- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-15
- Bylos Nr.
- 2A-1175-538/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06984-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Marius Dobrovolskis, Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- B. M., V. V. M.
- Kategorijos
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1175-538/2015
Teisėja Milda Valiulytė (Proceso Nr. 2-06-3-06984-2014-5) Procesinio sprendimo kategorijos:
NU TARTIS
2015 m. spalio 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovams B. M., V. V. M., dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir įpareigojimo netrukdyti naudotis turtu bei atsakovų priešieškinį ieškovams dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškinyje prašė teismo atidalyti ieškovei V. R., atsakovei B. M. ir atsakovui V. V. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esantį žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šia tvarka pagal Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų byloje Nr.21/39014, registro Nr. 44/411268, esančius namo patalpų žymėjimus: ieškovei V. R. asmeninės nuosavybės teise atidalyti pastato pirmo aukšto patalpas, pažymėtas indeksais 1-1 (l,86 m2 ploto), l-7 (21,35 m2 ploto), 1-8 (12,33 m2 ploto), 1-9 (13,79 m2 ploto), 1-10 (3,95 m2 ploto), 1-11 (20,38 m2 ploto) - viso 73,66 m2 bendro ploto; atsakovams B. M. ir V. V. M. pagal tarpusavio susitarimą asmeninės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise atidalyti pastato antro aukšto patalpas, pažymėtas indeksais 2-1 (3,63 m2 ploto), 2-2 (1,17 m2 ploto), 2-3 (2,05 m2 ploto), 2-4 (6,82 m2 ploto), 2-5 (10,41 m2 ploto), 2-6 (22,04 m2 ploto), 2-7 (12,63 m2 ploto), 2-8 (14,00 m2 ploto), - viso 72,75 m2 bendro ploto; ieškovei V. R. asmeninės nuosavybės teise atidalyti pastato rūsio patalpas, pažymėtas indeksais G-l (22,10 m2 ploto), P-3 (8,01 m2 ploto) - viso 30,11 m2 bendro ploto; atsakovams B. M. ir V. V. M. pagal tarpusavio susitarimą asmeninės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise atidalytiti rūsio patalpas, pažymėtas indeksais P-2 (5,75 m2 ploto), P-4 (11,28 m2 ploto), P-5 (4,79 m2 ploto), P-6 (8,77 m2 ploto) - viso 30,59 m2 bendro ploto; ieškovei V. R. ir atsakovams B. M. ir V. V. M. palikti bendrai naudotis rūsio patalpą, pažymėtą indeksu P-1 (14,84 m2 ploto); ieškovei V. R. ir atsakovams B. M. ir V. V. M. palikti bendrai naudotis palėpės patalpas, pažymėtas indeksais 2-9 (23,31 m2 ploto) ir 2-10 (0,99 m2 ploto), viso 24,30 m2 bendro ploto. Nurodė, kad šiuo metu gyvenamasis namas yra vieno buto pastatas, tačiau faktiškai ieškovė naudojasi pirmame pastato aukšte esančiomis gyvenamosiomis patalpomis, o atsakovai - antrame aukšte esančiomis patalpomis. Tarp šalių kilo nesutarimų dėl pastato rūsio ir palėpės patalpų naudojimosi. Ieškovė raštu kreipėsi į atsakovus, siūlydama išspręsti šio gyvenamojo pastato naudojimosi ir atidalijimo klausimus, tačiau atsakovai su ieškovės pasiūlymais nesutiko, tuo tarpu atsakovų pateikti pasiūlymai taip pat netenkino ieškovės.
Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atidalyti visas namo patalpas pagal N. Ž. projektavimo įmonės 2015 m. paruoštą gyvenamojo namo dviejų nekilnojamojo turto kadastro (NTK) objektų formavimo (duomenys neskelbtini), schemą (t. 2, b. l. 3-31) ir jiems paskirti gyvenamojo namo antro aukšto visas patalpas, t.y. 3.63 m2 koridorių, pažymėtą indeksu 2-1, 1,17 m2, tualetą, pažymėtą indeksu 2-2, 2,05 m2 vonią, pažymėtą indeksu 2-3, 6,82 m2 virtuvę, pažymėtą indeksu 2-4, 10,41 m2 kambarį, pažymėtą indeksu 2-5, 22,04 m2 kambarį, pažymėtą indeksu 2-6, 12,63 m2, kambarį, pažymėtą indeksu 2-7, 14 m2 kambarį, pažymėtą indeksu 2-8, palėpės patalpas, pažymėtas indeksu 2-9, 23,31 m2, ir pažymėtą indeksu 2-10, 0,99 m2 rūsio patalpas, pažymėtas indeksais P-2, 15,15 m2, P-5 4,79 m2, pažymėtą indeksu P-6, 8,77 m2, bei 1/2 dalį 7,42 m2 bendro 14,84 m2 ploto koridoriaus, pažymėto indeksu P-1, viso 123,78 m2 bei laiptinę. I. V. R. paskirti gyvenamojo namo pirmo aukšto visas patalpas, t.y. 1.86 m2 koridorių, pažymėtą indeksu 1-1, 21,35 m2 verandą, pažymėtą indeksu 1-7, 12,33 m2 kambarį, pažymėtą indeksu 1-8, 13.79 m2 kambarį, pažymėtą indeksu 1-9, 3,95 m2 sanmazgą, pažymėtą indeksu 1-10, 20,38 m2 kambarį-virtuvę, pažymėtą indeksu 1-11, rūsio patalpas, pažymėtas indeksu P-3 8,01 m2, indeksu P-4 11,28 m2 , garažą G-l 22,10 m2, bei 1/2 dalį 7,42 m2 bendro 14.84 m2 ploto koridoriaus, pažymėto indeksu P-1, viso 122,47 m2 ploto. Nurodė, kad prieš atsakovus buvę patalpų savininkai ir atsakovai daugiausiai naudojosi palėpe, todėl palėpės patalpos paliktinos atsakovams. Garažas jiems nereikalingas, tačiau reikalingos rūsio patalpos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-10 sprendimu tenkino ieškinį iš dalies ir visiškai tenkino priešieškinį. Atidalijo ieškovės V. R. ir atsakovų B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) dalis iš bendros ieškovės ir atsakovų nuosavybės gyvenamajame name, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagal N. Ž. projektavimo įmonės 2015 m. paruoštą gyvenamojo namo dviejų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo (duomenys neskelbtini), schemą: priteisė atsakovams B. M. ir V. V. M. dalį rūsio patalpų, visas pastato antro aukšto ir palėpės patalpas, Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų byloje Nr.21/39014, registro Nr.44/411268, pažymėtas indeksais: rūsyje P-2 (5,75 m2 ploto), P-5 (4,79 m2 ploto), P-6 (8,77 m2 ploto), ir ½ dalį (7,42 m2) bendro koridoriaus P-1 (14,84 m2 ploto), antrame aukšte 2-1 (3,63 m2 ploto), 2-2 (1,17 m2 ploto), 2-3 (2,05 m2 ploto), 2-4 (6,82 m2 ploto), 2-5 (10,41 m2 ploto), 2-6 (22,04 m2 ploto), 2-7 (12,63 m2 ploto), 2-8 (14,00 m2 ploto), palėpėje 2-9 (23,31 m2 ploto) ir 2-10 (0,99 m2 ploto), viso 123,78 m2 ploto bei laiptinę; priteisė ieškovei V. R. visas pastato pirmo aukšto ir dalį rūsio bei garažo patalpas, Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų byloje Nr. 21/39014, registro Nr.44/411268, pažymėtas indeksais: rūsio patalpas P-3 (8,01 m2 ploto), P-4 (11,28 m2 ploto), garažo patalpas G-l (22,10 m2 ploto), bei ½ dalį (7,42 m2) bendro koridoriaus P-1 (14,84 m2), visas pirmo aukšto patalpas 1-1 (l,86 m2 ploto), l-7 (21,35 m2 ploto), 1-8 (12,33 m2 ploto), 1-9 (13,79 m2 ploto), 1-10 (3,95 m2 ploto), 1-11 (20,38 m2 ploto), iš viso 122,47 m2 ploto. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovei V. R. piniginę kompensaciją už atidalytų namo patalpų ploto didesnę dalį: 69,81 Eur iš atsakovės B. M., 233,71 Eur solidariai iš atsakovų B. M. ir V. V. M.. Priteisė ieškovei V. R. iš atsakovų B. M. ir V. V. M. po 250,82 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš kiekvieno atsakovo. Priteisė iš ieškovės V. R. atsakovams B. M. ir V. V. M. po 455,43 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kiekvienam atsakovui. Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju taikytinos dvi taisyklės – konstatuotinas namo patalpų atidalijimo prioritetas prieš bendro naudojimosi patalpomis nustatymą (nagrinėjamu atveju gyvenamosiomis palėpės patalpomis 2-9 ir patalpa 2-10 pagal ieškovės reikalavimą), kita taisyklė – visos namo patalpos atidalytinos natūra, nes nenustatyta, kad patalpos yra nedalios ar joms būtų padaryta neproporcinga žala, o ir šalys bylos nagrinėjimo metu reikalavimų dėl atidalijimo išmokant kompensacija pinigais nepareiškė. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kokia yra palėpės patalpos vertė ir rūsio ar garažo patalpų rinkos vertė. Be to, gyvenamajame name gyvenamųjų patalpų skaičius yra nelyginis, rūsyje be koridoriaus P-1 yra 5 rūsio patalpos ir vienas garažas, kurio atsakovams nereikia, nes jie turi savo garažą šalia namo. Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl visiško turto atidalijimo, teismas konstatavo, kad atsakovės pateiktas projektas, kuriuo visiškai atidalijamos šalims bendrame name esančios patalpos ir pagal kurį name galima suformuoti du atskirus butus, labiau atitinka CK 4.80 straipsnyje nustatytą reglamentavimą, nes šalims paliekamas tik bendro naudojimo koridorius rūsyje patalpoje P-1 ir laiptinė, o kitos patalpos visiškai atidalijamos, tokiu būdu išsprendžiant šalių ginčus dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-10 sprendimo dalį, kuria iš dalies atmestas ieškovės V. R. ieškinio reikalavimas dėl gyvenamojo pastato atidalijimo ir visiškai atmestas ieškovės reikalavimas dėl nuosavybės teisių gynimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovų priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas akivaizdžiai nukrypo nuo atidalijamų daikto dalių dydžio atitikimo bendraturčių turimų idealiųjų nuosavybės teisės dalių daikte dydžiams. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad liudytoja N. Ž., kurios parodymais remdamasis teismas padarė išvadą, jog rūsio ir palėpės patalpos yra lygiavertės, buvo būtent atsakovų kviesta liudytoja. Lyginant palėpės (mansardos) ir rūsio patalpas, akivaizdu, kad rūsio patalpos nėra ir negali būti prilyginamos palėpės (mansardos) patalpoms, nes rūsio patalpų panaudojimo galimybė yra ribota - jos gali būti naudojamos tik ūkinėms, techninėms reikmėms, tuo tarpu palėpės (mansardos) patalpų panaudojimo galimybės (tame tarpe įrengiant ir gyvenamąsias patalpas) yra nepalyginamai platesnės ir ekonomiškai patrauklesnės. Pagal atsakovų variantą ieškovei atidalijamas butas tiek naudingu, tiek gyvenamuoju plotu, tiek tūriu yra ženkliai (20-25%) mažesnis, nei atsakovams atidalijamas butas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovei suformuotas butas ekonomiškai yra ženkliai mažiau patrauklus, nes jo naudingas ir gyvenamasis plotai yra apie ketvirtadaliu mažesni, nei atitenkančio atsakovams buto. Teismas, remdamasis tuo, kad pastato bendras plotas yra 246,25 m2, padarė išvadą, kad pastato vieno kvadratinio metro vidutinė rinkos vertė yra 463,39 Eur, tačiau teismas neatkreipė dėmesio, kad pagal minėtus kitus kriterijus tokia kompensacija yra akivaizdžiai per maža. Nagrinėjant bylą dėl atsakovų teisės vieniems naudotis palėpės patalpomis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2010 konstatavo, kad atsakovai tokios teisės neturi, jokio bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi palėpės patalpomis nėra. Pažymi, kad palėpės patalpų atidalijimas atsakovams neracionalus ir dėl to, kad pastato stogo danga, toje vietoje, kur suformuota terasa, reikalinga nuolatinės priežiūros, nes ji yra plokščia, todėl žiemos metu reikalinga nukasti sniegą, lietaus nuvedimo sistema nepakankama, todėl namo patalpos per abu aukštus ne kartą yra buvusios užpiltos vandeniu, todėl atidalijus šias patalpas atsakovams, kurie šiame name negyvena, gyvena (duomenys neskelbtini) , namo stogo neprižiūri, iš esmės yra sudaromos kliūtys rūpintis turtu. Ieškovės siūlomas atidalijimo variantas akivaizdžiai labiau atitinka šalių nuosavybės dalių dydžius, yra praktiškai įgyvendinamas, nesudarantis galimybės atsakovams iš neteisėtais veiksmais sukurtos situacijos įgyti teisę vieniems naudotis pastato palėpe.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiamu teismo sprendimu namas padalytas visiškai tiksliai pagal turimas nuosavybės dalis ir nebuvo nukrypta nuo apeliaciniame skunde cituojamos kasacinės praktikos. Teismui nusprendus priteisti apeliantei kompensaciją, kompensacijos skaičiavimo mechanizmas buvo parinktas teisingai. Teismas sprendimą priėmė ne vien vadovaudamasis N. Ž. parodymais. Tiek teismo metu ieškovė kalbėjo, tiek apeliaciniame skunde kalbama apie terasą, kurios nėra, kuri buvo numatyta tik pagal atsakovų 2013 m. gyvenamojo namo paprastojo remonto projektą, kurio vykdymui ieškovė nepritarė, todėl jokie darbai pagal šį projektą nėra atliekami. Namo stogas yra šlaitinis, plokščias stogas yra tik ant priestato, todėl jei jis būtų nenuvalytas ar bėgtų vanduo, tai pirmiausia nukentėtų atsakovų, o ne ieškovės patalpos, esančios pirmame aukšte. Niekada nėra buvę, kad dėl stogelio nevalymo būtų buvę problemos ieškovei, kaip kad dabar teigiama apeliaciniame skunde, be to, ant kiekvieno stogo galima patekti iš lauko pusės. Teismas pagrįstai tenkino priešieškinį, nes jis labiau atitinka turto atidalijimui keliamus reikalavimus / bendras lieka tik koridorius rūsyje/, tuo tarpu ieškovės siūlomas namo padalijimo variantas atitinka naudojimosi namu tvarkos nustatymą, nes lieka dar ir dalis bendro naudojimo izoliuotų patalpų, t.y. palėpės patalpos. Teismo priimto sprendimo pagrindu suformavus du atskirus nekilnojamo turto vienetus, bus maksimaliai įmanomai atskirtos bendrasavininkių nuosavybės dalys, taip bus palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių. Vienu iš kriterijų atidalijant iš bendrosios nuosavybės yra susiklosčiusi naudojimosi tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo, kuriuo spręstas šalių ginčas dėl pastato, rūsio ir palėpės patalpų atidalijimo ir naudojimosi, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviejų aukštų gyvenamasis namas su palėpe, rūsiu ir garažu (unikalus Nr. duomenys neskelbtini ), esantis žemės sklype (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-31). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu priklauso ½ dalis (arba 100/200), atsakovei B. M. asmeninės nuosavybės teise paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu priklauso 23/200, ir atsakovams B. M. ir V. V. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise - 77/200 gyvenamojo namo. Ieškovė gyvena pirmojo aukšto patalpose, atsakovai gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau visuomet naudojosi ir valdė antro aukšto patalpas. Skundžiamu sprendimu teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinį ir tenkino visiškai atsakovų priešieškinį motyvuodamas tuo, kad atsakovų pateiktas projektas, kuriuo visiškai atidalijamos šalims bendrame name esančios patalpos ir pagal kurį name galima suformuoti du atskirus butus, labiau atitinka CK 4.80 straipsnyje nustatytą reglamentavimą, nes šalims paliekamas tik bendro naudojimo koridorius rūsyje patalpoje P-1 ir laiptinė, o kitos patalpos visiškai atidalijamos, tokiu būdu išsprendžiat šalių ginčus dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria esminei daliai teismo sprendime nurodytų motyvų.
Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jo dalį atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šios teisės normos prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Tokiu būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Formuojama teismų praktika, kad sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006). Suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009), turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009). Kadangi galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, tai daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį (pavyzdžiui, statinio servitutu į patalpą), nes tai tarp savininkų sukurtų dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).
Ieškovė argumentuoja, kad teismas akivaizdžiai nukrypo nuo atidalijamų daikto dalių dydžio atitikimo bendraturčių turimų idealiųjų nuosavybės teisės dalių daikte dydžiams. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.
Nustatyta, pagal teismo sprendimą ieškovei atitenka 122,47 kv. m, atsakovams -123,78 kv. m. Namo bendras plotas 246,25 kv. m., taigi tiek ieškovei atidalyta namo dalis, tiek atsakovams atidalyta namo dalis taip pat sudaro apie 50 procentų, taigi darytina išvada, kad skundžiamu teismo sprendimu namas padalytas tinkamai pagal turimas nuosavybės dalis. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad palėpės patalpas galima padalyti taip, jog jomis abi šalys galėtų naudotis pagal paskirtį (CPK 178, 185 straipsniai).
Ieškovė teigia, kad ji gavo mažesnės vertės patalpas, o priteista piniginė kompensacija yra aiškiai per maža, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog pastato rūsio patalpos yra lygiavertės palėpės patalpoms. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nors ieškovė nesutinka su kompensacijos dydžiu, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog atsižvelgiant, jog pastato vidutinė rinkos vertė šiuo metu yra 394 000 Lt, atsakovai gautų 1055,14 Lt didesnės vertės turtą nei ieškovė (t. 1, b. l. 111), taigi pati ieškovė nurodė jai priteistos kompensacijos dydį. Be to, ieškovė neįrodė, kad pusrūsyje nėra galimybės įrengti gyvenamųjų patalpų. Ieškovės pateiktas teismui atsakymas iš Klaipėdos visuomenės sveikatos centro bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vertintinas kritiškai, nes ieškovė nepateikė paklausimo, kurio pagrindu gauti atsakymai, nes kaip ir nurodyta atsakyme (t. 2, b. l. 110), atsakymas rengiamas pagal paklausime pateiktus duomenis, papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, atsakymo turinys gali keistis (CPK 178, 185 straipsniai).
Ieškovė nurodo, kad nagrinėjant bylą dėl atsakovų teisės vieniems naudotis palėpės patalpomis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2010 konstatavo, kad atsakovai tokios teisės neturi, jokio bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi palėpės patalpomis tarp bendraturčių nėra. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes apeliantės nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl bendraturčių teisės naudotis gyvenamojo namo pastoge (palėpe), o nagrinėjamu atveju sprendžiamas bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo klausimas, todėl apeliantės nurodyta kasacinio teismo byla šios bylos išsprendimui teisinės reikšmės neturi.
Apeliantė argumentuoja, kad patalpų atidalijimas pagal atsakovų reikalavimą neracionalus ir dėl to, kad pastato stogo danga, toje vietoje, kur suformuota terasa, reikalinga nuolatinės priežiūros, todėl atidalijus šias patalpas atsakovams, kurie šiame name negyvena, o gyvena (duomenys neskelbtini), iš esmės yra sudaromos kliūtys rūpintis turtu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo šį argumentą laikyti pagrįstu.
Byloje nėra duomenų, kad ant ginčo pastato stogo yra terasa, ieškovė nepateikė įrodymų, kad namo patalpos per abu aukštus ne kartą yra buvusios užlietos vandeniu, be to, pažymėtina, kad stogas yra visų namo savininkų bendroji dalinė nuosavybė, stogo priežiūra galima atlikti ir kitais būdais nei patenkant ant jo per palėpės patalpas. Pažymėtina, kad remiantis CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktu butų savininkas turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams ir reikalauti iš kitų buto savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.
Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad liudytoja N. Ž., kurios parodymais remdamasis teismas padarė išvadą, kad rūsio ir palėpės patalpos yra lygiavertės, buvo būtent atsakovų kviesta liudytoja, ši liudytoja rengė atsakovams turto atidalijimo dokumentus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamo teismo sprendimo negalima daryti pagrįstos išvados, jog teismas skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasis tik liudytojos N. Ž. paaiškinimais. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės pateiktas projektas, kuriuo iš esmės visiškai atidalijamos šalims bendrame name esančios patalpos ir pagal kurį galima name suformuoti du atskirus butus, labiau atitinka CK 4.80 straipsnyje nustatytą reglamentavimą, nes šalims paliekamas tik bendro naudojimo koridorius rūsyje patalpoje P-1 ir laiptinė, o kitos patalpos visiškai atidalijamos, tokiu būdu išsprendžiant galimus šalių ginčus dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo.
Dėl kitų apeliantės argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės teisėtas, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovams iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, advokato laiko sąnaudas, iš ieškovės atsakovams priteistina 350 eurų, tai yra, po 175 eurus išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės V. R. atsakovams B. M. ir V. V. M. po 175 eurus išlaidų advokato pagalbai apmokėti.