškovams teisę atlikti tuos veiksmus atsakovės lėšomis, išieškant iš atsakovės reikiamas išlaidas;

2) uždrausti atsakovei A. M. naudotis ieškovams priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Buivydiškių k.v., adresas (duomenys neskelbtini), Buivydiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r.), t.y. uždrausti žemės sklypu eiti, važiuoti, žemės sklype parkuoti automobilius ar naudotis ieškovų žemės sklypu bet kokiomis kitomis formomis. Jeigu per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovė nenutrauks nurodytų veiksmų, taikyti atsakovei 10 eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną;

3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad pagal 2011-12-20 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3157 ieškovai įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 0,1241 ha žemės sklypą (po ½ dalį), unikalus Nr. 4110-0800-0118, esantį (duomenys neskelbtini), Buivydiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. Šio sklypo dalimi neteisėtai naudojasi atsakovė A. M.. Jai priklauso gretimas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas A1), taip pat žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas A2) ir sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas A3). Atsakovės A1 sklypo tvora pastatyta ant ieškovų sklypo, kuri neteisėtai atriboja 22 kv.m ieškovų sklypo dalį ir prijungia prie atsakovės A1 sklypo. Atsakovė, jos šeimos nariai, svečiai ir A1 sklype esančio namo nuomininkai važinėja per ieškovų sklypą (100 kv.m dalį), palieka automobilius, nors galėtų patekti tiesiai į savo valdą iš gretimo kelio. Dėl to yra pažeidžiamos ieškovų teisės, jie patiria apsunkinimus naudojantis savo privačia nuosavybe, yra pažeidžiamas jų privatumas, nes negali apsitverti savo sklypo, į kiemą atbėga atsakovės didelis šuo, kuris gasdina vaikus ir kelia grėsmę jų saugumui. Dėl sumažėjusio ploto negali tvarkytis pagal savo norus, neteisėtas naudojimasis jų žemės dalimi mažina ieškovų sklypo vertę, gyvenimas savoje valdoje tapo mažiau komfortiškas. Nacionalinė žemės tarnyba (toliau- NŽT) 2012-04-26 nustatė, kad atsakovė nesilaikė Žemės įstatymo 21 str. numatytų žemės savininkų pareigų, pažeidė ATPK 45 str. 1 d., nes savavališkai užėmė 22 kv.m ieškovų žemės ir naudojasi 169 kv.m ieškovų sklypo privažiavimui iki savo valdos. Atsakovės sūnus teisinosi, kad naudotis ieškovų sklypu privažiavimui į A1 sklypą atsakovei 1999-10-11 leido buvęs ieškovų sklypo savininkas Povilas A. D., tačiau šis leidimas panaikintas 2011-07-13 ir atitinkamas įrašas buvo išbrauktas iš registro. Atsakovė yra sakiusi, kad anksčiau ieškovų sklypas priklausė Mineikiams, todėl tvorą tarp sklypų statė kur norėjo, o pardavus sklypą P. A. D., tvoros nenukėlė. Jokių sutikimų dėl šios ieškovų sklypo dalies naudojimo atsakovė nėra gavusi. Ieškovų sklypas nuo 1994-03-29 priklausė atsakovei, 1994-05-10 buvo padovanotas jos sūnui, o 1999-11-10 parduotas Povilui A. D.. Atsakovė žadėjo geruoju išspręsti problemą ir prašė kol klausimas bus išspręstas leisti naudotis sklypu. Nenorėdami pyktis su kaimynais ir suprasdami, kad per trumpą laiką pakeisti tvoros ir įvažiavimo neįmanoma, o taip pat tuo metu dar negyvendami sklype, ieškovai sutiko tuo metu leisti naudotis įvažiavimu į sklypą, tvora ir vartais bei 2012-05-22 prašė NŽT nebausti atsakovės. Tačiau atsakovė nedėjo jokių pastangų problemai išspręsti, nors daug kartų buvo prašyta. Ji ir toliau naudojasi ieškovų sklypu, griežtai atsisakydavo kalbėtis šia tema arba pareikšdavo nesutikimą. Vienintelis dalykas, kurį vienašališkai pakeitė ieškovai – sumažino neteisėto pravažiavimo per jų sklypą nuo 169 kv.m iki maždaug 100 kv.m. Ieškovų sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 2012-01-30 (iki namo pastatymo) ir 2015-01-22 (pastačius namą). Pastariesiems matavimams atsakovė reiškė prieštaravimą, kurį matininkai laikė nepagrįstu. Abiejuose kadastriniuose matavimuose buvo pažymėta atsakovės A1 sklypo tvora ir medžiai, esantys ieškovų sklype. Kadangi atsakovė nesilaiko teisės aktų reikalavimų, geruoju pažeidimų nepašalina, todėl neturi kitos išeities išspręsti klausimą ne teismo keliu ir priversti kreiptis į teismą. Siūlė atsakovei sudaryti taikos sutartį, bet ji nesutiko.

Atsiliepimas

Atsakovė A. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip neįrodytą ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovams priklausančiame žemės sklype jau prieš 20 metų yra suformuotas bendrojo naudojimo pravažiavimas (kelias), kuriuo ji patenka į savo valdą. Kito įvažiavimo nėra. Buvęs ieškovų sklypo savininkas buvo davęs notariškai patvirtintą sutikimą, leidžiantį jai naudotis privažiavimu. Niekada jokių pretenzijų nei iš ieškovų, nei iš buvusio savininko nesulaukė ir jokių neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių ieškovų interesus, neatliko. Jeigu būtų nustatyta, kad egzistuoja kaimyninių žemės sklypų ribos neatitikimai – ji pasirengusi tartis su ieškovais ir spręsti visus neaiškumus, tačiau tokias ieškovų pretenzijas mato pirmą kartą gavusi ieškinį. Automobilių ieškovų žemės sklype nepalieka, nes jie trukdytų ieškovų vykdomų statybų sunkiasvoriam statybiniam transportui. Ieškinio argumentai dėl neva ieškovų suvaržytų teisių yra nepagrįsti ir neįrodyti. Neneigia, kad NŽT išaiškinimą parengė remdamasi ieškovų paklausimu, tačiau patys ieškovai pareikalavo nutraukti tyrimą, motyvuodami jų interesų pažeidimo nebuvimu ir tuo, kad nutarė leisti atsakovei naudotis dalimi faktinio ieškovų žemės sklypo pagal susiklosčiusią ilgametę praktiką, kurią keisti nėra pagrindo. Byloje pateiktas NŽT išaiškinimas neturi įrodomosios vertės. Nors ieškovai tikslino ieškinio reikalavimus, tačiau nepateikė įrodymų, kad ieškinyje nurodytus objektus įrengė atsakovė, taip pat nėra įrodymų, kad ji trukdytų ar kitaip ribotų ieškovų galimybes pašalinti objektus iš savo sklypo. Nesutinka su ieškinio reikalavimu vykdyti ieškovų sklypo valymo nuo medžių ir krūmų darbus, nes kiekvienas savininkas turi teisę savo nuožiūra tvarkyti jo valdoje esančius želdinius, nepažeisdamas trečiųjų asmenų interesų ir laikantis įstatymų reikalavimų. Ji niekada nebuvo įsipareigojusi tvarkyti ieškovų želdinių, taip pat statinių (tvoros). Jeigu ieškovai siekia pašalinti iš savo sklypo nepageidaujamus objektus, ji nėra atsakinga už tokių darbų vykdymą, organizavimą ir/ar atsiskaitymą, todėl nėra pagrindo ieškinio reikalavimus tenkinti.

Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2012-04-11 patikrino A. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ieškovams priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriuo nustatė, kad A. M. užėmė 191 kv.m ieškovų žemės sklypo plotą, 169 kv.m plote įsirengdama privažiavimą į savo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), atskirtą 39,95 m ilgio tvora, o 22 kv.m plote yra pastatyta atsakovei priklausanti 25,92 m ilgio tvora. 2012-04-26 raštu informavo šalis apie patikrinimą. Administracinio pažeidimo protokolas atsakovei nebuvo surašytas, nes ieškovai pateikė 2012-05-22 prašymą netraukti A. M. administracinėn atsakomybėn, kadangi leido naudotis privažiavimu į jos žemės sklypą, taip pat tvora ir vartais. Nagrinėti ieškinį prašo teismo nuožiūra trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Atsakovė A. M. pateikė ieškovams priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Buivydiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., kelio servitutą (40 kv.m. ploto) ieškovų žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Buivydiškių k.v., adresu Tvenkinių g. 1A, Buivydiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., pagal pateiktą kelio servituto planą, kad galėtų eiti, važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir vesti gyvulius; priteisti iš ieškovų atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Priešieškinyje nurodė iš esmės analogiškus argumentus kaip ir savo atsiliepime į ieškovų ieškinį, t.y nurodė, kad neturi kitos galimybės patekti į savo nuosavybės teise valdomą sklypą kitaip, kaip kertant kelio pločio juostą per servitutinį ieškovų žemės sklypą. Ieškovai siekia įtvirtinti neteisėtą draudimą tinkamai naudotis atsakovei savo sklypu pagal paskirtį. Nustačius servitutą, ieškovų interesai iš esmės nebus ribojami, nes servitutą prašo nustatyti ieškovų sklypo daliai, kuri tiesiogiai ribojasi ir yra faktiškai naudojama kaip įvažiavimas į atsakovės sklypo teritoriją. Pagal servituto planą yra konkrečiai ir aiškiai apibrėžta siūlomo servituto lokalizacija, plotas, konfigūracija ir ribos tarnaujančio daikto teritorijoje.

Atsiliepime į priešieškinį ieškovai nurodė, kad su paduotu priešieškiniu nesutinka. Atsakovė įvažiavimui į savo žemės sklypą realiai neteisėtai naudojasi 32 kv.m. ieškovų sklypo dalimi, bet prašo nustatyti didesnį – 40 kv.m. servitutą. Be to, atsakovė turi net keletą alternatyvių galimybių įrengti įvažiavimą į savo žemės sklypą, tačiau nededa pastangų ir klaidina teismą, kad neturi kitos galimybės patekti į sklypą. Dėl to neegzistuoja pagrindai, dėl kurių ji galėtų reikalauti kelio servituto per ieškovų sklypą. Nustačius servitutą būtų neproporcingai apsunkintos ir suvaržytos ieškovų nuosavybės valdymo ir naudojimo teisės, sumažėtų sklypo vertė, pablogėtų gyvenimo sąlygos. Ieškovai įsigijo sklypą be jokių apsunkinimų. Šis sklypas anksčiau priklausė atsakovei, o vėliau jos sūnui, todėl atsakovė buvo įpratusi važinėti per jų sklypą ir tokia teise nori toliu naudotis. Tačiau sklypas atsakovei nebepriklauso, todėl ji negali elgtis kaip buvo įpratusi. Nesutinka su priešieškiniu, nes servituto nustatymui nėra teisinio pagrindo (atsakovė gali įsirengti įvažiavimą į sklypą keliose kitose vietose), todėl nepasisako dėl nuostolių, kuriuos jie neabejotinai patirtų, jeigu būtų nustatytas servitutas. Tas faktas, kad priešieškinyje apie atlygintinumo klausimą nepasisako atsakovė, patvirtina, kad ji turi ketinimų be jokių papildomų sąnaudų spręsti savo problemas kitų asmenų sąskaita. Atsakovė A. M. net nesikreipė į valstybines institucijas ir neprašė leisti įsirengti įvažiavimą per valstybei priklausantį žemės sklypą, nors, institucijos nemato kliūčių įvažiavimui įsirengti. Įvažiavimą į savo žemės sklypą atsakovė gali įsirengti kitoje vietoje, nes yra įsirengusi tvoroje vartus ir laiptus, kuriais visą laiką naudojasi patekdama į savo valdą iš valstybei priklausnčios žemės pusės. Dėl to mano, kad atsakovė reikalaudama servituto, siekia bet kokiu būdu nepatirti jokių papildomų sąnaudų naujam įvažiavimui įrengti. Priešieškinyje nieko nepasisakyta dėl ieškovų žemės dalies, kurią atsakovė yra savavališkai užvaldžiusi aptverdama tvora ir apsodindama medžiais, todėl darytina išvada, kad ji pripažįsta ieškovų reikalavimų pagrįstumą ir jokių argumentų dėl to pateikti negali. Kadangi A. M. yra keleto nekilnojamojo turto obketų savininkė, vieną namą yra išnuomavusi nuomininkams, todėl sugebėdama valdyti nekilnojamojo turto objektus, tikrai turi pakankmai gebėjimų ir finansinių išteklių įsirengti savo įvažiavimą, tačiau nori naudotis įvažiavimu per ieškovų sklypą, tuo nepagrįstai apsunkindama jų teises.

Tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovės prašomas servitutas yra per didelės apimties, nes siekiama net tik įgyti teisę eiti keliu ir važiuoti transporto priemonėmis, bet ir varyti gyvulius, kai pagal paskirtį ir naudojimo būdą sklypas nėra skirtas gyvulininkystei, o byloje nėra duomenų, kad šiame sklype tokia veikla vykdoma. Be to, atsakovė priešieškinyje nieko nepasisakė dėl servituto atlygintinumo, kompensacijos, nuostolių atlyginimo klausimo (CK 4.129 str.). Atkreipia dėmesį, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. 4110/0800:375), esančio Tvenkinių g. 1, Buivydiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., riba rytinėje pusėje, tarp posūkio taškų 7 ir 8, ribojasi su nesuformuota valstybine žeme, per kurią eina kelias. Todėl atsakovė turi galimybę kreiptis į NŽT Vilniaus rajono skyrių su prašymu išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas į jos žemės sklypą per valstybinę žemę. Jeigu atsakovė gautų sutikimą, ji turėtų teisę nesuformuotoje valstybinėje žemėje tiesti susisiekimo komunikacijas į žemės sklypą (kadastro Nr. 4110/0800:375) iki minėto kelio ir tokiu būdu užtikrinti privažiavimą prie žemės sklypo. Atsakovė, siekdama įgyti servituto teisę į ieškovams priklausantį žemės sklypą, neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad galėtų savo žemės sklypu tinkamai naudotis, neapribodama ieškovų nuosavybės teisių ir interesų. Dėl to mano, kad atsakovei kelti klausimą dėl servituto būtinumo būtų galima tik tuo atveju, jeigu būtų atsisakyta išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas arba atsakovė įrodytų, kad minėtoje vietoje susisiekimo komunikacijų tiesimas yra techniškai negalimas ir (ar) finansiškai neracionalus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo reikalavimus ir atsikirtimus, nurodytus savo procesiniuose dokumentuose.

Šalies argumentai

Ieškovas S. R. paaiškino, kad negali susitvarkyti kiemo, įsirengti tvoros, nes atsakovė naudojasi jų sklypo dalimi, kuri bendrai su tvora sudaro 0,6 aro. Atsakovė pažeidžia jų teises, nes per sklypą važinėja, vedžioja šunį, kuris gąsdina vaikus. Jis negali priduoti pastatyto dvibučio gyvenamojo namo ir įregistruoti, nes pagal planą nėra privažiavimo. Patvirtina, kad įsigijant žemės sklypą matė, kad atsakovės augalai auga ieškovų, o ne atsakovės žemės sklype, matė tvorą. Jo sklypo kadastriniai matavimai jau buvo atlikti. Jeigu būtų nustatytas servitutas, ieškovai negalėtų naudotis savo sklypu. Ginčo dėl žemės sklypo ribų nėra, jam žinomos atsakovės sklypo ir ieškovų sklypų ribos, atsakovė taip pat ribų neginčija. Prašo ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Ieškovas G. S. parodė, kad aplinkybę apie tai, kad atsakovės tvora užima jo sklypo dalį sužinojo, kai iškvietė Nacionalinės žemės tarnybos atstovus 2012 metais. Kol vykdė statybas, konfliktų su atsakove dėl kelio nebuvo. Kai gavo atsakymą iš NŽT, atsakovės vyras sakė, kad jokių ginčų nebus. Jei būtų patenkintas priešieškinis – konfliktas tarp jų dar labiau įsisenės. Atsakovės prašė geruoju, kad įsirengtų kitoje vietoje įvažiavimą, bet atsakovė sutiko tik tokiu atveju, jeigu ieškovai finansuos. Atsakovės augalų, esančių ieškovų sklype nekirto, jų sklypas net nėra aptvertas, per jį vaikšto kiti žmonės, laksto atsakovės šuo ir gąsdina vaikus. Kai įsigijo sklypą, matė, kur yra atsakovės tvora, bet tik po to, kai buvo matuojamas jų sklypas pamatė, kad atsakovės tvora yra ieškovų sklype. Atsakovės tvora ir įvažiavimas užima 0,6 aro jų žemės.

Šalies argumentai

Ieškovų atstovė prašė ieškinį patenkinti. Byloje nėra ginčo dėl ribų, ir kad ieškovų sklype yra atsakovės tvora ir vartai. Atsakovė pripažįsta šią aplinkybę. Ieškovai nėra jokia forma leidę atsakovei naudotis jų žemės sklypu. Nors atsakovė teigia, kad visada taip naudojosi ir nėra galimybės įrengti kitą kelią, tačiau liudytojas teigia, kad tokia galimybė yra, bet tai kainuotų. Dėl atsakovės naudojamos ieškovų žemės dalies patys ieškovai neturi kur įsirenti įvažiavimą, negali apsitverti teritorijos. Atsakovų sklypas yra dviems šeimoms, reikia vietos jų automobiliams. 2011-12-20 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad nėra jokių sklypo apribojimų. NŽT patikrinimo aktas patvirtina, kad atsakovė yra neteisėtai užvaldžiusi ieškovų sklypo dalį. Priešieškinys yra atmestinas, nes servitutas nepagrįstai apsunkins ieškovų teises naudotis savo sklypu. Ieškovai nurodė kelis alternatyvius būdus, kur atsakovė galėtų įsirengti kitą įvažiavimą, bet dėl įvažiavimo įrengimo atsakovė nesikreipė į atitinkamas įstaigas, naujo įvažiavimo įrengimui didelių investicijų nereikia. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nenori geruoju spręsti konflikto. Prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovės A. M. atstovas paaiškino, kad dėl atlygintino servituto nieko nepasisako, nes nėra jokių papildomų išlaidų. Atsakovė prisidėtų prie to įvažiavimo išlaikymo. Pripažįsta, kad 40 kv.m. sumažėtų ieškovų sklypas, bet tokį taikaus sprendimo būdą buvo siūlę ieškovai. Servitutą nustatyti būtina, nes nėra kito kelio patekti į atsakovės sklypą. Dėl galimybės formuoti naują kelią nėra aišku ar gaus leidimą dėl kelio įrengimo, taip pat iškiltų atsakovei finansiniai klausimai. Apie atsakovės įvažiavimą ieškovai žinojo įsigydami sklypą. Prieš pirkdami apžiūrėjo sklypą, matė kaip patenkama į atsakovės sklypą, pretenzijų atsakovei nereiškė, žinojo, kad kito įvažiavimo nėra, tačiau tik pasibaigus namo statyboms pradėjo reikšti pretenzijas. Ieškovai nepteikė įrodymų, kas jiems trukdė apsitverti savo sklypą, susitvarkyti gerbūvį. Kad ieškovų sklype netelpa 4 automobiliai, tai patys pirkdami sklypą apžiūrėjo ir žinojo, kad bus dviems šeimoms, matė, kad pro jų žemės sklypo kampą pravažiuoja atsakovė. Ginčo dėl sklypo ribų nėra. Jeigu ieškovams nepatinka jų sklype esantys augalai, tai gali patys juos pašalinti, o ne reikaluti iš atsakovės. Jokio susitarimo dėl to su atsakove nebuvo. Ieškovai patvirtino, kad ginčo teritorija jie naudosis kaip įvažiavimu į savo sklypą. Ta pačia dalimi naudojasi ir atsakovė, todėl nėra pagrindo keisti per ilgą laiką nusistovėjusią tvarką ir investuoti lėšas į naują įvažiavimą.

Liudytojas G. M. teismo posėdyje parodė, kad atsakovė yra jo motina, o ieškovai –kaimynai. Jis gyvena motinos name nuo 1991 m. ir naudojasi jos žemės sklypu. Į sklypą patenka keliu, kurio dalį nori užimti ieškovai. Visada tai buvo vienintelis kelias patekti į motinos sklypą. Ieškovų žemės sklypas kažkada buvo jo sklypas, bet pardavė P.A. D., o pastarasis – ieškovams. Parduodant sklypą Dirgėlui buvo sutarta, kad jis neturi pretenzijų. Plane nebuvo pažymėtas servitutinis kelias. Dirgėlas jokių prieštaravimų dėl naudojimosi keliu nereiškė. Domėjosi dėl kito įvažiavimo įrengimo, bet tai kainuotų apie 21000 Eur, dar reikėtų perkelti elektros stulpą. Įrengiant gyvenvietę buvo vadovaujamasi generaliniu planu ir būtent toks vienintelis kelias buvo suprojektuotas. Tuo keliu naudojasi ir kiti kaimynai, ir specialios transporto priemonės. Jo motinos sklype yra dar vienas namas, kuris yra išnuomotas, todėl nuomininkai irgi naudojasi keliu. Atsakovės įvažiavimo vartai ir vyšnios yra ieškovų žemės sklype. Patvirtina, kad tvora ir vartai nurodyti UAB „Geovisatos“ plane priklauso jo motinos sklypui.

Ieškovės L. R., K. S. ir atsakovė A. M. į teismo posėdį neatvyko, jos yra atstovaujamos atstovų, todėl byla išnagrinėta ieškovėms ir atsakovei nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 0,1241 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4110-0800-0118, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Buivydiškių k.v., esantis (duomenys neskelbtini), Buivydiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav., suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir nuosavybės teise priklauso ieškovams, t.y. ½ dalis sklypo priklauso S. R. ir L. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o kita ½ sklypo dalis priklauso G. S. ir K. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2011-12-20 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3157. Pagal 2014-09-16 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą jokių pastatų, kitų statinių (tvorų), servitutų sklype nėra įregistruota. Šis ieškovų žemės sklypas palei ribą Nr. 1-2, kurios ilgis 27,43 m (posūkio taškų koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje 1) X=6066084,54 Y=576974,23; 2) X=6066093,11 Y=577000,29) ribojasi su 0,1747 ha žemės sklypu, unikalus Nr. 4110-0800-0375, kadastro Nr. 4110/0800:375 Buivydiškių k.v., esančiu Tvenkinių g. 1, Buivydiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklausančiu atsakovei A. M., kurį ji įsigijo pagal 1993-06-16 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3293. Šiam žemės sklypui taip pat nėra įregistruotas joks kelio servitutas. Iš pateiktų ortofoto nuotraukų ir kadastro žemėlapių ištraukos matyti, kad atsakovės A. M. sklype yra du gyvenamieji namai, o atsakovų sklype yra dvibutis gyvenamasis namas, pastatytas 2012-2014 m. Atsakovei taip pat priklauso greta jos ir ieškovų sklypo esantis žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1009-4492, kadastro Nr. 4110/0800:4227, ir kitoje Tvenkinių gatvės pusėje, Buivydiškių k., Vilniaus r., esantis žemės sklypas, unikalus Nr. unikalus Nr. 4400-1057-2682, kadastro Nr. 4110/0800:4230.

Šalims priklausnatys žemės sklypai, gatvės ir privažiavimo keliai vaizdžiai (jų išsidėstymas ir pan.) matyti kadastro žemėlapio ištraukoje. Joje ieškovų žemės sklypas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovės A. M. žemės sklypai pažymėti numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini). Pateiktos fotonuotraukos, 2012-01-30 ir 2015-01-22 kadastrinių matavimų planai patvirtina, kad atsakovė savo sklypą atsitvėrusi nuo ieškovų sklypo metaline tvora su įrengtais vartais, kurie užima 21 kv.m ieškovų sklypo, taip pat naudojasi privažiavimu per ieškovų sklypą ir palieka automobilius prie tvoros.

Nagrinėjamoje byloje keliami naudojimosi svetimu daiktu ir kelio servituto nustatymo klausimai, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję, todėl nagrinėjami kartu.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai reikalauja atkurti jų, kaip žemės sklypo savininkų, pažeistas teises, įpareigojant atsakovę A. M. pašalinti iš jų žemės sklypo atsakovei priklausančią tvorą, vartus ir želdinius bei uždrausti jai naudotis ieškovams priklausančiu žemės sklypu (jo dalimi) ir skirti baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą.

Atsakovė nesutinka su ieškiniu tokiais pagrindiniais argumentais: per ieškovų žemės sklypą suformuotu privažiavimu iki savo valdos ji naudojasi daug metų ir tokia yra nuo seno susiklosčiusi tvarka, kurios keisti nėra pagrindo, kito įvažiavimo nėra; ankstesnis ieškovų žemės sklypo savininkas buvo davęs raštišką leidimą važinėti per jam priklausiusį sklypą ir dėl šio įvažiavimo iki bylos iškėlimo jokių pretenzijų nei iš buvusio savininko, nei iš ieškovų nebuvo gavusi; taip pat nėra jokių įrodymų, kad būtent ji įrengė tvorą ieškovų žemėje, todėl nėra atsakinga už tvoros ir želdinių pašalinimą.

Nesutikdama su ieškiniu atsakovė pareiškė ieškovams priešieškinį, reikalaudama nustatyti ieškovų žemės sklype 40 kv.m. ploto kelio servitutą, kad galėtų privažiuoti prie savo sklypo. Apie tvorą, vartus ir želdinius, esančius ieškovų sklype, priešieškinyje nieko nepasisakė.

Ieškovai su pareikštu priešieškiniu nesutiko, nurodydami, kad servituto nustatymas nepagrįstai ir neproporcingai apsunkins jų nuosavybės valdymą ir naudojimą, bus pažeistos jų, kaip savininkų teisės. Atsakovė turi kelias alternatyvas įsirengti atskirą privažiavimą, tačiau nededa tam pastangų ir nori toliau neatlygintinai naudotis jų sklypo dalimi.

Pa­gal (duomenys neskelbtini)straips­nį ša­lys pri­va­lo įro­dy­ti ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis grin­džia sa­vo rei­ka­la­vi­mus bei at­si­kir­ti­mus, iš­sky­rus at­ve­jus, kai yra re­mia­ma­si ap­lin­ky­bė­mis, ku­rių ne­rei­kia įro­di­nė­ti. Įro­di­nė­ti tu­rin­čias reikš­mės ci­vi­li­nė­je by­lo­je ap­lin­ky­bes (įro­di­nė­ji­mo da­ly­ką) yra ša­lių tei­sė ir pa­rei­ga.

Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad, pareiškus negatorinį ieškinį, savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (LAT 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2011; 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2013-04-19 nutartis Nr. 3K-3-233/2013; 2014-11-21 nutartis Nr. 3K-3-528/2014). Dėl to atsakovė A. M. turi įrodyti, kad jos veiksmai naudojantis ieškovų žemės sklypu yra teisėti.

Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Savininkas, maydamas, kad jo teisės pažeidžiamos gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Lietuvos A. T., pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (LAT 2008-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2011-04-26 nutartis Nr. 3K-3-189/2011; 2012-07-09 nutartis Nr. 3K-3-344/2012; 2013-04-019 nutartis Nr. 3K-3-233/2013; 2014-11-21 nutartis Nr. 3K-3-528/2014; 2015-02-04 nutartis Nr. 3K-3-7-378/2015 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad nė viena subjektinė teisė nėra ir negali būti absoliuti. P. K. 28 straipsnį asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Tuo atveju, kai kyla dviejų teisių konfliktas, būtina ieškoti protingos ir teisingos dviejų teisės saugomų vertybių pusiausvyros, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes, ir spręsti ginčą taip, kad būtų išvengta ar kiltų kuo mažiau konfliktų ateityje (LAT 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007, 2009-02-13 nutartis Nr.3K-3-33/2009).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo tarp šalių dėl bendros sklypų ribos nėra., tikslinti ribos šalys neprašė. Nors atsakovė A. M. 2015-01-19 buvo raštu pateikusi pastabas UAB „Geovisata“ dėl ieškovų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atliekamų kadastrinių matavimų, tačiau 2015-01-22 sprendimu UAB „Geovisata“ nusprendė netikslinti ieškovų žemės sklypo ribų vietovėje, nes kadastrinių matavimų metu buvo atstatomos žemės sklypo ribos pagal teritorijų planavimo dokumentus, todėl padaryta išvada, kad sklypo ribų posūkio taškų koordinatės atitinka pirminius žemės sklypo suformavimo dokumentus, linijos ilgis tarp taškų nepakitęs. Šio sprendimo atsakovė A. M. neskundė, ribų klausimo byloje nekėlė.

Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis) ir nepareiškus reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribas, teismas negali spręsti dėl nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą ir nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų (LAT 2008-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2011-04-26 nutartis Nr. 3K-3-189/2011; 2014-11-21 nutartis Nr. 3K-3-528/2014).

Kadangi žemės sklypų riba yra aiški iš pateiktų kadastrinių matavimų planų ir situacijos brėžinio, ginčo dėl ribos nėra, toks reikalavimas nebuvo pareikštas, todėl teismui nėra pagrindo nustatyti (tikslinti) kaimyninių sklypų ribą (CK 4.45 str. 1 d., Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 d.), bet yra pagrindas spręsti dėl ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų, teisių pažeidimo.

Iš UAB „Orkanas“ 2012-01-30 parengto brėžinio-inžinierinio topografinio plano, 2015-01-22 UAB „Geovisata“ atliktų žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) situacijos brėžinio ir UAB „Geovisata“ 2015-10-05 parengto ieškovų žemės sklypo plano teismui matyti, kad ieškovų žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėta atsakovės A. M. sklypo tvora, vartai ir privažiavimas iki atsakovės sklypo (kadastro Nr. 4110/0800:375). UAB „Geovisata“ 2015-10-05 žemės sklypo plane teismui pažymėta tiksli faktinė sitaucija apie atsakovės A. M. užimtą ieškovų sklypo dalį, tvoros, vartų, įvažiavimo išsidėstymą. Kaip matyti atsakovė naudojasi 32 kv.m. privažiavimu per ieškovų žemę, atsakovės sklypo tvora ir želdiniai užima 21 kv.m. ploto ieškovų sklypo. Šiais matavimais nustatytų duomenų atsakovė neginčijo, todėl teismas spręsdamas ginčą, remiasi UAB „Geovisata“ parengtu 2015-01-22 brėžiniu ir 2015-10-05 planu teismui.

Aplinkybę, kad atsakovė naudojasi ieškovu sklypo dalimi patvirtina ir tai, kad 2012-03-29 ieškovai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrių dėl žemės sklypo naudojimo patikrinimo. Sudaryta komisija, dalyvaujant A. M., G. S. ir S. R., 2012-04-11 vietoje patikrino kaip ieškovai ir atsakovė laikosi jiems priklausančių žemės sklypų naudojimosi tvarkos ir surašė 2012-04-11 Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-(14.48.73)-46, kuriame konstatavo, kad A. M. nesilaiko Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytų žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigų, savavališkai užėmė pareiškėjų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį 191 kv.m. ploto, iš kurio 169 kv. m. plote yra įrengtas privažiavimas į jai nuosavybės teise priklausantį sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris atskirtas nuo gretimo sklypo mūrine 39,95 m ilgio tvora ir 22 kv.m. plote yra A. M. priklausanti 25,92 kv. m. ilgio tvora. Komisija įžvelgė ATPK 45 str. 1 dalyje numatytos veikos požymių, t.y. savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimą ir nusprendė surašyti A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą apie tai 2011-04-26 raštu informuodama pareiškėjus. 2012-05-22 pareiškėjai pateikė prašymą NŽT, kuriame paaiškino, kad anksčiau jų sklypas priklausė A. M.. Jį padalinus į atskirus sklypus, šį sklypą A. M. pardavė P. A. D., o vėliau sklypą iš jo nupirko pareiškėjai. Pirkdamas iš A. M. sklypą P.A. D. parašė leidimą, kad leidžia įvažiuoti į A. M. priklausantį sklypą per savo žemę, tačiau vėliau susitarimą panaikino. Apie šią aplinkybę pareiškėjai sužinojo jau po sandorio sudarymo. Atsižvelgdami į tai prašė netaikyti A. M. administracinės nuobaudos, nes ji negalėjo žinoti apie susidariusią situaciją. Be to, su A. M. žodžiu susitarė, kad šiuo metu jai leidžia naudotis įvažiavimu į jos sklypą, tvora ir vartais, o ji leidžia naudotis jai priklausančia sklypo dalimi, kuri ribojasi su jų sklypu.

Analizuojant ieškovų sklypo įsigijimo ir tvoros atsiradimo priešistorę nustatyta, kad 2011-12-20 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3157 ieškovai įsigijo žemės sklypą, suformuotą atliekant kadastrinius matavimus. Sutartyje nėra įrašų apie daikto priklausinius, juridinius faktus, servitutus, naudojimosi tvarką ir pan. P. P. A. D. garantavo, kad parduodamas sklypas yra įgytas teisėtai, jam jokių suvaržymų nėra, neperduotas neatlygintinai naudotis, trečiųjų asmenų teisių į jį taip pat nėra. Jokių sąlyginių ar kitokių susitarimų dėl daikto disponavimo su trečiaisiais asmenimis nėra sudaryta, daikto valdymas, naudojimas ir disponavimas nėra teisiškai apribotas (Sutarties 6.5 punktas). Prieš P.A. D. 0,1241 ha žemės sklypą iš valstybės buvo įsigijusi atsakovė A. M. pagal 1994-03-29 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-2226, tikslu išplėsti savo namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), Buivydiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav. 1994-05-10 sutartimi Nr. 3177 A. M. padovanojo 0,1241 ha sklypą sūnui G. M., o pastarasis 1999-11-10 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5667 pardavė sklypą Povilui A. D.. Perleidžiant sklypą P.A. D. sutartyje buvo nurodyta, kad servitutų ir nekilnojamojo turto objektų sklype nėra (Sutarties 5 punktas). Kaip matyti iš dokumentų, ankstesnis sklypo savininkas P. A. D. savo sklype jokios statybinės veiklos nevykdė, pardavė sklypą ieškovams be statinių. Po 2011-12-20 sandorio sudarymo, ieškovams pradėjus atidžiau domėtis savo sklypo ribomis paiškėjo, kad jų sklype yra atsakovės sklypo tvora ir želdiniai. Šis faktas užfiksuotas 2012-01-30 UAB „Orkanas“ parengtame brėžinyje, 2012-04-11 NŽT patikrino akte, 2015-01-22 UAB „Geovisata“ kadastrinių matavimų plane. Šios aplinkybės iš esmės neginčijo ir pati atsakovė A. M. . Liudytojas iš atsakovės pusės G. M. patvirtino, kas tvora priklauso atsakovei. Įrodymų, kad atsakovė teisėtai naudojasi užimama ieškovų sklypo dalimi byloje nepateikta, teisės aktų reikalavimus atitinkantis susitarimas tarp atsakovės ir ieškovų dėl naudojimosi jų sklypo dalimi nebuvo sudarytas. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės tęstinio pažeidimo faktui konstatuoti neturi teisinės reikšmės žemės sklypų savininkų pasikeitimas. Dėl to teismas daro išvadą, kad atsakovė A. M. yra užėmusi ieškovų sklypo dalį ir ja naudojasi be jokio teisėto pagrindo.

Ieškovų pateikti ir teismo išreiklauti iš VĮ Registrų centro įrodymai patvirtina, kad buvęs sklypo savininkas P. A. D. 1999-11-10 vienašaliu, notariškai patvirtintu įsipareigojimu įsipareigojo nekliudyti gretimo (A. M.) sklypo savininkams naudotis jam priklausančia dalimi žemės sklypo, kurią sudaro kelias, tikslu netrukdomai įvažiuoti ar kitais būdais patekti į kaimyninį žemės sklypą. Šis juridinis faktas A. M. 2011-05-09 prašymu 2011-05-16 buvo įregistruotas viešame registre. 2011-07-13 P.A. D. pareiškimu savo 1999-11-10 įsipareigojimą panaikino ir šis faktas 2011-07-26 buvo išregistruotas. G. M. tokį P.A. D. leidimo išregistravimą apskundė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, tačiau komisija 2013-10-23 sprendimu Nr.281 pareiškėjo skundą atmetė, nes pripažino, kad juridinis faktas – 1999-11-10 vienašalis įsipareigojimas išregistruotas teisėtai. Nuo 2011-07-26 ieškovų sklypui jokie leidimai tretiesiems asmenims naudotis jų žemės sklypu nėra taikomi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestini atsakovės A. M. argumentai, kad ji jokių veiksmų, kurie galėtų pažeisti ieškovų interesus neatliko, pretenzijas dėl naudojimosi ieškovų sklypo dalimi sužinojo tik iš ieškinio. Kaip matyti, aplinkybė, kad ji neteisėtai naudojasi ieškovų sklypu turėjo būti jai žinoma nuo 2012-04-11, kai NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistai, jai pačiai dalyvaujant atliko naudojimosi žemės sklypu patikrinimą ir nustatė pažeidimus apie tai 2012-04-26 raštu informuodami atsakovę. Apie susidariusią privažiavimo problemą atsakovei buvo žinoma nuo 1999-11-10, kai G. M. pardavė sklypą Povilui A. D., todėl najasis savininkas 1999-11-10 įsipareigojimu buvo leidęs atsakovei naudotis įsigyto sklypo dalimi, tačiau 2011-07-13 šį leidimą panaikino. 2013-10-23 G. M. skundas dėl P.A. D. leidimo išregistravimo atmestas, todėl akivaizdu, kad nuo 2013-10-23 atsakovei ir jos sūnui G. M. tikrai buvo žinoma apie leidimo naudotis ieškovų sklypu nebuvimą. 2012-05-22 ieškovų prašymas NŽT Vilniaus rajono skyriui ir paaiškinimai patvirtina, kad ieškovai bandė susidariusią problemą spręsti su A. M. geruoju, žodžiu susitarė ir leido atsakovei kurį laiką atsakovei naudotis jų sklypu, kol atsakovė įsirengs atskirą privažiavimą. Kol ieškovai negyveno savo sklype, atsakovės naudojimasis privažiavimu per jų sklypą jiems problemų nekėlė, tačiau gyvenant sklype, toks atsakovės naudojimasis jų sklypu sukelia daug nepatogumų ir pažeidžia ieškovų teises. Dėl to atmestini atsakovės argumentai, kad ji turi teisę naudotis privažiavimu per ieškovų žemę. Atsakovės pateiktas priešieškinis dėl servituto nustatymo patvirtina, kad atsakovė pripažino, jog neturi teisėto pagrindo naudotis privažiavimu per ieškovų žemę, todėl siekia tokią teisę įgyti.

Atsakovė teigia, kad nėra jokių įrodymų, kad ieškinyje nurodytus objektus – tvorą ir vartus įrengė ji, taip pat įrodymų, kad ji trukdo ieškovams šiuos objektus pašalinti iš ieškovų sklypo ir nėra atsakinga už tokių darbų vykdymą, organizavimą ir atsiskaitymą. Kaip paminėta aukščiau, pateiktos 0,1241 ha sklypo perleidimo sutartys patvirtina, kad ieškovų sklypą atsakovė 1994-03-29 įsigijo iš valstybės, ir nuo tada su sūnumi G. M. valdė ir naudojo iki sklypo perleidimo 1999-11-10 P. A. D.. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje nėra duomenų, kad sklypą atsakovė būtų įsigijusi su tvora, vartais ir želdiniais. Niekas kitas atsakovei, o vėliau jos sūnui priklausančio sklypo nevaldė, nėra jokių duomenų, kad tvora būtų priklausę ieškovams ar treteisiems asmenims (pvz. P. A. D.). Liudytojas ir buvęs sklypo savininkas G. M. teisme patvirtino, kad tvora ir vartai ieškovų sklype priklauso jo motinai A. M.. Šios aplinkybės iš pradžių neneigė ir pati atsakovė, 2012-04-11 NŽT Vilniaus rajono skyriaus patikrinimo akte konstatuota, kad būtent A. M. yra atsitvėrusi tvora ir užėmusi ieškovų žemės 22 kv.m. dalį. Tai suponuoja išvadą, kad atsakovei priklauso jos sklypą nuo ieškovų sklypo atribojanti tvora, vartai ir želdiniai, kuriuos įrengė iki 1999-11-10, kol su sūnumi valdė sklypą. Perėjus sklypo nuosavybei kitiems asmenims, ji neteko teisės naudotis ta sklypo dalimi, kur yra tvora, tokio sutikimo nėra davę naujieji ir sklypo savininkai, todėl atsakovė privalo tvorą ir kitus objektus, esančius ant svetimos žemės, pašalinti. Todėl atmestini atsakovės teiginiai, kad ne ji turi pareigą nugriauti jos sklypą atribojančią tvorą. Teismas pažymi, kad ilgalaikis faktinis naudojimasis kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančia žeme, savaime nepašalina pareigos laikytis įstatymo normų ir nepažeisti kito savininko teisių. O vienas iš pagrindinių teisės principų sako, kad iš neteisės teisė neatsiranda.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad atsakovė A. M. yra užėmusi ir naudojasi ieškovų sklypo 21 kv.m ir 32 kv.m. dalimis be teisėto pagrindo, tuo pažeisdama ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų teises ir teisėtus interesus. Todėl ieškinys tenkintinas, atsakovė įpareigotina savo lėšomis pašalinti iš ieškovų žemės sklypo tvorą, vartus ir želdinius, nurodytus 2015-10-05 UAB „Geovisata“ parengtame plane teismui, bei sutvarkyti jų buvimo vietą. Jai taip pat atsakovei uždraustina naudotis 32 kv.m keliu (privažiavimu) per ieškovų sklypą.

Teismo vertinimu ieškovų prašomas nustatyti terminas objektams pašalinti iš ieškovų sklypo yra protingas ir optimalus, todėl atsakovė A. M. įpareigotina pašalinti tvorą, vartus ir jai priklausančius želdinius per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numato, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikamas išlaidas. To paties straispnio 3 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, ieškovų reikalavimas suteikti teisę jiems patiems nugriauti atsakovės statinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės tuo atveju, jeigu ji neįvykdytų teismo nustatyto įpareigojimo per nustatytą terminą, ir skirti atsakovei 10 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną už teismo įpareigojimų nevykdymą, yra tenkintinas (CK 4.37 str., 4.98 str., 4.103 str., (duomenys neskelbtini) str., LR Statybos įstatymo 3 str., 35 str.).

Dėl atsakovės A. M. priešieškinio dėl servituto nustatymo.

Atsakovė A. M. priešieškiniu prašo nustatyti ieškovų sklype 40 kv.m. ploto kelio servitutą, kad galėtų laisvai privažiuoti iki savo sklypo. Nurodė, kad kito įvažiavimo į savo teritoriją neturi, tai yra vienintelis kelias patekti į valdą. Priešieškiniui pagrįsti pateikė matininko V. D. 2015-11-18 parengtą planą-pasiūlymą dėl kelio servituto ieškovų žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatymo tikslu turėti teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus per ieškovų sklypą.

Servitutas – tai daiktinė teisė, kurio esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančio) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Servituto nustatymas siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, bet su sąlyga, jog nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (LAT 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005, Teismų praktika, 24, p. 62).

Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 str. 1 d.). Lietuvos A. T. praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad servitutas gali būti nustatomas teismo sprendimu tik išimtiniais atvejais. Pagal CK 4.126 straipsnį teismo tvarka galima nustatyti servitutą tik tais atvejais, kai savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis yra objektyviai būtinas. Jeigu asmuo, reikalaujantis nustatyti servitutą, daiktu gali naudotis ir be servituto nustatymo, tai servituto negalima nustatyti, nes jo nustatymas tokiu atveju reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės teisės ribojimą. Svarbu nustatyti ir įvertinti, ar servituto nustatymas nelems didesnio patogumo, o ne objektyviai pagrįstos galimybės naudotis daiktu pagal paskirtį viešpataujančio daikto savininkui suteikimo. Ta aplinkybė, kad asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę. Dėl to servitutas gali būti nustatytas tik tada, kai jo nenustačius kitas asmuo objektyviai negali naudotis daiktu arba kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu. Be to, teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; ar viešpataujančio daikto savininkas pats nesukūrė tokios situacijos dėl ko reikia nustatyti servitutą. Teismas nagrinėdamas tokias bylas, turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobūdį, kitokių sprendinių galimybę ir pan.; taip pat reikalinga įvertinti, ar viešpataujančiojo daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, nurodo tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimą. Taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų (LAT 2005-03-21 nutartis Nr. 3K-3-196/2005; 2005-04-04 nutartis Nr. 3K-3-246/2005; 2005-10-19 nutartis Nr. 3K-3-496/2005; 2006-12-22 nutartis Nr. 3K-3-691/2006; 2007-06-11 nutartis Nr. 3K-3-234/2007; 2009-04-03 nutartis Nr. 3K-3-157/2009; 2010-06-22 nutartis Nr. 3K-3-283/2010; 2011-11-04 nutartis Nr. 3K-3-419/2011; 2012-10-23 nutartis Nr. 3K-3-433/2012 ir kt.). Tokios esminės nuostatos, aktualios šiam ginčui, yra suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Praktikoje akivaizdžiai atsispindi nuosavybės teisės prioritetas prieš teisę į servituto nustatymą, eliminuojantis nepagrįstą nuosavybės teisės varžymą.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir susiformavusią gausią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės A. M. priešieškinio reikalavimus. Visų pirma, atsakovė A. M., nuo 1999-11-10 (sklypo perleidimo P.A. D. dienos) žinodama apie privažiavimo iki savo sklypo kylančias ir galinčias ateityje iškilti problemas nieko nedarė ir neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad savo nuosavybės teises galėtų tinkamai įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Naujieji sklypo savininkai - ieškovai 2012-05-22 prašyme NŽT Vilniaus rajono skyriui nurodė, kad leidžia atsakovei laikinai naudotis privažiavimu, nes tuo metu savo sklype negyveno (nebuvo pastatytas namas). Matydama, kad ieškovai statosi namą ir ketina jame apsigyventi, nieko nenuveikė, kad netrukdytų ieškovams tinkamai, savo nuožiūra naudotis visa savo nuosavybe. Kaip matyti atsakovė nori ir toliau neatlygintinai naudotis ieškovų žemės sklypo dalimi, teigdama, kad tokia praktika yra nusistovėjusi nuo seno ir nėra tikslo jos keisti. Priešieškinyje atsakovė nieko nepasisakė dėl servituto atlygintinumo (CK 4.129 str.).

Ieškovai pateikė net kelis alternatyvius variantus, kur atsakovė galėtų įsirengti savo atskirą privažiavimą, iš kurių vienas būtų - įvažiavimas nuo Tvenkinių gatvės per atsakovei A. M. priklausantį gretimą žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovų pateiktą kadastro žemėlapio ištrauką matyti, kad atstumas nuo Tvenkinių gatvės iki atsakovės sklypo, kuriame ji gyvena, plačiausioje vietoje yra apie 10,47 metro, todėl tai nesudarytų didelių investicijų įrengti privažiavimą. Taip pat yra galimybė privažiavimą įrengti nuo Tvenkinių gatvės per valstybinę žemę. Ieškovų pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad atsakovė nuo valstybinės žemės pusės yra įsirengusi tvoroje vartelius ir laiptus, todėl darytina išvada, kad ji praktiškai patenka į savo sklypą per valstybinę žemę ir turi galimybę įsirengti privažiavimą. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2015-11-30 raštas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2015-11-20 raštas dėl informacijos suteikimo patvirtina, kad atsakovė A. M. į šias institucijas dėl naujo įvažiavimo įrengimo nesikreipė, nors tokiam įvažiavimui įrengti kliūčių nemato.

Siūlydama kelio servituto projektą atsakovė A. M. nepateikė įrodymų, kad naujo privažiavimo įrengimas yra neįmanomas, neracionalus, ekonomiškai nenaudingas ir pan. (kelio projektinio, techninio ir ekonominio pagrindimo) ((duomenys neskelbtini) str.) Dėl to atmestini atsakovės teiginiai, kad be servituto nustatymo ji negali tinkamai naudotis savo nuosavybe, o kito privažiavimo kelio nėra. Pažymėtina, kad teismui patenkinus priešieškinį būtų neproporcingai apsunkinta ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų padėtis, apribotos jų valdymo ir naudojimo savo nuosavybe teisės, sumažėtų naudingasis sklypo plotas, nes sklypu naudojasi dvi ieškovų šeimos, todėl reikalinga daugiau vietos automobiliams statyti, vaikams žaisti, želdiniams sodinti ir pan. Be to, atsakovė siekia ne vieno, o keturių asmenų - ieškovų nuosavybės teisių suvaržymo. Teismas mano, kad tokios atsakovės pretenzijos į ieškovų sklypą yra nepagrįstos, nes apsunkina jiems naudojimąsi savo privačia nuosavybe, trikdo privatumą. Servituto nustatymas kokio prašo ieškovė iš esmės reikštų 40 kv.m. ieškovų nuosavybės teisės eliminavimą iš jų dispozicijos, nes realiai jie šiuo servitutiniu plotu jie nesinaudotų, šis privažiavimas ieškovams nėra būtinas.

Teismo vertinimu, galimybė (alternatyva) atsakovei įsirengti atskirą privažiavimą labiau atitinka proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principus, nes toks gretimų sklypų naudojimas mažiau suvaržo asmenų teises, sumažina tikimybę kilti naujiems konfliktams. Dėl to teismas konstatuoja, kad atsakovė nepateikė duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, kad prašomo servituto nustatymas yra vienintelė galimybė patekti jai į savo sklypą bei neįrodė, kad išnaudojo visas galimybes įsirengti atskirą privažiavimą.

Teismas nesutinka su atsakovės A. M. argumentu, kad tarp šalių susiklostė faktiniai santykiai, pagal kuriuos abi šalys sutiko su tuo, jog kelias egzistuoja ir ji gali keliu naudotis. Byloje nėra jokių įrodymų, kad aptariamas kelias (privažiavimas), kuriuo šiuo metu atsakovė patenka prie savo valdos, yra naudojamas kitų kaimynų ir specialiosios tecnikos ir pan. Kaip matyti privažiavimu naudojasi tik atskovė, jos šeimos nariai ir nuomininkai, t.y. asmenys, gyvenantys atsakovės valdoje. Byloje nėra duomenų, kad naudojamą privažiavimą įsirengė pati atsakovė, neaišku kada, kieno sutikimu ir lėšomis kelias įrengtas. Atkreiptinas dėmesys, kad savavališkas kelio išvažinėjimas per svetimą žemės sklypą negali būti laikomas suformuotu keliu, juo labiau teisėtai įrengtu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo priešieškiniui dėl servituto nustatymo tenkinti, todėl priešieškinis atmestinas.

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinys patenkintas visiškai, o priešieškinys atmestas, todėl iš atsakovės priteistinos ieškovams bylinėjimosi išlaidos. Pagal pateiktus įrodymus ieškovai patyrė tokias išlaidas: sumokėjo 62 Eur žyminio mokesčio, 1000 Eur išlaidų advokato padėjėjui A. Ž. už ieškinio surašymą, 70 Eur išlaidų už žemės sklypo plano parengimą (PVM sąskaita-faktūra ir kvitas 70 Eur sumai). Šios išlaidos yra pagrįstos mokėjimo dokumentais, išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija LR teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 5, 8.2 punktai), todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą ir pastovumą, iš atsakovės A. M. priteistina ieškovui G. S. 132 Eur, o ieškovei L. R. -1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 1132 Eur (CPK 79, 88, 93, 98 str.).

Atmetus priešieškinį, atsakovės turtėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Teismas bylos nagrinėjimo metu patyrė 5,11 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 92 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 263 - 270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Įpareigoti atsakovę A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti iš ieškovams S. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) L. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio 0,1241 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Buivydiškių k.v., esančio (duomenys neskelbtini), Buivydiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r.) neteisėtai atsakovės įrengtus objektus: 6,3 m ilgio metalinius vartus, pažymėtus UAB „Geovisata“ 2015-10-05 „Žemės sklypo plane teismui“ sutartiniu ženklu, plano eksplikacijoje paaiškintu žodžiais „Metaliniai vartai (H=2.0 m; L=6,30 m)”; 19,23 m ilgio metalinę tvorą, pažymėtą UAB „Geovisata“ 2015-10-05 „Žemės sklypo plane teismui“ sutartiniu ženklu, plano eksplikacijoje paaiškintu žodžiais Metalinė tvora (H=1,60 m; L=19,23 m)”; 3 (tris) vienetus tujų, pažymėtų UAB „Geovisata“ 2015-10-05 „Žemės sklypo plane teismui“ sutartiniu ženklu, to paties plano eksplikacijoje paaiškintu žodžiais „Tujos (3 vnt. H=2,00 m)”; 8 (aštuonis) vienetus vyšnių, pažymėtų UAB „Geovisata“ 2015-10-05 „Žemės sklypo plane teismui“ sutartiniu ženklu, to paties plano eksplikacijoje paaiškintu žodžiais „Vyšnios 8 vnt.“ ir sutvarkyti vietą.

Atsakovei A. M. neįvykdžius sprendimo per 30 dienų terminą, leisti ieškovams S. R., L. R., G. S. ir K. S. atlikti tuos veiksmus, išieškant iš atsakovės A. M. patirtas išlaidas.

Uždrausti atsakovei A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) bet kokiu būdu naudotis ieškovams S. R., L. R., G. S. ir K. S. priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Buivydiškių k.v., esančiu (duomenys neskelbtini), Buivydiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav.).

Jeigu atsakovė A. M. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykys teismo sprendimo, skirti atsakovei A. M. 10 Eur (dešimt eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną ieškovų S. R., L. R., G. S. ir K. S. naudai.

Priteisti iš atsakovės A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) 5,11 Eur (penki eurai 11 ct) pašto išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 132,00 (vieną šimtą trisdešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 (vieną tūkstantį eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė