- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-21
- Bylos Nr.
- e2-2060-1154/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Navickytė
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Civinity namai“ 1073,46 Eur nuostolių už elektros energijos bendrosioms namo reikmėms ir kitų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą bei 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad ji yra gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (korpusų numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), priklausančių Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – ir Objektas), valdytoja patikėjimo teise. Ieškovė ir UAB „Senamiesčio ūkis“ (šiuo metu – UAB „Civinity namai“) 2015 m. gruodžio 10 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 15/08 (toliau – Bendradarbiavimo sutartis), kuria šalys susitarė bendradarbiauti vykdant gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), mokesčių už suteiktas paslaugas administravimą su paslaugų teikėjais (Bendradarbiavimo sutarties 1.1 punktas), įskaitant ir AB „Lesto“ (šiuo metu – UAB „Ignitis“). Bendradarbiavimo sutarties 2.1.3 punktu atsakovė įsipareigojo surinkti iš gyventojų įmokas už suteiktas paslaugas ir pervesti surinktas lėšas ieškovei, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovei, kaip namo (duomenys neskelbtini), administratorei, pareiga apskaičiuoti mokesčius už suvartotą elektrą nustatyta ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 132.18 punkte bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Administravimo nuostatai) 8.5 punkte. Ieškovė pažymėjo, kad, atsakovei nevykdant įsipareigojimo surinkti iš gyventojų įmokas už suteiktas paslaugas ir pervesti surinktas lėšas ieškovei, susidarė skola už elektros energiją bendrosioms namo reikmėms, todėl UAB „Ignitis“ kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš ieškovės. Kitose civilinėse bylose priimtais ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais UAB „Ignitis“ iš ieškovės priteista skola, delspinigiai ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, iš viso – 1073,46 Eur. Ieškovė šias sumas sumokėjo ir laiko tai savo nuostoliais, už kuriuos atsakomybė kyla atsakovei, nevykdžiusiai įsipareigojimų pagal Bendradarbiavimo sutartį.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovės teigimu, Bendradarbiavimo sutartimi ji nebuvo prisiėmusi pareigų, už kurių nevykdymą ieškovė prašo priteisti reikalaujamas sumas. Atsakovė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 30-956 ji paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratore. Ieškovė 2015 m. rugsėjo 23 d. sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su AB „Lesto“, kuria įsipareigojo atsiskaityti už elektros energiją, galią ir suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą, reaktyviąją energiją. Atsakovė pažymėjo, kad nuo 2018 m. spalio 1 d., siekiant sudaryti galimybę tuometinei tiekėjai UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ rinkti įmokas už bendrosios reikmėms suvartotą elektros energiją, mokestis už elektros energiją bendrosioms reikmėms buvo perkeltas į vartotojo kodą 148997, ieškovė elektros energijos tiekėjo ne kartą raštu buvo informuota apie pasikeitusią mokėjimo tvarką, tačiau vienašališkai ir nepagrįstai atsisakė mokėti už jai teikiamas paslaugas. Apie pasikeitimus elektros energijos tiekėjas informuodavo ieškovę, todėl atsakovė negali būti atsakinga už tai, kad ieškovė neįvykdė prisiimto susitarimo. Atsakovė pažymėjo, kad sutartis dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo buvo sudaryta būtent tarp ieškovės ir elektros energijos tiekėjo. Ieškovė su atsakove ginčo laikotarpiu nederino ir nesitarė dėl bendro naudojimo reikmėms suvartotos elektros energijos administravimo Objekte. Nesant tokio susitarimo, atsakovė neturėjo pareigos vykdyti mokesčių už bendrosioms reikmėms suvartotą elektros energiją administravimą. Atsakovė nurodė, kad paslaugas ieškovei pagal Bendradarbiavimo sutartį ji teikė 2016 m. birželio mėn. – 2017 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu, t. y. ieškovė tuo laikotarpiu vykdė apskaitos prietaisų rodmenų nurašymą ir pateikdavo rodmenis atsakovei, o atsakovė rinko iš gyventojų įmokas už suteiktas paslaugas ir surinktas lėšas pervesdavo ieškovei. Tačiau atsakovė pažymėjo, kad mokesčius gyventojams tuo laikotarpiu paskirstydavo ir įmokas rinkdavo tik už gyventojų butuose sunaudotą elektrą, o ne už bendrosioms reikmėms sunaudotą elektrą. Namo gyventojams įsirengus skaitiklius butuose ir sudarius tiesiogines sutartis su elektros energijos tiekėjais, ieškovė galimai nebevykdė skaitiklių rodmenų nurašymo ir šių duomenų neteikė atsakovei, o atsakovė, negaudama duomenų iš ieškovės, nebevykdė įmokų už suvartotą elektros energiją surinkimo iš gyventojų. Atsakovė nurodė, kad ginčo laikotarpiu (2018 m. spalio mėn. – 2020 m. gruodžio mėn.) atsakovė neskaičiavo ir neteikė gyventojams mokesčių ir nevykdė įmokų surinkimo nei už gyventojų butuose, nei už bendrosioms reikmėms suvartotą elektros energiją. Šiuo laikotarpiu atsakovė neturėjo jokių susitarimų dėl tokios paslaugos teikimo nei su ieškove, nei su elektros energijos tiekėju. Įmokas už bendro naudojimo elektrą atsakovė pradėjo rinkti iš gyventojų tik nuo 2020 m. lapkričio 18 d. Atsakovės teigimu, ginčo laikotarpiu skola susidarė dėl pačios ieškovės neapdairumo ir neatsakingumo bei neveikimo. Ieškovė nepateikė į bylą jokių rašytinių susitarimų ar kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo laikotarpiu atsakovė turėjo pareigą teikti paslaugas, susijusias su bendro naudojimo elektros energijos administravimu.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti, papildomai pažymėdama, kad ieškovės ir AB „Lesto“ 2015 m. rugsėjo 23 d. elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktas neatleidžia atsakovės nuo jos įsipareigojimų pagal teisės aktus ir Bendradarbiavimo sutartį vykdymo, nes ieškovė pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį turėjo atsiskaityti su UAB „Ignitis“ iš atsakovės surinktų iš gyventojų ir pervestų ieškovei įmokų.
Atsiliepimas
4. Atsakovė triplike palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus atsikirtimus ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė netinkamai remiasi Administravimo nuostatų 8.5 punktu, nes pagal jį administratoriui tenkanti pareiga apskaičiuoti mokesčius už bendrosioms reikmėms suvartotą elektros energiją ir juos paskirstyti siejama su sutarties su elektros energijos tiekėju sudarymu, tuo tarpu nagrinėjamu atveju tokią sutartį buvo sudariusi ne atsakovė, bet ieškovė, taigi būtent ieškovei kaip elektros energijos vartotojai kilo visos su tuo susijusios teisės ir pareigos. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovei kaip daugiabučio namo administratorei būtų perduotos Objekto valdymo teisės ir pareigos pagal ieškovės su elektros energijos tiekėju sudarytą sutartį.
5. Byla paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2023 m. kovo 15 d.
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė R. S. paaiškino, kad ieškovė ir atsakovė buvo sudariusios Bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią atsakovė turėjo bendradarbiauti rinkdama lėšas tiek už bendrosioms reikmėms, tiek už kiekviename bute suvartotą elektros energiją. Atsakovė nevykdant pareigos, ieškovė patyrė nuostolių, nes sumokėjo UAB „Ignitis“ skolą, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė, kaip namo administratorė, turėjo surinkti lėšas ir atsiskaityti su elektros energijos tiekėju. Tokia jos pareiga kyla iš Taisyklių 132.18 punkto bei Administravimo nuostatų 8.5 punkto. Ieškovės teigimu, skaitiklių rodmenis turėjo nurašyti atsakovė. Ieškovės atstovė pažymėjo, kad UAB „Ignitis“ išskyrė atskirą kodą įmokoms už elektros energiją bendrosioms reikmėms po to, kai gyventojų butuose buvo įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai.
Atsiliepimas
7. Atsakovės atstovė G. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė turėjo sudariusi elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Ignitis“. Išnagrinėtose civilinėse bylose, kuriose teismai priteisė skolą už elektrą iš ieškovės, nustatyta, kad UAB „Ignitis“ sąskaitas išrašė ieškovei, ji jas gavo ir neapmokėjo, todėl ieškovė nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad atsakovė yra paskirta namo administratore, ir neatsižvelgia į tai, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį buvo sudariusi ieškovė, o ne atsakovė. Atsakovė negavo sąskaitų, jas turėjo ieškovė, tačiau nevykdė Bendradarbiavimo sutarties 2.2.4 punkte nustatytos pareigos teikti atsakovei informaciją ir dokumentus, būtinus Bendradarbiavimo sutarčiai vykdyti. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, kad Administravimo nuostatų 8.5 punkte nurodyta administratoriaus pareiga siejama su elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu. 2020 metais UAB „Ignitis“ įtraukė atsakovę į sutartį ir nuo tada atsakovė skaičiuoja ir išrašo sąskaitas gyventojams už elektrą bendrosioms reikmėms. Ieškovė, sudariusi sutartį su UAB „Ignitis“, atsakovės apie tai neinformavo.
8. Teismo posėdžio metu buvo sudaryta galimybė šalims pateikti papildomus įrodymus ir nutarta pereiti į rašytinį bylos nagrinėjimą, taigi byla baigta nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
9. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-895-433/2020, patenkino ieškovės UAB „Ignitis“ ieškinį atsakovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“, byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujant UAB „Senamiesčio ūkis“, ir priteisė ieškovei UAB „Ignitis“ iš atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 350,35 Eur skolos už Objekte bendrosioms reikmėms suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn., 5,44 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 355,79 Eur sumą ir 15 Eur žyminio mokesčio. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą, 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1666-392/2020, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4580-465/2021, patenkino ieškovės UAB „Ignitis“ ieškinį atsakovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“, byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujant UAB „Senamiesčio ūkis“, ir priteisė ieškovei UAB „Ignitis“ iš atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 597,36 Eur skolos už bendrosioms reikmėms Objekte suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., 28,08 Eur delspinigių, 6 procentus metinių procesinių palūkanų ir 15 Eur žyminio mokesčio. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą, 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1859-603/2021, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
11. Nagrinėjamoje byloje ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo teismų sprendimais civilinėse bylose Nr. e2-895-433/2020 ir Nr. e2-4580-465/2021 priteistas sumas, iš viso 1073,46 Eur, priteisti iš atsakovės UAB „Civinity namai“ (buvusios UAB „Senamiesčio ūkis“) kaip savo nuostolių, patirtų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, atlyginimą. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia dviem pagrindais – atsakovės kaip Objekto administratorės pareigų nevykdymu ir šalių pasirašytos Bendradarbiavimo sutarties pažeidimu.
12. Byloje nėra ginčo dėl to, kad gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (korpusų numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), Vilnius, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o ieškovė jas valdo patikėjimo teise. Šios aplinkybės nustatytos ir teismų sprendimais civilinėse bylose Nr. e2-895-433/2020 ir Nr. e2-4580-465/2021. Teismų sprendimais civilinėse bylose Nr. e2-895-433/2020 ir Nr. e2-4580-465/2021 UAB „Ignitis“ iš ieškovės priteistos skolos už elektros tiekimą Objekto bendrosioms reikmėms už laikotarpį nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. ir nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Iš 2022 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad Objektui nustatytas turto administravimas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 30-956 pagrindu administratore paskirta atsakovė UAB „Civinity namai“.
13. Daugiabučio namo administratoriaus teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (Administravimo nuostatų 1 punktas). Administravimo nuostatų 8.5 punkte nurodyta, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja mokėjimus ir įmokas už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją – pagal elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis ir sutartis su elektros energijos tiekėjais.
14. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 132.18 punkte nurodyta, kad teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo administratorius privalo apskaičiuoti namui ar kitam objektui ir atskirai kiekvienam vartotojui už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas paskirstytas sumas (paskaičiuotas pagal vartotojo ar vartotojų atstovo pateiktus rodmenis arba vidutinį suvartojimą), informuoti kiekvieną vartotoją bei tiekėją ir (ar) operatorių apie paskirstytas mokėtinas sumas bei neatlygintinai teikti kitą tiekėjo ir (ar) operatoriaus pareikalautą informaciją (daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų ir (ar) nuomininkų sąrašus, namo, butų ir kitų patalpų plotus, mokėjimo sumų paskirstymo savininkams metodiką ir kita).
15. Taigi, pagal nurodytų teisės aktų nuostatas į daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus pareigas įeina pareiga apskaičiuoti ir paskirstyti įmokas už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją.
16. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nuo ieškinio reikalavimų gynėsi tuo, kad sutartį su elektros energijos tiekėju buvo sudariusi ne atsakovė, bet ieškovė, sąskaitas už sunaudotą elektros energiją elektros energijos tiekėjas išrašinėjo ir teikė taip pat ieškovei, taigi atsakovė negali būti atsakinga už tai, kad ieškovė pati netinkamai vykdė savo pareigas pagal sutartį su elektros energijos tiekėju ir neapmokėjo jai pateiktų sąskaitų. Atsakovė taip pat rėmėsi tuo, kad šalių Bendradarbiavimo sutartimi atsakovė nebuvo prisiėmusi pareigų, susijusių su Objektui tiekiama elektros energija bendrosioms namo reikmėms, taip pat tuo, kad ieškovė, pasirašiusi sutartį su elektros energijos tiekėju ir gaudama iš jo sąskaitas, apie tai atsakovės neinformavo, neteikė atsakovei elektros apskaitos prietaisų rodmenų, taip pat nereiškė jokių pretenzijų dėl pareigų nevykdymo.
17. Teismas šiuos atsakovės argumentus pripažįsta pagrįstais tik iš dalies. Pažymėtina, kad atsakovės, kaip Objekto administratorės, pareigos, susijusios su daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tiekiamos elektros energijos apmokėjimu (įmokų apskaičiavimu, paskirstymu gyventojams), kyla ne iš sutarties su elektros energijos tiekėju, taip pat ne iš susitarimo su ieškove, bet yra nustatytos teisės aktais. Taigi, aplinkybė, buvo ar nebuvo administratorė sudariusi sutartį su elektros energijos tiekėju, savaime nelemia jos pareigų atsiradimo ar neatsiradimo. Be to, šalių Bendradarbiavimo sutartyje taip pat nėra nuostatų, kuriomis ieškovė būtų perėmusi atsakovės kaip bendro naudojimo objektų administratorės pareigas, nustatytas jai teisės aktais, todėl savo pareigų nevykdymą grįsti Bendradarbiavimo sutarties nuostatomis atsakovė neturi pagrindo.
18. Teismų sprendimais civilinėse bylose Nr. e2-895-433/2020 ir Nr. e2-4580-465/2021 nustatyta, kad ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir AB „Lesto“ (kurios teisių perėmėja – UAB „Ignitis“) 2015 m. rugsėjo 23 d. sudarė Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 140895-51112/2517014, pagal kurią AB „Lesto“ įsipareigojo tiekti (parduoti) elektros energiją, galią ir reaktyviąją (sunaudotą ir / ar į AB „Lesto“ tinklą perduotą) energiją Objektui, kartu suteikdama elektros energijos persiuntimo paslaugą ir kitas susijusias paslaugas, o SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įsipareigojo atsiskaityti su elektros energijos tiekėju. Teismai taip pat nustatė, kad ši sutartis apėmė ir elektros energijos tiekimą bendrosioms namo reikmėms, todėl UAB „Ignitis“ ieškinio reikalavimus dėl skolos už elektrą bendrosioms reikmėms, pareikštus SĮ „Vilniaus miesto būstas“, teismai patenkino remdamiesi šalių 2015 m. rugsėjo 23 d. sudaryta sutartimi.
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktą nebereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Aiškinant proceso teisės normas dėl prejudicinių faktų taikymo kasacinio teismo laikomasi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; kt.). Anksčiau išnagrinėtose bylose Nr. e2-895-433/2020 ir Nr. e2-4580-465/2021, kuriose priimti teismų sprendimai yra įsiteisėję, ieškovė ir atsakovė buvo dalyvaujančiais tose bylose asmenimis, jose aplinkybė dėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir AB „Lesto“ 2015 m. rugsėjo 23 d. sutarties sudarymo ir jos turinio sudarė įrodinėjimo dalyką, taigi teismų konstatuota aplinkybė, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. sutartimi SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir AB „Lesto“, be kita ko, buvo susitarusios dėl elektros energijos tiekimo bendrosioms objekto reikmėms ir kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įsipareigojo už tiekiamą elektros energiją atsiskaityti, laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
20. Tačiau faktas, kad sutartį dėl elektros energijos tiekimo bendrosioms Objekto reikmėms su elektros energijos tiekėju buvo sudariusi ieškovė, kartu įsipareigodama atsiskaityti už tiekiamą elektros energiją, taip pat aplinkybė, kad teismų sprendimais skola už elektrą UAB „Ignitis“ buvo priteista iš ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kaip elektros energijos pirkimo–pardavimo šalies – pirkėjos, nereiškia atsakovės, kaip Objekto administratorės, atleidimo nuo jai tenkančių pareigų vykdymo. Ieškovė 2015 m. rugsėjo 23 d. sutartimi su elektros energijos tiekėju buvo prisiėmusi pareigą atsiskaityti už tiekiamą elektros energiją, tačiau nei iš šios sutarties, nei iš teisinio reglamentavimo neišplaukia ieškovės pareiga apskaičiuoti ir paskirstyti įmokas už bendrosioms reikmėms suvartotą elektros energiją daugiabučio namo gyventojams. Tokia pareiga, minėta, pagal teisės aktus (Administravimo nuostatus ir Taisykles) tenka atsakovei, kaip Objekto administratorei. Atsakovė nagrinėjamoje byloje negalėjo paaiškinti, kokių veiksmų ji ėmėsi savo kaip administratorės pareigoms, susijusioms su atsiskaitymo už bendrosioms reikmėms tiekiamą elektros energiją administravimu per ginčo laikotarpį, įvykdyti, tik teigė, kad veiksmų turėjo imtis ieškovė, t. y. kad ieškovė turėjo informuoti atsakovę apie sudarytą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, pateikti jai elektros energijos tiekėjo išrašytas sąskaitas. Atsakovės teigimu, aplinkybė, kad ji nebuvo sudariusi sutarties su elektros energijos tiekėju, reiškė, kad tokią sutartį turi kitas asmuo ir jis yra įsipareigojęs apmokėti už tiekiamą elektros energiją, todėl atsakovei pareigos, susijusios su elektros energijos, tiekiamos bendrosioms reikmėms, mokesčių apskaičiavimu ir paskirstymu, nekyla. Tačiau tokie atsakovės argumentai, atsižvelgiant į jai kaip namo administratorei tenkančių pareigų turinį, yra nepagrįsti. Atsakovei nustatytų pareigų nebuvo perėmęs joks kitas asmuo, byloje nėra duomenų apie tai, kad Objekte būtų buvęs paskirtas kitas administratorius ar nustatyta kita bendro naudojimo objektų valdymo forma, taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovė ginčo laikotarpiu būtų vykdžiusi savo pareigas ar bent ėmusis veiksmų, siekdama jas įvykdyti tinkamai. Priešingai, atsakovė byloje pripažino, kad ginčo laikotarpiu jokių veiksmų, susijusių su mokesčių už elektros energiją, tiekiamą bendrosioms namo reikmėms, apskaičiavimu ir paskirstymu gyventojams, ji neatliko.
21. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė nevykdė jai teisės aktais nustatytų administratorės pareigų, t. y. ginčo laikotarpiu nesiėmė jokių veiksmų, siekdama įgyvendinti Administravimo nuostatų 8.5 punkte įtvirtintą pareigą kas mėnesį apskaičiuoti įmokas už bendrosioms namo reikmėms tiekiamą elektros energiją ir paskirstyti jas namo gyventojams. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė, siekdama vykdyti savo pareigas, ginčo laikotarpiu būtų kreipusis į elektros energijos tiekėją dėl sutarties sudarymo arba į ieškovę. Toks atsakovės neveikimas pripažintinas jai tenkančių pareigų pažeidimu, ir tai sudaro pagrindą konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus kaip jos civilinės atsakomybės sąlygą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis). Pažymėtina, kad nuo 2020 m. lapkričio 18 d. atsakovė sudarė sutartį su UAB „Ignitis“ dėl elektros energijos tiekimo Objekto bendrosioms reikmėms, tačiau nepaaiškino, kokios priežastys lėmė, jog ši sutartis nebuvo sudaryta anksčiau ir kodėl iki tol ji nevykdė savo pareigų.
22. Kita vertus, teismas sutinka su atsakove, kad ieškovė taip pat nevykdė jai tenkančių pareigų, visų pirma pareigos bendradarbiauti su atsakove, ypač atsižvelgiant į tai, kad šalys buvo sudariusios Bendradarbiavimo sutartį, kuria įsipareigojo bendradarbiauti vykdant gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), mokesčių už suteiktas paslaugas administravimą su paslaugų teikėjais, įskaitant elektros energijos tiekėją AB „Lesto“. Bendradarbiavimo sutarties 2.2.4 punktu ieškovė, be kita ko, įsipareigojo sudaryti atsakovei visas sąlygas, teikti informaciją ar dokumentus, būtinus tinkamai vykdyti sutartį. Bylose Nr. e2-895-433/2020 ir Nr. e2-4580-465/2021 priimtais teismų sprendimais nustatyta, kad elektros energijos tiekėjas, remdamasis 2015 m. rugsėjo 23 d. su ieškove SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartimi, sąskaitas faktūras už elektros energiją bendrosioms Objekto reikmėms išrašinėjo ir teikė ieškovei, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė, gaudama šias sąskaitas, apie jas būtų informavusi atsakovę, taip pat kreipusis į ją dėl elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenų pateikimo ar apskritai dėl informacijos apie tai, kaip vykdomas (ir ar vykdomas) mokesčių už bendrosioms reikmėms tiekiamą elektros energiją apskaičiavimas ir paskirstymas gyventojams. Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tuometė elektros energijos tiekėja UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (toliau – LET) 2019 m. sausio 15 d. informavo ieškovę, kad nuo 2018 m. spalio 1 d. LET perėmė elektros tiekimo veiklą iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir kad pasikeitus atsiskaitymo už elektros energiją tvarkai yra parengta nauja sutartis, už bendrosioms reikmėms suvartotą elektros energiją SĮ „Vilniaus miesto būstas“ turi atsiskaityti su LET pagal atskirą kliento kodą – 148997. 2019 m. vasario 18 d. raštu LET pakartotinai informavo ieškovę, kad nauja sutartis (kliento kodas 148997) buvo parengta tam, kad LET galėtų rinkti įmokas už namo bendrosioms reikmėms suvartotą elektros energiją, o 2019 m. gegužės 27 d. raštu nurodė ieškovei, kad jeigu ji nesutinka mokėti už Objekte bendrosioms namo reikmėms suvartotą elektros energiją, turėtų pateikti dokumentus, kam perduodamas Objektas ir kam LET turėtų perrašyti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų pateikusi duomenis elektros energijos tiekėjui apie Objekto administratorę (atsakovę), taip pat nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovė šiuo klausimu kreipėsi į atsakovę ir suteikė jai atitinkamą informaciją. Kita vertus, iš UAB „Ignitis“ atstovo 2021 m. sausio 14 d. el. laiško ieškovei matyti, jog vien tik faktas, kad ieškovė nepateikė elektros energijos tiekėjui informacijos ir dokumentų apie Objekto administratoriaus pakeitimą, nebuvo kliūtis atsakovei sudaryti elektros energijos Objekto bendrosioms reikmėms pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Ignitis“.
23. Taigi, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, tiek ieškovė, tiek atsakovė nevykdė joms tenkančių pareigų ir nebendradarbiavo viena su kita, nesikeitė informacija, nesiėmė veiksmų kiekvienai iš jų tenkančioms pareigoms tinkamai vykdyti (atsakovė – savo kaip administratorės pareigoms, ieškovė – savo kaip sutarties, sudarytos su elektros energijos tiekėju, šalies pareigoms) ir abiejų šalių neteisėtas neveikimas lėmė, kad mokesčiai už elektros energiją bendrosioms reikmėms nebuvo paskirstyti gyventojams ir iš jų surinkti, atitinkamai ieškovė neatsiskaitė su elektros energijos tiekėju, dėl ko teismų sprendimais iš jos buvo priteista ne tik skola, bet ir delspinigiai bei bylinėjimosi išlaidos. Teismo vertinimu, abiejų šalių neteisėti veiksmai (neveikimas) lėmė ieškovei kilusių nuostolių atsiradimą, taigi kiekvienos iš šalių veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su nuostoliais, nes jei bent viena iš šalių savo pareigas būtų atlikusi tinkamai (atsakovė – kreipusis į ieškovę ar į elektros energijos tiekėją dėl elektros energijos bendrosioms namo reikmėms pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir vykdžiusi savo pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir paskirstymu, ieškovė – informavusi elektros energijos tiekėją apie namo administratorę, taip pat atsakovę – apie sudarytą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, pateikusi atsakovei duomenis, reikalingus mokesčiams gyventojams paskirstyti ir surinkti), nuostolių ieškovei nebūtų atsiradę.
24. Nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad byloje yra nustatyti abiejų šalių neteisėti veiksmai ir jų priežastinis ryšys su ieškovės nuostoliais. Šiuo atveju nuostolių fakto ir jų dydžio įrodinėti nereikia, nes jie konstatuoti įsiteisėjusiais teismo sprendimais (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai, CPK 182 straipsnio 2 punktas).
25. Bendrosios mišrios kaltės civilinėje atsakomybėje normos (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnis 5 dalis) nustato, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad abiejų šalių neteisėti veiksmai (neveikimas) iš esmės lygiomis dalimis lėmė ieškovės nuostolių atsiradimą, todėl ieškovei priteistina nuostolių suma mažintina 50 proc. Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiant 536,73 Eur nuostolių atlyginimo.
26. Dėl kitų šalių pateiktų argumentų ir įrodymų (susijusių su šalių bendradarbiavimu Bendradarbiavimo sutarties pagrindu iki ginčo laikotarpio, įmokų už tą laikotarpį paskirstymu ir surinkimu, elektros apskaitos prietaisų butuose įrengimu ir pan.) teismas nepasisako, nes jie nagrinėjamos bylos baigčiai nebeturi teisinės reikšmės. Teismas taip pat nepasisako dėl galimybės mokesčius už ginčo laikotarpiu bendrosioms reikmėms tiektą elektros energiją paskirstyti namo gyventojams, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Dėl procesinių palūkanų.
27. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
28. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus raštu pareikštas reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015, 2017 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017). CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Atsižvelgiant į tai, iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą tenkinamas ir jai iš atsakovės priteistina 6 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (536,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
29. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Už ieškinį, kurio suma 1073,46 Eur, ieškovė būtų turėjusi sumokėti 24 Eur žyminį mokestį. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis šia nuostata, ieškinį patenkinus 50 proc., į valstybės biudžetą iš atsakovės priteistina 12 Eur žyminio mokesčio.
30. Byloje iš viso patirta 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šias išlaidas paskirsčius ieškovei ir atsakovei lygiomis dalimis, ieškovei tenkanti išlaidų dalis (3,32 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš ieškovės nepriteisiamos. Iš atsakovės valstybei iš viso priteisiama 15,52 Eur (12 Eur + 3,32 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ (j. a. k. 124568293) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“ (j. a. k. 121452134) 536,73 Eur (penkis šimtus trisdešimt šešis eurus 73 ct) nuostolių atlyginimo ir 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 536,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“ (j. a. k. 121452134) 15,52 Eur (penkiolika eurų 52 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Išaiškinti atsakovei, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.