- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-11
- Bylos Nr.
- 2S-264-267/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00316-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. B., Telšių rajono savivaldybės administracija
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Almantika“
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. B. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-708-339/2022 pagal pareiškėjo L. B. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjos Telšių rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo savivaldybei, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Almantika“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas L. B. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti terminą prašymui atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-532-304/2016 pateikti; atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-532-304/2016; atnaujinus procesą, pareiškėją pripažinti suinteresuotu asmeniu; Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimą pakeisti, atmetant Telšių rajono savivaldybės pareiškimą dalyje dėl žolės miltų komplekso (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu; priteisti iš Telšių rajono savivaldybės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad 1994 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi jis įsigijo nuosavybės teise iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės tuo metu (duomenys neskelbtini), 9793 kv. m ploto žemės sklype buvusį visą plytų cechą 1F/p su sandėliu 2F/p ir dviem priestatais: saugykla 3F/p, svarstyklėmis 4H/p su priestatu 1h/p. Šios sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre 1994 m. gegužės 16 d. buvo įregistruota jo nuosavybės teisė į pastatą-sandėlį 1F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą-svarstykles 4H1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dalį šių statinių konstrukcijų jis išardė ir panaudojo savo reikmėms, dalis statinių konstrukcijų natūraliai nusidėvėjo, o dalį statinių konstrukcijų galimai ardė ir vietos gyventojai, todėl šiuo metu statinių faktinė būklė neatitinka Nekilnojamojo turto registre registruotų. Šiuo metu yra likusi tik dalis pastato-sandėlio ir pastato-svarstyklių pamatai. 2021 m. rugsėjo mėn. pradžioje jis kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrių dėl jam priklausantiems statiniams pagal paskirtį naudoti žemės sklypo suformavimo bei įsigijimo ir sužinojo, kad minėti statiniai galimai jam nuosavybės teise nebepriklauso, nes galimai teismo sprendimu buvo pripažinti bešeimininkiais ir perduoti Telšių rajono savivaldybės nuosavybėn. 2021 m. spalio 1 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai jam išdavė Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-532-304/2016 kopiją, kurioje nebuvo nurodyti jokie tikslūs duomenys, kurie leistų spręsti dėl jo vardu Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių pripažinimo bešeimininkiais ir šių statinių perdavimo Telšių rajono savivaldybės nuosavybėn. Teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimu bešeimininkiu buvo pripažintas galimai vienas iš jam nuosavybės teise priklausančių, (duomenys neskelbtini), esančių statinių – pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jis apie civilinę bylą Nr. 2YT-532-304/2016, kurioje buvo sprendžiami jam priklausančio nekilnojamojo daikto nuosavybės klausimai, nežinojo, į šios civilinės bylos nagrinėjimą dėl nesuvokiamų priežasčių suinteresuotu asmeniu įtrauktas nebuvo, todėl gindamas savo pažeistas materialines teises – nuosavybės teisę, teikia prašymą atnaujinti procesą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Aplinkybė, jog bešeimininkiu pripažintas nekilnojamasis daiktas nuosavybės teise priklauso jam ir ši jo teisė buvo teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre, sprendimo priėmimo metu teismui nebuvo žinoma. Teismui žinant tokią aplinkybę, byloje neginčijamai būtų priimtas šioje Telšių rajono savivaldybės administracijos pareiškimo dalyje priešingas sprendimas, todėl ši aplinkybė laikytina svarbia, sudaranti pagrindą atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimu jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą pripažinus bešeimininkiu ir perdavus Telšių rajono savivaldybės nuosavybėn, iš jo buvo atimta šio nekilnojamojo daikto nuosavybės teisė, t. y. teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl jo materialiųjų teisių, o tai patvirtina, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas pagrindas atnaujinti procesą. Prašymas atnaujinti procesą yra teikiamas praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą naikinamąjį penkerių metų terminą, tačiau kasacinės instancijos teismas, formuodamas šio termino aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad išskirtiniais atvejais nurodytas naikinamasis terminas, siekiant užtikrinti akivaizdų asmens teisių pažeidimą, CPK 370 straipsnio pagrindu turi būti atnaujintas. Prašomoje atnaujinti civilinėje byloje teismo sprendimu buvo nustatyta teisinė padėtis, dėl kurios iš jo, nepažeidusio jokios viešosios teisės normų, buvo neatlygintinai atimta ir perduota kitam privatinių teisinių santykių subjektui teisės aktų nustatyta tvarka išviešinta jo nuosavybės teisė. Be to terminas yra praleistas nežymiai ir dėl to visuma nurodytų argumentų leidžia manyti, esant kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodytoms išskirtinėms sąlygoms ir pagrindams, atnaujinti jam CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad neturi duomenų, patvirtinančių, jog turtas nebuvo įsigytas pareiškėjo nurodomu būdu, taip pat nėra gavusi pranešimo dėl ginčo turto perėmimo valstybės vardu.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas prašė prašymą atnaujinti procesą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas neturi duomenų, patvirtinančių, kad turtas nebuvo įgytas pareiškėjo nurodomu būdu, taip pat nėra gavęs pranešimo dėl ginčo turto perėmimo valstybės vardu.
6. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras prašė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 27 d. į Registrų centrą kreipėsi Telšių rajono savivaldybės administracija su prašymu atlikti įsiteisėjusio Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimo pagrindu jai nuosavybės teise priklausančio žolės miltų komplekso kadastrinius matavimus. Kartu su prašymu pateikė 2016 m. birželio 14 d. raštą Nr. R7-1245, kuriame nurodė, kad žolės miltų kompleksas pastatytas 1978 metais. 2016 m. birželio 15 d. buvo atlikti žolės miltų komplekso kadastriniai matavimai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo 1994 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytiems statiniams nebuvo nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas, nebuvo nustatytos pareiškėjo įsigytų statinių centro koordinatės, nebuvo suteiktas tikslus adresas, kad dėl dalinio sugriovimo/demontavimo ženkliai skyrėsi šių statinių ir 2016 m. birželio 15 d. matuojamo žolės miltų komplekso duomenys, matininkas 2016 m. birželio 15 d. atlikdamas žolės miltų komplekso kadastrinius matavimus, neturėjo galimybės nustatyti, kad šis statinys ir pareiškėjo 1994 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytas sandėlis 1F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galimai yra vienas ir tas pats nekilnojamasis daiktas. 2016 m. rugpjūčio 8 d. teritorinio registratoriaus sprendimu žolės miltų kompleksas bei Telšių rajono savivaldybės nuosavybės teisės į jį buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 2017 m. gruodžio 19 d. prikimo-pardavimo sutartimi Telšių rajono savivaldybė žolės miltų kompleksą pardavė UAB „Almantika“. 2017 m. gruodžio 20 d, valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, pardavė UAB „Almantika“ žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra žolės miltų kompleksas ir remiantis pareiškėjo pateiktame pastato kontroliniame geodeziniame plane matininko užfiksuotais duomenimis pareiškėjo įsigytas statinys. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas Regitrų centrui 2016 m. rugpjūčio 12 d. teikė prašymą išregistruoti jo nuosavybės teises į 1994 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytus statinius tuo pagrindu, kad jis šiuos statinius yra pardavęs. Kartu su prašymu pateikė 1999 m., lapkričio 5 d. sutartį, pagal kurią pareiškėjas minėtus pastatus pardavė A. S.. Nors pateikta sutartis patvirtinta notariškai, pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas, nes 1999 m. lapkričio 5 d. sutartis pateikta praleidus įstatymo nustatytą sutarties įregistravimo terminą.
7. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Almantika“ nepateikė atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2022 m. kovo 14 d. nutartimi atmesdamas pareiškėjo prašymą atsisakė atnaujinti terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose numatytais pagrindais, todėl teismas akcentavo, kad prašymo atnaujinti procesą pateikimo penkerių metų terminas suėjo 2021 m. balandžio 19 d., o pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą teismui pateikė tik 2022 m. sausio 19 d., t. y. praėjus devyniems mėnesiams po maksimalaus penkerių metų pateikimo termino pabaigos. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė jokių išskirtinių, neįtikėtinų teisinių situacijų, sudarančių pagrindą atnaujinti naikinamąjį penkerių metų terminą prašymui paduoti. Priešingai, iš valstybės įmonės Registrų centro atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą, prie atsiliepimo pateiktos 1999 m. lapkričio 5 d. sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 12 d. teikto prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės įmonei Registrų centrui išregistruoti jo nuosavybės teises į 1994 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytus statinius matyti, kad pareiškėjas šiuos statinius pardavė A. S. ir pateikė prašymą valstybės įmonei Registrų Centrui išregistruoti šiuos statinius, kai nuosavybės teisė į ginčo žolės miltų kompleksą Telšių rajono savivaldybei buvo jau įregistruota 2016 m. rugpjūčio 8 d. Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimo pagrindu. Nenustačius jokių išskirtinių, neįtikėtinų teisinių situacijų, sudarančių pagrindą atnaujinti naikinamąjį penkerių metų terminą, teismas atsisakė atnaujinti terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas L. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir proceso atnaujinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apelianto nuomone, nutartis visų pirma yra iš esmės be motyvų. Taip pat atsisakant pareiškėjui atnaujinti CPK 368 str. 2 d. įtvirtintą terminą buvo akivaizdžiai nukrypta ir nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos proceso atnaujinimo pagrindus ir paskirtį reguliuojančių teisės normų taikymo praktikos.
10.2. Jokių argumentų, kodėl pareiškėjo prašyme aprašytos proceso atnaujinimo aplinkybės ir pagrindai nelemia išskirtinės situacijos, skundžiamojoje nutartyje nurodyta nėra. Apeliantui neaišku, kaip su CPK 368 str. 2 d. įtvirtintu terminu teismas susiejo pareiškėjo VĮ Registrų centrui 2016 m. rugpjūčio 12 d. pateiktą prašymą, kai teismui buvo pateikti 2021 m. lapkričio 22 d. Nekilnojamojo turto registro išrašai apie jo, t. y. pareiškėjo L. B., nuosavybės teise registruotus (duomenys neskelbtini), statinius.
10.3. Apelianto įsitikinimu, pati 1994 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kurią teismas pažymėjo skundžiamoje nutartyje, sukelia teises ir pareigas tik šio sandorio šalims. Ši sutartis per įstatyme įtvirtintą terminą nebuvo įregistruota, dėl ko yra negaliojanti.
10.4. Tiek prašomoje atnaujinti Telšių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-532-304/2016 sprendimo priėmimo, tiek paties prašymo atnaujinti procesą ir skundžiamos nutarties priėmimo metu pareiškėjo nuosavybės teisė į bešeimininkiu pripažintą turtą Nekilnojamojo turto registre buvo ir tebėra registruota. Prašyme atnaujinti procesą aprašyti motyvai ir pagrindai neginčijamai įrodo prašomoje atnaujinti civilinėje byloje 2016 m. kovo 19 d. priimtu sprendimu pažeistą vieną esminių demokratinės ir teisinės valstybės Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą ir lygiavertį Sovietų Sąjungos 1940 metais vykdytą de facto bei de jure pareiškėjo nekilnojamojo turto nusavinimą, kurį įvykdžius turtas net už atlygį buvo perleistas kitam civilinių teisių santykių dalyviui. Vien tokios aplinkybės negali būti pateisinamos teisinių santykių stabilumu ir pareiškėjo vertinimu kaip tik lemia kasacinės instancijos teismo nurodytas išskirtines situacijas, sudarančias būtinumą proceso atnaujinimo instituto pagalba ištaisyti neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo sukeltas neigiamas pasekmes.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Telšių rajono savivaldybės administracija prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą teismui pateikė tik 2022 m. sausio 19 d., t. y. praėjus devyniems mėnesiams po maksimalaus penkerių metų pateikimo termino pabaigos.
11.2. Terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą turėjo būti paduotas iki 2021 m. balandžio 19 d., tačiau praėjus beveik metams nuo naikinamojo penkerių metų termino pabaigos, pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų ginti savo galimai pažeistų teisių. Pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes jau nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje buvo galiojantis įrašas apie Telšių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantį statinį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o nuo 2017 m. gruodžio 19 d. šio statinio nuosavybės teisės pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Almantika“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti
13. Viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui. Tokią šio asmens pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020, 33 punktas).
14. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
15. Tiek sprendžiant dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino pradžios, tiek dėl pagrindo šį terminą atnaujinti, kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, t. y. kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 28 punktas).
16. Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, momento – nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus (CPK 353 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 26 punktas).
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procesinė priemonė. Šio instituto tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių asmenų, bet ir viešąjį interesą, kai to negalima padaryti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2006; kt.). Restitutio in integrum yra visuotinis žmogaus teisių gynimo principas, būdingas tiek vidaus, tiek tarptautinei teisei. Šis principas lemia nacionalinių teismų pareigą siekti, kad pažeistos žmogaus teisės būtų apgintos kuo pilniau. Nacionaliniai teismai negali kvestionuoti EŽTT sprendimo Konvencijos pažeidimo klausimu, tačiau kartu yra nevaržomi pritaikyti platesnes, negu pripažino būtinomis EŽTT, žmogaus teisių gynimo priemones, jeigu jos yra įtvirtintos vidaus teisės sistemoje. Taigi proceso atnaujinimas nacionaliniuose teismuose gali būti priemonė EŽTT konstatuoto asmens teisių, garantuotų Konvencijoje, pažeidimo pasekmėms pašalinti ir pasiekti restitutio in integrum neviršijant nacionalinėje teisėje įtvirtintų žmogaus teisių garantijų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-363/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-701/2022).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. balandžio 14 d. išnagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-233/2004 ir 2007 m. lapkričio 27 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007 yra išaiškinęs, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, kuriuo yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Šis terminas yra svarbus, kad būtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Kita vertus, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t. y. klausimus, kurie yra arba gali būti pagrindas sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant – užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis).
19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1dalis). Taigi nuosavybė, būdama viena iš prigimtinių asmens teisių, jos savininkui, be teisių (valdyti, naudoti, disponuoti), sukelia ir tam tikrų pareigų. Visų pirma savininkas savo teises gali įgyvendinti tik tokiu būdu, kad nepažeistų galiojančių įstatymų reikalavimų. Be to, savininko nuosavybės teisių įgyvendinimas yra neatskiriamas nuo pareigos nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
19. Nuosavybės teisė gali būti ribojama, tačiau tik laikantis tam tikrų sąlygų. Visų pirma nuosavybės teisės apribojimas galimas, jeigu tam yra įstatyme nustatytas pagrindas, t. y. tik remiantis įstatymu. CK 4.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota trimis atvejais: paties savininko valia, įstatymų, teismo sprendimo. Taigi savininkas, įgyvendindamas savo teises, gali perduoti kitam asmeniui dalį savo teisių į nuosavybės objektą. Ypatingais atvejais toks perdavimas gali būti ir be savininko valios – įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu. Bet nuosavybės teisė nėra absoliuti – ją riboja viešasis interesas, kitų asmenų teisėti interesai. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad nuosavybė įpareigoja. Nuosavybės santykių subjektai turi ne tik tam tikras teises, bet ir atitinkamas pareigas.
20. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti CPK 368 str. 2 d. įtvirtintą terminą prašymui atnaujinti procesą Telšių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-532-304/2016 pateikti, atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje, pripažinti jį suinteresuotu asmeniu ir 2016 m. kovo 17 d. teismo sprendimą nurodytoje civilinėje byloje pakeisti, atmetant Telšių rajono savivaldybės pareiškimą dalyje dėl žolės miltų komplekso (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu. Prašymas grindžiamas CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 7 p. įtvirtintais pagrindais nurodant, kad Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-532- 304/2016 neįtraukus į bylos nagrinėjimą L. B. pripažino bešeimininkiu jam nuosavybės teise priklausantį ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą (duomenys neskelbtini), esantį pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, kad bylą nagrinėjęs teismas, nepagrįstai naikinamąjį 5 metų terminą susiejo su pareiškėjo VĮ Registrų centrui 2016 m. rugpjūčio 12 d. pateiktu prašymu, kai teismui buvo pateikti 2021 m. lapkričio 22 d. Nekilnojamojo turto registro išrašai apie pareiškėjo L. B., nuosavybės teise registruotus (duomenys neskelbtini), statinius. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino 1994 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kurią pažymėjo skundžiamoje nutartyje ir kuri sukelia teises ir pareigas tik šio sandorio šalims. Ši sutartis per įstatyme įtvirtintą terminą nebuvo įregistruota, dėl ko yra negaliojanti. Šiuo atveju paties prašymo atnaujinti procesą ir skundžiamos nutarties priėmimo metu pareiškėjo nuosavybės teisė į bešeimininkiu pripažintą turtą Nekilnojamojo turto registre buvo ir tebėra registruota.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo išvada dėl praleisto naikinamojo termino padaryta nukrypstant nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, reikalaujančios taikytiną atidaus, rūpestingo ir apdairaus asmens standartą kiekvienu atveju individualizuoti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nebuvo įtrauktas į civilinę bylą Nr. 2YT-532-304/2016 ir dėl šios priežasties nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą. Išanalizavęs ir įvertinęs visą bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Telšių rajono apylinkės teismui 2016 m. kovo 17 d. priimant sprendimą, buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių. Todėl civilinėje byloje Nr. 2YT-532-304/2016 procesas atnaujintinas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procesinė priemonė. Šio instituto tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių asmenų, bet ir viešąjį interesą, kai to negalima padaryti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2006; kt.). Restitutio in integrum yra visuotinis žmogaus teisių gynimo principas, būdingas tiek vidaus, tiek tarptautinei teisei. Šis principas lemia nacionalinių teismų pareigą siekti, kad pažeistos žmogaus teisės būtų apgintos kuo pilniau. Nacionaliniai teismai negali kvestionuoti EŽTT sprendimo Konvencijos pažeidimo klausimu, tačiau kartu yra nevaržomi pritaikyti platesnes, negu pripažino būtinomis EŽTT, žmogaus teisių gynimo priemones, jeigu jos yra įtvirtintos vidaus teisės sistemoje. Taigi proceso atnaujinimas nacionaliniuose teismuose gali būti priemonė EŽTT konstatuoto asmens teisių, garantuotų Konvencijoje, pažeidimo pasekmėms pašalinti ir pasiekti restitutio in integrum neviršijant nacionalinėje teisėje įtvirtintų žmogaus teisių garantijų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-363/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-701/2022).
24. CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes įvertinus neįtraukto asmens (pareiškėjo L. B.) pateiktus įrodymus, gali būti pakeistas teismo sprendimas atmetant Telšių rajono savivaldybės pareiškimą dalyje dėl žolės miltų komplekso (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu.
25. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, ji naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atnaujintinas CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesinis terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Taip pat tenkinamas pareiškėjo L. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-532-304/2016 pagal pareiškėjos Telšių rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo savivaldybei, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Almantika“ ir civilinė byla perduotina nagrinėti teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 370 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 370 straipsniu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Tenkinti pareiškėjo L. B. prašymą ir atnaujinti CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-532-304/2016 pagal pareiškėjos Telšių rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo savivaldybei, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Almantika“ ir civilinę bylą Nr. 2YT-532-304/2016 perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti teismo posėdyje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.