- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- e2-63-671/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01076-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė
- Ieškovas
- J. Š.
- Atsakovas
- M. Š., V. N.
- Advokatai
- Rasa Valiukienė, Algirdas Juška
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. patikslintą ieškinį atsakovėms M. Š. ir V. N. dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, įpareigojant leisti atlikti pastato remontą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė J. Š., sutikslinusi ieškinio reikalavimus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsniu, prašo apginti pažeistas jos teises, įpareigojant atsakoves V. N. ir M. Š. įleisti ją ir/ ar jos pavedimu statybos remonto darbus vykdančius asmenis į atsakovėms priklausantį pastatą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), kurio siena ribojasi su pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vakarine siena, leidžiant ieškovei savo lėšomis atlikti šios sienos apšiltinimo, taip pat pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pamatų sutvirtinimo ir sienos apdailos darbus laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d.; ieškovei atlikus jai priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sienos remontą, įpareigoti atsakoves M. Š. ir V. N. per 2 mėnesius nuo pastato sienos remonto pabaigos savo lėšomis įrengti pastato – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijas (lietvamzdžius, izoliavimo įrengimus ar kt.), kurios ateityje padėtų išvengti drėgmės (lietaus, sniego) daromos žalos ieškovei priklausančiam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini); priteisti solidariai iš atsakovių valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas su bendro naudojimo patalpa, esantis (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 13 d. antstolė Gintarė Mankevičienė paruošė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti, kad prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), išorinės sienos yra pristatytas raudonų plytų mūrinis priestatas su medinėmis durimis. Prie šio priestato šono pristatytas medinis priestatas – sandėliukas su durimis. Kaip jau minėta, butas, esantis gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei, o antstolei konstatuojant faktines aplinkybes, nurodyti minėti priestatai yra pastatyti ties jos buto išorine vakarine siena. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, po 1/2 dalį minėto raudonų plytų priestato, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso atsakovėms V. N. ir M. Š.. Kadangi priestatuose atsakovai ilgą laiką laikė naminius gyvulius (kiaules, ožkas, vištas), juose buvo įrengtas netgi lauko tualetas, todėl tai padarė didžiulę žalą jos nuosavybei. Ieškovės buto siena ribojasi su atsakovių minėto pastato – sandėlio siena. Jau net nekalbant apie nuolatinį srutų kvapą, pažymėtina, kad dėl gyvulių laikymo susikaupusios nuodingosios jų išmatų liekanų medžiagos ardo ieškovės buto sieną, ardo netgi pamatus. Nors ieškovė ne kartą atliko kapitalinį namo ir jo patalpų remontą, tačiau dėl besiribojančių statinių ir jų daromos žalos pastato remontas jau keletą metų vėl yra reikalingas. Kiek yra žinoma, pastaruoju metu atsakovės šiame pastate gyvulių nebelaiko, o laiko malkas. Tačiau tualetas iki šiol nėra utilizuotas ir yra nelikviduotas. Dėl susidariusios situacijos daugelį kartų kreipėsi į atsakoves arba jų atstovus, prašydama įleisti į jiems priklausantį pastatą, kurio siena ribojasi su ieškovės buto siena, leidžiant atlikti reikalingą sienos apšiltinimą ir kitus reikalingus remonto darbus. Tačiau nė karto realių veiksmų nesulaukė. Be teismo įpareigojimo ieškovė neturi kitos galimybės atlikti pastato (sienos, besiribojančios su atsakovių pastatu), esančio (duomenys neskelbtini), remonto. Be to, pažymėtina ir patikslintina tai, kad ieškovė įsipareigoja savo lėšomis atlikti visus reikalingus darbus, susijusius su jai priklausančio pastato remontu, įskaitant ir tai, kad jeigu neišvengiamai atsakovių pastatui dėl remonto būtų padaryti sugadinimai, juos atstatant į pradinę padėtį. Be to, įvertinant tai, kad tarp ginčo pastatų nėra jokio tarpo, ieškovė pageidautų, jog atsakovės savo lėšomis įsirengtų pastato – sandėlio stogo konstrukcijas, kurios ateityje padėtų išvengti drėgmės daromos žalos ieškovei priklausančiam pastatui.
Atsiliepimas
Atsakovės M. Š. ir V. N. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintais ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad šiandien galiojantis teisinis reglamentavimas šioje situacijoje nesuteikia ieškovei teisės reikšti tokius reikalavimus. Ieškovės reikalavimai, taikant CK 4.98 straipsnį, yra ydingi ir netenkintini, nes tokio teisių gynimo būdo pripažinimas reikštų proporcingumo, teisinio apibrėžtumo ir pagarbos įgytoms teisėms principų pažeidimą (CK 1.2 straipsnis), nes įstatymas draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Ieškovės reikalavimai aiškiai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 straipsnio reikalavimų, kadangi nesuprantama, kokia konkrečiai ieškovės teisė šiuo atveju laikytina pažeista, kodėl ji gintina teisme ir būtent ieškovės siūlomu būdu, t. y. suvaržant atsakovių savininkių teises. Nekilnojamojo turto registre įregistruotos atsakovių savininko teisės reiškia kad nuosavybė įregistruota teisėtai, be to, tai reiškia, kad ieškovės savininko teises galimai ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl ieškovės savininko teisių tam tikras suvaržymas (bendra siena, pamatai) laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Atsakovės kategoriškai neigia bet kokį joms priklausančių patalpų, besiribojančių su ieškovės patalpomis, neigiamą poveikį ieškovei priklausantiems statiniams. Tiek ieškovė, tiek atsakovės joms priklausančius statinius nuosavybėn įgijo tokioje būklėje, kokioje jie dabar ir yra, t. y. sublokuotus, susiliečiančius sienomis. Per jau dešimtmetį besitęsiantį atsakovių persekiojimo laiką atsakovių patalpų tiek vidus, tiek išorė yra visiškai sutvarkyta: patalpos išvalytos, naudojamos tik malkų ir nebereikalingų apyvokos reikmenų sandėliavimui, tad apie kokius nors cheminius poveikius, blogus kvapus ar kitokius neigiamus poveikius, gal ir buvusius sovietmečiu, šiuo metu nei kalbos negali būti. Besiribojanti su ieškovės pastatu atsakovių pastato siena visiškai atkrauta, atvira vėdinimui bei visiškai sausa, jokių drėgmės pėdsakų nėra, tad nėra pagrindo nei prielaidų daryti apie drėgmės persidavimą iš šios sienos į ieškovės pastatą. Visas atsakovių pastatas yra su įrengta lietaus vandens surinkimo bei nuvedimo sistema, susijungimo su ieškovės pastato siena vietoje per visą perimetrą atsakovių pastato stogas patikimai izoliuotas, užtikrinant, kad į tarpą tarp sienų per sujungimo vietą nepatektų drėgmė. Šioje situacijoje, ieškovei nepateikus jokių įrodymų, kad jos siena pelija dėl nuo atsakovių pastato sienos persiduodančios ar nuo stogo patenkančios drėgmės, atsakovės negali prisiimti atsakomybės ir negali leisti ieškovei 4 mėnesius mėgėjiškai eksperimentuoti statybos darbuose. Pirmiausia, dėl to, kad norint atlikti ieškovės pagal ieškinį numatomus darbus (atlikti ieškovės pastato vakarinės sienos apšiltinimo ir apdailos darbus, taip pat ieškovės pastato pamatų sutvirtinimo darbus) reikalinga visiškai nugriauti atsakovių pastato sieną, besiribojančią su ieškovės pastatu, galimai ir pamatą po ja, o paskui, aišku, viską atstatyti. Nekalbant apie sąnaudas, reikalingas šiems darbams atlikti, ieškovė visiškai nesprendžia, kas prisiims atsakomybę, kad šiuos darbus atliekant atsakovių pastatas išvis nesugrius, turint omenyje, kad jis 1900 m. statybos, kad bus laikomasi statybos, paminklosaugos ir kt. reikalavimų, o svarbiausia, kad šie ieškovės pastato vakarinės sienos apšiltinimo ir apdailos darbai duos tą rezultatą, kurio siekia ieškovė, t. y. kad išnyks neva esantis pelėsis jos patalpose, jeigu toks yra. Kita vertus, ieškovė, ignoruodama minėtą faktą, kad atsakovių pastate lietaus surinkimo ir nuvedimo sistema yra įrengta, siekia teismo pagalba priversti atsakoves ne tik modernizuoti joms priklausantį pastatą, bet ir savo atsakomybe priimti bei įgyvendinti inžinerinį sprendimą, kuriam reikalingos specialios žinios, dėl stogo, kuris „ateityje padėtų išvengti drėgmės (lietaus, sniego) daromos žalos ieškovei priklausančiam pastatui“. Kas įvertins ir užtikrins, kad tokių tikslų būtų pasiekta tiek atliekant ieškovei (sienų, pamatų remonto), tiek atsakovėms (stogo remonto) darbus, išvis, kaip toks sprendimas galėtų būtų įvykdomas priverstine tvarka, ypač tuo atveju, jei pelėsis neišnyks, ieškovė nepasisako, nes, akivaizdu, jog realiai sprendimas neįvykdytinas. Pažymėtina, jog praktiškai visuose senamiesčio senos statybos statiniuose pelėsis yra kiekvienoje patalpoje, įskaitant ir atsakovių, tačiau spręsti dėl jo atsiradimo priežasčių, naikinimo būdų reikia specialių žinių, su ieškiniu jokių įrodymų nepateikta. Atsakovės išvis neigia kada nors atsisakiusios išklausyti ieškovę, net įleisti ieškovę į prašomą patalpą, neigia dėl to, kad ieškovė tinkamai nei karto ir nesikreipė į atsakoves. Ieškinyje nurodomas atsisakymas, matyt, reiškia atsakovių vengimą bendrauti su ieškove, kai ji gatvėje ar kieme užsipuola ir, koliodama įvairiausiais žodžiais, žodžiu reikalauja leisti jai apšiltinti sieną. Ieškovei tada mandagiai buvo atsakyta, kad susiformintų reikiamus dokumentus ir jokių kliūčių dėl patekimo nebus daroma. Tačiau 4 mėnesius nuolat laikyti sandėliavimo patalpas nerakinamas ar kitu būdu užtikrinti ieškovės patekimą į patalpas, kad ieškovė kada sugalvojusi jose savo nuožiūra darytų nežinia ką, griautų joms priklausančio pastato sienas, neprisiimdama jokios atsakomybės už darbų atlikimo teisėtumą bei galimas pasekmes, atsakovės nesutinka. Dar kartą akcentuotina, ypač todėl, kad nėra jokių garantijų, jog po ieškovės planuojamų darbų atlikimo bus pasiektas ieškovės norimas rezultatas, t. y. išnyks pelėsis jos bute, ir pasibaigs atsakovių terorizavimas.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pradėjo gyventi 1973 m. Iš pradžių gyveno viename kambaryje, laikui bėgant išsipirko visą gyvenamąjį namą. Pradėjus gyventi nurodytame name, prie šio namo sienos jau buvo prijungtas priestatas, priklausantis atsakovėms. Nurodytas priestatas visada buvo apgriuvęs, nesutvarkytas. Tame pastate buvo laikomi gyvuliai, buvo įrengtas lauko tualetas. Taip pat atsakovėms priklausančio priestato viduje šalia jos namo sienos buvo pastatyta mūrinė siena. Nežino, kas yra palikta už tos sienos. Dėl šių priežasčių jos buto siena, kuri ribojasi su atsakovių priestate esančia siena, pelija, ten kaupiasi drėgmė, reikalingi pastovūs remontai. Apie 2015 m. jos gyvenamasis namas iš lauko pusės buvo apšiltintas, aptinkuotas. Tvarkant namą, atkasus pamatus, pamatė, kad jie yra išgraužti amoniako. Atsakovėms priklausantis pastatas nėra pastatytas ant pamatų. Ieškiniu prašo, kad atsakovės būtų įpareigotos įleisti ją į joms priklausantį pastatą, kad būtų išardyta ten esanti siena, būtų patikrinti ir apšiltinti jos namo pamatai bei kad būtų atlikti sienos apšiltinimo darbai. Visus šiuos darbus ji atliktų savo lėšomis.
Ieškovės atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus. Patikslino laikotarpį, per kurį turėtų būti vykdomi ieškiniu prašomi atlikti statybos darbai, nurodydama 4 mėnesių laikotarpį šiltuoju metų laiku. Pažymėjo, kad dėl atsakovių nebendradarbiavimo ieškovės nuosavybės teisė yra pažeidžiama, nes ji negali atlikti savo gyvenamojo namo remonto. Aplinkybes, kad ieškovės gyvenamojoje patalpoje yra pelėsis, dėl kurio būtinas besiribojančios sienos apšiltinimas, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Jeigu remonto darbų metu, atsakovėms būtų padaryta žala, jos galėtų reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Be to, ieškovė kreipiasi į teismą dėl gyvenamojo namo remonto, o atsakovėms priklausanti patalpa yra pagalbinis pastatas. Atsakovės nepateikė jokių įrodymų, kad atliekant ieškovės prašomus remonto darbus, yra grėsmė dėl joms priklausančio pastato sugriuvimo.
Atsiliepimas
Atsakovių atstovas advokatas Algirdas Juška su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad šiuo atveju ieškovė konkrečiai nežino, kokius remonto darbus ir kokia apimtimi nori juos atlikti patekus į atsakovėms priklausantį pastatą. Į bylą nepateiktas konkrečius ieškovės norimus atlikti remonto darbus numatantis projektas. Nenurodyta, kaip atsakovėms bus kompensuota, jei dėl atliktų remonto darbų sumažės atsakovėms priklausančios patalpos plotas. Norint riboti nuosavybės teisę, turi būti nustatytos svarbios priežastys. Taip pat neaišku, ar atlikus ieškovės norimus remonto darbus, bus išspręsta pelėsio problema. Byloje nėra nustatyta priežastis, kodėl pelija ieškovės gyvenamojo namo siena. Specialisto išvadoje suformuota prielaida, kad nuo atsakovių pastato stogo nubėgantis lietaus vanduo sukelia ieškovės gyvenamojo namo pelėsį, padaryta nenustačius faktinių aplinkybių, patvirtinančių šią išvadą. Atsakovėms priklausančio pastato stogo danga yra sandari ir jokia drėgmė ten neprasiskverbia. Be to, specialistas nebuvo įėjęs į atsakovėms priklausančio pastato vidų. Pelėsio atsiradimo priežastys gali būti įvairios. Viena iš jų – netinkamai atliktas ieškovės gyvenamojo namo apšiltinimas. Ieškovė atliekant namo apšiltinimo darbus turėjo išspręsti kritulių nuvedimo klausimą. Specialisto išvadoje nėra pasisakyta dėl ieškovei priklausančio gyvenamojo namo pamatų tvirtinimo. Neaišku, kodėl ieškovė siekia atlikti jai priklausančio namo remontą ribojant atsakovių nuosavybę, kai šiuos remonto darbus ji gali atlikti iš savo buto vidaus. Pažymėjo, kad atsakovių pastato viduje esanti mūrinė siena jau buvo pastatyta, kai ieškovė pradėjo gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini).
Specialistas A. S. teismo posėdžio metu patvirtino 2021 m. gegužės 21 d. specialisto išvadoje padarytą išvadą, kad atsakovių pastato stogo jungtis, esanti prie ieškovei priklausančio pastato sienos, yra nesandari, stogo danga yra sutrūkinėjusi, todėl dėl ieškovei priklausančio pastato sienos nuolatinio drėkinimo vidaus patalpose formuojasi pelėsiai. Dėl nurodytų priežasčių turėtų būti drėkinama ir atsakovių pastato siena, kuri ribojasi su ieškovės buto siena. Kitų pelėsio atsiradimo priežasčių jis nenustatė, nes nebuvo jam keliamas toks klausimas. Apžiūrėjus ieškovei priklausantį butą, matyti, kad pelija tik ta buto siena, kuri yra šalia atsakovėms priklausančio pastato. Jo nuomone, pelėsio susidarymo problema turėtų išsispręsti pakeitus atsakovėms priklausančio pastato stogo dangą ir užsandarinus stogo jungtį bei apšiltinus ieškovės pastato sieną iš išorės. Vidinė ieškovės pastato siena yra apšiltina, be to, iš vidaus sieną galima apšiltinti tik 5 cm, todėl optimaliausias variantas yra sieną šiltinti iš išorės, t. y. iš atsakovėms priklausančio pastato. Sienos apšiltinimo darbai įmanomi ir negriaunant atsakovių pastate esančios pastatytos mūrinės sienos, o tiesiog ją apšiltinant. Nemano, kad ieškovė atliekant jai priklausančios patalpos apšiltinimo darbus, turėjo užtikrinti, kad stogo jungtis, esanti prie atsakovių pastato stoto, būtų sandari.
Liudytojas A. S. parodė, kad yra atsakovės M. Š. žentas. Pas atsakovę M. Š. lankėsi ir lankosi dažnai. Nuo pat 1986 m., kai M. Š. įsigijo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), šio pastato viduje buvo mūrinė siena, kuri skiria nuo ieškovės gyvenamojo namo sienos. Ši siena yra sausa, drėgmė ten nesikaupia. Mano, kad ieškovės ir atsakovių pastato pamatai yra atskiri. Tai yra du atskiri pastatai. Atsakovėms priklausančiame pastate niekas nėra perstatyta ar nugriauta. Prieš 12-15 metų ieškovės brolis atsakovėms priklausančiame pastate esančioje mūrinėje sienoje yra padaręs skyles dėl ventiliacijos. Ieškovei atliekant namo apšiltinimo darbus, ji su atsakovėmis dėl nieko nesitarė. Ant atsakovių pastato stogo esanti danga yra sandari, jokia drėgmė ten nepraeina. Mano, kad kilusią problemą galima išspręsti, ieškovei savo namą remontuojant iš savo namo vidinės pusės.
Liudytoja E. T. parodė, kad yra ieškovės dukra, gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Papildomai paaiškino, kad dėl namo pusėje, prie kurios pristatyta atsakovėms priklausanti patalpa, esančios sienos pelėsio patiria daug problemų. Pastoviai reikia atlikti tos namo pusės sienos remontus, keisti baldus. Pelija tik ta vienintelė namo siena, nes kitos sienos prieš 4 ar 5 metus buvo apšiltintos. Taip pat buvo atlikti namo pamatų tvarkymo darbai, išskyrus šiaurinėje namo pusėje. Dėl dalies nesutvarkytų pamatų rudenį ir žiemą į namo rūsį teka vanduo. Norint išspręsti nurodytas problemas reikia sutvarkyti šiaurinės namo pusės pamatus ir apšiltinti sieną. Tokių darbų atlikimui būtina nugriauti dalį sienos, esančios atsakovėms priklausančiame pastate. Ieškovė sumokėtų už visus šiuos darbus.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei J. Š. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsak ovėms M. Š. ir V. N. – po ½ dalį pastato – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini). Antstolės Gintarės Mankevičienės 2017 m. spalio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatyta, kad sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), yra pristatytas ties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), išorinės sienos. Byloje nustatyta, kad minėti pastatai neturi bendros sienos, nes atsakovėms priklausančio sandėlio viduje ties ieškovei priklausančio pastato siena yra mūrinė siena. Telšių apskrities viršininko administracijos 2004 m. lapkričio 5 d. rašte nurodyta, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), siena, prie kurios pristatyti sandėliukai ir lauko tualetas, drėksta ir pelija, siūloma panaikinti lauko tualetą, kaip neatitinkantį sanitarinių-higieninių reikalavimų. Telšių rajono savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 28 d. rašte „Dėl (duomenys neskelbtini) gyventojų prašymo“ nurodyta, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte esančiame bute apatinėje sienų dalyje ir ant bendros pastatų sienos matyti tipinio pelėsio požymiai. 2021 m. gegužės 21 d. specialisto išvadoje, kurios tyrimo objektas buvo įvertinti, ar pristatyto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), galimai netinkamai įrengtos stogo konstrukcijos ir dangos yra drėkinama pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vakarinė siena ir pastato vidaus patalpos dėl atsiradusio pelėsio ir drėgmės netenkina techninių reikalavimų statybos reglamento STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ bei yra netinkamos normaliam naudojimui, nustatyta, kad priestato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo jungtis prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), išorinės sienos yra nesandari: krituliai ir sniegas drėkina pastato, esančio (duomenys neskelbtini) sieną ir tuo pačiu neigiamai įtakoja atitvaros šilumines-technines charakteristikas; dėl išorinės pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sienos konstrukcijos nuolatinio drėkinimo, vidaus patalpose formuojasi pelėsiai, dėl ko yra negalima normali patalpų eksploatacija ir taip yra pažeistas vienas iš esminių statinių reikalavimų – higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos (techninių reikalavimų statybos reglamento STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ 31, 32.2, 34, 34.1.4 punktai).
Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 4.98 straipsnio pagrindu (negatorinis ieškinys), kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakoves įleisti ieškovę ir/ar jos pavedimu statybos remonto darbus vykdančius asmenis į atsakovėms priklausantį sandėlį, kurio pastato siena ribojasi su ieškovei priklausančio pastato siena, leidžiant ieškovei savo lėšomis atlikti šios sienos apšiltinimo, taip pat jai priklausančio pastato pamatų sutvirtinimo ir sienos apdailos darbus per 4 mėnesių laikotarpį. Nurodė, kad jai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), siena, kuri ribojasi su atsakovėms priklausančio sandėlio siena, nuolat drėksta ir pelija. Dėl nurodytų aplinkybių jai priklausančiam butui reikalingi pastovūs remontai, todėl atsakovės neįsileisdamos jos į joms priklausantį sandėlį ir neleisdamos atlikti prieš tai nurodytų statybos darbų, pažeidžia jos, kaip pastato savininkės, teises. Taip pat ieškovė, vadovaudamasi 2021 m. gegužės 21 d. specialisto išvada, kuria nustatyta, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo jungtis prie jai priklausančio pastato išorinės sienos yra nesandari, prašo atlikus jai priklausančio pastato sienos remontą, įpareigoti atsakoves per 2 mėnesius nuo minėto pastato sienos remonto pabaigos savo lėšomis įrengti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijas, kurios ateityje padėtų išvengti drėgmės (lietaus, sniego) daromos žalos ieškovei priklausančiam pastatui. Atsakovės su patikslintais ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodydamos, kad joms priklausantis pastatas – sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), besiribojantis su ieškovei priklausančiu butu, nedaro jokio neigiamo poveikio ieškovei priklausančiam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovių pastato vidus ir išorė yra visiškai sutvarkyti, patalpos išvalytos, ant mūrinės sienos nematyti jokių drėgmės požymių. Joms priklausantis pastatas yra su įrengta lietaus vandens surinkimo bei nuvedimo sistema ir ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos siena pelija dėl nuo atsakovių pastato sienos persiduodančios ar nuo stogo patenkančios drėgmės. Pažymėjo, kad patikslintas ieškinio reikalavimas dėl įleidimo į joms priklausančias patalpas ir prašomų atlikti statybos darbų yra nepagrįstas, neproporcingas ir pažeidžiantis jų nuosavybės teises.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).
Nuosavybės teisė – tai teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95 – 4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovei tenka procesinė našta įrodyti, jog ji yra turto savininkė bei tai, kad jos teisės yra pažeistos, o atsakovėms įrodyti, jog jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl ieškovės nuosavybės teisės, t. y. ieškinys reiškiamas dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio pastato – buto, esančio (duomenys neskelbtini), galimų nuosavybės teisės pažeidimų. Pasisakydamas dėl antrosios sąlygos – savininko teisių pažeidimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė teisės naudotis daiktu pažeidimą įrodinėjo aplinkybėmis, kad jai priklausančio buto siena, kuri ribojasi su atsakovėms priklausančio pastato siena, pastoviai pelija, ten kaupiasi drėgmė ir ji negali patekti į atsakovėms priklausantį sandėlio vidų ir atlikti jai priklausančio buto išorinės sienos apšiltinimo, pamatų sutvirtinimo ir sienos apdailos darbų. Nurodytas ieškovės aplinkybes dėl jai priklausančioje gyvenamojoje patalpoje esančio pelėsio patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei specialisto išvada. Teismo manymu, šiuo atveju neginčytina, kad gyvenamojoje patalpoje esantis pelėsis ir drėgmė apsunkina naudojimąsi pastatu pagal paskirtį ir sukelia nepatogumus. Tačiau šiuo atveju esminis ginčas kyla dėl to, ar nurodytos ieškovės, kaip savininkės, teisės yra pažeidžiamos atsakovių veiksmais (neveikimu) ir ar atsakovių veiksmai nagrinėjamoje situacijoje yra teisėti.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).
Byloje nustatyta, kad ieškovei ir atsakovėms priklausantys pastatai yra atskiri kiekvienos iš šalių nuosavybės teisės objektai, kurie jų buvo įsigyti tokioje būsenoje, kokioje yra dabar, t. y. besiribojantys išorinėmis pastatų sienomis. Nors ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovėms priklausančio sandėlio viduje šalia jos namo sienos esanti mūrinė siena buvo pastatyta vėliau, teismas, atsižvelgiant į liudytojo A. S. parodymus, ir byloje nesant patikimų duomenų apie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savavališką mūrinės sienos, kuri ribojasi su ieškovės buto siena, pastatymą, tokius teiginius laiko nepagrįstais ir neįrodytais. Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovės teisių suvaržymas, t. y. prie jai priklausančio pastato pristatytas atsakovėms priklausantis pastatas su besiribojančia išorine siena, kas galbūt turi įtakos ieškovės pastato sienos būklei, ir sudaro kliūtis be patekimo į atsakovėms priklausantį sandėlį atlikti ieškovės norimus statybos darbus, yra teisėtas, nes šalys pastatus įsigijo su įteisintomis sklypų ribomis. Kita vertus, teismo vertinimu, nustatant, ar atsakovių veiksmais nėra pažeidžiama ieškovės teisė daiktu naudotis pagal paskirtį, taip pat turi būti sprendžiama, ar esant teisės aktų pagrindu nustatytai situacijai, kad ieškovei ir atsakovėms priklausantys pastatai ribojasi išorinėmis sienomis, atsakovės įgyvendindamos savo nuosavybės teisę tinkamai prižiūri ir eksploatuoja joms priklausantį statinį ir tokiu būdu nesukuria neigiamų padarinių ieškovei priklausančiam pastatui.
Ieškovė patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovėms priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo laikomi gyvuliai, taip pat įrengtas lauko tualetas, ir tai padarė didelę žalą ieškovės nuosavybei. Pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjamos, todėl byloje nėra duomenų, ar tokiais pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininko ar savininkų nurodytais veiksmais buvo padaryta žala ieškovės nuosavybei, ar padaryta žala yra susijusi su pelėsio ir drėgmės atsiradimu ieškovei priklausančiame bute ir ar dėl to yra atsakingos atsakovės. Iš į bylą pateiktų atsakovėms priklausančio sandėlio vidaus fotonuotraukų matyti, kad šioje patalpoje yra laikomi įvairūs daiktai, ieškovės ir atsakovių pastatus skirianti mūrinė siena yra sausa, nematyti jokių drėgmės požymių. Atsakovėms priklausančiose patalpose esantis lauko tualetas yra neveikiantis, šios patalpos grindys yra užbetonuotos. Byloje nurodytus duomenis paneigiančių įrodymų nepateikta. Taip pat ieškovė, įrodinėdama aplinkybes dėl savo teisių pažeidimo, į bylą pateikė 2021 m. gegužės 21 d. specialisto išvadą Nr. 21-05/01, kurioje nurodyta, kad atsakovėms priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo jungtis prie ieškovei priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), išorinės sienos yra nesandari ir dėl kritulių bei sniego ši siena yra nuolat drėkinama, todėl vidaus patalpose formuojasi pelėsiai, dėl ko yra negalima normali patalpų eksploatacija. Dėl nurodytų aplinkybių yra pažeisti techninių reikalavimų statybos reglamento STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ 31, 32.2, 34 ir 34.1.4 punktai. Teismo posėdžio metu specialistas A. S. papildomai paaiškino, kad atlikdamas tyrimą dėl atsakovėms priklausančio pastato galimai netinkamai įrengtos stogo konstrukcijos ir dangos apžiūrėjo ieškovei priklausančio buto vidų, atsakovėms priklausančios patalpos viduje nebuvo, taip pat nebuvo užlipęs ant atsakovių pastato stogo. Specialistas paaiškino, kad nurodyta išvada padaryta, nustačius, jog atsakovėms priklausančio pastato stogo jungtis yra nesandari, stogo danga sutrūkinėjusi, todėl susikaupęs vanduo pro paliktą tarpą drėkina ieškovės buto sieną. Specialisto teigimu, dėl stogo dangos nesandarumo turėtų būti drėkinama ne tik ieškovės pastato išorinė siena, tačiau ir atsakovėms priklausančioje patalpoje esanti mūrinė siena, kuri ribojasi su ieškovės pastato siena. Kitų galimų ieškovei priklausančioje patalpoje esančio pelėsio atsiradimo priežasčių specialistas nenustatė ir netyrė, nes tai nebuvo tyrimo objektas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus specialisto išvadas ir parodymus teismo posėdžio metu, teismo manymu pateikta specialisto išvada, vertinant ją kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nepatvirtina, kad dėl nesandarios atsakovėms priklausančio pastato stogo jungties ieškovės buto išorinė siena iš tikrųjų yra veikiama drėgmės ir tai yra vienintelė pelėsio susiformavimo priežastis. Atsižvelgiant į tai, kad specialisto išvada padaryta neapžiūrėjus atsakovėms priklausančios patalpos ir byloje nesant jokių kitų įrodymų, faktiškai patvirtinančių ieškovei priklausančiame bute ant išorinės sienos esančio pelėsio atsiradimą dėl nesandarios atsakovėms priklausančio pastato stogo jungties, atsakovių veiksmai negali būti vertinami kaip priežastis, lemianti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimą. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis specialisto A. S. parodymais, dėl atsakovių pastato nesandarios stogo jungties jų sandėlyje esanti mūrinė siena dėl pro stogo tarpą patenkančio vandens taip pat turėtų būti pastoviai drėkinama, tačiau pagal byloje esančias fotonuotraukas ant nurodytos sienos drėgmės požymių nėra. Dar kartą paminėtina, kad nurodytas aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors ieškovė teismo posėdžio metu ne kartą minėjo, kad atsakovės jos neįleidžia į joms priklausančias patalpas, dėl leidimo išdavimo įeiti į nurodytas patalpas specialisto apžiūros metu buvo galima kreiptis į teismą.
Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad ieškovės nuosavybės teises, nesusijusias su valdymo netekimu, pažeidžia atsakovės. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių ieškovei priklausančioje patalpoje atsiradusio pelėsio ir drėgmės priežastis, todėl negalimas atsakovėms teisinio poveikio priemonių taikymas, nenustačius, kad jos atlieka ieškovės teises pažeidžiančius veiksmus.
Be to, pažymėtina, kad šioje situacijoje, net ir konstatavus ieškovės teisių pažeidimą atsakovių veiksmais, teisių pažeidimo pašalinimo būdas, kokį prašo taikyti ieškovė, t. y. leisti atsakovėms priklausančioje patalpoje atlikti ieškovei priklausančio pastato išorinės sienos apšiltinimo ir pamatų sutvirtinimo darbus, neproporcingai apribotų atsakovių nuosavybės teises ir teisėtus interesus. Ieškovė prašydama įpareigoti atsakoves leisti, kad joms priklausančioje patalpoje būtų atliekami jai priklausančio buto sienos apšiltinimo ir pamatų sutvirtinimo darbai, konkrečiai nenurodo, kokie ir kokiu būdu remonto darbai būtų atliekami, nepateikti norimų atlikti statybos darbų projektai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei ir atsakovėms priklausančius pastatus skiria atsakovės patalpoje esanti mūrinė siena, ieškovė nenurodo, ar atliekant jai priklausančio pastato išorinės sienos apšiltinimo darbus, nurodyta mūrinė siena bus griaunama, ar, atsižvelgiant į specialisto A. S. parodymus, kad šie darbai gali būti atlikti ir sienos negriaunant, siena bus šiltinama neatliekant griovimo darbų. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, ar pelėsio atsiradimą ieškovės bute lemia ieškovei priklausančio pastato pamatų trūkumai. Taip pat sutiktina su atsakovių atstovo argumentais, kad ieškovė taip pat nenurodo, kaip būtų išspręsta situacija, jeigu atlikus ieškovės nurodomus statybos darbus sumažėtų atsakovėms priklausančio pastato plotas. Teismo vertinimu, šiuo atveju tenkinus ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus dėl atsakovėms priklausančioje patalpoje norimų atlikti remontų darbų teismo sprendimo vykdymas būtų neaiškus.
Įvertinus visas šias aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, įpareigojant atsakoves leisti ieškovei patekti į joms priklausančią patalpą ir atlikti pastato remontą bei savo lėšomis įrengti joms priklausančio pastato stogo konstrukcijas atmestinas kaip nepagrįstas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio l dalis). Atsakovė M. Š. patyrė 486 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o atsakovė V. N. – 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, ji nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, yra pensininkė, bylos nagrinėjimo metu jos procesinis elgesys buvo tinkamas ir sąžiningas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės J. Š. patikslintą ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.