- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-728-407/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02810-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- If P, „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Ogmijos centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Statinių priežiūra“, uždaroji akcinė bendrovė „Linikodas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdančio veiklą per „If P&C Insurance AS“ filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-558-232/2017 pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančio veiklą per „If P&C Insurance AS“ filialą, ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „NIF Lietuva“, „BTA Insurance Company“ SE dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Ogmijos centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Statinių priežiūra“, uždaroji akcinė bendrovė „Linikodas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdantis veiklą per „If P&C Insurance AS“ filialą, kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų BUAB „NIF Lietuva” ir „BTA Insurance Company”, Lietuvoje veikiančio per „BTA Insurance Company” SE filialą, 40 000 Lt žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovės BUAB „NIF Lietuva” 214 366,22 Lt žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovų 6 087 Lt sumokėto žyminio mokesčio, išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovas nurodė, kad 2012 m. gruodžio 29 d. atsakovės BUAB „NIF Lietuva” patalpose įvyko priešgaisrinio vandentiekio avarija, dėl kurios buvo padaryta žala UAB „Linikodus” apdraustam turtui. Ieškovas, pripažinęs įvykį draudžiamuoju, išmokėjo draudėjai 244 444,22 Lt dydžio draudimo išmoką bei apmokėjo 9 922,00 Lt išlaidas, susijusias su žalos įvertinimu, kurį atliko UAB „Klaipėdos Netas“ (iš viso išmokėta 254 366,22 Lt). Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį (asmenis). Vandentiekio avarija įvyko atsakovės BUAB „NIF Lietuva“ patalpose, o BUAB „NIF Lietuva“ savo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi draudimo bendrovėje „BTA Insurance Company“.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovės UAB „NIF Lietuva“ naudai iš ieškovės 1 303,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apmokant ekspertizę.Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, kad patalpos buvo užlietos dėl BUAB „NIF Lietuva“ patalpose trūkusio priešgaisrinio vandentiekio čiaupo, tačiau bylos šalys nesutaria dėl šios avarijos kilimo priežasčių.Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovo teiginius, kad priešgaisrinio vandentiekio čiaupo trūkimas įvyko dėl atsakovės BUAB „NIF Lietuva“ kaltės, t. y., kad atsakovė nešildė patalpų, neužtikrino, kad žiemos metu patalpose būtų tinkama temperatūra, o elgėsi netinkamai, neišleido priešgaisrinio vandentiekio vandens, paliko atvertą stoglangį, dėl ko vandentiekio vamzdžiuose esantis vanduo užšalo ir trūko priešgaisrinio vandentiekio ventilis.Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą, sprendė, kad jeigu iš tikrųjų čiaupo trūkimo priežastis būtų buvusi neigiama oro temperatūra ir atsakovės paliktas atidarytas stoglangis, tai labiau tikėtina, jog avarija turėjo atsitikti žymiai anksčiau, t. y. 2012 m. gruodžio 23-24 dienomis. Byloje nėra patikimų duomenų apie įvykio metu pačiose atsakovės patalpose buvusią temperatūrą.Teismas pažymėjo, kad dėl šia avarija atsiradusios žalos atlyginimo UAB „Ogmijos centras“ ir jos draudikas „Ergo Insurance“ SE jau buvo pareiškę ieškinius atsakovei BUAB „NIF Lietuva“, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimais buvo atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1405-633/2015 ir 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1775-577/2016 minėti sprendimai buvo palikti nepakeisti. Teismas konstatavo, kad šiose bylose įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos faktinės įvykio aplinkybės laikytinos įrodymais turinčiais prejudicinę galią šioje byloje, nors minėtose bylose ieškovas ir nedalyvavo.Nagrinėtose bylose nustatyta, jog patalpose, kuriose įvyko avarija, temperatūros niekas nematavo, taip pat nebuvo pateikta neginčytinų įrodymų apie tai, kad atsakovės patalpose buvo paliktas atidarytas stoglangis. Teismai nagrinėtose bylose atmetė teiginius, jog tas faktas, kad atsakovės BUAB „NIF Lietuva“ patalpose esanti priešgaisrinio vandentiekio dalis yra atskirta sklende daro ją priklausomą tik šiai atsakovei, ir nurodė, kad, nepaisant to kur yra ir ar yra sklendė iš viso, priešgaisrinio vandentiekio sistema yra pastato inžinierinė sistema ir bendro naudojimo objektas, naudojamas vadovaujantis priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, negalima atjungti tam tikros jo dalies ir naudoti likusią vandentiekio dalį ir nėra įmanoma situacija, kad kiekvienas pastate esančių patalpų savininkas turėtų atskirą priešgaisrinę sistemą. Teismai nagrinėtose bylose sprendė, kad atsakovės BUAB „NIF Lietuva“ su AB „Ogmios centras“ 2012 m. balandžio 10 d. sudaryta Energijos išteklių perdavimo sutartis Nr. T850-028 yra administravimo sutartis, pagal kurią priešgaisrinės sistemos valdytoja buvo trečiasis asmuo AB „Ogmios centras“. Nors nekilnojamojo turto registre AB „Ogmios centras“, kaip ginčo pastato bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorės, statusas neįregistruotas, sutarties turinys leidžia spręsti, kad AB „Ogmios centras“ iš šios sutarties kilo turto administravimo prievolės. Administratorė AB „Ogmios centras“ tinkamai šių prievolių nevykdė, neužtikrino, kad pastato priešgaisrinės sistemos įranga funkcionuotų be gedimų. Todėl remiantis šiais prejudiciniais faktais, teismas konstatavo, kad atsakovė BUAB „NIF Lietuva“ nuginčijo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kaltės dėl padarytos žalos prezumpciją.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdantis veiklą per „If P&C Insurance AS“ filialą, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti solidariai iš atsakovų BUAB „NIF Lietuva” ir „BTA Insurance Company”, Lietuvoje veikiančio per „BTA Insurance Company” SE filialą, 11 584,80 Eur žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovės BUAB „NIF Lietuva” 25 115,26 Eur žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovų 1 762,92 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 1013,67 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme, 1 121,41 Eur už ekspertizę, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 800 Eur išlaidų už apeliacinio skundo rengimą, taip pat kitas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 767,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Ieškovas apeliaciniu skundu taip pat prašo grąžinti 440,73 Eur žyminio mokesčio permoką. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2A-1405-633/2015 bei Nr. 2A-1775-577/2016 įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos faktinės įvykio aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje.Ieškovas jokiu procesiniu statusu nedalyvavo šiose bylose ir neturėjo galimybės įrodinėti jam svarbių faktinių aplinkybių. Be to, priimti procesiniai sprendimai nesukėlė ieškovui jokių teisinių pasekmių. Priešingu atveju būtų pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 266 straipsnio nuostatos.Šioje civilinėje byloje ieškinys buvo pareikštas ne tik atsakovei BUAB „NIF Lietuva”, tačiau ir šios atsakovės civilinę atsakomybe apdraudusiam „BTA Insurance Company” kuris pripažino aplinkybę, jog priešgaisrinio vandentiekio ventilis trūko dėl to, jog atsakovė BUAB „NIF Lietuva“ nešildė jai priklausančių patalpų bei buvo palikusi neuždarytą stoglangį. Šia aplinkybe „BTA Insurance Company” taip pat rėmėsi mėgindamas įrodyti, jog įvykis nėra draudžiamasis.Teismas visiškai nepagrįstai sutapatino galimą čiaupo užšalimo dieną su įvykio diena. Esant neigiamai temperatūrai, čiaupas galėjo užšalti anksčiau, o plečiantis užšąlančiam priešgaisrinio vamzdyno vandeniui, greičiausiai ir buvo pažeistas priešgaisrinio vamzdyno čiaupas, t.y. jis trūko. Ta aplinkybė, kad ieškinys CK 6.266 straipsnio pagrindu buvo pareikštas ne visiems pastato savininkams, o tik atsakovei BUAB „NIF Lietuva”, nesudaro pagrindo atmesti ieškinio. Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi. CK 6.266 straipsnyje yra numatyta griežtoji atsakomybė, t.y. atsakomybė be kaltės. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Atsakovė šios prezumpcijos nepaneigė. Šios prezumpcijos nepaneigia ir jos su AB „Ogmios centras“ 2012 m. balandžio 10 d. sudaryta Energijos išteklių perdavimo sutartis Nr. T850-028. Minėta sutartimi atsakovė neperdavė ginčo priešgaisrinio čiaupo valdymo AB „Ogmios centras“.Ieškinys atsakovams buvo pareikštas keliais pagrindais, t.y. pagal CK 6.266 ir 6.263 straipsnių nuostatas. Jeigu CK 6.266 straipsnio nuostatos atsakovų atžvilgiu nebūtų taikomos, tuomet taikytinas CK 6.263 straipsnis, kuriame yra įtvirtintas generalinio delikto principas.Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, AB „Ogmios centras“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti apeliacinį skundą, taip pat priteisti iš atsakovų 724,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į ieškinį pirmosios instancijos teisme, taip pat 1069,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ankstesnėse civilinėse bylose nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje. Ieškovas kitose civilinėse bylose nebuvo dalyvaujančiu byloje asmeniu, dėl to minėtose bylose negalėjo pasisakyti dėl bylose nagrinėjamų aplinkybių ir negalėjo teikti jokių įrodymų, taip pat tose bylose priimti sprendimai ieškovui nesukėlė teisinių pasekmių.Atsakovė BUAB „NIF Lietuva“ neperdavė ginčo priešgaisrinio čiaupo valdymo trečiajam asmeniui AB „Ogmijos centras“, o trečiasis asmuo nėra viešajame registre įvardijamas kaip ginčo priešgaisrinės sistemos valdytojas, todėl tarp trečiojo asmens ir atsakovės BUAB “NIF Lietuva” sudaryta 2012 m. balandžio 10 d. energijos išteklių perdavimo sutartis Nr. T850-028 teismo negali būti kvalifikuojama kaip turto administravimo sutartis, o trečiasis asmuo AB „Ogmijos centras” negali būti laikoma administratore.Šioje civilinėje byloje atsakovės BUAB „NIF Lietuva“ atžvilgiu turi būti taikomos CK 6.266 straipsnio nuostatos, o teismas šias nuostatas išaiškino ir taikė netinkamai. Priešingai nei kitose bylose, nagrinėjamu atveju žala buvo padaryta trečiajam asmeniui UAB „Linikodas“, kuri nėra pastato ar inžinerinių sistemų savininkė (valdytoja), todėl šiuo atveju CK 6.266 straipsnio nuostatos turi būti taikomos.Teismas ne tik, kad nepaskyrė galimos avarijos priežasties kilimo ekspertizės, bet taip pat neatsižvelgė į aplinkybes, jog avarijos metu trūkusiame čiaupe vanduo galėjo būti veikiamas šalčio ilgą laiko tarpą ir tik pakilus temperatūrai pradėjo bėgti. Atsakovė BUAB „NIF Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad jos pozicija ieškovo apeliaciniame skunde keliamais klausimais yra išdėstyta jos atsiliepime į ieškinį ir ji sutinka su teismo ginčijamame sprendime padarytomis išvadomis.Atsakovas „BTA Insurance Company”, Lietuvoje veikiantis per „BTA Insurance Company” SE filialą, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas nurodo, kad jis nebuvo proceso dalyvis, todėl minėti sprendimai jam neturi prejudicinės galios. Tačiau teismai ankstesnėse bylose išaiškino tarp trečiojo asmens AB „Ogmijos centras” ir atsakovės BUAB “NIF Lietuva” sudarytos 2012 m. balandžio 10 d. energijos išteklių perdavimo sutarties nuostatas, kurios šalimi nėra ieškovas, todėl jis niekaip nebūtų galėjęs lemti ankstesnių teismų sprendimuose nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl sutarties turtinio.Teismas pagrįstai neskyrė ekspertizės, kadangi ekspertas N. V. savo elektroniniame laiške nurodė, kad ekspertinis vertinimas tik pagal nuotraukas yra komplikuotas. Neturint visos informacijos galimi tik teoriniai atsakymai, remiantis patirtimi.Ieškovas pasirinko netinkamą atsakovą byloje, paaiškėjus reikšmingoms aplinkybėms dėl to, kas yra atsakingas už įvykusią avariją, nekeitė atsakovo į tinkamą – AB „Ogmios centras“, todėl prarado galimybę atgauti draudimo išmoką subrogacijos tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas pagal CK 6.266 straipsnį dėl 2012 m. gruodžio 29 d. atsakovės BUAB „NIF Lietuva” patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), įvykusios priešgaisrinio vandentiekio avarijos, dėl kurios buvo padaryta žala trečiojo asmens UAB „Linikodas“ turtui. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro 2013 m. rugsėjo 3 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ne tik atsakovei BUAB „NIF Lietuva”, bet ir UAB „Stamona“. Tačiau UAB „Stamona“ byloje nedalyvavo nei atsakovės, nei trečiojo asmens procesiniu statusu.CK 6.266 straipsnyje yra reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; ir kt.).Nors ieškovė pagrįstai teigia, kad esant solidariai skolininkų atsakomybei ji turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi, tačiau į bylą turi būti įtraukti visi turto, dėl kurio buvo padaryta žala tretiesiems asmenims, bendrasavininkai. Šiuo atveju priešgaisrinė sistema, dėl kurios trūkusio vamzdžio buvo padaryta žala trečiajam asmeniui, yra bendra viso pastato sistema ir už ją atsakingi visi pastato savininkai. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, viena iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių UAB „Stamona“ byloje nebuvo įtraukta nei atsakove, nei trečiuoju asmeniu. Šis procesinis pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas; 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų atsižvelgti į tai, kiek tarp atsakovės UAB „NIF Lietuva“ ir trečiojo asmens UAB „Ogmijos centras“ 2012 m. balandžio 10 d. sudaryta Energijos išteklių perdavimo sutartis Nr. T850-028 yra reikšminga, esant įstatyminiam reglamentavimui, nustatančiam turto savininko atsakomybę be kaltės. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus pagal 6.266 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015).Pirmosios instancijos teismas nurodė kaip reikšmingą bylos aplinkybę atsakovės BUAB „NIF Lietuva“ patalpose įrengtą priešgaisrinio vandentiekio sklendę. Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, taip pat turėtų išsiaiškinti, ar dėl šios priešgaisrinio vandentiekio sklendės įvyko avarija, t. y. ar yra priežastinis ryšys tarp šios priešgaisrinio vandentiekio sklendės ir įvykusios avarijos.Panaikinus skundžiamą teismo sprendimą dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, susijusių su ginčo esme, teisėjų kolegija nepasisako, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo esme, bus tiriamos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kaip ir apeliantės žyminio mokesčio permokos grąžinimo, klausimas, paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.