- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-10
- Bylos Nr.
- 2A-1101-430/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01098-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Loreta Braždienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- R. K. G.
- Atsakovas
- Lietuvos bankui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loreta Braždienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. K. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6200-779/2018 pagal ieškovo R. K. G. ieškinį atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. K. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Lietuvos banko 2018 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. 242-2, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti skundą, ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti vartotojo skundą.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. lapkričio 8 d. ieškovas gavo iš trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo pretenziją dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Trečiasis asmuo informavo ieškovą, jog draudikas atlieka žalos administravimo veiksmus dėl aplieto vandeniu buto (duomenys neskelbtini), ir sustabdė nuostolių atlyginimo terminą iki tol, kol bus išsiaiškintos visos įvykio atsiradimo aplinkybės, priežastys ir bus nustatytas kaltininkas. Ieškovas kreipėsi su skundu į atsakovą, nurodydamas, kad su draudiminiu įvykiu neturi nieko bendro, o draudikas skundžiamus sprendimus priėmė nepagrįstai. Atsakovas Lietuvos bankas 2018 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. 242-2 atsisakė nagrinėti ieškovo skundą, nustatęs, jog tai ne atsakovo kompetencijos dalykas. Ieškovo manymu, atsakovo sprendimas nenagrinėti skundo yra neteisėtas, nes ginčas kilo dėl draudiko netinkamai vykdomų žalos procedūrų, išieškant žalos atlyginimą regreso tvarka.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 8 d. trečiasis asmuo pateikė ieškovui raštą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.105 straipsniu, ieškovui buvo pateiktas reikalavimas grąžinti pagal su nukentėjusiąja sudarytą turto draudimo sutartį išmokėtą 586,29 Eur draudimo išmoką. 2017 m. gruodžio 6 d. trečiasis asmuo pateikė ieškovui dar vieną raštą, kuriame nurodė, jog nuostolių sumos grąžinimo terminas atidedamas, iki bus išsiaiškintos visos įvykio aplinkybės. 2017 m. gruodžio 29 d. ieškovas pateikė atsakovui skundą, prašydamas panaikinti trečiojo asmens 2017 m. lapkričio 8 d. draudiko pretenziją ir 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą. Atsakovas atliko pateiktų dokumentų vertinimą ir nustatė, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens kilo ginčas, susijęs su bendraisiais žalos atlyginimo santykiais. Šis ginčas nėra kilęs iš draudimo paslaugų sutarties ar susijęs su draudimo sutartimi, tarp ieškovo ir trečiojo asmens nėra susiklosčiusių vartojimo teisinių santykių, dėl to atsakovas priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti ginčą, nes toks ginčas negali būti nagrinėjamas Lietuvos banko pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) nuostatas, kaip to reikalauja ieškovas.
4. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškovo R. K. G. ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 8 d. trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas raštu informavo ieškovą R. K. G. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka (dėl įvykusios vandentiekio avarijos (duomenys neskelbtini)). 2017 m. gruodžio 6 trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas informavo ieškovą, kad draudikas sustabdo nuostolių atlyginimo terminą iki tol, kol bus išsiaiškintos visos įvykio atsiradimo aplinkybės, priežastys ir bus nustatytas kaltininkas. 2017 m. gruodžio 20 d. ieškovas kreipėsi su skundu, prašydamas panaikinti draudiko 2017 m. lapkričio 8 d. pretenziją ir 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą. 2018 m. sausio 2 d. atsakovas Lietuvos bankas priėmė sprendimą Nr. 242-2 dėl atsisakymo nagrinėti R. K. G. ir ERGO Insurance SE ginčą, kadangi ginčas kilęs iš civilinių teisinių santykių, o ne iš draudimo paslaugų sutarties.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus ir teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad ieškovo skunde dėl trečiojo asmens nurodytos pretenzijos, rašte pateikta informacija ir keliami reikalavimai nesudaro pagrindo atsakovui Lietuvos bankui priimti ieškovo skundą. Teismas vertino, kad ieškovas nelaikytinas vartotoju santykyje su trečiuoju asmeniu Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje numatyta prasme, nes ieškovas su trečiuoju asmeniu nebuvo sudaręs jokios sutarties, jam nebuvo teikiamos jokios paslaugos ir pan. Šie prašomi panaikinti raštai ieškovui nesukurtų jokių teisinių pasekmių, kadangi trečiasis asmuo nėra pareiškęs jokio reikalavimo atlyginti žalą teisme. Pats ginčas priskirtinas civiliniam pobūdžiui, dėl to nepriskirtinas Lietuvos banko kompetencijai ir atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovo skundą.
III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6200-779/2018 ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti.
9. Apeliantas taip pat prašo: 1) priimti kartu su apeliaciniu skundu pateikiamus rašytinius įrodymus; 2) civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažįstant atsakovo ir trečiojo asmens dalyvavimą būtinu; 3) pripažinti privalomu trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą; 4) civilinę bylą nagrinėti apeliantui teismo posėdyje nedalyvaujant.
10. Apeliantas nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl to turi būti panaikintas.
11. Teigia, kad ieškovas, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį, pateikė teismui ieškinį, nors laikė, kad pateikė teismui skundą, kuris reglamentuotas Lietuvos Respublikos vartojimo teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 29 straipsnyje. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymą, nes jeigu ieškovas nėra vartotojas, tai tokiu atveju teismas neturėjo teisės priimti nagrinėjimui ieškovo skundo arba šį skundą privalėjo atmesti pagal VTAĮ 29 straipsnyje nustatytą tvarką. Teismui nenurodžius ieškovui pateikti skundo, darytina išvada, kad teismas pripažino ieškovą vartotoju ir ginčą privalėjo išspręsti pilnai ir visapusiškai. Teigia, kad teismas padarė klaidingas išvadas, jog ieškovas nėra vartotojas, nes byloje įrodyta, kad jis yra vartotojas, kadangi ginčas tarp šalių kilo iš draudimo sutarties.
12. Teigia, kad teismas nenustatė trečiojo asmens dalyvavimą civilinės bylos procese būtinu, dėl to nenustatė trečiojo asmens pretenzijos ieškovo atžvilgiu turinio ir kilmės. Pažymi, kad ieškovas yra vartotojas, nes daugelį metų buvo apsidraudęs draudimo bendrovėje Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filiale, mokėjo šiai draudimo bendrovei įmokas, o šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pilnai neištyrė.
13. Teigia, kad atsakovas skundžiamu 2018 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. 242-2 pažeidė jo, kaip vartotojo, teises, nevykdė VTAĮ nuostatų, netinkamai identifikavo ieškovo skundą pagal vartojimo ginčo taisykles, dėl to toks sprendimas turi būti panaikintas. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendime ginčo teisinis vertinimas atliktas formaliai ir nekompetentingai, neatskleidus bylos esmės, nevertinęs ieškovo rašytinių paaiškinimų, netinkamai identifikavus teisinį ginčą šioje byloje. Apelianto manymu, vien tai, kad ieškovas buvo įpareigotas pateikti ieškinį, o ne skundą, sudaro absoliutų šio sprendimo negaliojimo pagrindą.
14. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas šioje byloje neišvengė ir šališkumo ieškovo atžvilgiu, tokiu būdu teismas buvo neobjektyvus ir pažeidė lygybės prieš įstatymą principą.
15. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal apelianto R. K. G. apeliacinį skundą, nes skundžiama nutartis nėra apeliacinio apskundimo objektas; arba apelianto apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
16. Atsakovas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad VTAĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, nagrinėjant vartojimo ginčą, priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui, ir teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos. Atsakovo vertinimu, apeliacinis procesas nagrinėjamoje byloje neturėjo būti pradėtas, o jį pradėjus, turi būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos, t. y. apeliacinis procesas nutrauktas.
17. Atsakovas pažymi, kad, jeigu teismas vis dėl to nagrinėtų apeliacinį skundą, atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas yra teisingas ir pagrįstas, dėl to jo naikinti nėra pagrindo.
18. Nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovas yra vartotojas, nes apeliantas nelaikytinas vartotoju santykyje su trečiuoju asmeniu ERGO Insurance SE Lietuvos filialu, jis neteisingai interpretuoja skundžiamo teismo sprendimo turinį. Akcentuoja, kad kiekvienu konkrečiu atveju asmens subjektiškumas vertinamas atitinkamos sutarties kontekste, o tai, kad fizinis asmuo atitinka vartotojo požymius pagal vieną sandorį, savaime nereiškia, kad VTAĮ įtvirtinti vartotojo požymiai bus tenkinami ir vertinant bet kurio kito sandorio turinį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai vartotojo terminą apibrėžė vertindamas būtent trečiojo asmens ir apelianto tarpusavio teisinius santykius, o ne apelianto santykį su bet kokiais finansų rinkos dalyviais. Tokį patį vertinimą atliko ir atsakovas, atsisakydamas nagrinėti tarp apelianto ir trečiojo asmens kilusį ginčą, t. y., kad jų ginčas nepriskirtinas Lietuvos banko kompetencijai. Pažymi, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo kyla iš delikto (pažeidimo), t. y. neteisėto asmens veikimo, kuris iki pat pažeidimo nebuvo jokiais teisiniais santykiais susijęs su nukentėjusiuoju. Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, dėl to jiems yra taikomos civilinės atsakomybės taisyklės. Draudiko reikalavimas apeliantui dėl žalos atlyginimo grindžiamas neteisėtu turto sugadinimu (deliktu), t. y. reikalavimas kyla ne iš draudimo sutarties ir nėra su ja susijęs ir apeliantas nelaikytinas vartotoju santykiuose su trečiuoju asmeniu. Priėmęs nagrinėti apelianto kreipimąsi, Lietuvos bankas būtų viršijęs Lietuvos Respublikos teisės aktų pagrindu jam suteiktų įgaliojimų ribas.
19. Atsakovui nėra aišku, apie kokį konkrečiai procesinį pažeidimą apeliantas kalba, kuomet apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, vadovaudamasis VTAĮ 29 straipsniu, nustatęs, jog apeliantas nelaikytinas vartotoju, turėjo apelianto ieškinio nepriimti arba atmesti. Atsakovas daro prielaidą, kad tokiu būdu apeliantas galimai interpretuoja VTAĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos turinį, nes minėta nuostata suteikia apeliantui teisę, nepaisant Lietuvos banko sprendimo, kreiptis dėl trečiojo asmens veiksmų tiesiai į bendrosios kompetencijos teismą ir analogiškus reikalavimus kelti trečiajam asmeniui. Tuomet teismas nagrinėtų tarp apelianto ir trečiojo asmens kilusį ginčą iš esmės, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas atsakovu byloje patraukė Lietuvos banką, o ne trečiąjį asmenį, dėl kurio pareikštos teisinės galios neturinčios pretenzijos apeliantas kreipėsi į Lietuvos banką. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, apeliantui pateikus teisės aktų nuostatas atitinkantį procesinį dokumentą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą priimti apelianto ieškinį, dėl to apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas nesivadovavo VTAĮ 29 straipsnio nuostatomis, yra visiškai nepagrįsti.
20. Nesutinka su apelianto argumentais, kad jis byloje įrodė, jog yra vartotojas, nes apelianto ir trečiojo asmens kilęs ginčas yra ne vartojimo, o civilinio pobūdžio ginčas, susijęs su bendraisiais žalos atlyginimo santykiais ir nėra kilęs iš draudimo paslaugų sutarties ar su ja susijęs. Šiame ginče teismas vertino Lietuvos banko priimto sprendimo atsisakyti nagrinėti tarp apelianto ir trečiojo asmens kilusį ginčą, nes jis nėra susijęs su draudimo teisiniais santykiais, pagrįstumą, o ne iš esmės nagrinėjo ginčą tarp apelianto ir trečiojo asmens.
21. Pažymi, kad pirmiausia iš apelianto skundo neaišku, ką apeliantas turi omenyje, teigdamas, kad teismas netinkamai identifikavo teisinį ginčą, nes byloje pagrįstai konstatuota, kad tarp trečiojo asmens ir apelianto kilęs ginčas yra ne vartojimo ginčas. Procesinio dokumento pavadinimas yra formalus požymis, neturintis jokios reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir nesukuriantis pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Priešingai, CPK 328 straipsnio pagrindu draudžiama naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą ar nutartį vien formaliais pagrindais. Jokių absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, o apeliantas neįrodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ar išaiškino materialinės teisės normas. Akcentuoja, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismo pareiga priimti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
22. Pažymi, kad atsakovas pateikė teismui visus su ginču susijusius duomenis, dėl to, apeliantas skunde teigdamas, jog atsakovas nepateikė teismui visų įrodymų, galėjo juos pats pateikti arba, manydamas, kad atsakovas turi ginčui reikšmingų įrodymų, prašyti teismo juos išreikalauti. Civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, dėl to atsakovas neturi jokios pareigos įrodinėti apelianto nurodomas aplinkybes, kuriomis jis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu.
23. Nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes tai, kad teismas remiasi vienos iš ginčo šalių pateiktu teisiniu ginčo situacijos vertinimu, nėra niekaip susiję su teismo priimto sprendimo teisėtumu ar šališkumu. Teisės aktai bylą nagrinėjančiam teismui nedraudžia remtis vienos iš šalių pateiktu teisiniu situacijos vertinimu. Pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų sprendimų priėmimas negali būti savaime vertinamas kaip teisėjo šališkumo įrodymas.
24. Nesutinka su apelianto argumentais, kad trečiojo asmens paaiškinimai turėtų šioje byloje kokios nors reikšmės, nes teisme nagrinėtas ginčas tarp apelianto ir Lietuvos banko dėl Lietuvos banko priimto sprendimo atsisakyti nagrinėti ginčą pagrįstumą, o ne tarp apelianto ir trečiojo asmens dėl apeliantui pateikto subrogacinio reikalavimo pagrįstumo. Kartu pažymi, kad trečiasis asmuo neteikė Lietuvos bankui jokių paaiškinimų ir neturėjo teisės aktų nuostatomis pagrįstos pareigos tokius paaiškinimus pateikti.
Motyvuojamoji dalis
I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
26. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliantas skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau neargumentuoja, kokias būtent aplinkybes norėtų paaiškinti ar kokius konkrečiai prašymus pareikšti, kurių negalėjo pareikšti (paaiškinti) bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme. Be to, pats prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, t. y. reiškia prieštaringą poziciją dėl žodinio proceso. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
27. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl atsakovo Lietuvos banko sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
28. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 8 d. trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė ieškovui pretenziją dėl žalos atlyginimo regreso tvarka (dėl draudėjos D. P. buto (duomenys neskelbtini), užpylimo vandeniu) (b. l. 18–23). 2017 m. gruodžio 6 d. trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė ieškovui R. K. G. pranešimą apie tai, kad nuostolių sumos grąžinimas dėl buto (duomenys neskelbtini), užpylimo vandeniu, atidedamas iki tol, kol bus išsiaiškintos visos įvykio kilimo aplinkybės ir priežastys bei nustatytas kaltininkas (b. l. 24). Ieškovas pateikė atsakovui Lietuvos bankui skundą dėl ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2017 m. lapkričio 8 d. pretenzijos atlyginti žalą (b. l. 14). Lietuvos bankas 2018 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. 242-2 atsisakė nagrinėti ieškovo R. K. G. ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ginčą (b. l. 4–5).
29. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama, tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Nagrinėjamu atveju, privalomos ikiteisminės tvarkos įstatymų leidėjas nenustatė, o Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas (toliau – VTAĮ) reglamentuoja, kokios institucijos nagrinėja vartotojų skundus ikiteismine tvarka ir jų sprendimų apskundimo tvarką.
30. Lietuvos bankas yra viena iš instituciją, nagrinėjančių vartotojų ginčus ikiteismine tvarka, t. y. vartojimo ginčus dėl finansinių paslaugų, nurodytus Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme (VTAĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
31. VTAĮ 29 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Lietuvos banko 2018 m. sausio 2 d. sprendimas Nr. 242-2 yra procedūrinis, ne dėl ginčo esmės, todėl teismo procesinis sprendimas, kuriame įvertintas atsakovo sprendimas, negali būti apeliacijos objektu. Tokios praktikos laikosi ir kiti apygardos teismai (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-68-210/2017). Akcentuotina, kad apeliacijos negalimumas neužkerta kelio ginti galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų teismine tvarka ginčo teisenos tvarka.
32. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
33. Įvertinus tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju apeliacinis procesas negalėjo būti pradėtas, todėl turi būti nutrauktas, nes skundžiamas sprendimas negali būti apeliacinio apskundimo objektas ( CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą nutraukti.