Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-04 · Civilinė byla Nr. e2S-224-619/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-04
Bylos Nr.
e2S-224-619/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14247-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Pareiškėjas
H. S., S. V.
Kategorijos
  • 3.3.2.2Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Civilinė byla Nr. e2S-224-619/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14247-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.2.; 3.6.1.1.; 3.6.1.1.4.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų H. S. ir S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų H. S. ir S. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1178-494/2018 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjos S. V. ir H. S. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-1178-494/2018. Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1178-494/2018 neveiksnaus visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse Z. Č. globėja ir turto administratore buvo paskirta T. F.. Pareiškėjos yra neveiksnaus asmens dukros, gyvena Baltarusijoje, todėl apie priimtus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį joms tapo žinoma 2018-09-28 atvykus į Lietuvą aplankyti tėvo, tačiau pareiškėjos nebuvo įleistos į namus. Mano, kad teismų priimti procesiniai sprendimai neteisėti, nes nutartyse nuspręsta dėl pareiškėjų teisių ir pareigų, neįtraukus jų į bylos nagrinėjimą. Pareiškėjos rūpinosi tėvu, jo buitimi, sveikata, sprendžiant globos klausimą turėjo būti įtrauktos į civilinės bylos nagrinėjimą ir, kaip artimiausi asmenys, turėjo būti paskirtos globėjomis ir turto administratorėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1178-494/2018. Įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad pareiškėjoms bylos nagrinėjimo metu, dar 2018 m. gegužės mėn. buvo žinoma apie bylos nagrinėjimą, prašymas dėl proceso atnaujinimo gautas 2018 m. spalio 1 d., taigi, praleidus 3 mėn. termino trukmę, o pareiškėjų aplinkybės dėl šeimos sudėties, asmeninių aplinkybių, nėra laikytinos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą proceso atnaujinimui. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjos neketino tapti tėvo globėjomis, todėl teismo sprendimas neįtakojo jų teisių ir pareigų. Teismo vertinimu, nesant duomenų apie glaudžius tėvo ir dukrų santykius, šioms žinant apie procesą, bet nepareiškus noro dalyvauti jame ir paskirti globėjomis, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Teismas taip pat nurodė, kad bylose dėl neveiksnumo nustatymo asmeniui artimi giminaičiai suinteresuotais asmenimis privalomai nėra traukiami (CPK 464 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Atskiruoju skundu apeliantės H. S. ir S. V. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą, atnaujinti praleistą proceso įstatymų terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti; atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-1178-494/2018.

4. Nesutinka su teismo nutarties motyvu, kad nurodytos aplinkybės atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje nelaikytinos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti.

5. Pažymėjo, kad teismo sprendimus dėl globos skyrimo tėvui gavo tik 2018 m. rugsėjo 28d., kuomet atvyko aplankyti jo. Tvirtina, jog suinteresuoti asmenys šioje byloje, bandydami visokiais būdais tapti pasiturinčio, neveiksnaus visose srityse, tėvo globėjomis, elgėsi su jomis nesąžiningai, neatskleidė visos informacijos apie bylos nagrinėjimą, nenurodė teismui apie galimybę įtraukti į bylą bei tapti tėvo globėjomis. Priešingai, aiškino, kad kitos šalies piliečiai negali būti Lietuvos Respublikos piliečio globėju. Būtent dėl šito, atsižvelgiant į tai, kad O. S. daugiau kaip 30 metų pragyveno su mūsų tėvu, o T. F. su mūsų tėvu iš viso nebendravo 30 metų, konfliktavo su juo dėl turto, savo rašytiniais liudijimais neprieštaravo, kad O. S. taptų tėvo globėja.

6. Todėl nesutinka su teismo nutarties motyvu terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo skaičiuoti nuo 2018 m. gegužės mėnesio, o ne nuo 2018 m. rugsėjo 28d., kuomet joms tapo žinoma apie galutinį Vilniaus apygardos teismo sprendimą šioje byloje.

7. Mano, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjos yra Baltarusijos Respublikos pilietės; jų atvykimas į Lietuvos Respubliką tiek atstumo, tiek užimtumo, tiek materialine prasme yra apsunkintas; nežino lietuvių kalbos; turi tik vidurinį išsilavinimą, turi nepilnamečius vaikus. Teismas neatsižvelgė, kad privalėjo Lietuvoje susirasti advokatą, kuris paaiškintų kaip ginti teises. Teismas neatsižvelgė, kad joms nebuvo įteiktas nei vienas procesinis dokumentas, susijęs su civilinės bylos dėl globėjų ir turto administratoriaus paskyrimo nagrinėjimu, tad tinkamai suprasti kas, kur ir dėl ko vyksta ginčas negalėjo.

8. Net jeigu darytų prielaidą, kad formaliai apie civilinės bylos nagrinėjimą tapo žinoma 2018 m. gegužės 12 d. (po 2018-05-10 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarties priėmimo), o prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje teismui pateikė 2018 m. spalio l d., tai terminas praleistas nežymiai, praleistas dėl aukščiau nurodytų svarbių priežasčių ir turėjo būti atnaujintas.

12.Teismo nutartis naikintina, nes teismas nenustatė konkretaus momento, konkrečios dienos, kada pareiškėjoms tapo žinoma tiek apie Vilniaus regiono apylinkės, tiek apie Vilniaus apygardos teismų nutartis dėl globėjo ir turto administratoriaus tėvui paskyrimo, t.y. teismas nenurodė, nuo kada pradėjo skaičiuoti terminą atnaujinti procesą šioje byloje. Teismas taip pat tapatina abi pareiškėjas, atskirai nevertino nurodytų aplinkybių dėl termino praleidimo.

13. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjos negalėjo būti tinkamai informuotos apie nagrinėjamus klausimus teisme, nes suinteresuoti asmenys tiek T. F., tiek O. S., būdamos materialiai suinteresuotos bylos baigtimi, neinformavo nei apie tėvo būklę, nei jo gyvenamąją vietą, nei kitas aplinkybes, kurios galėjo įtakoti joms palankų teismo sprendimą. 2018 m. birželio mėnesį atvykus aplankyti tėvo, ligoninėje jo nerado, o jo namai buvo užrakinti, spynos pakeistos, Lietuvoje neturėjo kur apsistoti.

Šalies argumentai

14. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, neleido pasisakyti, ribojo paaiškinimų trukmę, neišklausė mūsų paaiškinimų dėl noro ir galimybių tapti tėvo globėjomis, dėl mūsų gyvenimo sąlygų ir kt. Nurodytos praleisto termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo priežastys yra svarbios, objektyvios, nuo mūsų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku paduoti prašymą

15. Pažymėjo, kad civilinė byla, kurią prašo atnaujinti, buvo išnagrinėta pažeidžiant procesinės teisės normas, kadangi apie bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta visiems suinteresuotiems bylos baigtimi asmenims (mums, neveiksnaus asmens dukterims). Tokiu būdu teismai neturėjo teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).

16. Nurodė, kad teismui atnaujinus procesą šioje byloje, atsižvelgus į civilinėje byloje esančią rašytinę medžiagą, į apeliančių nuolatinį ir artimą bendravimą su tėvu (T2, b.l. 104-105, 171-172 ir kt.), rūpinimąsi juo, galimybes tinkamai ir visapusiškai globoti jį, suteikti geras gyvenimo sąlygas (T2, b.l. 167-170), leisti neveiksniam tėvui mėgautis savo dukrų draugija, teismui buvo pagrindas skirti pareiškėją S. V., tėvo globėja ir turto administratore.

17. Nurodė, kad niekuomet nenusišalino nuo pareigos rūpintis savo tėvu, visuomet su juo palaikė ryšį, bendravo, lankė jį, slaugė, todėl tokia teismo pozicija, kuomet neveiksnaus asmens globėju paskiria asmenį, nebendravusį su juo 30 metų, konfliktavusį bei besiteisusį su juo, yra mažų mažiausiai neetiška, neteisinga ir nesąžininga, jau nekalbant apie tokio sprendimo nepagrįstumą ir nesąžiningumą. Priešingai, kaip ir nurodė aukščiau, buvo suklaidintos suinteresuotų asmenų bei nežinojo savo teisių, kad turi galimybę globoti ir prižiūrėti tėvą.

18. Suinteresuotas asmuo T. F. su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, kad teismas pagrįstai nutartyje nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą pateiktas praleidus įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Šią išvadą teismas padarė įvertinęs teismo posėdžio metu pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų duotus parodymus bei civilinėje byloje Nr. e2S-2116-580/2018 esančius rašytinius įrodymus, tarp jų – 2018-05-12 pareiškėjų atsiųstą O. S. advokatui K. P. elektroninį laišką, kuriame jos palaikė O. S. paskyrimą Z. Č. globėja, bei liudytojų H. S. bei S. V. 2018-06-07 d. Vilniaus miesto 30–ojo notarų biuro notarės R. S. užfiksuotus bei patvirtintus parodymus. Parodymuose abi pareiškėjos prieštaravo jos paskyrimui tėvo Z. Č. globėja, palaikė O. S. kandidatūrą bei aiškino, kad pačios savo tėvo prižiūrėti ir globoti negali.

19. Teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad dar bylos nagrinėjimo metu, tai yra 2018 m. gegužės mėnesį pareiškėjoms buvo žinoma apie bylos, kurios procesą prašo atnaujinti, nagrinėjimą. Kadangi pareiškimas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas 2018 m. spalio 1 d., teismas konstatavo, kad jis buvo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, o pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl šeimos sudėties, vykdyto remonto, įvertinus termino trukmę (3 mėnesiai) nelaikytinos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti.

Šalies argumentai

20. Pareiškėjos mano, kad civilinė byla, kuria jos prašo atnaujinti, buvo išnagrinėta pažeidžiant procesines teisės normas, kadangi apie bylos nagrinėjimą joms nebuvo pranešta ir teismas neturėjo teisės spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 str.). Atskirajame skunde pareiškėjos nurodo, kad jos „niekuomet nenusišalino nuo pareigos rūpintis savo tėvu, visuomet su juo palaikė ryšį, bendravo, lankė ji, slaugė“. Šis pareiškėjų teiginys neatitinka tikrovės ir, bent jau dalinai, yra melagingas. Jų tėvo žmona ir globėja D. Č. mirė 2017-08-08 d. Jų sunkiai sergantis ir negalintis savimi pasirūpinti tėvas liko be pagalbos ir globos. Žinodamos, kad tėvas visiškai bejėgis, neįgalus, jos nesiėmė jokių veiksmų siekiant pasirūpinti savo tėvu. 2017 m. 4 mėnesius bei 2018 metais dar 4 mėnesius, kai vyko bylos dėl globėjo paskyrimo nagrinėjimas teisme, Z. Č. valstybės sąskaita buvo gydomas Nemenčinės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje. Kadangi bylos dėl globėjo paskyrimo procesas užsitęsė, o valstybės apmokamas gydymo laikas pasibaigė, ji iš asmeninių lėšų sumokėjo 496 Eur. už papildomas Z. Č. buvimo ligoninėje dienas iki teismo nutarties dėl globėjos paskyrimo priėmimo. Pareiškėjos nebuvo ne karto atvažiavusios į ligoninę aplankyti tėvo, nekalbant apie jo slaugą ar piniginę paramą. Po paskyrimo globėja pareiškėjos ne karto net nepaskambino pasiteirauti dėl tėvo sveikatos.

21. Atskirajame skunde pareiškėjos melagingai nurodo, kad „negalėjome būti tinkamai informuotos apie nagrinėjamus klausimus teisme, nes suinteresuoti asmenys tiek T. F., tiek O. S., būdamos materialiai suinteresuotos bylos baigtimi, mūsų neinformavo nei apie tėvo būklę, nei jo gyvenamąją vietą, nei kitas aplinkybes, kurios galėjo įtakoti joms palankų teismo sprendimą. 2018 m. birželio mėnesį atvykus aplankyti tėvo, ligoninėje jo neradome, o jo namai buvo užrakinti, spynos pakeistos, Lietuvoje neturėjome kur apsistoti“. Eilinį kartą pareiškėjos klaidina teismą, nes 2018-06-04 d. vakare pareiškėjos S. V. ir H. S. svečiavosi pas mane namuose, fotografavosi su savo tėvu Z. Č., vaišinosi arbata su saldainiais. Mes pabendravome, aš papasakojau joms apie tėvo sveikatą ir maitinimą, paaiškinau, kad aš globosiu jų tėvą ir jis gyvens su manimi. Mes apsikeitėme telefonų numeriais, aš pakviečiau jas lankyti tėvą bet kuriuo joms patogiu laiku. Sutinku su pareiškėjų teiginiu, kad O. S. buvo „materialiai suinteresuota bylos baigtimi“, nes aršiai kovojo už Z. Č. globą visose teismo instancijose. Aš asmeniškai esu suinteresuota tik mano brolio sveikata, gyvenimo kokybe.

22. Pažymėjo, jog po sutuoktinės mirties, tėvui likus be globos ir priežiūros, pareiškėjos nesiėmė jokių veiksmų pasirūpinti tėvu. 2018-06-07 d. Vilniaus miesto 30–ojo notarų biuro notarės R. S. patvirtintuose parodymuose tiek H. S., tiek S. V. pareiškė, kad „negali prižiūrėti savo tėvo, nes gyvena kitoje valstybėje, atvežti tėvą pas save į namus negali, nes neturi pakankamai gerų gyvenimo sąlygų“. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisingai pažymėjo, kad nėra pagrindo manyti, jog išnagrinėjus bylą dėl globėjos Z. Č. paskyrimo nedalyvaujant pareiškėjoms, buvo pažeistos jų teisės, nes jos neketino globoti tėvo.

23. Teismas teisingai nurodė, kad, pagal Civilinio proceso nuostatas bylose dėl neveiksnumo nustatymo asmeniui artimi giminaičiai suinteresuotais asmenimis privalomai nėra traukiami (CPK 464 str. I d.), Šios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl globėjo neveiksniam asmeniui paskyrimo (CPK 3 str. 6 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

25. Nagrinėjamoje apeliacine tvarka byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, neatnaujinus pareiškėjoms termino bei konstatavus, jog nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjant bylą jų neįtraukus į procesą būtų pažeistos jų teisės, yra teisėta ir pagrįsta.

26. Proceso atnaujinimą užbaigtose dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose reglamentuoja CPK XVIII skyrius. Proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms. Tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Šis procesas yra išimtinis ir bylos gali būti peržiūrimos tik įstatymo nustatytais atvejais, esant konkretiems CPK 366 straipsnyje nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1178-494/2018 atmetė pareiškėjos O. S. pareiškimą ir tenkino suinteresuoto asmens T. F. savarankišką reikalavimą ir Z. Č. globėja ir turto administratore paskyrė T. F. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 26 d. nutartimi apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.

28. Pagal CPK 368 str. prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas 2018 m. spalio 1 d. ir prašymas grindžiamas CPK 1 d. 7 punktu (jeigu teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų). Taigi, šiuo atveju esminę reikšmę turi aplinkybė, kada pareiškėjoms tapo žinoma apie civilinės bylos dėl globos paskyrimo jų tėvui Z. Č. nagrinėjimą, nes jų vertinimu byloje buvo nuspręsta dėl pareiškėjų teisių ir pareigų.

29. Išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsikirtimų į juos argumentus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjoms dar 2018 m. gegužės mėnesį tapo žinoma apie bylos, kurioje jos prašė atnaujinti nagrinėjimą, procesą, nes tai patvirtina civilinės bylos Nr. e2YT-1178-494/2018 medžiaga.

30. Kaip nustatyta iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 26 d. nutarties, minėtoje byloje pareiškėja O. S. prašė prijungti naujus įrodymus: 2018-05-12 advokatui K. P. atsiųstą elektroninį laišką, S. Č. ir A. Č. gimimo liudijimus, S. Č. santuokos liudijimą ir išrašą iš Baltarusijos Respublikos Voronovo rajono teismo 2006-06-21 sprendimą dėl ištuokos; suinteresuoto asmens Z. Č. dukterų S. V. ir H. S. parodymus bei advokatų elektroninį laišką Vilniaus miesto 30 notarų biurui (El. b. t. 1, b. l. 162–170, 193–198). Prašydama prijungti naujus įrodymus nurodė, kad nauji įrodymai, susiję su T. F. teiginiais, netinkamai aiškinant apie tariamą pareiškėjos mamos D. Č. ir Z. Č. dukterų konfliktą, neva D. Č. neleido dukterims lankyti tėvo. Pareiškėja susisiekė su Z. Č. dukterimis, kurios paneigė T. F. nurodytas aplinkybes. Baltarusijos Respublikoje gyvenančios Z. Č. dukterys S. V. ir H. S. 2018 m. birželio pradžioje atvyko lankyti tėvo ir davė parodymus, kuriuos 2018-06-07 užfiksavo notarė. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus rašytinius įrodymus atsisakė prijungti prie bylos, konstatuodamas, kad prašomi įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

31. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto 30 notarų biuro notarė R. S. užfiksavo 2018-06-07 pareiškėjų parodymus Vilniaus miesto 30 notarų biure. Pareiškėja S. V. yra nurodžiusi, kad apie civilinės bylos dėl globos nustatymą ją informavo O. S., žino, kad T. F., jos teta ir Z. Č. sesuo, ketina būti paskirta jo globėja ir turto administratore. Pritaria, kad O. S. būtų tėvo globėja ir turto administratore. Pati negali prižiūrėti savo tėvo, nes gyvena kitoje valstybėje, o atsivežti tėvą pas save į namus negali, todėl, kad neturi pakankamai gerų gyvenimo sąlygų. Liudytoja H. S. duodama liudytojo parodymus nurodė, kad apie civilinę bylą ją informavo O. S., žino, kad T. F. ketina būti paskirta Z. Č. globėja ir jo turto administratore. Nurodė, kad pati negali prižiūrėti tėvo, nes gyvena kitoje valstybėje, o atsivežti tėvą pas save negali, todėl, kad neturi pakankamai gerų gyvenimo sąlygų. Taigi, duodamos liudytojų parodymus pareiškėjos nurodė, kad joms yra žinoma apie minėtos civilinės bylos procesą, apie kurį jas informavo O. S., jos pritaria, kad O. S. būtų tėvo globėja ir turto administratore, ir liudytojos negali prižiūrėti savo tėvo. Pažymėtina, kad liudytojų parodymų tekstas buvo perskaitytas ir išverstas iš lietuvių kalbos į rusų kalbą. Notarė patvirtino rašytinius liudytojų parodymus. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos pas notarą vyko tikslu duoti rašytinius parodymus, kad jos prieštarauja dėl T. F. paskyrimo tėvo globėja, kas patvirtina faktą, jog pareiškėjoms dar 2018 m. gegužės mėnesį buvo žinoma apie bylos, kurios prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą. Įvertinus tai, yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos praleido įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

32. Pareiškėjos nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad jų nurodytos termino praleidimo priežastys nėra svarbios ir sudarančios pagrindą jį atnaujinti. Pareiškėjų vertinimu, teismas neatsižvelgė į jų statusą, t.y. kad yra Baltarusijos Respublikos pilietės, atvykimas į Lietuvos Respubliką yra apsunkintas, žemas lietuvių kalbos lygis, neturi teisinių žinių, augina nepilnamečius vaikus, kurie aktualiu laikotarpiu sirgo (S. V. sūnus nuo 2018-09-18 iki 2018-10-06 sirgo bronchitu). Todėl teismas turėjo vertinti jų realų sužinojimą apie priimtus sprendimus, nes tiesiog žinojimas apie procesą negali būti sutapatintas su žinojimu apie sprendimus.

33. Procesinis terminas – tai įstatyme arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje asmenys ar kiti civilinio proceso dalyviai privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Procesinių terminų pasibaigimo teisinių padarinių, skaičiavimo tvarką reglamentuoja CPK. CPK 75 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Tačiau CPK 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Dėl to, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d.).

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004).

35. Termino atnaujinimas yra teismo teisė. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias - nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes.

36. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjų nurodytos šeimyninės aplinkybės negali būti laikomos svarbiomis, dėl kurių pareiškėjos dėl proceso atnaujinimo kreipėsi tik 2018 m. spalio mėn. Akivaizdu, jog apie teismo procesą pareiškėjoms buvo žinoma dar gegužės mėnesį, todėl terminas praleistas dėl pačių pareiškėjų subjektyvių veiksmų, t. y. nepakankamo rūpestingumo ginti savo teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina ir tai, kad remiantis užfiksuotais pareiškėjų kaip liudytojų parodymais, jos neišreiškė ketinimo būti tėvo globėjomis ir turto administratorėmis, o palaikė O. S. prašymą būti paskirtai tėvo globėja ir rūpintoja. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad pareiškėjos gyvena Baltarusijos Respublikoje, prastai moka lietuvių kalbą, turi nepilnamečių vaikų, kurie serga, nėra priežastis nesavalaikiai kreiptis teisinės pagalbos ir rūpintis pažeistų teisių gynyba. Juo labiau, kad pareiškėjos buvo atvykusios į Lietuvą birželio mėnesį. Taigi, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pareiškėjų nurodytas priežastis laikyti svarbiomis termino praleidimo priežastimis.

37. Kadangi pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų prašymą dėl termino atnaujinimo kaip praleidus terminą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, savo ruoštu apeliančių argumentai, susijęs su paties proceso atnaujinimo klausimo išsprendimu iš esmės, plačiau nenagrinėtini.

38. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso atnaujinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė