Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-12-11 · Civilinė byla Nr. 2A-624/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-11
Bylos Nr.
2A-624/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
T. D.
Atsakovas
UAB „Rokmelsta“, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
P. V.
Advokatai
Stasys Lileikis
Kategorijos
  • 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-624/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.16, 73.2.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant ieškovui T. D. ,atsakovo UAB „Rokmelsta“ atstovams Jonui Smalinskui, advokatui Stasiui Lileikiui,trečiajam asmeniui P. V. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rokmelsta“ ir trečiojo asmens P. V. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-15-227/2009 pagal ieškovo T. D. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Rokmelsta“, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ ir trečiajam asmeniui P. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Rokmelsta“, AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi ieškovas T. D. ir prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“: 4 752 Lt materialinės žalos atlyginimo; 113 839,87 Lt netekto uždarbio laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 13 d. iki 2009 m. vasario 1 d.; 26 309,20 Lt žalos atlyginimą dėl netekto darbo užmokesčio visos žalos dydžio vienkartinę išmoką už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 24 d.; iš atsakovo UAB „Rokmelsta“ 598 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei solidariai bylos vedimo ir atstovavimo išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad jis 2005 m. gruodžio 17 d. autoįvykio metu buvo sužalotas. Dėl autoįvykio Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu kaltu pripažintas P. V. , kurį įvykio metu siejo darbiniai santykiai su atsakovu UAB „Rokmelsta“, ir pas kurį įvykio metu nuteistasis dirbo. Autoįvykio dieną atsakovui UAB „Rokmelsta“ priklausantis traktorius MTZ 890, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Draudimo kompanija dalį nuostolių - 19 305,23 Lt netektų pajamų ir 1 726,40 Lt (500 EUR) neturtinės žalos - atlygino, todėl iš jos reikalauja turtinės žalos, neviršijančios draudiminės sumos. Ieškovas nurodė, kad jis turėjo 4 752 Lt išlaidų gydymui, procedūroms, vaistams, vitaminams, kelionėms. Po autoįvykio, laikotarpiui nuo 2006 m. vasario 6 d. iki 2007 vasario 6 d. jam buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis ir vėliau (iki 2009 m. rugsėjo 24 d.) 60 procentų darbingumo netekimas. Nors iki autoįvykio ieškovas laikotarpiui 2002 m. rugpjūčio 6 d. iki 2006 m. rugpjūčio 31 d. turėjo 3 invalidumo grupę, tačiau teigė, kad iš esmės buvo darbingas: turėjo leidimą gyventi ir dirbti Norvegijoje. 2005 m. legaliai dirbo Norvegijoje, kur vidutinis darbo dienos užmokestis sudarė 768,43 NOK. Pasibaigusi sutarčiai, ieškovas priėmė tos pačios įmonės pasiūlymą tęsti darbą ir pasirašė darbo sutartį laikotarpiui nuo 2006 m. sausio 12 d. iki 2006 m. balandžio 12 d., tačiau dėl autoįvykio jis sutarties vykdyti negalėjo. Minėtu laikotarpiu jis neteko 13 525,70 Lt uždarbio, tačiau šią sumą jam išmokėjo atsakovas AB „Lietuvos draudimas“. Dėl patirtų sužalojimų netekus 60 procentų darbingumo, ieškovas praradęs galimybę tęsti darbą užsienyje ir gauti pajamas už laikotarpį nuo 2006 m. balandžio 13 d. iki 2009 m. vasario 1 d. prašomą priteisti 113 839,87 Lt netektą uždarbį apskaičiavo pagal Norvegijos įmonėje gautą uždarbį iš netekto darbingumo (60 procentų) atmetus socialinio draudimo išmokas. Taip pat CK 6.288 straipsnio 3 dalies pagrindu už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 24 d. reikalavo priteisti vienkartinę 26 309,20 Lt išmoką, nes iki nurodytos datos nustatytas darbingumo lygis. Ieškovas taip pat prašė iš atsakovo UAB „Rokmelsta“, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, priteisti 598 273,60 Lt neturtinės žalos, kiek ji viršija pagal draudimo sutartį su AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą draudimo išmoką. Teigė, kad autoįvykio metu jis patyrė sunkius kūno sužalojimus, dėl kurių buvo ilgą laiką gydomas. Be patirtų sunkių galvos sužalojimų paaiškėjo, kad jis dėl šio įvykio prarado regėjimą kaire akimi, o dešinės akies regėjimas silpsta bei yra didelė tikimybė, jog ir toliau silps. Po sunkios galvos smegenų traumos nuolatos skauda galvą, todėl turi vartoti vaistus, sunku susikaupti, išlaikyti dėmesį, sutriko miegas, greitai pervargsta, sutriko orientacija, pusiausvyra. Dėl šių negalavimų reikalingas nuolatinis stebėjimas ir gydymas. Ieškovo teigimu, jo sveikatos būklė tik blogės. Jam buvo atlikta apatinio žandikaulio operacija, po kurios veidas tapo nejautrus, aptirpęs, asimetriškas (deformuotas), žandikaulis tapo nestabilus (paslankus), sutrikęs sąkandis. Be to, po šio įvykio dėl patirtų sužalojimų buvo pažeisti dantys - lūžo dantų protezai. Dėl šio sužalojimo dažnai skauda burnos ertmėje, nesilaiko protezai, tad tenka lankytis pas odontologą. Nurodė, kad ši problema ateityje aštrės. Šios pasekmės sukelia didelį diskomfortą ne tik pagal savo tiesioginę paskirtį, bet ir estetiniu požiūriu bendraujant su aplinkiniais ir tai ieškovą gniuždo morališkai. Prašo priteisti neturtinę žalą atsižvelgiant į patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, atsiradusius negrįžtamus sveikatos pokyčius (pasekmes), kurie suvaržė ir ateityje varžys jo pilnavertį gyvenimą, profesinių sugebėjimų ir galimybių praradimą, bei į tai, jog niekada nebesusigrąžins iki įvykio buvusios sveikatos ir dėl šios priežasties negali ir ateityje negalės dirbti. Dėl patirtų sužalojimų ieškovas neteko galimybės dirbti, išlaikyti šeimą, neteko pragyvenimo šaltinio. Dėl to jis patyrė nuolatines psichologines kančias, nes jaučiasi pažemintas, sugniuždytas morališkai, nes, būdamas vyru ir dviejų nepilnamečių vaikų tėvu, nebegali tinkamai pasirūpinti šeima, jos išlaikymu. Dėl sužalojimų teko kęsti didelį fizinį skausmą, baimės jausmą, vidinę depresiją, nepasitikėjimą savo jėgomis vien pagalvojus apie ateitį ir pasekmes. Sveikatos praradimas, darbinių galimybių praradimas jį gniuždo dvasiškai, nes gyvenimo kokybė (būdas) iš esmės pasikeitė ir kai kurie pokyčiai yra negrįžtami. Dėl šio įvykio ne tik jis, bet ir visa šeima patyrė didelę moralinę ir psichologinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 3 500 Lt išlaidų, susijusių su dantų protezavimu, procedūrų, vaistų, vitaminų, kelionių pas gydytojus apmokėjimu, 12 981,63 Lt negautų pajamų už laikotarpį nuo 2006 n, balandžio 13 d. iki 2009 m. rugsėjo 24 d., 1 000 Lt advokato pagalbai apmokėti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 16 481,63 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2006 m. lapkričio 2 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo ieškovui T. D. bei 494 Lt žyminio mokesčio, 26,35 Lt ekspertizės išlaidų ir 27 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų apmokėjimu, valstybei. Iš atsakovo UAB „Rokmelsta“ teismas priteisė 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1 000 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 40 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2006 m. lapkričio 2 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo ieškovui T. D. ir 1 200 Lt žyminio mokesčio, 26,35 Lt ekspertizės išlaidų ir 3 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų apmokėjimu, valstybei. Teismas priėmė ieškovo T. D. atsisakymą nuo reikalavimų priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 13 525,70Lt netekto darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 12 d. iki 2006 m. balandžio 12 d. ir periodines išmokas iki visiško darbingumo atstatymo arba gyvos galvos ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Teismas taip pat priteisė iš ieškovo T. D. 136,90 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų apmokėjimu, valstybei bei nusprendė grąžinti AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Rokmelsta“ po 763,42 Lt kiekvienam nepanaudotų lėšų, įmokėtų į specialiąją teismo sąskaitą.

Sprendime teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Rokmelsta“ atsako už ieškovui padarytą žalą kaip didesnio pavojaus šaltinio - transporto priemonės - valdytojas, o taip pat ir kaip samdantis darbuotojus asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo patirtos išlaidos dantų protezavimui (1 500 Lt) yra tiesiogiai susijusios su trečiojo asmens padarytu nusikaltimu. Teismas taip pat nurodė, jog tikėtina, kad ieškovas dėl eismo įvykio galėjo patirti daugiau išlaidų, nei pateikta įrodymų, nes, esant tokiam kūno sužalojimui, jis pagrįstai visą dėmesį skyrė savo sveikatos būklei (pagijimui), o ne rinkdamas turėtas išlaidas pateisinančius dokumentus ir būtent todėl negali įrodyti viso prašomo dydžio. Įvertinęs šias aplinkybes bei ieškovo paaiškinimus, teismas pripažino, kad ieškovas galėjo išleisti 2 000 Lt procedūroms, vaistams, vitaminams, kelionėms pas gydytojus ir iš draudiko priteisė 3 500 Lt išlaidų, susijusių su dantų protezavimu, procedūrų, vaistų, vitaminų, kelionių pas gydytojus apmokėjimu. Dėl negautų pajamų teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas būtų taręsis dėl darbo sutarties pratęsimo Norvegijos įmonėje ir realiai būtų turėjęs galimybę dirbti šioje darbovietėje po 2006 m. balandžio 12 d., todėl ieškovo negautas pajamas skaičiuoti, remiantis Norvegijoje gautu darbo užmokesčiu, nenustatė pagrindo. Tačiau teismas padarė išvadą, jog ieškovas turėjo visas perspektyvas pakankamai užsidirbti pragyvenimui ir tam sutrukdė autoįvykis bei jo pasekmės, ir nurodė, kad yra pakankamas pagrindas priteisti ieškovui žalą, skaičiuojamą nuo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (CK 6.288 str. 3 d.). Teismo teigimu, nustatytam darbingumo lygiui (60 procentų) neturi įtakos ankstesnis ieškovo invalidumas dėl persirgto infarkto (20 procentų). Negautomis pajamomis teismas pripažino vidutinę mėnesinę algą, iš jos atėmus socialinio draudimo išmokas, mokamas sveikatos sužalojimo atveju (CK 6.290 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 13 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ieškovas dėl 60 procentų darbingumo netekimo vidutiniškai būtų gavęs 25 723,44 Lt grynųjų darbo pajamų, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 24 d. – 8 493,4 Lt (14 155,68 Lt*60 proc.), o nuo 2006 m. balandžio 13 d. iki 2009 m. rugsėjo 24 d. - 34 261,84 Lt. Teismas taip pat nustatė, kad tuo pačiu laikotarpiu ieškovui buvo ir dar ateityje iki 2009 m. rugsėjo 24 d. bus išmokėta 21 298,21 Lt (16487,56 +4810,65 Lt) pensija. Iš šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 13 d. iki 2009 m. rugsėjo 24 d. neteko 12 981,63 Lt pajamų (34 261,84 Lt -21 298,21 Lt) (CK 6.290 str. 1 d.). Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad draudikas atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ yra atlyginęs ieškovui 1726,40 Lt (500 EUR) neturtinę žalą, o likusią neatlygintą neturtinę žalą ieškovui privalo atlyginti AB „Rokmelsta“. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo sveikata yra sutrikdyta sunkiai: dėl avarijos pasekmių ieškovas prarado 60 proc. darbingumo, nors ir iki avarijos buvo 20 procentų nedarbingas. Teismo teigimu, regos praradimas kairiąja akimi gali turėti neigiamos įtakos ir ieškovo regėjimui dešiniąja akimi, dėl patirto galvos sužalojimo galimos vėlyvosios komplikacijos, reikalingas ambulatorinis stebėjimas ir gydymas, galvos smegenų sužalojimai gali ateityje turėti neigiamos įtakos ieškovo širdies ir kraujagyslių sistemos funkcionavimui, dėl to ieškovo susirūpinimas ateitimi yra pagrįstas. Nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad dar iki sužalojimo ieškovo dantys buvo gydomi ir protezuojami, šiuo metu sąkandis nesutrikęs, kad estetiniu požiūriu ieškovo galimybės bendrauti su žmonėmis šiuo metu negali būti pripažįstamos suvaržytomis, todėl atsižvelgė tik į praeityje ieškovo patirtus dvasinius išgyvenimus dėl veido subjaurojimo. Teismas įvertino ir tai, kad dirba pagal verslo liudijimą, yra 40 proc. darbingas, gauna pajamas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad žala padaryta neatsargiu nusikaltimu, trečiajam asmeniui sąmoningai nesiekiant sukelti ieškovui dvasinių ir moralinių išgyvenimų bei įvertino atsakovo UAB „Rokmelsta“ finansinę padėtį. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nėra visiškai praradęs galimybės dirbti ir taip prisidurti pragyvenimui, kad jam mokama invalidumo pensija, teismas padarė išvadą, kad ieškovas neturėtų jaustis sugniuždytas dėl negalėjimo aprūpinti savo šeimos, klausimas dėl šeimos narių patirtos neturtinės žalos nespręstinas. Teismas, nesant jokių duomenų apie traktoriaus greitį, vadovavosi protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais ir pripažino, kad yra labiau tikėtina, jog traktoriaus greitis buvo didesnis nei 13,6 km/h. Įvertinęs Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus ekspertizės akto išvadas bei teismo posėdžio metu apklausto eksperto paaiškinimus, teismas pripažino, kad byloje nenustatyta duomenų, jog dėl ieškovo neatsargumo žala padidėjo, ginčo dėl to, kad autoįvykis, kurio metu ieškovas patyrė sunkius kūno sužalojimus, įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, nėra. Teismas ieškovui padarytą neturtinę žalą įvertino 40 000 Lt suma.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Rokmelsta“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą pakeisti – iš atsakovo UAB „Rokmelsta“ priteistą 40 000 Lt sumą sumažinti iki 20 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo yra neteisėta, nes teismas neatsižvelgė į faktinius bylos duomenis, įrodančius paties ieškovo kaltę dėl atsiradusių pasekmių. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.282 straipsnio 1 dalies, nurodęs, kad ieškovo kaltės nėra. Teismo prielaida, kad traktoriaus greitis buvo didesnis nei 13,6 km/h ir dėl to ieškovas neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su sankryžoje atsiradusia kliūtimi, nepagrįsta. Teismas neapklausė trečiojo asmens dėl traktoriaus greičio. Traktoriaus greitį buvo galima nustatyti, atsižvelgiant į jo technines charakteristikas, vežamo krovinio svorį ir kitus parametrus, specialių žinių pagalba, pasitelkiant specialistus ar ekspertus. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad prieš susidūrimą ieškovas nestabdė automobilio. Ieškovas, nestabdydamas automobilio, pažeidė bendrąsias kelių eismo dalyvių pareigas. Jei ieškovas būtų laiku pradėjęs stabdyti, tai net sutinkant su teismo išvada, jog traktoriaus greitis buvo didesnis nei 13,6 km/h ir dėl to jis nebūtų išvengęs susidūrimo, tai neabejotina, kad susidūrimo metu smūgis, tad ir žala, būtų mažesni.

2. Teismas nepagrįstai nesirėmė Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus ekspertizės akto 5 punktu, pagal kurį ieškovo kūnas autoįvykio metu nebuvo fiksuotas saugos diržais. Tokią išvadą ekspertai motyvuoja trauminio poveikio stiprumu bei jo pasekmėmis. Ekspertas teismo posėdžio metu šios išvados tikimybės laipsnį nurodė beveik maksimalų - 100 proc. Yra didesnė tikimybė, jog ieškovo kūnas susidūrimo metu nebuvo fiksuotas saugos diržais, negu tikimybė, kad kūnas buvo fiksuotas saugos diržais, nes įrodymų tokiai išvadai padaryti yra daugiau.

3. Dėl žalos dydžio atsiradimo kaltas ir pats nukentėjusysis, kurio kaltės laipsnį ir dydį apeliantas įvertina 50 procentų ir teigia, kad priteistos neturtinės žalos suma mažintina iki 20 000 Lt, kas atitiktų LAT praktiką (b. b. Nr. 2K-410/2008, Nr. 2K-465/2008 ir kt.). Apelianto teigimu, sprendimo dalis bet kokiu atveju prieštarauja LAT suformuotai praktikai. Teismas faktiškai neatsižvelgė į bendrovės finansinę padėtį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo P. V. prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas netaikė arba netinkamai taikė CK 6.247 straipsnį. Teismas nustatė, kad ieškovas, važiuodamas 80 km/h greičiu ir laiku stabdydamas, būtų išvengęs įvykio, jeigu traktoriaus greitis būtų buvęs 13,6 km/h ir t.t. Šios aplinkybės buvo nustatytos ne baudžiamosios bylos pagrindu, o šioje civilinėje byloje. Išvadą apie duomenų, kad dėl ieškovo neatsargumo žala padidėjo, nebuvimą teismas padarė, remdamasis tuo, kad nėra pateikta duomenų apie traktoriaus greitį, t.y. priežastinio ryšio nebuvimą konstatavo tikimybių, o ne nustatytų aplinkybių pagrindu. Tuo tarpu Ekspertizės aktu nustatytos naujos aplinkybės rodo priežastinį ryšį tarp ieškovo automobilio greičio ir traktoriaus greičio ir kad esant atitinkamiems greičiams, kurie nėra nustatyti, ieškovas būtų išvengęs susidūrimo. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilines atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Žalos dydį privalo įrodyti ieškovas (LAT 2008 m. birželio 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2008). Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nes nenustatinėjo faktinio priežastinio ryšio: ar žalingi padariniai kilo vien tik iš apelianto neteisėtų veiksmų (LAT 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-554/2007).

3. Teismas netaikė arba netinkamai taikė CPK 177, 263 straipsnius. Traktoriaus greitį teismas konstatavo tik samprotavimų pagrindu, t. y. pats pripažindamas, jog tokių duomenų nėra. Teismo sprendimas nėra pagrįstas įrodymais, tad jis naikintinas.

4. Teismas vadovavosi nelegalizuotais dokumentais (2005 m. gruodžio 2 d. darbo sutartimi, pasirašyta Norvegijoje), kurie, nepatvirtinti „Apostille“ ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių Lietuvoje. Norvegijos Karalystėje išduotų dokumentų kopijų negalima laikyti tinkamais rašytiniais įrodymais. Teismas, vertindamas išgyvenimus dėl nukentėjusiojo galimybių praradimo, neeliminavo ir tariamo darbo Norvegijoje. Neaišku, kokiu dydžiu buvo įvertinta neturtinė žala, susijusi su turėtų galimybių praradimu vėl dirbti Norvegijoje.

5. Teismas neteisingai paskaičiavo už paduotą skundą mokėtino žyminio mokesčio sumą.

Atsiliepimu į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovas T. D. prašo apeliacinius skundus atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime dėl atsakovo skundo nurodo, kad kai pasekmės yra susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, tai yra esminis žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių pradimas. Teismas priteisė tik 40 000 Lt, tad, įvertinęs jam padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą su liekamaisiais reiškiniais bei netekto 60 proc. darbingumo, dar mažinti neturtinės žalos dydį būtų neteisinga. Dėl trečiojo asmens skundo nurodo, kad teismas pilnai atskleidė bylos esmę, tinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, objektyviai ir išsamiai išanalizavo bei tinkamai įvertino byloje esamus įrodymus. Bylos aplinkybių iškraipymas prieštarauja CPK 7, 180 str., rašytiniams įrodymams.

Atsiliepimu į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ sutinka su UAB „Rokmelsta“ apeliaciniu skundu, prašo jį tenkinti, taip pat sutinka su P. V. skundo argumentais, tačiau mano, kad nėra pagrindo bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsiliepime nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė CK 6.282 str. Byloje nustatyta, kad prieš susidūrimą ieškovas nestabdė automobilio, kad ieškovas nebuvo prisisegęs saugos diržų (LAT 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga, LAT nutartis b.b. Nr. Nr. 2K-383/2007).

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalą asmuo.

Neturtinės žalos sąvoką ir jos atlyginimo pagrindus nustato CK 6.250 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Įsiteisėjusiu Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu trečiasis asmuo P. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio 17 d., vairuodamas traktorių su priekaba, pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui, vairuojamam T. D. ir su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta T. D. sveikata. Taigi, žala, dėl kurios atlyginimo šioje byloje yra pareikštas ieškinys, yra padaryta ieškovo sveikatai ir dėl nusikaltimo (nors ir neatsargaus) bei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu faktiškai yra nustatyti trečiojo P. V. neteisėti veiksmai, jo kaltė dėl šių veiksmų, ieškovo sužalojimo (t.y. žalos jo sveikatai padarymo) faktas bei priežastinis ryšys tarp minėtų neteisėtų veiksmų bei ieškovo sveikatos sužalojimų, t.y. tai, kad ieškovo sveikatos sužalojimus nulėmė būtent trečiojo asmens neteisėti veiksmai. Dėl šių aplinkybių byloje iš esmės ir nėra ginčo. Nėra ginčo ir dėl aplinkybių, kad už teismo nuosprendžiu nustatytais trečiojo asmens P. V. neteisėtais veiksmais ieškovui padarytą žalą privalo atsakyti atsakovas UAB „Rokmelsta“, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas bei asmuo, samdantis darbuotojus, kadangi žalą padarė didesnio pavojaus šaltinis (transporto priemonė), kurį valdė darbines pareigas pas atsakovą atliekantis asmuo (CK 6.264 str. 1 d., 2 d., 6.270 str. 1 d., 2 d.).

Tačiau apeliantai, ginčydami pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės nesutinka su priteistos žalos dydžiu, teigdami, kad dėl atsiradusios žalos yra ir paties ieškovo kaltės. Atsakovo UAB ,,Rokmelsta“ teigimu, ieškovas, betarpiškai prieš autoįvykį nestabdydamas automobilio, pažeidė bendrąsias kelių eismo dalyvių pareigas. Pasak šio apelianto, jei jis būtų laiku pradėjęs stabdyti, tai neabejotina, kad susidūrimo metu smūgis, tad ir žala, būtų mažesni. Atsakovas taip pat teigia, kad ieškovo kūnas autoįvykio metu nebuvo fiksuotas saugos diržais, todėl dėl žalos atsiradimo kaltas ir pats nukentėjusysis, kurio kaltės laipsnį ir dydį apeliantas įvertina 50 procentų ir teigia, kad priteistos neturtinės žalos suma mažintina iki 20 000 Lt. Trečiojo asmens P. V. teigimu, teismas nenustatinėjo faktinio priežastinio ryšio: ar žalingi padariniai kilo vien tik iš apelianto neteisėtų veiksmų. Taigi, byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovo veiksmai neturėjo įtakos ieškovui atsiradusiai žalai bei jos dydžiui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatą, tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

Kaip jau minėta, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu faktiškai yra nustatyti trečiojo P. V. neteisėti veiksmai, jo kaltė dėl šių veiksmų, žalos ieškovo sveikatai atsiradimo faktas bei priežastinis ryšys tarp minėtų neteisėtų veiksmų ieškovo sveikatos sužalojimų. Kadangi žalos asmens sveikatai padarymo (asmens sužalojimo) faktas yra betarpiškai susijęs ir su turtinės bei neturtinės atsiradimu, tai pagrindai civilinei atsakovo UAB ,,Rokmelsta“ civilinei atsakomybei atsirasti, tarp jų ir priežastinis ryšys tarp trečiojo asmens veiksmų bei ieškovui atsiradusios žalos yra nustatytas. Todėl negalima sutikti su trečiojo asmens apeliaciniame skunde išdėstytu teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė arba netaikė CK 6.247 straipsnio, t.y. nenustatinėjo faktinio priežastinio ryšio, ar žalingi padariniai kilo vien iš jo neteisėtų veiksmų, nes toks priežastinis ryšys yra faktiškai nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir šios aplinkybės, kaip prejudicinio fakto, nereikia įrodinėti iš naujo (CPK 182 str. 3 p.).

Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas paties ieškovo, kaip autoįvykio metu nukentėjusio asmens, veiksmų ir jų galimos įtakos žalos atsiradimui arba padidėjimui klausimą, tinkamai neįvertino visų šios bylos aplinkybių ir padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog dėl ieškovo neatsargumo žala padidėjo.

Iš šioje byloje pareikštame ieškinyje paties ieškovo nurodytų aplinkybių seka išvada, kad visi avarijos metu jo patirti sužalojimai yra galvos srityje (t. 1, b.l. 21). Tai iš esmės patvirtina ir prie šios bylos prijungtoje baudžiamojoje byloje esanti specialisto 2006 m. balandžio 4 d. išvada (b.b. Nr. 83-1-0830-05, b.l. 64) bei šioje byloje atliktos teismo ekspertizės 2008 m. kovo 3 d. aktas (t. 1, b.l. 170-172). Šio ekspertizės akto išvadose taip pat nurodyta, kad sužalojimai ieškovui galėjo būti padaryti galvos veidinės dalies kairiąja puse atsimušus į automobilio salono priekinį kairįjį kampą (išvadų 3 p.). Pagal šio akto išvadų 5 punktą ieškovo galvos veidinės dalies sužalojimai padaryti didele jėga kontaktuojant kairiajai galvos puse su kietu buku daiktu, galimai automobilio salono kairiuoju kampu ir tikėtina, jog kūnas nebuvo fiksuotas saugos diržais, nes trauminis poveikis į kairiąją galvos veidinės dalies pusę buvo labai stiprus, nuo jo lūžo šios galvos dalies kaulai. Toliau šiame išvadų punkte nurodyta, kad jeigu kūnas būtų fiksuotas saugos diržais, tokio stipraus poveikio būtų išvengta. Teismo posėdžio metu apklausti ekspertai nepaneigė šių ekspertizės išvadų ir iš esmės jas patvirtino bei paaiškino, kad tuo atveju, jei ieškovas būtų prisisegęs saugos diržu, nebūtų tokio stipraus smūgio, saugos diržai būtų sulaikę stiprų smūgį (t. 2, b.l. 91). Aplinkybė, kad ekspertai nevertino automobilio vidaus konstrukcijos bei ieškovo ūgio, negali iš esmės paneigti išvados apie tai, kad ieškovas galimai nebuvo prisisegęs saugos diržų: ekspertas paaiškino, kad prielaida (tikėtinumas), jog ieškovas nebuvo prisisegęs saugos diržų, padaryta įvertinus sužalojimus, jų pobūdį, sužalojimų sunkumo laipsnį.

Iš prijungtos baudžiamosios bylos medžiagoje esančio Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 7-9) bei teismo ekspertizės 2008 m. lapkričio 20 d. akto (t. 1, b.l. 226-228) matyti, kad įvykio vietoje jokių automobilio stabdymo, slydimo ar kitų pėdsakų neužfiksuota. Ši aplinkybė nepatvirtina ieškovo teiginių, kad jis stabdė laiku ir efektyviai, t.y. ėmėsi visų priemonių išvengti susidūrimo ar bent sumažinti galimą smūgį ir leidžia daryti išvadą (nors ir tikėtiną), kad atsakovas prieš autoįvykį, staiga atsiradus kliūčiai kelyje, nesiėmė visų galimų priemonių galimo susidūrimo smūgiui sumažinti ir laiku nepradėjo stabdyti.

Taigi, byloje esantys faktiniai duomenys iš esmės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byloje nenustatyta duomenų, jog dėl ieškovo neatsargumo žala padidėjo. Priešingai, paminėti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovo, kaip nukentėjusio autoįvykyje asmens veiksmai - važiavimas neprisisegus automobilyje įrengtais saugos diržais bei nesavalaikis automobilio stabdymas - padėjo žalai padidėti, nes dėl šių veiksmų ieškovas pats patyrė didesnį smūgį, kurio pasekmės - žala sveikatai, taigi ir turtinė bei neturtinė šios žalos išraiška, padidėjo. Esant tokioms aplinkybės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo didelis neatsargumas yra pagrindas mažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį, įvertinus paties ieškovo kaltės dydį (CK 6.282 str. 1 d.). Ieškovo kaltės dydį teismas įvertina 25 procentų, todėl atitinkama dalimi sumažina pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl trečiojo asmens P. V. vairuojamos transporto priemonės - traktoriaus - greičio, buvusio prieš įvykį, važiuojant sankryža, kurioje įvyko susidūrimas. Pirmosios instancijos teismas padarė tikėtiną išvadą, kad traktoriaus greitis buvo didesnis nei 13,6 km/val. Tačiau tokią išvadą teismas padarė, pats nurodęs, kad jokių duomenų apie traktoriaus greitį nėra. Tai, kad jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie traktoriaus greitį, nėra, patvirtina ir paminėtas teismo ekspertizės 2008 m. lapkričio 20 d. aktas (t. 1, b.l. 226-228). Nors civiliniame procese ir leidžiama vadovautis tikimybių balansu, tačiau teismo išvados, nors ir tikėtinos, turi būti pagrindžiamos konkrečiais bylos duomenimis. Todėl nesant pagrindo daryti išvadą apie tai, koks trečiojo asmens vairuojamo traktoriaus greitis buvo prieš autoįvykį, nėra galimybės ir padaryti išvadą apie tai, ar ieškovas, laiku pradėjęs stabdydamas automobilį, galėjo visiškai išvengti susidūrimo, ar negalėjo. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas traktoriaus greitį, pažeidė CPK 185 ir 263 straipsnių nuostatas, pagal kurias teismas savo išvadas turi pagrįsti byloje esančiais ir ištirtais įrodymais.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas UAB „Rokmelsta“ apeliaciniu skundu apskundė tik tą Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria iš jo priteista 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nors trečiasis asmuo P. V. paduotu apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą bei bylą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, tačiau jo apeliacinio skundo motyvai iš esmės susiję tik su paties ieškovo, kaip nukentėjusiojo asmens, veiksmų įtaka žalos atsiradimui. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija nutartyje pasisakė. Skundžiamuoju spendimu pirmosios instancijos teismas turtinę žalą ieškovui priteisė tik iš AB ,,Lietuvos draudimas“, kuri apeliacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimo ar jo dalies nepadavė. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatą, civilinės atsakomybės atveju subrogacija netaikoma. Taigi, nors formaliai trečiasis asmuo P. V. ir apskundė visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau šio sprendimo dalis, kuria turtinę žalą teismas ieškovui priteisė iš atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“, jo (trečiojo asmens) teisėms ir pareigoms faktiškai jokios įtakos neturi. Pažymėtina, kad savo apeliaciniame skunde P. V. taip pat nurodė, kad faktiškai ginčijama jo apeliaciniu skundu suma yra 10 000 Lt, nes, jo nuomone, ieškovas patyrė maksimaliai 30 000 Lt neturtinės žalos. Tai reiškia, kad trečiasis asmuo faktiškai ginčija tik tą sprendimo dalį, kuria ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo nustatytas turtinės žalos (patirtų išlaidų ir negautų pajamų) dydis ir kuria ši žala buvo priteista iš atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“. Tuo tarpu jokių faktinių aplinkybių bei įrodymų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo nustatyto neturtinės žalos dydžio pagrįstumu, trečiasis asmuo P. V. nenurodė ir nepateikė.

Už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dydį ir įpareigojimą jį sumokėti pirmosios instancijos teismas nustatė 2009 m. gegužės 9 d. nutartimi (t. 2, b.l. 121). Ši nutartis nėra apskųsta atskiruoju skundu, yra įsiteisėjusi ir negali būti apeliacinio nagrinėjimo objektas, nagrinėjant apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad minėta nutartis neskundžiama, tačiau pagal CPK 100 straipsnio 1 dalies nuostatą, dėl teismo nutarties, priimtos dėl bylinėjimosi išlaidų, gali būti duodamas atskirasis skundas. Dėl teismo nutarčių žyminį mokestį sumokėti ar mokėjimą atidėti atskirąjį skundą gali paduoti tik asmenys, dėl kurių šios nutartys yra priimtos.

Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį ir spręsdamas dėl paties ieškovo veiksmų įtakos šios žalos dydžiui, tinkamai neįvertino bylos aplinkybių, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą ir tuo buvo pažeistos proceso teisės normos, o dėl šių pažeidimų byla iš dalies buvo išspręsta neteisingai ir tai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, apeliacinius skundus tenkinant iš dalies.

Iš dalies patenkinus atsakovo UAB ,,Rokmelsta“ ir trečiojo asmens P. V. apeliacinius skundus ir atmetus dalį ieškovo pareikštojo ieškinio, atitinkamai sumažinamos iš atsakovo ,,Rokmelsta“ ieškovui priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, žyminis mokestis ir eksperto išlaidos pirmosios instancijos teisme CPK 93 str. 2, 3, 4 d., 98 str.).

Iš dalies patenkinus atsakovo UAB ,,Rokmelsta“ ir trečiojo asmens P. V. apeliacinius skundus, jiems iš ieškovo priteistina dalis jų turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą.

Šiuo spendimu iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovė ,,Rokmelsta“ priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 30 000 Lt (trisdešimties tūkstančių litų).

Iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovė ,,Rokmelsta“ ieškovui T. D. priteistą išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme sumą sumažinti iki 750 Lt (septynių šimtų penkiasdešimt litų), priteistą žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 900 Lt (devynių šimtų litų), išlaidų ekspertui sumą sumažinti iki 19,76 Lt (devyniolikos litų 76 ct).

Kitą Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo T. D. trečiajam asmeniui P. V. ir atsakovui UAB ,,Rokmelsta“ po 300 Lt kiekvienam žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėNijolė PiškinaitėDonatas Šernas