- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-15
- Bylos Nr.
- e2-428-538/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- A. M., R. M.
sekretoriaujant D. K.
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ugneta“ patikslintą ieškinį atsakovams A. M., R. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė, patikslinusi ieškinį, prašo priteisti solidariai iš atsakovų A. M. ir R. M. 16 172,50 Eur žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovo A. M. 50 Eur žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi civ. b. Nr. eB2-1349-265/2017 iškėlė UAB „Ugneta“ (toliau – ir Bendrovė) bankroto bylą. BUAB „Ugneta“ bankroto administratoriumi paskirtas V. S. (toliau – ir Administratorius). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d. įpareigojo BUAB „Ugneta“ valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 21 d. 2017 m. rugpjūčio 29 d. BUAB „Ugneta“ buvusiam vadovui A. M. įteiktas bankroto administratoriaus Įsakymas Nr. 1 su priedais, kuriame buvo nurodyta, jog BUAB „Ugneta“ vadovas A. M. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. turi perduoti visus BUAB „Ugneta“ dokumentus ir įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartimi patvirtino BUAB „Ugneta“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus 164 605,27 Eur sumai. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 30 d. pripažino BUAB „Ugneta“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Priėmimo – perdavimo aktais BUAB „Ugneta“ buvęs vadovas perdavė dalį bendrovės dokumentų. BUAB „Ugneta“ bankroto administratorius patikrinęs UAB „Ugneta“ pirkimus nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. nustatė, kad administratoriui nėra perduotas turtas 16 172,50 Eur sumoje. Pažymi, kad BUAB „Ugneta“ turtą įsigijo 2015 – 2017 metais, todėl iškėlus bankroto bylą, visas nurodytas ir BUAB „Ugneta“ PVM sąskaitose faktūrose atvaizduotas turtas privalėjo būti išsaugotas ir perduotas administratoriui. Aplinkybė, jog turtas administratoriui neperduotas, patvirtina, jog atsakovai atsakingi už Bendrovei padarytą žalą. Pažymi, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nenustatyta, kad atsakovo veiksmai nurašant turtą neprieštaravo teisės aktams, taip pat teismais jokiais būdais nenustatė, kad atsakovas neturi pareigos perduoti ieškovės turtą administratoriui. Atsakovo veiksmų neteisėtumas grindžiamas tuo, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, aplaidžiai tvarkė Bendrovės turtą Bendrovei esant nemokiai, ko pasekoje Bendrovė ir jos kreditoriai patyrė žalą. Taip pat nurodė, kad atsakovė yra atsakinga už įmonei ir jos kreditoriams padarytą žalą, nes byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybes, jog atsakovė žinojo apie Bendrovės nemokumą, sudarė ir pasirašė Bendrovės finansinę atskaitomybę, tačiau nesilaikė buhalterinės apskaitos įstatymo principų, reikalaujančių, kad Bendrovės finansinėse ataskaitose būtų realiai surašytas Bendrovės turtas.
3. Atsakovai prašo ieškovės BUAB „Ugneta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus Vytauto Sinkevičiaus, ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą; skirti ieškovei maksimalią baudą už procesinį piktnaudžiavimą, 50 procentų baudos skiriant atsakovams; priteisti atsakovams turėtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodo, kad ieškovės nemokumas nėra šios bylos dalykas, o šios aplinkybės yra nustatinėjamos kitoje civilinėje byloje, todėl dėl šių aplinkybių atskirai nepasisako. Atsakovas pažymi, kad ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimo suma yra akivaizdžiai nepagrįsta, neaiški ir iš ieškinio turinio negalima suprasti, kas sudaro jos sudedamąsias dalis. Teigia, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, jog atsakovas nepateikė ieškovės nemokumo administratoriui jokių dokumentų, patvirtinančių turto nurašymą ar pardavimą, nes šie dokumentai nemokumo administratoriui jau buvo pateikti su atsakovo 2018 m. gegužės 30 d. atsiliepimu į BUAB „Ugneta“ administratoriaus prašymą dėl baudos skyrimo už neperduotą bendrovės turtą ir dokumentaciją bei su pirminiu atsiliepimu į ieškinį. Taip pat ieškovė melagingai nurodo, kad atsakovas neva neįnešė į UAB „Ugneta“ kasą 50 Eur už parduotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad net ir pripažinus administratoriaus patikslinto ieškinio motyvus pagrįstais, jog bendrovės direktoriaus įsakymu nustatyta minimali ilgalaikio turto vertė buvo pernelyg didelė ir neprotinga, negalima daryti išvados, kad 2015 m. sausio 2 d. įsakymu buvęs įmonės vadovas būtų pasinaudojęs ir taip įmonei buvo padaryta žala. Teigia, kad didžioji dalis ieškinyje nurodyto turto, kuris buvo neperduotas administratoriui, buvo teisėtai nurašyta į bendrovės sąnaudas ir utilizuota. Pažymi, kad ieškovė patikslintu ieškiniu ginčija ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytus prejudicinius faktus, aplinkybes. Nepagrįstas ir patikslinto ieškinio argumentas, kad Klaipėdos apygardos teismais jokiais būdais nenustatė, kad atsakovas neturi pareigos perduoti ieškovės turtą administratoriui. Mano, kad atsakovo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra tinkami įrodymai, pagrindžiantys, kad iš ieškovės lėšų į nurašyto turto vietą buvo perkamas kitas turtas. Atsakovo nuomone, nemokumo administratoriaus veiksmai, kai vėl ir vėl reiškiami žinomai nepagrįsti reikalavimai, teismui nurodomos žinomai melagingos aplinkybės, nutylint esmines administratoriui žinomas aplinkybes, yra nesuderinami ir su nemokumo administratoriaus profesine etika – t.y. neatitinka administratoriaus profesinės kompetencijos principo, teisingumo, o ypatingai sąžiningumo principo, pagal kurį administratoriui draudžiama imtis veiksmų, kuriais būtų piktnaudžiaujama jam suteiktomis teisėmis, todėl prašo administratoriui skirti baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Faktinės aplinkybės
5. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi civ. b. Nr. eB2-1349-265/2017 iškėlė UAB „Ugneta“ bankroto bylą. UAB „Ugneta“ bankroto administratoriumi paskirtas V. S.. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi įpareigojo BUAB „Ugneta“ valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 21 d. 2017 m. rugpjūčio 29 d. BUAB „Ugneta“ buvusiam vadovui A. M. įteiktas bankroto administratoriaus Įsakymas Nr. 1 su priedais, kuriame buvo nurodyta, jog BUAB „Ugneta“ vadovas A. M. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. turi perduoti visus BUAB „Ugneta“ dokumentus ir įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartimi patvirtino BUAB „Ugneta“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus 164 605,27 Eur sumai. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 30 d. pripažino BUAB „Ugneta“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Priėmimo – perdavimo aktais BUAB „Ugneta“ buvęs vadovas perdavė dalį bendrovės dokumentų. BUAB „Ugneta“ bankroto administratorius patikrinęs UAB „Ugneta“ pirkimus nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. nustatė, kad administratoriui nėra perduota turto už 16 172,50 Eur ir kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo bendrovei iš atsakingų už žalos padarymą asmenų.
Dėl ginčo
6. Ieškovė teigia, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, tai yra neperdavė administratoriui turto už 16 172,50 Eur, tai yra: (duomenys neskelbtini.
7. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens vadovas privalo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir būti lojalus (laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3, 5 dalys), savo turto nepainioti su juridinio asmens turtu, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis), informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis), pranešti apie interesų konfliktą. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis fiduciarines ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
8. Kasacinio teismo praktikoje formuojama, kad pagal tai, ar buvo laikytasi paminėtoje teisės normoje įtvirtintų reikalavimų, sprendžiama apie juridinio asmens valdymo organo nario veiksmų neteisėtumą ir kaltę, o tokio asmens civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo (atsakovų) veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Juridinio asmens valdymo organo nario civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, paveikusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015 ir kt.).
9. Kaip byloje nustatyta, įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-598-265/2018 konstatuota, kad visas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. UAB „Ugneta“ įsigytas turtas (elektriniai ir akumuliatoriniai įrankiai, jų priedai (grąžtai, pjūklai, biuro technika ir kt.) buvo kasdien naudojamas bendrovės veikloje ir pagrįstai buvo laikomas trumpalaikiu turtu, t. y. tokiu turtu, kuris buvo per trumpiau kaip vienerius metus sudėvimas ir nurašomas, todėl šis trumpalaikis bendrovės turtas pagrįstai nebuvo įtrauktas į bankroto bylos iškėlimo dieną sudarytą bendrovės finansinės atskaitomybės ataskaitą (trumpalaikio turto sąrašą), todėl atsakovas A. M. neturėjo pareigos administratoriui perduoti nurodytų prekių. Taip pat įsiteisėjusioje 2019 m. vasario 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-264-265/2019 teismo konstatuota, kad teismas kritiškai vertina administratoriaus argumentus, jog nurašytas trumpalaikis turtas turėjo būti saugomas ir perduotas bankroto administratoriui. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-655-781/2019, taip pat pažymėta, kad ginčo turtas pagrįstai buvo priskirtas prie trumpalaikio turto ir nurašytas, todėl konstatuoti aplinkybės, jog suinteresuotas asmuo nurašęs ir neišsaugojęs šio turto pablogino bendrovės finansinę padėtį nėra pagrindo.
10. Kasacinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje nurodoma, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią. Ši teismo sprendimo galia, be kita ko, reiškia, kad bylos šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad res judicata galia šiuo aspektu turi ir atvirkštinį teisinį poveikį: viena vertus, bylos šalis neturi galimybės ginčyti faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, antra vertus, šalis kitos civilinės bylos procese turi teisę remtis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėdama procesinės pareigos jas įrodinėti, – tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
11. Kaip minėta, įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad ginčo turtas, kuris ieškovės teigimu, buvo neperduotas bankroto administratoriui, pagrįstai buvo priskirtas prie trumpalaikio turto ir nurašytas. Todėl pripažinus ieškovės nurodyto turto pagrįstą priskyrimą prie trumpalaikio ir jo nurašymą, darytina išvada, kad nėra nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai. Nenustačius civilinės atsakomybės sąlygos neteisėtų veiksmų, atsakovų atsakomybė negalima, todėl nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovės ieškinio tenkinti nėra pagrindo.
12. Pažymėtina, kad atsakovo civilinės atsakomybės klausimas nemokumo bylos UAB „Ugneta“ neiniciavimo nėra šios bylos dalykas šis klausimas yra sprendžiamas civilinėje byloje Nr. e2-1051-1092/2020, todėl teismas dėl šio ieškovės argumento pasisakyti neturi pagrindo.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
13. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius, o CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą).
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą).
15. Nors atsakovas teigia, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, tačiau tai, kad ieškovė susiklosčiusias aplinkybes vertina kitaip, nei numato CPK normos ir teikė ieškinį gindama Bendrovės interesus nereiškia, kad ieškovė piktnaudžiauja teise, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovė sąmoningai pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį ar veikė prieš teisingą ir greitą bylos išsprendimą, todėl atsakovų prašymas skirti ieškovei baudą CPK 95 straipsnio pagrindu atmestinas.
16. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de H. vs. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje J. v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.