Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimas

2022-12-05 · Civilinė byla Nr. A2-2794-344/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-05
Bylos Nr.
A2-2794-344/2022
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00316-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Edita Gailienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
L. B., Valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ „Turto bankas“, VĮ „Registrų centras“, UAB „Almantika“, „Almantika“, „Registrų centras“, „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas
Telšių rajono savivaldybės administracija
Advokatai
Audrius Karpinskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. A2-2794-344/2022 Teismo proceso Nr. 2-47-3-00316-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13.; 2.6.10.2.4.1.; 3.1.7.6.; 3.2.3.1.; 3.2.4.4.; 3.3.1.3.; 3.3.1.5.; 3.3.4.2.7.; 3.3.4.4.; 3.4.5.1.; 3.4.5.2.; 3.4.5.15.3. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 5 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Edita Gailienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Valdonei Kalašinskienei, Laurai Rimeikei,

dalyvaujant pareiškėjos Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovei Nidai Audinytei,

suinteresuotų asmenų L. B. atstovui advokatui Audriui Karpinskui, Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ atstovams Dariui Linkevičiui ir Aidai Urbonavičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos Telšių rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo savivaldybei, suinteresuoti asmenys L. B., Valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ „Turto bankas“, VĮ „Registrų centras“, UAB „Almantika“, kurioje procesas atnaujintas Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Telšių rajono savivaldybės administracija 2016 m. vasario 15 d. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti bešeimininkiais ir perduoti Telšių rajono savivaldybės nuosavybėn statinius, tarp jų ir žolės miltų kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-532-304/2016, patikslintu 2016 m. liepos 19 d. nutartimi, pareiškėjos pareiškimas buvo patenkintas, statiniai, tarp jų ir žolės miltų kompleksas, (koordinatės (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), pripažinti bešeimininkiais ir perduoti Telšių rajono savivaldybės nuosavybėn. Minėtas sprendimas apeliaciniu skundu apskųstas nebuvo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. B. 2022 m. sausio 19 d. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą prašymui atnaujinti procesą Telšių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-532-304/2016 pateikti; atnaujinti procesą Telšių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-532-304/2016; atnaujinus procesą, jį, L. B., pripažinti suinteresuotu asmeniu; pakeisti 2016 m. kovo 17 d. teismo sprendimą, atmetant Telšių rajono savivaldybės administracijos pareiškimo dalį dėl žolės miltų komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu; priteisti iš Telšių rajono savivaldybės administracijos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi, panaikinus Telšių apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartį, kuria L. B. prašymas buvo atmestas ir atsisakyta atnaujinti terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti, pareiškėjo prašymas patenkintas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujintas procesas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-532-304/2016 ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti teismo posėdyje.

Teismo posėdyje pareiškėjos Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovė Nida Audinytė pareiškimą dalyje dėl žolės miltų komplekso, (koordinatės (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) pripažinimo bešeimininkiais ir jų perdavimo savivaldybės nuosavybėn palaikė ir prašė tenkinti, o suinteresuoto asmens L. B. pareiškimą atmesti. Nurodė, jog prieš kreipiantis į teismą visos procedūros dėl žolės miltų komplekso pripažinimo bešeimininkiais buvo atliktos tinkamai, laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Telšių rajono savivaldybės administracija neturėjo tikslo nusavinti fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančio turto, tiesiog, atliko procedūras, kad minėtas statinys būtų prižiūrėtas. Pareiškėja kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, kuris iš pateiktų duomenų negalėjo identifikuoti, kad šis statinys kažkam priklauso. Buvo kreiptasi ir į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri pateikė duomenis, jog žolės miltų kompleksas, esantis (duomenys neskelbtini) yra ant valstybinės žemės, kur nėra suformuoti žemės sklypai. Taigi, pareiškėja negalėjo identifikuoti minėto turto, negalėjo nustatyti, kad jis turi savininką. Teismui priėmus sprendimą ir patenkinus pareiškėjos prašymą žolės miltų kompleksą pripažinti bešeimininkiais bei perduoti Telšių rajono savivaldybės nuosavybėn, pareiškėja suorganizavo aukcioną. Aukcionas buvo organizuotas laikantis visų taisyklių, skundų nebuvo gauta. Aukciono metu žolės miltų kompleksas buvo parduotas UAB „Almantika“, buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Pareiškėjos atstovės teigimu, Telšių rajono savivaldybės administracija atliko visus reikiamus veiksmus dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir jo pardavimo ir jokių pažeidimų nepadarė.

Šalies argumentai

Pareiškėjo L. B. atstovas advokatas Audrius Karpinskas prašė pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. teismo sprendimą, atmesti Telšių rajono savivaldybės pareiškimą dalyje dėl žolės miltų komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu. Nurodė, jog jo atstovaujamasis L. B. 1994 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įsigijo tuo metu (duomenys neskelbtini), 9793 kv. m. ploto žemės sklype buvusį visą plytų cechą su sandėliu ir dviem priestatais: saugykla, svarstyklėmis su priestatu. Minėtos sutarties pagrindu VĮ „Registrų centras“ administruojamame Nekilnojamojo turto registre 1994 m. gegužės 16 d. buvo įregistruota L. B. nuosavybės teisė į įsigytus pastatus: pastatą-sandėlį, plane pažymėtą indeksu 1F1p. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą-svarstykles, plane pažymėtą indeksu 4H1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2021 m. lapkričio 11 d. sudaryto Pastato kontrolinio geodezinio plano matyti, kad plane nurodytų išlikusių pastatų koordinatės sutampa su po teismo sprendimo Telšių rajono savivaldybės administracijos vardu registruoto žolės miltų komplekso koordinatėmis. Sutampa ir pastatų adresai. Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. kovo 17 d. teismo sprendimu bešeimininkiu turtu buvo pripažintas L. B. nuosavybės teise priklausantis turtas, prašė atnaujintoje byloje netenkinti pareiškėjos prašymo dalyje dėl žolės miltų komplekso pripažinimo bešeimininkiu. Netenkinus prašymo, atsižvelgiant į tai, kad bešeimininkiu pripažintas turtas buvo parduotas suinteresuotam asmeniui UAB „Almantika“, taikyti sprendimo vykdymo atgręžimo institutą ir priteisti L. B. 2 000 Eur, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens VĮ „Registrų centras“ atstovai nurodė, jog 2016 m. birželio 15 d. Telšių rajono savivaldybės prašymu buvo atlikti žolės miltų komplekso kadastriniai matavimai. Atsižvelgiant į tai, kad L. B. 1994 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytiems statiniams nebuvo nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas, nebuvo nustatytos pareiškėjo įsigytų statinių centro koordinatės, nebuvo suteiktas tikslus adresas, taip pat į tai, kad dėl dalinio sugriovimo/demontavimo ženkliai skyrėsi minėtų statinių ir 2016 m. birželio 15 d. matuojamo žolės miltų komplekso duomenys, matininkas, atlikdamas žolės miltų komplekso kadastrinius matavimus, nustatyti, kad šis statinys ir L. B. 1994 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytas sandėlis 1F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galimai yra vienas ir tas pats nekilnojamasis daiktas, neturėjo galimybės. Prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime nurodė, jog neturi duomenų, patvirtinančių kad turtas nebuvo įgytas L. B. nurodytu būdu, taip pat nėra gavęs pranešimo dėl ginčo turto perėmimo valstybės vardu. Prašė L. B. prašymą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo UAB „Almantika“ atsiliepimo nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta UAB „Almantika“ atstovui nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimas pakeistinas.

Byloje pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-532-304/2016, patikslintu 2016 m. liepos 19 d. nutartimi, Telšių rajono savivaldybės administracijos pareiškimas tenkintas, statiniai, tarp jų ir žolės miltų kompleksas, (koordinatės (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), pripažinti bešeimininkiais ir perduoti Telšių rajono savivaldybės nuosavybėn. Šio sprendimo pagrindu buvo įregistruotos Telšių rajono savivaldybės nuosavybės teisės į žolės miltų kompleksą, suteiktas unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo L. B. 1994 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įsigijo tuo metu (duomenys neskelbtini), 9793 kv. m. ploto žemės sklype buvusį visą plytų cechą su sandėliu ir dviem priestatais: saugykla, svarstyklėmis su priestatu. Nekilnojamojo turto registre 1994 m. gegužės 16 d. buvo įregistruota L. B. nuosavybės teisė į įsigytus pastatus, suteikti unikalūs daiktų numeriai: pastato-sandėlio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato-svarstyklių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje nėra ginčo, kad žolės miltų kompleksas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatas-svarstyklės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra tie patys statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini), nurodyti L. B. prašyme ir 2016 m. kovo 17 d. sprendime, patikslintame 2016 m. liepos 19 d. nutartimi. Tai patvirtina ir 2021 m. Pastato kontrolinis geodezinis planas, iš kurio matyti, kad plane nurodytų išlikusių pastatų koordinatės sutampa su po teismo sprendimo Telšių rajono savivaldybės administracijos vardu registruoto žolės miltų komplekso koordinatėmis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, o 2 dalyje – kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Aiškindamas šias nuostatas, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kiti asmenys turi nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti, ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus, nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, lemia teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą, reiškiantį nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių (ribų) nustatymą, laikantis Konstitucijos reikalavimo, jog įstatymu turi būti garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Ši Konstitucijos nuostata išreikšta CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje nuosavybės teisės apibrėžtyje, pagal kurią nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi, išimtinis šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų; svarbu, kad kiekvienu atveju tai reglamentuojančios teisės normos bei jų taikymas atitiktų iš Konstitucijos, kaip vientiso akto, kylantį būtinumo ir proporcingumo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nustatytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, jos dalyvių paaiškinimus, laikytina, kad žolės miltų kompleksas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2016 m. kovo 17 d. teismo sprendimu buvo pripažintas bešeimininkiu turtu ir perduotas Telšių rajono savivaldybės nuosavybėn, nuosavybės teise priklauso L. B., kuris sąžiningai 1994 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš (duomenys neskelbtini) įgijo minėtus statinius bei viešame registre įregistravo nuosavybės teises į juos. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad pripažįstant žolės miltų kompleksą bešeimininkiu, buvo laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų ir procedūrų, ką akcentavo Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovė, bei tai, kad minėtas statinys nebuvo identifikuotas, nepaneigia fakto, kad L. B. yra šio žolės miltų komplekso savininkas. Pagal CK 4.57 straipsnį, esant teisėtam daikto savininkui daiktas negali būti pripažintas bešeimininkiu.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybė, jog bešeimininkiu pripažintas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso L. B. ir ši jos teisė buvo teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre, teismui 2016 m. kovo 17 d. sprendimo priėmimo metu nebuvo žinoma. Įvertinus šias aplinkybes, 2016 m. kovo 17 d. sprendimas pakeistinas – pareiškėjos pareiškimas tenkintinas iš dalies, atmetant pareiškimą dalyje dėl žolės miltų komplekso, esančio adresu (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn. Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 370 straipsnio 4 dalis, 371 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, žolės miltų komplekso, kuris 2016 m. kovo 17 d. sprendimu pripažintas bešeimininkiu ir perduotas Telšių rajono savivaldybės nuosavybėn, realizavimui buvo organizuotas viešas aukcionas, kurio metu 2017 m. gruodžio 1 d. jame dalyvavusi UAB „Almantika“ buvo paskelbta viešo aukciono laimėtoja. 2017 m. gruodžio 19 d. Telšių rajono savivaldybė su UAB „Almantika“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. S-14671, kurios pagrindu UAB „Almantika“ už 2 000 Eur įsigijo nuosavybės teisę į pastatą – žolės miltų kompleksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas adresu (duomenys neskelbtini)). Įvertinus šią aplinkybę, pripažintina, kad daikto grąžinimas natūra L. B. neįmanomas, nes UAB „Almantika“ yra sąžiningas įgijėjas, todėl spręstinas šio turto vertės atlyginimo klausimas (CK 760 straipsnio 3 dalis).

CK 6.146 straipsnyje numatyta, kad kai restitucijos neįmanoma atlikti natūra, ji atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.147 straipsnio, reglamentuojančio piniginio ekvivalento apskaičiavimą, 1 dalyje suformuluota bendroji taisyklė, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Šio straipsnio 2 dalyje numatytos išimtys iš minėtos bendrosios taisyklės, būtent, kad: 1) kai grąžinamas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia; 2) jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę.

Sprendžiant klausimą dėl L. B. atlygintinos turto vertės, atlygintina turto vertė nustatytina pagal 2017 m. gruodžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. S-14671, kurios pagrindu UAB „Almantika“ už 2 000 Eur iš Telšių rajono savivaldybės administracijos įsigijo nuosavybės teisę į pastatą – žolės miltų kompleksą, todėl tokia suma priteistina iš pareiškėjos.

Suinteresuotas asmuo L. B. patyrė 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už advokato teikiamas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens L. B. interesai byloje yra priešingi, ir tai, kad pareiškėjos pareiškimas dalyje dėl ginčo statinio yra atmestinas, suinteresuoto asmens L. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 4 dalimi, 371 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 443 straipsnio 6 dalimi, 760, 761 straipsniais,

nusprendžia:

pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-532-304/2016, patikslintą 2016 m. liepos 19 d. nutartimi, ir pareiškėjos Telšių rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dalyje dėl žolės miltų komplekso, ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn atmesti.

Kitą Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Atgręžti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-532-304/2016, patikslinto 2016 m. liepos 19 d. nutartimi, įvykdymą aukščiau nurodytoje dalyje ir priteisti iš Telšių rajono savivaldybės pastato – žolės miltų komplekso, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą – 2 000,00 Eur (du tūkstančius eurų 00 ct) suinteresuotam asmeniui L. B..

Priteisti iš pareiškėjos Telšių rajono savivaldybės administracijos 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui L. B. už advokato paslaugas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Edita Gailienė