Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei O. L. dėl nuosavybės teisės pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo bei O. L. priešieškinį V. L. dėl turto administratoriaus paskyrimo, uzufrukto nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę O. L. netrukdyti ieškovui V. L. patekti į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir jais naudotis, perduodant ieškovui ginčo namo raktus bei priteisti iš iš atsakovės O. L. 1000 Eur neturtinės žalos.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise nuo 2012-03-06 priklauso po ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastato – vienbučio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Iki 2012-03-06 visas šis turtas asmeninės nuosavybės teise priklausė ieškovui. Nurodė, kad 2014 m. gegužės mėnesį tarp šalių kilus nesutarimams, atsakovės iniciatyva ieškovui buvo pritaikytos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo atsakovės, sulaikymo metu iš ieškovo policijos pareigūnai paėmė namų raktus ir perdavė juos atsakovei. Kaltinimai baudžiamojoje byloje nepasitvirtino, minėtos kardomosios priemonės panaikintos 2015-06-12, įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo nutarčiai Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. 1A-181-626/2015. 2014 m. gegužės mėnesį atsakovės iniciatyva buvo pradėta šalių santuokos nutraukimo byla, kurioje atsakovė reikalavo išlaikymo vaikams priteisimo ieškovui priklausančios namo dalies dalimi bei likusios ieškovo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. 2015-08-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka nutraukta, minėto turto statusas nepasikeitė, kaip ir išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, t. y. šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo. Nepaisant to, kad nuo 2015-06-12 ieškovui nebėra taikomi jokie apribojimai patekti į namus, atsakovė ieškovo į jo nuosavybę neįleidžia, neatiduoda ieškovui namų raktų, nors ieškovas dar kartą atsakovės to prašė po baigiamosios 2016-02-11 nutarties santuokos nutraukimo byloje priėmimo.

Civilinio kodekso (toliau CK) 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, kuriame nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kadangi aukščiau nurodytais atsakovės veiksmais, be jokio teisinio pagrindo atsisakant perduoti ieškovui raktus nuo namo ir neleidžiant į jį patekti, yra pažeidžiamos ieškovo nuosavybės teisės, apribojama ieškovo galimybė laisvai, nevaržomai patekti į jam priklausančią žemės sklypo ir namo dalį, ieškovas reiškia šį negatorinį ieškinį.

Nurodė, kad atsakovei ilgą laiką trukdant ieškovui naudotis turtu - nuo 2014 m. gegužės mėnesio reiškiant nepagrįstus skundus policijai, ko pasėkoje buvo pritaikytos kardomosios priemonės, ieškovas patyrė didelius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą dėl to, kad turėdamas nuosavybę –ieškovas turėjo gyventi su motina jos bute, iš savo namų negalėjo pasiimti nei asmeninių (drabužių, batų), nei kitų daiktų, dokumentų, reikalingų darbo paieškoms bei įsidarbinimui, tokiu būdu, negalėdamas patekti į namus, ieškovas kartu negalėjo matytis ir su savo nepilnamečiais vaikais, taip patirdamas itin didelius dvasinius išgyvenimus ir stresą, ypač dėl to, kad atsakovė nuteikinėja vaikus prieš tėvą. Todėl byloje nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus bei kaltę trukdant ieškovui naudotis nuosavybe, yra visos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti ir dėl to atlyginti ieškovui jam padarytą neturtinę žalą (CK 6.246 - 6.250 str.).

Atsakovė O. L. pateikė priešieškinį ir jo patikslinimą, kuriuo prašo paskirti neatlygintinai atsakovę O. L. V. L. asmeninės nuosavybės teise priklausančios ½ dalies žemės sklypo ir ½ pastato, esančių (duomenys neskelbtini), administratore iki vaikai sulauks pilnametystės; nustatyti O. L. ir nepilnamečiams vaikams G. L. bei A. L. uzufruktą į V. L. asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį žemės sklypo ir ½ pastato, esančių (duomenys neskelbtini), iki vaikai sulauks pilnametystės.

Ieškovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad nesutinka nei su vienu priešieškinio reikalavimu, kadangi priešieškinio reikalavimai iš esmės grindžiami tuo, kad ieškovas neva nori gyventi šalims priklausančiame name, o atsakovės nuomone, buvusių sutuoktinių gyvenimas kartu ir nepilnamečių vaikų gyvenimas kartu su ieškovu yra neįmanomas. Nurodė, kad ieškovas niekada nėra išsakęs ir neturi tikslo gyventi šalių name; tikslas, dėl kurio reiškiamas negatorinis ieškinys, nelemia savininko teisių gynimo; 2015-07-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi šalių santuokos nutraukimo byloje įvertinus tapačius atsakovės teiginius dėl neva ieškovo keliamo pavojaus jai ir vaikams, buvo atmestas atsakovės prašymas dėl ieškovo įpareigojimo gyventi skyrium nuo atsakovės ir vaikų; ieškovas nėra atskirtas nuo šalių vaikų, jam nėra apribota tėvo valdžia šalių vaikų atžvilgiu; atsakovė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, patvirtinančių, kad namo natūra padalinti neįmanoma, nėra pareiškusi reikalavimų dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Neegzistuoja jokios pakankamai pagrįstos priežastys, pateisinančios išimtinai atsakovės valia taikomus ieškovo nuosavybės teisės apribojimus. Nurodė, jog turto administravimas teismo sprendimu nustatomas tokiais įstatyme numatytais atvejais, kai tam yra objektyvi būtinybė, kai pats savininkas negali pasirūpinti turtu, tikslu imtis priemonių turtui išsaugoti, o nagrinėjamu atveju turto administratoriaus skyrimas, kartu ir ypatingai plačių įgaliojimų valdyti ir naudoti ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu suteikimas atsakovei, esant veiksniam ir galinčiam įgyvendinti nuosavybės teises savininkui, yra nelogiškas ir neprotingas. CK normose, reglamentuojančiose sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijas nutraukus santuoką (CK 3.71, 3.86 straipsniai), nurodyta teismo teisė, bet ne pareiga nustatyti uzufruktą ir sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, palikti teisę naudotis gyvenamąja patalpa, kuri nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto nustatymas susijęs su sutuoktinio, kuris yra gyvenamosios patalpos savininkas, nuosavybės teisės ribojimu. Teisės naudotis gyvenamąja patalpa uzufrukto teise, taikymas aktualus tais atvejais, kai nepilnamečiai vaikai gyvena būste, kuris priklauso nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių, tačiau ne tam, su kuriuo po santuokos nutraukimo lieka gyventi vaikai. Kai sutuoktinis, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, turi asmeninės nuosavybės teise jam priklausančias gyvenamąsias patalpas ir reiškia reikalavimą nustatyti jam uzufruktą į kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą, kuri priskirtina šeimos turtui, būtina atsižvelgti į tai, kad kitam sutuoktiniui išlieka teisė gyventi jam priskirtoje būsto dalyje, t. y. atitinkamomis buto dalimis buvę sutuoktiniai turės naudotis bendrai. Nagrinėjamu atveju jokios būtinybės nustatyti uzufruktą neegzistuoja, nes ½ dalis namo priklauso atsakovei, ieškovas vykdo pareigą aprūpinti vaikus gyvenamuoju plotu, vaikai naudojasi visu šalių gyvenamuoju namu, taigi prioritetinė nepilnamečių vaikų teisė į būstą yra visapusiškai užtikrinta. Papildomai pažymėtina, kad šalių santuokos nutraukimo byloje atsakovė klausimo dėl uzufrukto nustatymo nekėlė, o spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, Vilniaus miesto apylinkės teismas įvertino vaikams tenkančią komunalinių išlaidų dalį, t. y. kad kiekvieno vaiko dalis komunalinėms išlaidoms yra apie 140 Lt (atitinka 40,55 EUR) per mėnesį, kas lėmė, kad kiekvieno vaiko išlaikymui iš ieškovo buvo priteista 220 EUR per mėnesį periodinės išmokos. Tokiu atveju darytina išvada, kad priešieškinio patenkinimas sudarytų pagrindą mažinti vaikams priteisto išlaikymo dydį, o atsakovei reikštų daugiau būsto išlaikymo išlaidų (CK 4.114 str.).

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti.

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, kadangi yra neįmanoma kartu su ieškovu gyventi, yra pavojus gyvybei ir ieškovas įpratęs gyventi kitų žmonių sąskaita. Prašė tenkinti priešieškinį.

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad lankėsi O. L. ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad vaikai teigė su tėčiu (V. L.) gyventi nenorintys, nes jis dažniausiai būna girtas. Atsižvelgama į vaikų interesus išvadą teikianti institucija nurodė priešieškiniui neprieštaraujanti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal 2012-03-06 dovanojimo sutartį priklauso po ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015-08-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka dėl V. L. kaltės; nepilnamečių vaikų G. L. ir A. L. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų motina O. L.; iš V. L. priteistas periodinis 220 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės; O. L. paskirta priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise ir kt. 2016-02-11 Vilniaus apygardos teismas pakeitė 2015-08-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą iš dalies, papildomai nustatė V. L. ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką ir kt.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2014-11-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2262-506/2014 ieškovas V. L. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. dėl smurto artimoje aplinkoje 2013-09-14, išteisintas dėl smurto 2014-05-11; iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. L. buvo skirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo O. L., gyvenančios (duomenys neskelbtini). 2015-06-12 Vilniaus apygardos teismas paliko 2014-11-26 Vilniaus aplinkės teismo nuosprendį galioti nepakeistą. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2015-06-12, nuo šios datos kardomoji priemonė-gyvenimas skyrium, nustojo galioti.

Dėl ieškovo nuosavybės teisės pažeidimo

CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip savininkas, reikalauja pašalinti jo teisės pažeidimą, savo reikalavimus grįsdamas Nekilnojamojo turto registro išrašu, kuris patvirtina ieškovo nuosavybės teisę į ½ žemės sklypo ir ½ gyvenamojo namo. Taigi, pirmoji negatorinio ieškinio sąlyga yra įrodyta. Ieškovas nurodė, jog nuo 2014 m. negyvena jam nuosavybės teise priklausančiame name dėl to, jog negali į jį patekti po to, kai policijos pareigūnai išsivežė jį dėl smurto artimoje aplinkoje, raktus nuo namo perdavė atsakovei O. L., o pastaroji jo neįsileidžia. Ieškovas priverstas gyventi su savo motina, o patekti į namus nori tuo tikslu, kad atsiimti savo asmeninius daiktus, kurių O. L. jam negrąžina. Atsakovė O. L. atsikerta, kad ieškovas negali patekti į namus, nes buvo naudojęs smurtą prieš ją, vaikai jo bijo ir gyvenimas po vienu stogu su ieškovu yra neįmanomas. Aplinkybę, kad atsakovė O. L. turi ieškovo V. L. gyvenamojo namo raktus ir jų pastarajam neatiduoda bei neįleidžia ieškovo į namus, patvirtino tiek pati atsakovė, tiek šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateikti antstolio V. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai 2015-07-14 Nr. 13-15-1026 bei 2016-02-24 Nr. 13-16-1129. Atsakovės nurodyti argumentai, kad ieškovas neturi patekti į gyvenamą namą ir žemės sklypą dėl to, jog jis pripažintas kaltu dėl smurto artimoje aplinkoje, jis vartoja alkoholį ir su juo yra nesaugu būti, galėtų būti svarbūs sprendžiant ieškinio (priešieškinio) reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atidalijimo būdo nustatymo, t. y. nesant galimybės šalims gyventi bendrai viename name, kai šalims priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo, turi būti teismui reiškiamas reikalavimas dėl turto atidalijimo. Nesant tokio reikalavimo, teismas neturi jokio teisinio pagrindo uždrausti asmeniui naudotis jam priklausančia nuosavybės dalimi ar kitaip apriboti savininko teises, nes tai reikštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio pažeidimą. Tam tikrą savo teisių gynimo būdą pasirenka daikto savininkas, reikšdamas ieškinio reikalavimą bei nurodydamas jo faktinį pagrindą. Šiuo atveju ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nesirėmė tokiam reikalavimui spręsti reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovas savo pažeistas teises gynė reikšdamas negatorinį ieškinį. Teismas ne kartą ir primygtinai siūlė abiem šalims, kurios, beje, atstovaujamos profesionalių teisininkų – advokatų, esant tokio pobūdžio ginčui tarp šalių, spręsti klausimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės pabaigos būdo, reiškiant reikalavimą dėl turto atidalijimo, tačiau nei viena iš šalių tokio reikalavimo nepareiškė. Kadangi ieškovas įrodė, jog yra turto savininkas ir kad jo teisės pažeidžiamos, nes jis negali patekti į jam nuosavybės teise priklausančio turto dalį, teismas konstatuoja, jog yra visos sąlygos tenkinti negatoriniam ieškiniui. Atsakovės teiginiai, jog negatorinio ieškinio tenkinimas pažeistų 2016-02-11 Vilniaus apygardos teismo sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su vaikais tvarką yra niekuo nepagrįstas, kadangi sprendimas šalių santuokos nutraukimo byloje niekaip neapriboja ieškovo teisės naudotis nuosavybe, artintis prie atsakovės ar šalių nepilnamečių vaikų, o laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas nereiškia ieškovo teisės bendrauti su vaikais apribojimo, nepaneigia vaikų teisės nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Be to, teismų sprendimais nėra apribotos ieškovo teisės matytis su vaikais, ieškovui nėra nustatytas įpareigojimas gyventi skyrium nuo atsakovės ir vaikų (kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo O. L., gyvenančios (duomenys neskelbtini), galiojo iki 2015-06-12), ieškovas nėra atskirtas nuo vaikų, jam nėra apribota tėvo valdžia šalių vaikų atžvilgiu. Taigi, neegzistuoja jokios priežastys, pateisinančios atsakovės valia taikomus ieškovo nuosavybės teisės apribojimus.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą. Atvejai ir kriterijai, kuriais remiantis atlyginama neturtinė žala, nustatyti CK 6.250 str. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais ir visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1000 EUR neturtinę žalą, atsiradusią dėl patirtų nepatogumų atsakovei neįsileidžiant ieškovo į jam nuosavybės teise priklausančią namo dalį, nurodydamas, kad ieškovas neturi kur gyventi. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Pažymėtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2013). Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Ieškovas neturtinę žalą iš esmės įrodinėjo deklaratyviais teiginiais. Nors teismas prieš tai konstatavo, jog ieškovo teisės yra pažeidžiamos negalint patekti į nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau teismas nenustatė, o ieškovas neįrodinėjo atsakovės tyčios veikti priešingai ieškovo interesams ir jam kenkti. Teismas sutinka, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovas patyrė nepatogumus, tačiau tiek pats ieškovas patvirtino, tiek išklausius garso įrašus nustatyta, jog ieškovas gyvenamą vietą turi. Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, kurio ieškovas, neįrodė. Ieškovui neįrodinėjant reikalavimo dėl neturtinės žalos, jo patirti nepatogumai nėra pakankamai reikšmingi neturtinės žalos atlyginimui priteisti, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, nėra pagrindo šio reikalavimo tenkinti.

Dėl turto administravimo

Atsakovė O. L. prašo teismo skirti ją ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios ½ dalies žemės sklypo ir ½ pastato, esančių (duomenys neskelbtini), administratore iki vaikai sulauks pilnametystės, kadangi reikalinga užtikrinti tinkamą žemės sklypo ir gyvenamojo namo priežiūrą bei eksploataciją. Teismas pažymi, jog butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 str. 3 d., butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taigi šalys privalo proporcingai savo turimai daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, kaip tai numato įstatymas (CK 4.76 str., 6.38 str. 1 d.). Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas V. L., kaip gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturtis, šios savo pareigos nevykdo. Turto administravimo teisiniai santykiai atsiranda tik įstatyme (CK 4.236 str. 2 d.) nurodytais pagrindais – įstatymo, teismo nutarties, administracinio akto ir sandorio pagrindu. Atsakovė prašo skirti ją ieškovo turto administratore teismo sprendimu, tačiau tik lakoniškai nurodo, jog tai reikalinga tam, kad užtikrinti ieškovui priklausančios nuosavybės dalies priežiūrą bei eksploataciją. Atsakovė tokiam reikalavimui pagrįsti nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų ieškovui priklausančio turto administravimo būtinybę, įrodymų, jog ieškovas pats negali pasirūpinti turtu ir pan., todėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas.

Dėl uzufrukto nustatymo

CK 3.71, 3.86 straipsniuose, reglamentuojančiose sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijas nutraukus santuoką, nurodyta teismo teisė nustatyti uzufruktą ir sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, palikti teisę naudotis gyvenamąja patalpa, kuri nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. 2015-08-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka, nepilnamečių vaikų G. L. ir A. L. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų motina atsakove O. L., o iš ieškovo V. L. buvo priteistas periodinis 220 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui iki jų vaikų pilnametystės. Ginčo turtas priklauso abiems buvusiems sutuoktiniams lygiomis dalimis. Atsakovė prašo nustatyti jai ir nepilnamečiams vaikams uzufruktą į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį žemės sklypo ir ½ pastato, esančių (duomenys neskelbtini), iki vaikai sulauks pilnametystės. Tokį reikalavimą grindžia aplinkybe, jog ieškovas yra smurtautojas, vartojantis alkoholį ir su juo gyvenimas po vienu stogu yra neįmanomas.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju jokios būtinybės nustatyti uzufruktą neegzistuoja, nes ½ dalis namo ir ½ dalis žemės sklypo priklauso atsakovei, vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su ja, taigi, šalių nepilnamečiai vaikai naudojasi šalių gyvenamuoju namu, todėl nepilnamečių vaikų teisė į būstą yra visapusiškai užtikrinta. Be to, ieškovas teismo sprendimu moka kiekvienam vaikui išlaikymą, kuris šalių santuokos nutraukimo byloje buvo įvertintas, atsižvelgiant į vaikams tenkančią komunalinių išlaidų dalį ir kt. aplinkybes. Tokiu atveju darytina išvada, kad priešieškinio patenkinimas sudarytų pagrindą mažinti vaikams priteisto išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad teisės naudotis gyvenamąja patalpa uzufrukto teise taikymas aktualus tais atvejais, kai nepilnamečiai vaikai gyvena būste, kuris priklauso nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių, tačiau ne tam, su kuriuo po santuokos nutraukimo lieka gyventi vaikai ir kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, vaikai gali atsidurti gatvėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010). Šiuo atveju buvęs sutuoktinis – O. L., su kuriuo liko gyventi nepilnamečiai vaikai, turi asmeninės nuosavybės teise jai priklausančias gyvenamąsias patalpas ir reiškia reikalavimą nustatyti jai uzufruktą į kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą, kuri priskirtina šeimos turtui. Atsižvelgiant į tai, kad kitas sutuoktinis – V. L. turi teisę gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame name, nustačius uzufruktą, bus suvaržyta savininko nuosavybės teisė. Kadangi šalių vaikai ir taip gyvena su atsakove O. L. ginčo name, t. y. turi gyvenamą vietą ir jų gyvenimo sąlygos nesikeičia, todėl nėra pagrindo spręsti, jog egzistuoja būtinybė nustatyti uzufrukto teisių į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos ir žemės sklypo dalį.

Pažymėtina, kad šalims nutraukiant santuoką, klausimas dėl uzufrukto nustatymo nebuvo keliamas, kadangi sutuoktiniai lygiomis dalimis turi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsakovė, reikalaudama nustatyti uzufruktą, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, nes ji su vaikais turi kur gyventi, o negalėdama bendrai naudotis turtu su ieškovu, turėjo reikšti reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovo naudai iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog patyrė 60,50 Eur išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą, 64 Eur žyminio mokesčio, iš viso 124,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tenkinus vieną ieškinio reikalavimą, kitą atmetus, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 62,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos už 2015-07-27 faktinių aplinkybių konstatavimą, kurias patyrė ne bylos šalis, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) netrukdyti ieškovui V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) patekti į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir jais naudotis, perduodant ieškovui V. L. ginčo namo raktus.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priešieškinį atmesti visa apimtimi.

Priteisti iš atsakovės O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 62,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.