Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Rimgaudo K. G. ieškinį atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad trečiasis asmuo byloje ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2017-11-08 raštu „dėl žalos Nr. 248073-0301-2-001 atlyginimo regreso tvarka“ informavo R. K. G., jog ERGO Insurance SE Lietuvos filialas kompensavo draudėjos D. P. nuostolius dėl 2017-10-10 (duomenys neskelbtini) įvykusios vandentiekio avarijos ir įgijo regreso teisę reikalauti išmokėtos 586,29 Eur sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens bei paprašė nurodytą pinigų sumą pervesti į ERGO Insurance SE Lietuvos filialas banko sąskaitą (b. l. 18). 2017-12-06 raštu trečiasis asmuo byloje ERGO Insurance SE Lietuvos filialas informavo R. K. G., jog atsižvelgiant į pastarojo skunde išdėstytas aplinkybes, nuostolių sumos grąžinimo terminą dėl užlieto buto Druskininkų g. 7-16, Palangoje, atideda iki bus išaiškintos viso įvykio kilimo aplinkybės bei priežastys, ir bus nustatytas kaltininkas (b. l. 24). 2017-12-20 skundu „dėl 2017-11-08 ERGO Insurance SE Lietuvos filialo pretenzijos dėl žalos Nr. 248073-0301-2-001 atlyginimo“ ieškovas kreipėsi į Lietuvos banką, prašydamas panaikinti draudiko 2017-11-08 ir 2017-12-06 sprendimus, nes R. K. G. nieko bendro su 2017-11-08 pretenzijoje nurodytu draudiminiu įvykiu neturi, kadangi jo butas yra kitoje namo laiptinėje (b. l. 14). Lietuvos banko priežiūros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius 2018-01-02 priėmė sprendimą Nr. 242-2 „Dėl atsisakymo nagrinėti Rimgaudo K. G. ir ERGO Insurance SE ginčą“ (b. l. 15-17), kuriame nurodė, jog Lietuvos bankas nėra įgaliotas nagrinėti tokio kreipimosi, kadangi ginčas kilęs iš civilinių teisinių santykių, o ne iš draudimo paslaugų sutarties bei nėra su tokia sutartimi susijęs.

Byloje ginčas keliamas dėl Lietuvos banko 2018-01-02 sprendimo Nr. 242-2 „Dėl atsisakymo nagrinėti Rimgaudo K. G. ir ERGO Insurance SE ginčą“ bei įpareigojimo Lietuvos banką iš naujo nagrinėti skundą. Taigi, šioje byloje svarbu nustatyti, ar Lietuvos bankas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino ginčo teisinį santykį ir ar pagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovo skundą.

Lietuvos banko funkcijos ir veikla nustatyta Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnyje, pagal kurio 2 dalies 2 punktą Lietuvos bankas, įgyvendindamas pagrindinį tikslą, atlieka finansų rinkos priežiūrą, pagal 2 dalies 3 punktą ne teismo tvarka nagrinėja vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus. Minėtos Lietuvos banko veiklos sritys yra sureglamentuotos atskiruose Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo skirsniuose „Finansų rinkos priežiūra“ ir „Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka“, taip pat šiuos skirsnius detalizuojančiuose teisės aktuose – Lietuvos banko valdybos 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 03-23 patvirtintame Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) bei Lietuvos banko valdybos 2014 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 03-44 patvirtintuose Lietuvos banko atliekamų tyrimų nuostatuose (toliau – ir Nuostatai).

Vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo skirsnio „Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka“ nuostatomis, Lietuvos bankas, be kita ko, nagrinėja vartotojų ginčus su finansinių paslaugų teikėjais, kylančius iš finansinių paslaugų teikimo (47 str. 1 d.). Vartotojas, manantis, kad finansų rinkos dalyvis pažeidė jo sutartinių ar susijusių santykių teises ar teisėtus interesus, turi teisę kreiptis į teismą arba į išankstinio ginčų sprendimo ne teisme instituciją – Lietuvos banką.

Pagal Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnį Lietuvos bankas nagrinėja šio straipsnio 2 dalyje nurodytų vartotojų (toliau – vartotojai) ginčus su draudimo, finansinių paslaugų teikėjais, kylančius iš finansinių ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikimo, iš draudimo paslaugų sutarties ar susijusius su ja, jeigu tokiai sutarčiai yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė, taip pat vartotojų ginčus su kitais ūkio subjektais, kylančius dėl Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme nustatytų reikalavimų laikymosi. Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nurodytas vartotojas yra fizinis asmuo: 1) sudarantis su finansų rinkos dalyviu finansinių paslaugų sutartį, išskyrus profesionaliuosius klientus, asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti; 2) apdraustasis, naudos gavėjas, nukentėjęs trečiasis asmuo ar kitas asmuo, jeigu finansinės paslaugos yra skirtos jų asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, o finansų rinkos dalyvis, sudarydamas sutartį, žinojo ar privalėjo žinoti apie finansinių paslaugų paskirtį; 3) kurio teisės ir pareigos finansų rinkos dalyvio atžvilgiu susijusios su finansinių paslaugų sutartimi, nepaisant to, kad jis nėra finansinių paslaugų sutarties šalis, jeigu esant santykių su finansų rinkos dalyviu toks asmuo nesiekia tikslų, susijusių su verslu ar profesine veikla. Pagal to paties straipsnio 3 dalį vartotojas, manantis, kad finansų rinkos dalyvis pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, atsirandančius iš sutarčių ar su jais susijusių santykių, turi teisę kreiptis į teismą arba į vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją – Lietuvos banką. Taigi, Lietuvos bankas, kurio pagrindinis tikslas atlikti finansų rinkos priežiūrą, turi teisę pagal vartotojo skundą atlikti tyrimą tik kilus įtarimui (nustačius), kad galimai buvo pažeisti Lietuvos banko kompetencijai priskirtų teisės aktų reikalavimai. Įstatyme nemumatytais atvejais (tuo atveju, kai galimi pažeidimai nesusiję su teisės aktų reikalavimų pažeidimu) tyrimą atsisakoma atlikti.

Iš byloje surinktos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Lietuvos banką, siekė, ir šiuo metu siekia, kad Lietuvos bankas panaikintų trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2017-11-08 pretenziją bei 2017-12-06 raštą.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad ieškovo skunde dėl ERGO Insurance SE Lietuvos filialo pretenzijos ir rašto pateikta informacija ir keliami reikalavimai nesudarė pagrindo Lietuvos bankui priimti pareiškėjo skundo. R. K. G. nelaikytinas vartotoju santykyje su trečiuoju asmeniu Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje numatyta prasme, nes jis su trečiuoju asmeniu nebuvo sudaręs jokios sutarties, jam nebuvo teikiamos jokios paslaugos ir pan. Ieškovas siekia panaikinti trečiojo asmens, su kuriuo nėra susijęs jokiais sutartiniais ar kitais santykiais, jam rašytus raštus, kurie iš esmės ieškovui net nesukuria teisinių pasekmių, kadangi trečiasis asmuo nėra pareiškęs jokio reikalavimo atlyginti žalą teisme. Kadangi tarp ieškovo ir trečiojo asmens kilęs ginčas yra ne dėl finansinių paslaugų (draudimo) sutarties bei nėra su draudimo sutartimi susijęs, o R. K. G. nagrinėjamu atveju nelaikytinas vartotoju, ginčas yra civilinio pobūdžio, todėl nepriskirtinas Lietuvos banko kompetencijai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Lietuvos bankas skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovo skundą, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur) ir sudaro 18,92 Eur, šios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais,-

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Rimgaudo K. G. 18,92 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.