Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2009-04-03 · Civilinė byla Nr. 2-15-227/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-04-03
Bylos Nr.
2-15-227/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Ieškovas
T.D.
Atsakovas
UAB „ROKMELSTA“, AB „Lietuvos draudimas"
Trečiasis asmuo
P.V., Viešame teismo
Kategorijos
  • 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-15-227/2009 Procesinio sprendimo kategorija
44.5.2.16;73.2.6.1;116.1;113.1(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009m. balandžio 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Margarita Dzelzienė, sekretoriaujant Daivai Lianzbergienei,

dalyvaujant ieškovui T.D. , jo atstovui advokatui V.B. (b.l.14),

atsakovo UAB „ROKMELSTA“ atstovams J.S. ir advokatui S.L.(b.l.94)

atsakovo AB „Lietuvos draudimas" atstovui E.B. (b.l.118)-J.J.

trečiajam asmeniui P.V.,

Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo T.D. ieškinį atsakovams UAB „ROKMELSTAI“(anksčiau J.Smalinsko individuali įmone- b.l.142) , AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiajam asmeniui P.V. dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas patikslinęs ieškinį (t.2, b.l.73-74) prašo priteisti iš atsakovo AB“ Lietuvos draudimas“: 4752 Lt materialinės žalos atlyginimo; 113839,87Lt netekto uždarbio laikotarpiu nuo 2006-04-13 iki 2009-02-01; 26309,20Lt žalos atlyginimą dėl netekto darbo užmokesčio visos žalos dydžio vienkartinę išmoką už laikotarpį nuo 2009-02-01 iki 2009-09-24; priteisti iš atsakovo UAB „Rokmelsta“ 598273,60Lt neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti solidariai iš atsakovų bylos vedimo ir atstovavimo išlaidas. Ieškovas atsisakė reikalavimų priteisti iš atsakovo AB “Lietuvos draudimas“ 13525,70Lt netektą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2006-01-12 iki 2006-04-12 ir periodines išmokas iki visiško darbingumo atstatymo arba gyvos galvos, kadangi ieškovui nustatytas konkretus nedarbingumo laikotarpis.

Nurodo, kad jis 2005-12-17d. autoįvykio metu buvo sužalotas. Dėl autoįvykio Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006-05-18 nuosprendžiu kaltu pripažintas P.V., kurį įvykio metu siejo darbiniai santykiai su atsakovu ir kurio naudai įvykio metu nuteistasis dirbo. Autoįvykio dieną atsakovui UAB „Rokmelsta“ priklausantis traktorius MTZ 890, (duomenys neskelbtini), su priekaba, (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB "Lietuvos draudimas". Draudimo kompanija dalį nuostolių jam atlygino: 19 305,23Lt netektų pajamų ir 1726,40Lt (500EUR) neturtinės žalos. Reikalauja turtinės žalos iš draudimo kompanijos, nes ji neviršija draudiminės sumos. Nurodo, kad turėjo 4752 Lt išlaidų, kurias faktiškai patyrė išleisdamas gydymui, procedūroms, vaistams, vitaminams, kelionėms. Po 2005-12-17 autoįvykio, 2006-02-06 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno trečiasis teritorinis skyrius laikotarpiui iki 2007-02-06 nustatė 40 procentų darbingumo lygį ir vėliau(iki 2009-09-24, t.y., jog ieškovas neteko 60 procentų darbingumo. Nors iki šio autoįvykio jis nuo 2002-08-06 iki 2006-08-31 turėjo 3 invalidumo grupę, tačiau laiko, jog iš esmės buvo darbingas, ką įrodo, jog jis turėjo leidimą gyventi ir dirbti Norvegijoje. 2005m. Norvegijoje legaliai dirbo įmonėje „SMOELA FISH PARTNERS AS", kur per 2005 metų 09, 10 ir 11 mėn. uždirbo 33 811,00 NOK (Norvegijos kronų), atskaičius mokesčius- 23 049,00 NOK, kas sudaro atitinkamai 14918,77 Lt ir 10170,14 Lt. Vidutinis darbo dienos užmokestis sudarė 768,43 NOK. Pasibaigus šiai sutarčiai, ieškovas priėmė tos pačios įmonės pasiūlymą tęsti darbą ir 2005-12-02 pasirašė darbo sutartį dėl darbo laikotarpiui nuo 2006-01-12 iki 2006-04-12. Dėl autoįvykio jis negalėjo vykdyti sutarties. Nurodytu laikotarpiu (nuo 2006-01-12 iki 2006-04-12) neteko 13525,70 Lt uždarbio, tačiau šią sumą išmokėjo jam atsakovas AB „Lietuvos draudimas“. Dėl patirto sužalojimo turėjo ir šiuo metu turi neigiamos įtakos, nes neteko pragyvenimo šaltinio, galimybės gauti pajamas, ir todėl negali gyventi visaverčio gyvenimo. Dėl patirtų sužalojimų netekus 60 procentų darbingumo ieškovas prarado galimybę tęsti darbą užsienyje ir gauti pajamas. Šiuo metu gauna invalidumo pensiją. Už laikotarpį nuo 2006-04-13 iki 2009-02-01 prašomą priteisti 113839,87Lt netektą uždarbį apskaičiuoja pagal Norvegijos įmonėje „SMOELA FISH PARTNERS AS“ gautą uždarbį iš netekto darbingumo (60 procentų) atmetus socialinio draudimo išmokas. Vidutinis vienos darbo dienos užmokestis: nuo 2006-04-13 iki 2006-12-01 yra 768,43 NOK arba 330,02Lt (valiutų santykis 4,297Lt už 10 NOK), o nuo 2006-12-01 iki 2009-02-01-768,43NOK arba 325,45Lt (4,2353Lt už 10 NOK). Reikalauja CK 6.288 str.3 dalies pagrindu už laikotarpį nuo 2009-02-01 iki 2009-09-24 priteisti vienkartinę 26 309,20Lt išmoką, nes iki nurodytos datos nustatytas darbingumo lygis.

Prašo iš atsakovo UAB „Rokmelsta“ (buv. J.Smalinsko individualios įmonės), kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, priteisti 598 273,60Lt neturtinės žalos, kiek ji viršija pagal draudimo sutartį su AB "Lietuvos draudimas" priklausančią ir išmokėtą draudimo išmoką(išmokėta 1726,40Lt arba 500EUR). Nurodo, kad autoįvykio metu jis patyrė sunkius kūno sužalojimus, po autoįvykio jis buvo ilgą laiką gydomas. Be patirtų sunkių galvos sužalojimų paaiškėjo, kad jis dėl šio įvykio prarado regėjimą kaire akimi, o dešinės akies regėjimas silpsta bei yra didelė tikimybė, jog regėjimas ir toliau silps, nes dešinė akis vargsta kompensuodama kairės akies regėjimo praradimą. Po sunkios galvos smegenų traumos pastoviai skauda galvą, todėl turi vartoti vaistus, sunku susikaupti, išlaikyti dėmesį, sutriko miegas, greitai pervargsta, sutriko orientacija, pusiausvyra. Dėl šių negalavimų reikalingas pastovus stebėjimas ir gydymas. Atsižvelgtina į tai, jog sveikatos būklė tik blogės, progresuos simptomai, pasekmės nenuspėjamos. Ieškovui buvo atlikta apatinio žandikaulio operacija, po jos veidas tapo nejautrus, aptirpęs, simetriškas (deformuotas), žandikaulis tapo nestabilus (paslankus), sutrikęs sąkandis. Be to, po šio įvykio, dėl patirtų sužalojimų buvo pažeisti dantys- lūžo dantų protezai. Šio sužalojimo pasėkoje dažnai skauda burnos ertmėje, nesilaiko protezai, dėl ko tenka lankytis pas odontologą ir mano, kad ši problema ateityje aštrės. Šios pasekmės sukelia didelį diskomfortą ne tik pagal savo tiesioginę paskirtį, bet ir estetiniu požiūriu bendraujant su aplinkiniais ir tai ieškovą gniuždo morališkai. Prašo priteisti neturtinę žalą atsižvelgiant į patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, atsiradusius negrįžtamus sveikatos pokyčius (pasekmes), kurie suvaržė ir ateityje varžys jo pilnavertį gyvenimą, profesinių sugebėjimų ir galimybių praradimą, bei į tai, jog niekada nebesusigrąžins iki įvykio buvusios sveikatos ir dėl šios priežasties negali ir ateityje negalės dirbti. Dėl patirto galvos, žandikaulio sužalojimo, o svarbiausia kairės akies regos praradimo ieškovas neteko galimybės dirbti, išlaikyti šeimą, vaikus, neteko pragyvenimo šaltinio. Dėl to jis patyrė nuolatines psichologines kančias, nes jaučiasi pažemintas, sugniuždytas morališkai, jog būdamas vyru ir dviejų nepilnamečių vaikų tėvu nebegali tinkamai pasirūpinti šeima, jos išlaikymu. Dėl sužalojimų teko kęsti didelį fizinį skausmą, baimės jausmą, vidinę depresiją, nepasitikėjimą savo jėgomis vien pagalvojus apie ateitį ir pasekmes. Sveikatos praradimas, darbinių galimybių praradimas jį gniuždo dvasiškai, nes gyvenimo kokybė (būdas) iš esmės pasikeitė ir kai kurie pokyčiai yra negrįžtami. Dėl šio įvykio ne tik jis, bet ir visa šeima patyrė didelę moralinę ir psichologinę žalą.

Atsakovas AB Lietuvos draudimas su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad įvykio metu galiojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas traktoriui MTZ 890 (duomenys neskelbtini), priklausančiam J.Smalinsko įmonei. AB „Lietuvos draudimas“ 2006-09-13 sprendimu ieškovo T.D. prašymu išmokėjo 1726,40Lt (500 EUR) neturtinei žalai atlyginti ir 19305,23Lt netektų pajamų už laikotarpį nuo 2006-01-12 iki 2006-04-12. Atsižvelgiant į gaunamą pensiją, bei papildomas pajamas, ką įrodo deklaracija, ieškovo gyvenimo lygis pagerėjo, nes iki įvykio jis Lietuvoje nedirbo, darbo biržoje buvo neregistruotas, jam buvo nustatyta III invalidumo grupė. Ieškovas nepateikė leidimo gyventi ir dirbti Norvegijoje. Kadangi jis neįrodė prarastų pajamų dydžio, todėl jos iš draudimo kompanijos nepriteistinos. Mano, kad pilnai atlygino ieškovui žalą.Be to, ieškovas pagal terminuotą darbo sutartį dirbo ne kiekvieną dieną , o tik tada, kai būdavo žuvies. Ieškovas pripažino, jog žuvų kompanijoje darbo yra tik du sezonus rudenį spalio- gruodžio mėn ir pavasarį sausio- balandžio mėn.

Atsakovas UAB „Rokmelsta“ (buvusi J. Smalinsko individuali įmonė) su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad autoįvykio metu galiojo draudiminė apsauga ir todėl turi atsakyti draudikas - AB „Lietuvos draudimas“(CK 6.987 str.). Kadangi įvykyje dalyvavo du didesnio pavojaus šaltiniai, tai ieškovas galėtų reikalauti žalos atlyginimo bendrais pagrindais - CK 6.270 str. 5 d, o iš atsakovo, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo galėtų reikalauti tik tuo atveju, jei ieškovas būtų pėstysis ar dviratininkas. Mano, kad dėl žalos atsiradimo yra paties ieškovo kaltės (CK 6.282 str.1d), kadangi ieškovas nesegėjo saugos diržų, pažeidė KET 240 p. reikalavimus, kas laikytina jo kalte ir priežastiniu ryšiu dėl žalos atlyginimo. Ieškinys dėl netekto darbo užmokesčio netenkintinas, nes reikalavimas kildinamas iš darbinių santykių Norvegijos Karalystės įmonėje, nors ten ieškovas dirbo tik 2005m. 09-11 mėn., jeigu jis apskritai dirbo, nes dokumentai nelegalizuoti. Dėl to, kad ieškovas buvo sudaręs darbo sutartį laikotarpiui 2006-01-12 iki 2006-04-12, nepagrįstai reikalauja priteisti negautas pajams nuo 2006-04-12. Teiginys, jog dėl patirtų sužalojimų ieškovas neteko 60 procentų darbingumo, nepagrįstas, nes iki autoįvykio jis jau buvo netekęs dalies darbingumo ir dėl to ieškovo gyvenimo kokybė, lyginant su darbingais asmenimis, įvykio metu jau buvo pasikeitusi. Neturtinę žalą ieškovas argumentuoja darbingumo netekimu ir negalėjimu ateityje dirbti, nors šiais argumentais grindžia reikalavimą atlyginti turtinę žalą. Teismui patenkinus reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovas galėtų išlaikyti šeimą, kaip iki įvykio ir todėl neturėtų patirti moralinių kančių ar būti sugniuždytas. Ieškovas savo teiginio apie negrįžtamų sveikatos pokyčių ir apie nebegalėjimą dirbti ateityje nepagrindė, nes nedarbingumas nustatytas terminuotai. Ieškovo teiginį, jog žandikaulis tapo nestabilus, sutriko sąkandis, veidas tapo simetriškas paneigia byloje esantys įrodymai, patvirtinantys jog operacijos metu gauta stabili fiksacija, ligonis po gydymo išrašomas geroje būklėje, o gydymo prognozė laikantis režimo yra palanki. Ieškovas neturtinės žalos dydžio neįrodė, toks reikalavimas prieštarauja CK 1.5 str. nuostatoms. Be to, ieškovas, sutikęs gauti iš draudimo kompanijos 1726,40 Lt dydžio draudiminę išmoką, šiais veiksmais pripažino žalos dydį, todėl neturtinė žala yra pilnai atlyginta.

Tretysis asmuo P.V. su ieškiniu nesutinka. Teigia, kad ieškovo pateikti Norvegijoje išduoti dokumentai yra nelegalizuoti, netinkamai įforminti, todėl jais vadovautis sprendžiant apie Norvegijoje dirbtą darbą bei gautas pajamas negalima. Ieškovas savo reikalavimus grindžia tik asmeniniais ketinimais - tęsti darbą Norvegijoje. Darbo sutartyje darbo trukmė buvo numatyta tik 3 mėnesiams (nuo 2006-01-12 iki 2006-04-12), o ieškovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių susitarimą dėl darbo ateityje. Ieškovas reikalavimą priteisti 1500Lt dėl tariamos veido ir žandikaulių stomatologinės pagalbos, grindžia kasos pajamų orderio kvitu, kuriame nurodyta, jog ieškovui buvo atlikta „Dantų gydymas (protezavimas)“, o ne veido ir žandikaulio stomatologinė pagalba. Iš specialisto išvados matyti, kad sąkandis nesutrikęs, o duomenų apie dantų pažeidimą ar sutrikusią jų funkciją dėl žandikaulio traumos ar kitų traumų, nėra. Abejonę kelia tai, jog dantų protezavimas atliktas A.Palujauskienės įmonėje, kurioje dirba ieškovo sutuoktinė. Iki autoįvykio ieškovui buvo nustatyta 3 invalidumo grupė ir nebuvo aišku, ar liga dėl kurios jis neįgalus, neprogresavo. Širdies ligos turėjo nebejotiną poveikį darbingumui. Ieškovas neįrodė, kad 60 proc. nedarbingumas atsirado būtent dėl autoįvykio, taip pat nepagrindė neturtinės žalos dydžio. Nurodytas neturtinės žalos dydis prieštarauja CK 1.5 str. numatytam protingumo kriterijui. Didelė neturtinės žalos dalis siejama su darbingumo netekimu, kuris susijęs su turtine žala. Ieškovas nepagrįstai jaučiasi pažemintas (ir dėl to patiriantis nuolatines psichologines kančias), jog negali tinkamai pasirūpinti šeima ir jos išlaikymu. Nėra duomenų, jog ieškovo pajamos realiai sumažėjo, jog ieškovas kažkur realiai dirbo ir gaudavo realias didesnes pajamas, todėl jo jaučiamas pažeminimas yra pagrįstas tik vizijomis. Reikalavimas grindžiamas nepatvirtintomis aplinkybėmis ir nuogąstavimais apie sveikatos nuolatinį blogėjimą - atsiradusių pasekmių progresavimą. Teiginiai apie suvaržytą gyvenimą, prarastas darbines galimybes yra deklaratyvūs, nes jis iki avarijos jau turėjo 3 invalidumo grupę. Ieškovas reikalavimą grindžia kitų asmenų: dukters, šeimos išgyvenimais, nors asmeniniai neturtiniai reikalavimai negali būti perleidžiami kitiems asmenims.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Byla dalyje dėl 13525,70Lt netekto darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2006-01-12 iki 2006-04-12 ir periodinių išmokų priteisimo iki visiško darbingumo atstatymo arba gyvos galvos priteisimo, nutrauktina ieškovui atsisakius nuo šių ieškinio reikalavimų ir teismui priėmus atsisakymą(CPK 293 str.1d.4p).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2005-12-17d. apie 12val. kelio Daugpilis- Rokiškis-Panevėžys 37 km, Rokiškio rajone tretysis asmuo P.V., vairuodamas traktorių MTZ 890, (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini), priklausantį J.Smalinsko individualiai įmonei (dabar UAB „Rokmelsta“), išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį ir susidūrė su pagrindiniu keliu ieškovo T.D. vairuojama automašina MAZDA 323, (duomenys neskelbtini). Autoįvykio metu buvo sužalotas T.D. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2006-05-18 nuosprendžiu P.V. pripažino kaltu dėl autoįvykio ir nuteisė pagal BK 281 str. 3 d. 30 MGL pinigine bauda, ją sumokant per 6 mėnesius. Klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio išsprendimo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Autoįvykio metu P.V. siejo darbiniai teisiniuose santykiai su atsakovu ir pastarojo naudai įvykio metu nuteistasis dirbo. CPK 182str. 3p. pagrindu civilinėje byloje nebereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Šie nuosprendžiu nustatyti faktai turi prejudicinę galią. Trečiojo asmens padaryto nusikaltimo pasekoje ieškovui buvo padaryta žala. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263str.). UAB „Rokmelsta“ atsako už padarytą ieškovui žalą kaip didesnio pavojaus šaltinio, tai yra transporto priemonės - traktoriaus MTZ 890, (duomenys neskelbtini), valdytojas, o taip pat ir kaip samdantis darbuotojus asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.263str.3d., 6.264str.1d., 6.270str.1,2d.). CK 6.254str. numatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti (o įstatyme numatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas J.Smalinsko individuali įmonė (dabar UAB “Rokmelsta“) jam priklausantį traktorių buvo apdraudęs AB „Lietuvos draudimas“ įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (baudžiamoji byla Nr. 1-61-762/2006, b.l.26). Įvykio metu galiojo nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas ir jo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, kurio 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant kiek yra nukentėjusių, trečiųjų asmenų yra 500 000 EUR dėl žalos asmeniui , tarp jų 500 EUR dėl neturtinės žalos ir 100 000 EUR dėl žalos turtui. Todėl draudikas turi iš draudimo sutarties kilusią pareigą atlyginti ieškovui žalą, išmokėdamas jam draudimo atlyginimą, o UAB „Rokmelsta“ privalo ieškovui atlyginti žalą toje dalyje, kurioje jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka). Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo ieškovui 21031,63 Lt draudiminę išmoką, iš kurios 19305,23Lt - netektų pajamų ir 1726,40Lt (500 EUR) neturtinei žalai atlyginti. Ieškovui įrodžius, jog jis patyrė daugiau žalos nei jam išmokėjo draudimo kompanija, jis, neviršydamas draudiminių sumų, turi teisę pastarajai (AB „Lietuvos draudimas“ ) reikšti reikalavimą, o viršijus- UAB „Rokmelsta“.

LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas įtvirtina nuostatą, kad draudikas atlygina žalą asmeniui, o žala asmeniui – tai yra žala nukentėjusiojo trečiojo asmens sveikatai ir (ar) žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, ir jos dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka.CK 6.254str.1d. nurodyta, kad su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai. Todėl sprendžiant šioje byloje kilusius klausimus būtina vadovautis tiek LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, tiek ir Civilinio kodekso normomis. Civilinio kodekso normos sveikatos sužalojimo atveju įtvirtina visišką žalos atlyginimo principą, kurio taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam (CK 6.283 str. 1d.). LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas draudiko atsakomybę už nukentėjusiajam padarytą žalą riboja tik draudimo išmokų dydžiu (įstatymo 14str., 16str.), kuris šiuo atveju asmeniui pagal draudimo sutarties sudarymo metu galiojusio LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. yra 500000 eurų (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo). Nuostolius 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.288 straipsnio 1 dalį, žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Todėl draudikas ieškovui privalo atlyginti visą dėl sveikatos sužalojimo patirtą turtinę žalą, tame tarpe ir dėl sveikatos sužalojimo ieškovo negautas pajamas.

Dėl 4 752Lt turtinės žalos atlyginimo

Ieškovas teigia, kad turėjo 1500 Lt išlaidų protezams, nes patirtų sužalojimų metu veidas tapo simetriškas (deformuotas), žandikaulis nestabilus (paslankus), sutrikęs sąkandis, buvo pažeisti dantys - lūžo dantų protezai. KMUK dantų ir burnos klinikos ambulatorijos gydytojai jam rekomendavo eilės tvarka gydytis dantis ir jų siuntimo pagrindu gydytoja A.P, pas kurią gydosi nuo 2005-06-10, sugydė ir suprotezavo dantis. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas patvirtino, kad tuoj po sužalojimo ieškovo veidas buvo deformuotas. KMUK dantų ir burnos klinikos ambulatorijos gydytojai 2006-02-13 siuntime odontologui išvadoje nurodė, kad Ro-gramoje - lūžusi plokštelė, tačiau lūžgalių dislokacija stebima, konsolidacija gera, sąkandis nesutrikęs. Remiantis klinikiniais tyrimais plokštelės pašalinimas nebūtinas. Tikslinga eilės tvarka dantis gydyti ir protezuoti (t.1, b.l.51). 2006-04-04 specialistas konstatavo, kad: sąkandis nesutrikęs, bet yra apatinio žandikaulio lūžis kairėje kaklelio srityje. Dantys sugydyti (suprotezuoti) ir 2006-03-15 sumokėta 1500 Lt- kvitas serija Nr.00123, (baudžiamoji byla Nr. 1-61-762/2006, b.l.42). Kadangi lūžus plokštelei rekomenduotas dantų gydymas ir protezavimas, be to, įvykio metu prarastas dantų protezas, atmestinas atsakovų teiginys, kad protezavimas atliktas bereikalingai. Teismas daro išvadą, kad patirtos išlaidos tiesiogiai susijusios su trečiojo asmens padarytu nusikaltimu. Darydamas šią išvadą teismas taip pat įvertina aplinkybę, kad ieškovas dantų protezus išmetė iš karto po avarijos, kurios metu lūžo žandikaulis ir kaip nurodė ieškovas dėl to, kad dantų protezai spaudė, nebetilpo burnoje. Todėl tikėtina, kad dėl tokių sunkių, pavojingų gyvybei sužalojimų, ieškovas galėjo nepilnai orientuojantis aplinkoje.

Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis turėjo 56 Lt išlaidų du kartus vykstant pas tyrėją, 200 Lt - du kartus vykstant privačiu automobiliu. Pripažintina, kad išlaidos, susijusios su ieškovo kelionėmis vykstant baudžiamosios bylos nagrinėjimui, nėra susiję su eismo įvykio pasekmėmis, todėl nepriteistinos. Šios proceso išlaidos galėjo būti padengtos iš ikiteisminio tyrimo įstaigos lėšų, kaip tai numato BPK 103, 104 str., tačiau ieškovas šia įstatyme numatyta galimybe nepasinaudojo.

Ieškovas jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių turėtas 3000 Lt dydžio išlaidas dėl procedūrų, vaistų, vitaminų, kelionių apmokėjimo, nepateikė. Įrodymais civiliniame procese laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis, teismas konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ar atsikirtimus, ar kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Tie duomenys nustatomi šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis (CPK 177 str. 2 d.). Nustatant turėtų išlaidų dydį atsižvelgtina į tai, kad ieškovas ligoninėje buvo gydomas nuo 2005-12-17 iki 2005-12-30 iš pradžių Rokiškio, Panevėžio ligoninėse, o vėliau- Kauno medicinos universiteto klinikos galvos smegenų traumų skyriuje, pats ieškovas gydėsi namuose, baudžiamosios ir civilinės bylų nagrinėjimas užsitęsė, ir nors gydymas yra nemokamas, tikėtina jog ieškovas dėl eismo įvykio galėjo patirti daugiau išlaidų, nei pateikta įrodymų, nes esant tokiam kūno sužalojimui jis pagrįstai visą dėmesį skyrė savo sveikatos būklei (pagijimui), o ne rinkdamas turėtas išlaidas pateisinančius dokumentus ir būtent, todėl negali įrodyti viso prašomo dydžio. Teismas šiuo atveju įvertina ieškovo paaiškinimus, kurie taip pat pripažįstami įrodymais. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į patirtus ieškovo sveikatos sužalojimus, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str.)., pripažintina, kad ieškovas galėjo išleisti 2000 Lt procedūroms, vaistams, vitaminams, kelionėms pas gydytojus. Ieškovas į 3000 Lt sumą įskaičiavo turėtas išlaidas atvykimui į teismo posėdžius nagrinėjant civilinę bylą, kurios negali būti susijusios su nusikaltimo pasekmėmis.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes iš draudiko priteistina 3500 Lt išlaidų, susijusių su dantų protezavimu, procedūrų, vaistų, vitaminų, kelionių pas gydytojus apmokėjimu. Likusioje dalyje atmestina.

Dėl negautų pajamų

Netektą darbo užmokestį ieškovas skaičiuoja iš uždarbio, gauto Norvegijos įmonėje ir sieja su tolesne sutartimi bei negalėjimu jos vykdyti dėl autoįvykio.

Ieškovas nurodė, kad jis Norvegijos įmonėje „SMOELA FISH PARTNERS AS" per 2005 metų 09, 10 ir 11 mėn. uždirbo 33 811,00 NOK (Norvegijos kronų), atskaičiuos mokesčius- 23 049,00 NOK, kas sudaro atitinkamai 14918,77 Lt ir 10170,14 Lt paskaičiuotų pagal 2006-12-14 Lietuvos banko rinkos operacijų departamento pažymą Nr.07-2404, jog laikotarpiu nuo 2005-09-30 iki 2005-11-30 lito ir Norvegijos kronos santykio vidurkis- 4,4124Lt už 10 Norvegiškų kronų). Pagal tai ieškovas paskaičiavo, kad jo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis sudarė 768,43 NOK, nes per 3 mėnesius dirbo 44 dienas (09 mėn- 1d.d., 10 mėn- 21 d.d., 11 mėn- 22d.d.) ir gavo darbo užmokesčio 33 811 NOK (33 811 NOK : 44 d.d.). Nurodė, kad vadovavosi LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 “Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“. Pasibaigus darbo sutarčiai, priėmė tos pačios įmonės pasiūlymą tęsti darbą ir 2005-12-02 pasirašė darbo sutartį dėl darbo laikotarpiui nuo 2006-01-12 iki 2006-04-12. Dėl autoįvykio jis negalėjo vykdyti šios sutarties.

Byla dalyje dėl 13525,70Lt netekto darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2006-01-12 iki 2006-04-12 ir periodinių išmokų priteisimo iki visiško darbingumo atstatymo arba gyvos galvos priteisimo, nutrauktina ieškovui atsisakius nuo šių ieškinio reikalavimų ir teismui priėmus atsisakymą(CPK 293 str.1d.4p).

Tokiu būdu ieškovas laiko, jog darbo sutarties laikotarpiu(nuo 2006-01-12 iki 2006-04-12) jis neteko 13 525,70 Lt uždarbio. Kadangi šią sumą jam išmokėjo atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, todėl šio reikalavimo ieškovas atsisakė ir prašė šioje dalyje civilinę bylą nutraukti. Ieškovo prašymas tenkintinas, nes atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui sumokėjo 13 525,70 Lt , t.y atlygino negautas pajamas dar iki ieškinio padavimo šiam teismui dienos (t.1, b.l. 61). Ieškovo atsisakymas nuo dalies reikalavimų neprieštarauja viešajai tvarkai, imperatyvioms teisės normoms, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir pareigų , ieškovui ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo dėl dalies reikalavimų pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje, žinomos. Todėl priimtinas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalies priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 13 525,70Lt netektą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2006-01-12 iki 2006-04-12(CPK 296 str.1d.4p)

Ieškovas, prašęs priteisti periodines išmokas iki visiško darbingumo atstatymo arba gyvos galvos, pareiškimu šio reikalavimo atsisakė tuo pagrindu, kad jam (ieškovui) nustatytas konkretus nedarbingumo laikotarpis ir reiškia reikalavimą priteisti vienkartinę išmoką, prašė šioje dalyje civilinę bylą nutraukti. Ieškovo atsisakymas nuo šios ieškinio dalies reikalavimų neprieštarauja viešajai tvarkai, imperatyvioms teisės normoms, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir pareigų , ieškovui ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo dėl dalies reikalavimų pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje, žinomos. Todėl priimtinas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalies priteisti periodinį žalos atlyginimą dėl netekto darbo užmokesčio(darbingumo) iki visiško darbingumo atstatymo arba gyvos galvos (CPK 296 str.1d.4p).

Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 113 839,87 Lt netekto uždarbio laikotarpiu nuo 2006-04-13 iki 2009-02-01 ir dėl 26 309,20Lt vienkartinės išmokos žalos atlyginimo dėl netekto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009-02-01 iki 2009-09-24(2 lentelė – t.2, b.l.79-80).

Ieškovas nurodė, kad dėl patirto sužalojimo turėjo ir šiuo metu turi neigiamos įtakos, nes neteko pragyvenimo šaltinio, galimybės gauti pajamas, ir todėl negali gyventi visaverčio gyvenimo. Dėl patirtų sužalojimų netekus 60 procentų darbingumo ieškovas prarado galimybę tęsti darbą užsienyje ir gauti pajamas. Šiuo metu gauna invalidumo pensiją. Už laikotarpį nuo 2006-04-13 iki 2009-02-01 prašomą priteisti 113 839,87Lt netektą uždarbį apskaičiuoja pagal Norvegijos įmonėje „SMOELA FISH PARTNERS AS“ gautą uždarbį iš netekto darbingumo (60 procentų) atmetus socialinio draudimo išmokas. Vidutinis vienos darbo dienos užmokestis: nuo 2006-04-13 iki 2006-12-01 yra 768,43 NOK arba 330,02Lt (valiutų santykis 4,297Lt už 10 NOK), o nuo 2006-12-01 iki 2009-02-01-768,43NOK arba 325,45Lt (4,2353Lt už 10 NOK). Reikalauja CK 6.288 str.3 dalies pagrindu už laikotarpį nuo 2009-02-01 iki 2009-09-24 priteisti vienkartinę 26 309,20Lt išmoką, nes iki nurodytos datos nustatytas darbingumo lygis.

Sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų dydžio atsižvelgtina į tai, kad kaip paaiškino pats ieškovas, jis pagal 2005-12-02 pasirašytą Darbo sutartį turėjo dirbti Norvegijoje laikinai, t.y. tik laikotarpiu nuo 2006-01-12 iki 2006-04-12. Byloje jokių duomenų apie tai, kad ieškovas bent jau būtų taręsis dėl darbo sutarties pratęsimo Norvegijos įmonėje „SMOELA FISH PARTNERS AS“ ir kad realiai jis būtų turėjęs galimybę dirbti šioje darbovietėje po 2006-04-12, nėra. Todėl atmestinas ieškovo teiginys, kad negautos pajamos skaičiuotinos remiantis Norvegijoje gautu darbo užmokesčiu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas avarijos metu jau buvo sudaręs darbo sutartį dėl laikino darbo Norvegijos įmonėje „SMOELA FISH PARTNERS AS“, be to, yra įgijęs frezuotojo specialybę, 4 kategoriją, turi metalo suvirintojo bei pjaustytojo elektra ir dujomis 3 kategoriją, yra išklausęs kursą „Vandentiekio sistemų iš CPVC ir PVC, montuojamų pagal klijavimo techniką, šaltam ir šiltam vandeniui, centriniam apšildymui ir pramoninėms instaliacijoms“(t.2, b.l.87-88). Kaip nurodė ieškovas, jis, prieš vykdamas į Norvegiją, bei jau po autoįvykio dirbo pagal specialybę- turėjo nedidelius užsakymus ir tai pagrindžia deklaruotomis pajamomis(t.2, b.l.44). Jo darbas Norvegijoje patvirtina, kad jis dėl savo sveikatos būklės - III grupės invalidumo, buvo pajėgus dirbti. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas turėjo visas perspektyvas pakankamai užsidirbti pragyvenimui ir tik tam sutrukdė autoįvykis, bei jo pasėkoje likę liekamieji reiškiniai.

Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovo teiginys, kad ieškovo padėtis po autoįvykio dar pagerėjo, nei buvo prieš autoįvykį, grindžiamas gaunama didesne pensija bei papildomomis pajamomis iš individualios veiklos, atmestinas, kaip prieštaraujantis kitiems įrodymams. Ginčo dėl to, kad jo šiuo metu gaunama pensija yra didesnė , nei buvusi prieš autoįvykį, nėra. Tačiau pensijos padidėjimą lėmė didesnis darbingumo lygio praradimas. Minėta, ieškovo darbui Norvegijoje ir pakankamai geram uždarbiui, nekliudė turėtas III grupės invalidumas. Palyginus jo gautą uždarbį Norvegijoje, busimos darbo sutarties sąlygas- darbo užmokesčio dalyje, o taip pat vidutinį statistinį mėnesinį darbo užmokestį su gauta ir gaunama pensija, bei gautomis papildomomis pajamomis iš individualios veiklos: per 2007m. gauta 430Lt, per 2008metus -2870Lt(239,16Lt/mėn)(t.1, b.l.44-49), matyti aiškus pajamų skirtumas. Tuo paneigiamas atsakovo teiginys apie pagerėjusią ieškovo turtinę padėtį po autoįvykio. Ši išvada padaryta įvertinus ir tai, jog ieškovas dėl savo sveikatos būklės, sunkios ekonominės situacijos šalyje ko pasekoje nustatyti didesni mokesčiai už verslo liudijimus, bei ypač padidėjusio konkurencingumo, ieškovas nebeįsijo verslo liudijimo ir todėl papildomų pajamų negauna. .

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sunkias sužalojimo pasekmes, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas nagrinėjamoje byloje priteisti ieškovui žalą, skaičiuojamą nuo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. CK 6.288 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka.

Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2002-05-20 iki 2002-05-29 gydėsi Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriuje, I kardiologijos skyriuje - Ūminio miokardo infarkto sektoriuje. Diagnozė: lėtinė išeminė širdies liga, persirgtas širdies raumens infarktas(2002m), atlikta koronarografija ir S12 segmento plėtimas (2002-05-20), stabili krūtinės angina II-os funkcinės klasės, lėtinis širdies nepakankamumas II-os funkcinės klasės. Pirminė arterinė hipertenzija II-os stadijos, rizika IV ir hipertenzinė širdis(t.1, b.l. 44). Jis netekęs 20 procentų darbingumo ir jam 2002-08-06 buvo paskirta trečia invalidumo grupė terminuotai- iki 2006-08-31(t.1, b.l. 30). PO autoįvykio 2006-01-27 ieškovas dėl nustatytų sužalojimų ir aukšto kraujospūdžio ligos bei būklės po persirgto infarkto nusiųstas darbingumo lygio nustatymui. Jis 2006-02-10 pripažintas netekęs 60 procentų darbingumo( arba jo darbingumo lygis 40 procentų ) (baudžiamoji byla Nr. 1-61-762/2006, b.l.57, 65, civilinė byla, t.1, b.l.35). Atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, nustatytas 40 procentų darbingumas nuo 2006-09-27 iki 2007-09-27. Netekta darbingumo 60 procentų dėl intrakranialinio sužalojimo (S06), aklumo ar silpno regėjimo(H 54), daugybinių lūžimų, apimančių kaukolės smegeninę ir veidinę dalis (S02.7), keleto kūno sričių lūžimo (T02). Analogiškai nurodyta vėlesnėse darbingumo lygio pažymose, iš kurių paskutinėje DL-1 Nr.0258922 nurodyta, jog ieškovas yra iš dalies darbingas, netekta 60 procentų darbingumo laikotarpiui nuo 2007-09-25 iki 2009-09-24 (t.1, b.l. 191). Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad T.D. negali dirbti, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris virš 5 kg, dirbti naktinį darbą, aukštyje virš 1,3m. Rekomenduojama dirbti pagal turimą kvalifikaciją arba darbinius įgūdžius 3 ir mažiau valandų per dieną arba 2 ir mažiau dienų per savaitę (t.1, b.l. 192). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006-09-28 rašte dėl informacijos pateikimo (t.1, b.l.42) nurodyta, kad dėl patirtų sužalojimų, konkrečiai dėl diagnozių pagal TLK- 10 S06, S02.7, TO (intrakranijinis sužalojimas, dauginiai sužalojimai, apimantys kaukolės smegeninę ir veidinę dalis, paviršinės kūno traumos), T.D. bazinis darbingumo lygis buvo įvertintas 60 procentų, o dėl diagnozės H 54 (aklumas ir silpnas regėjimas) - bazinis darbingumas įvertintas 70 procentų, kuris skaičiuojant bazinį darbingumą yra prilyginamas koeficientui 0,9. Dėl susirgimų, kuriais asmuo skundėsi iki autoįvykio, bazinis darbingumas buvo vertinamas sekančiai: dėl diagnozės 150 (širdies veiklos nepakankamumas) - 80 procentų, dėl diagnozės 111.0 (hipertenzinė kardiopatija su širdies nepakankamumu)- 80 procentų. Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyrius atliko ekspertizę, kurio akto Nr.EKG 19/08(02) išvados 15 punkte nurodyta, jog dėl daugybinių kaukolės smegeninės ir veidinės dalies kaulų lūžių, galvos smegenų sužalojimo, aklumo kairiąja akimi, ieškovas neteko 60 procentų darbingumo (t.1, b.l.172). Ekspertas A.C., dalyvavęs atliekant ekspertizę, teismo posėdyje patvirtino, kad būtent dėl autoįvykio metu gautų sužalojimų, dėl kurių buvo kilusi grėsmė gyvybei, T.D. neteko 60 procentų darbingumo ir darbingumo lygis , eksperto teigimu, gali kisti. Nustatytam darbingumo lygiui(60 procentų) neturi įtakos ankstesnis ieškovo invalidumas dėl persirgto infarkto(20 procentų). (t.2, b.l.91).

VSDFV Kauno skyriaus Pakaunės pensijų skyrius T.D. išmokėjo invalidumo pensiją: už laikotarpį nuo 2006-04-13 iki 2006-05-31 išmokėta 517,18 Lt (t.1, b.l.54); už laikotarpį nuo 2006-06-01 iki 2006-12-31 išmokėta 2819,62Lt (t.1, b.l. 56); už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-01-31 išmokėta 13 150,76Lt (t.2, b.l. 75,76). Laikotarpyje nuo 2006-04-13 iki 2009-01-31 ieškovui išmokėta 16 487,56 Lt. Mokamos invalidumo/netekto darbingumo pensijos dydis yra 616,75 Lt/mėn. (t.2, b.l. 76).

Negautas pajamas sudaro vidutinė mėnesinė alga iš jos minusavus socialinio draudimo išmokas, mokamas sveikatos sužalojimo atveju (CK 6.290str.1d.). Šiuo atveju ieškovas reiškia prašymą negautas pajamas priteisti konkrečiomis sumomis. Teismas, spręsdamas dėl negautų pajamų dydžio nustatymo vadovaujasi Statistikos departamento skelbiamu vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu privačiame sektoriuje su individualiomis įmonėmis, kuris 2006 metais sudarė 1041,40 Lt, 2007 m. – 1319,30 Lt, 2008 m. – 1608,60 Lt. Sprendžia, kad laikotarpiu nuo 2006-04-13 iki 2008-12-31 ieškovas dėl 60 procentų darbingumo netekimo vidutiniškai būtų gavęs 25 723,44 Lt grynųjų darbo pajamų, kurios apskaičiuotos nuo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio nustatant 60 procentų netektų pajamų dalį (42 872,40 Lt*60 proc.). Apskaičiuojant nuo 2009-01-01 iki 2009-09-24 ieškovo galėtas gauti pajamas taikytinas 2008 m. vidutinio mėnesinio neto darbo užmokesčio rodiklis (1608,60 Lt) ir pripažintina, kad jos sudaro 8493,4 Lt (14 155,68 Lt*60 proc.).

Vadinasi, laikotarpyje nuo 2006-04-13 iki 2009-09-24 negautos pajamos dėl 60 procentų darbingumo netekimo sudarytų 34 261,84 Lt.

Tuo pačiu laikotarpiu ieškovui buvo ir dar ateityje iki 2009-09-24 bus išmokėta 21 298,21 Lt (16487,56 +4810,65 Lt) pensija.

Iš to seka, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2006-04-13 iki 2009-09-24 neteko 12 981,63 Lt pajamų(34 261,84Lt -21 298,21 Lt)(CK 6.290 str.1d.)

Ta aplinkybė, jog ieškovas iki autoįvykio buvo netekęs 20 procentų darbingumo dėl ligos, žalos atlyginimo atveju reikšmės neturi, nes: 1)minėtas netekto darbingumo lygis- 20 procentų buvo nustatytas terminuotai- iki 2006-08-31 (t.1, b.l.30); 2) susirgimas, dėl kurio terminuotai buvo nustatytas III grupės invalidumas ir sužalojimai, patirti dėl autoįvykio, pernelyg skirtingi; 3) 60 procentų darbingumo netekimas nustatytas ieškovui, būtent, dėl patirtų autoįvykio metu sužalojimų ir liekamųjų reiškinių.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, ieškovo naudai iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 12 981,63 Lt negautų pajamų už laikotarpį nuo 2006-04-13 iki 2009-09-24.

Viso ieškovui priteistina iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 16 481,63 Lt turtinės žalos atlyginimo (3500 Lt išlaidų, susijusių su dantų protezavimu, procedūrų, vaistų, vitaminų, kelionių pas gydytojus apmokėjimu, +12 981,63 Lt negautų pajamų laikotarpiu nuo 2006-04-13 iki 2009-09-24)(CK 6.249 str.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovas nurodo, jog dėl nusikaltimo sužalojus jo sveikatą, jis patyrė neturtinę žalą, kurios atlyginimą prašo priteisti iš AB „Rokmelsta“. Byloje nustatyta, kad draudikas – atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ yra atlyginęs ieškovui 1726,40 Lt (500 EUR) neturtinę žalą (t.1, b.l. 61). Tuo ieškovui buvo išmokėta visa draudimo išmoka, numatyta draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. Todėl likusią neatlygintą neturtinę žalą ieškovui privalo atlyginti AB „Rokmelsta“ (CK 6.250str., 6.263str.3d., 6.264str.1d., 6.270str1,2d., 6.283str.1d.,4d.).

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Ne­tur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ni­mo sri­ty­je vi­siš­ko ža­los at­ly­gi­ni­mo prin­ci­pas (restitutio in in­teg­rum) objektyviai ne­ga­li bū­ti tai­ko­mas vi­sa apimtimi, ka­dan­gi netur­ti­nės žalos tiksliai įver­tin­ti pi­ni­gais ne­įma­no­ma. Įsta­ty­mas nu­ma­to pi­ni­gi­nę satis­fak­ci­ją, ku­ria siekia­ma, kiek įma­no­ma tei­sin­giau kom­pen­suo­ti nu­ken­tė­ju­sio­jo pa­tir­tus dva­si­nius išgyvenimus, fi­zi­nį skaus­mą ir kt., o teis­mo funk­ci­ja yra nu­sta­ty­ti tei­sin­gą pi­ni­gi­nę kompensaci­ją už pa­tir­tą skriau­dą (dvasi­nius iš­gy­ve­ni­mus, fi­zi­nius pra­ra­di­mus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką yra nurodęs, jog teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) (LAT CBS 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-450/2006). Taikydamas neturtinės žalos atlyginimo institutą teismas privalo kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą skausmą, išgyvenimus, praradimus, todėl priteisiamos neturtinės žalos dydis negali nebūti ir yra pakankamai rimta ir sunki našta skolininkui, bet neturi jo visiškai sužlugdyti.

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalies prasmę, vienas iš žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Kai jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, tai yra esminis žalos dydžio nustatymo kriterijus. Sprendžiant apie ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl trečiojo asmens kaltės buvo sunkiai sutrikdyta ieškovo sveikata, dėl sužalojimo jis patyrė fizinį skausmą, ilgai gydėsi, pakito jo gyvenimo būdas, ieškovas išgyveno dvasines kančias. Teismas atsižvelgia, kad žala padaryta asmens sveikatai, kuri yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs pavojingų gyvybei sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, šalinant sužalojimų padarinius (operacijos, specialios procedūros ir kt.), tai jos yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Susirūpinimas dėl būsimų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas (CK 6.250 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovui po eismo įvykio nustatyta ūmi trauminė galvos smegenų liga, vidutinio sunkumo forma, galvos smegenų sumušimas, atviras skeveldrinis kaukolės skliauto kairės pusės ir kaukolės pamato priekinės daubos kaulų lūžiai su oro susikaupimu smegenyse, smegenų skysčio tekėjimu per nosį, kairės akies regos nervo sumušimas, apatinio žandikaulio lūžis kairėje kaklelio srityje, minkštųjų audinių sumušimai veide. Dėl atviro skeveldrinio kaukolės skliauto ir pamato kaulų priekinės daubos srityje lūžių, galvos smegenų sumušimo ir kairės akies obuolio sumušimo T.D. sveikata sutrikdyta sunkiai (baudžiamoji byla Nr. 1-61-762/2006, b.l. 64, 65). Ieškovas buvo gydomas nuo 2005-12-17 iki 2005-12-30 iš pradžių Rokiškio, Panevėžio ligoninėse, o vėliau- Kauno medicinos universiteto klinikos galvos smegenų traumų skyriuje, pats ieškovas gydėsi namuose. Ieškovas dėl avarijos pasekmių yra praradęs 60 proc. darbingumo, nors ir iki avarijos buvo 20 procentų nedarbingas. Regos praradimas kairiąja akimi gali turėti neigiamos įtakos ir ieškovo regėjimui dešiniąja akimi, dėl patirto galvos sužalojimo galimos vėlyvosios komplikacijos, reikalingas ambulatorinis stebėjimas ir gydymas, galvos smegenų sužalojimai gali ateityje turėti neigiamos įtakos ieškovo širdies ir kraujagyslių sistemos funkcionavimui (t.1, b.l. 172), dėl to ieškovo susirūpinimas ateitimi yra pagrįstas. Visgi įvertintina ir ta aplinkybė, kad jau 2004-01-05 okulisto nustatyta, jos ieškovo regėjimo aštrumas dešine akimi buvo 1,0, kaire - 0,2, o po įvykio – aštrumas dešine akimi - 0,8, kaire - 0 (baudžiamoji byla Nr. 1-61-762/2006, b.l.65). Tikėtina, kad iki avarijos ieškovas blogai matė kaire akimi, kas taip pat galėjo ateityje įtakoti regėjimo dešine akimi susilpnėjimą. Avarijos metu ieškovui lūžo dantų protezai, dėl to tenka lankytis pas odontologą. Ieškovas pagrįstai mano, kad ši problema ateityje gali aštrėti, kadangi kaip nurodė, jaučia skausmus. Visgi, nustatant konkretų neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad dar iki sužalojimo ieškovo dantys buvo gydomi ir protezuojami, šiuo metu sąkandis nesutrikęs. Ieškovas reikalavimą priteisti neturtinę žalą grindžia ir tuo, kad dėl veido deformacijos jam kyla problemų bendraujant su aplinkiniais. Ekspertas A.C. teismo posėdžio metu nurodė, kad T.D. sugijus apatinio žandikaulio lūžimui liko kaulinis randas, tuoj po sužalojimo jo veidas buvo deformuotas, tačiau šiuo metu ieškovo veido deformacija yra nežymi, kurios nereikia atstatinėti (atlikti plastinės operacijos), nes veidas nesubjaurotas (t.2, b.l.91). Estetiniu požiūriu ieškovo galimybės bendrauti su žmonėmis šiuo metu negali būti pripažįstamos suvaržytomis, todėl priteisiant neturtinę žalą atsižvelgtina tik į praeityje ieškovo patirtus dvasinius išgyvenimus dėl veido subjaurojimo. Nors ieškovas teigia praradęs galimybę dirbti, įvertintinos aplinkybės, kad jis per 2008 metus deklaravo gaunamas pajamas 2870 Lt sumai, dirba pagal verslo liudijimą, yra 40 proc. darbingas.

Dar vienas iš žalos dydžio parinkimo kriterijų yra žalą padariusio asmens kaltė. Šiuo atveju tretysis asmuo pripažintas kaltu padaręs neatsargų nusikaltimą, jis sąmoningai nesiekė sukelti ieškovui dvasinių ir moralinių išgyvenimų. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina atsakovo UAB „Rokmelsta“ finansinę padėtį (turimas turtas sudaro 2244879 Lt, nuosavas kapitalas 775014 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 1285953 Lt, grynasis pelnas 143209 Lt). Ieškovas nėra visiškai praradęs galimybės dirbti ir taip prisidurti pragyvenimui, jam mokama invalidumo pensija, todėl ieškovas neturėtų jaustis sugniuždytas dėl negalėjimo aprūpinti savo šeimos. Ieškovas reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia ne vien savo, bet ir kitų asmenų: dukters, šeimos išgyvenimais. Ieškovo šeimos nariai nėra ieškovais šioje byloje, todėl klausimas dėl jų patirtos neturtinės žalos nespręstinas, o kitų asmenų reikalavimai negali būti perkeliami ieškovui.

CK 6.282 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Normoje yra įtvirtintas mišrios kaltės institutas.

Šioje byloje buvo keliamas klausimas dėl ieškovo neatsargumo avarijos metu, būtent, kad jis buvo neprisisegęs saugos diržų, laiku nepradėjo stabdyti vairuojamos transporto priemonės ir todėl patyrė tokius sunkius kūno sužalojimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad T.D., važiuodamas 80 km/h greičiu ir laiku stabdydamas transporto priemonę būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio, jeigu traktoriaus, vairuojamo P.V., vidutinis greitis per sankryžą buvo nedidesnis kaip 13,6 km/h, o automobiliui važiuojant 90 km/h – jeigu traktoriaus vidutinis greitis per sankryžą buvo nedidesnis kaip 12,7 km/h. Tretysis asmuo nepateikė jokių įrodymų dėl autoįvykio metu buvusio traktoriaus greičio, nurodė, kad nepastebėjo pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio. P.V. vairuojamas traktorius su priekaba avarijos metu buvo važiuojamojoje kelio dalyje. Nesant jokių duomenų apie traktoriaus greitį, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais pripažintina, kad yra labiau tikėtina, jog traktoriaus greitis buvo didesnis nei 13,6 km/h. T.D. galvos veidinės dalies sužalojimai buvo padaryti didele jėga kontaktuojant kairiajai galvos pusei su kietu buku daiktu, galimai automobilio salono kairiuoju kampu. Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 19/08(02) nurodyta, kad tikėtina, jog kūnas nebuvo fiksuotas saugos diržais, nes trauminis poveikis į kairiąją galvos veidinės dalies pusę buvo labai stiprus, nuo jo lūžo šios galvos dalies kaulai, kūną fiksavus saugos diržais tokio stipraus trauminio poveikio būtų išvengta (t.1, b.l. 172). Teismo posėdžio metu ekspertas A.C. paaiškino, kad iš sužalojimo pasekmių ekspertai darė tikėtiną prielaidą, kad ieškovas susidūrimo metu nesegėjo saugos diržų . Nurodė, kad ekspertizės metu nevertino automobilio vidaus konstrukcijos ir ieškovo ūgio bei pripažino, kad susidūrimo mechanizmas turi įtakos sužalojimams. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad byloje nenustatyta duomenų, jog dėl ieškovo neatsargumo žala padidėjo, kaip nepagrįstai teigia atsakovai ir tretysis asmuo. Ginčo dėl to, kad autoįvykis, kurio metu ieškovas patyrė sunkius kūno sužalojimus, įvyko dėl trečiojo asmens P.V kaltės, nėra. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas ieškovui padarytą neturtinę žalą įvertina 40000 Lt suma ir ją priteisia(CK 6.250 str., CPK 185str.). Tai neprieštarauja CK 1.5 straipsnio nuostatoms.

Nuo priteistos pinigų sumos-40 000Lt priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo- 2006-11-02 iki sprendimo įvykdymo.

Atsakovai į teismo specialiąją sąskaitą lygiomis dalimis sumokėjo po 1050 Lt ekspertizių atlikimu(CPK 90 str.). Iš šios sumos už ekspertizės atlikimą išmokėta 523,42Lt ekspertinei įstaigai ir 49,74Lt pervesti ekspertui A. 2009-03-24 nutarties pagrindu, t.y viso 573,16Lt(CPK 89 str, 88 str.1d.1p, 91 str.). Liko nepanaudota 1 526,84 Lt, kurie lygiomis dalimis- po 763,42Lt gražintini atsakovams.

2009m. vasario 17d. iš biudžeto lėšų išmokėta 52,70Lt ekspertui L.A. už dalyvavimą teismo posėdyje(CPK 88 str.1d.1p, 89 str, 91 str.). Ši pinigų suma lygiomis dalimis(po 26,35Lt) priteistina iš abiejų atsakovų(CPK 93 str.).

Kitos bylinėjimosi išlaidos: teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu, žyminis mokestis ir atstovavimo išlaidos priteistinos įvertinus pareikštų reikalavimų ir atsisakytų reikalavimų skaičių, proporcingai atmestiems ir patenkintiems reikalavimams (CPK 88, 89, 91, 92, 96, 98 str.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“, (duomenys neskelbtini):

3500,00 Lt(trys tūkstančiai penki šimtai litų) išlaidų, susijusių su dantų protezavimu, procedūrų, vaistų, vitaminų, kelionių pas gydytojus apmokėjimu; 12 981,63 Lt(dvylika tūkstančių devyni šimtai aštuoniasdešimt vienas litas 63 ct) negautų pajamų už laikotarpį nuo 2006-04-13 iki 2009-09-24; 1000,00Lt(vienas tūkstantis litų) advokato pagalbai apmokėti ; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 16 481,63 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos(2006-11-02) iki sprendimo visiško įvykdymo T.D. (duomenys neskelbtini);

494,00Lt (keturi šimtai devyniasdešimt keturi litai) žyminio mokesčio, 26,35Lt(dvidešimt šeši litai 35 ct) ekspertui išlaidų ir 27,00Lt(dvidešimt septyni litai) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų apmokėjimu, valstybei.

Priteisti iš UAB „Rokmelsta“,(duomenys neskelbtini) (anksčiau J.Smalinsko i.į):

40 000,00 Lt(keturiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo; 1000,00Lt(vienas tūkstantis litų) advokato pagalbai apmokėti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 40 000Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos(2006-11-02) iki sprendimo visiško įvykdymo T.D. (duomenys neskelbtini);

1200,00 Lt(vienas tūkstantis du šimtai litų) žyminio mokesčio, 26,35Lt (dvidešimt šeši litai 35 ct) ekspertui išlaidų ir 3,00Lt(trys litai) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų apmokėjimu, valstybei.

Priimti ieškovo T.D. atsisakymą nuo reikalavimų priteisti iš atsakovo AB “Lietuvos draudimas“ 13 525,70Lt netektą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2006-01-12 iki 2006-04-12 ir priteisti periodines išmokas iki visiško darbingumo atstatymo arba gyvos galvos ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš T.D. (duomenys neskelbtini):

136,90 Lt(vienas šimtas trisdešimt šeši litai 90 ct) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų apmokėjimu, valstybei.

Grąžinti AB „Lietuvos draudimas“, (duomenys neskelbtini) ir UAB „Rokmelsta“, (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 763,42Lt (septynis šimtus šešiasdešimt trys litai 42 ct) nepanaudotų lėšų, įmokėtų į specialiąją teismo sąskaitą Nr.LT30 7300 0100 0238 9014, esančią Swedbank, AB , banko kodas 73000.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja Margarita Dzelzienė