Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2023-04-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-4085-1130/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-17
Bylos Nr.
e2YT-4085-1130/2023
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00315-2023-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis
Pareiškėjas
V. M., G. B.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4085-1130/2023Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00315-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 17 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų V. M. (V. M.) ir G. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. (V. M.), miręs (duomenys neskelbtini), priėmė po savo sutuoktinės D. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jų tėvai V. M. ir D. Z. (po santuokos M.) sudarė santuoką, kurios metu gimė pareiškėjai. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų motina D. M., kuri iki mirties nuolat gyveno (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad po jų motinos D. M. mirties visą jos palikimą priėmė mūsų tėvas V. M.. Pabrėžė, kad tėvo V. M. vardu yra įregistruotos nuosavybės teises į 2-jų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas V. M.. Pažymėjo, kad po jų tėvų D. M. ir V. M. mirties atsirado palikimas, o būtent: 2-jų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris priklauso kiekvienam iš jų tėvų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Paaiškino, kad po motinos D. M. mirties jos turtą, tame tarpe ½ dalį buto, pradėjo valdyti bei naudotis jų tėvas V. M., kuris darė paveldimame bute smulkus remonto darbus, mokėjo už elektrą ir t.t., tai yra faktiškai priėmė paveldimą turtą. Pabrėžė, kad po motinos D. M. mirties jų tėvas V. M. pradėjo nuolat naudotis, tvarkyti, rūpintis, valdyti, disponuoti savo sutuoktinės D. M. turtu, mokėjo įvairius mokesčius už turtą, komunalinius mokesčius, ruošė ir tvarkė įvairiose institucijose dokumentus ir t.t., t. y. faktiškai priėmė sutuoktinės D. M. palikimą, tačiau dėl teisinio neišprusimo, valstybės kalbos nemokumo, neturėjo galimybės laiku pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, dėl ko negalėjo sužinoti, kad būtina yra kreiptis į notarą po sutuoktinės mirties palikimui priimti ir dėl išvardintų aplinkybių laiku nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, manydamas, kad po sutuoktinės D. M. mirties jis automatiškai tapo šio turto paveldėtoju. Pažymėjo, kad juridinio fakto nustatymas reikalingas, jog įformintų palikimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjams ir suinteresuotam asmeniui apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad pareiškėjų tėvų D. M. ir V. M. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokos metu pareiškėjų tėvai įgijo 2-jų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų motina D. M. mirė (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinis, pareiškėjų tėvas, V. M. – (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės D. M. mirties V. M. liko gyventi tame pačiame bute, paėmė sutuoktinės paliktą turtą savo valdžion, toliau naudojosi bei rūpinosi visu turtu, prižiūrėjo namų valdą, ją tvarkė, išlaikė. Pareiškėjai patvirtino, kad V. M. pradėjo mirusios sutuoktinės turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties. Jokie asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl V. M. teisės paveldėti savo sutuoktinės D. M. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas konstatuoja, kad V. M. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinės D. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y., atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. po savo sutuoktinės D. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjų V. M. (V. M.) ir G. B. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. (V. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjų paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis