- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-26
- Bylos Nr.
- e2-895-433/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- UAB „Ignitis“
- Atsakovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Senamiesčio ūkis“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ignitis“ ieškinį atsakovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, trečiajam asmeniui UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2015 m. gruodžio 3 d. įvykusiuose AB „Lesto“ ir AB „Lietuvos dujos“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose buvo priimtas sprendimas reorganizuoti AB „Lesto“ ir AB „Lietuvos dujos“ sujungimo būdu, įsteigiant AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri po reorganizavimo tęsia AB „Lesto“ vykdytą veiklą ir kuri AB „Lesto“ visas teises ir pareigas perėmė nuo 2016 m. sausio 1 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. spalio 1 d. sudarė Verslo dalies pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, kuriam perleido, o UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ nuosavybės teise įgijo ir priėmė iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ turtinį kompleksą, t. y. elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis ir pareigomis. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ perėmus elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis ir pareigomis, jis perėmė ir teises bei pareigas, kylančias iš elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų su buitiniais elektros energijos vartotojais. Atsižvelgiant į tai, visas teises bei pareigas, susijusias su elektros energijos tiekimu yra perėmęs UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (Ieškovas). Nuo 2019-09-06 UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ pakeitė pavadinimą į UAB „Ignitis“. 2015-09-23 tarp AB „Lesto“ ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ buvo sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Pagal šią Sutartį Ieškovas įsipareigojo per prijungtą elektros tinklą tiekti Atsakovo objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), elektros energiją (kartu suteikiant elektros energijos persiuntimo paslaugą), o atsakovas įsipareigojo už patiektą elektros energiją, galią bei suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą ir reaktyviąją (sunaudotą ir/ar į Bendrovės tinklą perduotą) energiją (toliau – elektros energija) sumokėti ir laikytis kitų šioje Sutartyje numatytų įsipareigojimų. Atsakovas laikotarpiu nuo 2018-10 iki 2019-05 neatsiskaitinėjo su Ieškovu už tiekiamą elektros energiją pagal kas mėnesį išrašomas sąskaitas faktūras Nr. LREO 00754197, Nr. LREO 01189333, Nr. LREO 02044163, Nr. LREP 00346651, Nr. LREP 01169833, Nr. LREP 02015505, Nr. LAEP 00857528, Nr. LAEP02622528. Atsižvelgiant į tai už laikotarpį nuo 2018-12-01 iki 2019-05-31 buvo paskaičiuoti 5,44 Eur delspinigiai. Atsakovui paskaičiuotos 355,79 Eur skolos susidarymą ir apskaičiavimą pagrindžia išrašas iš vartotojo duomenų bazės „Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2018-10-01 iki 2019-06-04“ bei elektros energijos suvartojimo išplėstinės skaičiuotės pagal neapmokėtas sąskaitas. Taigi, ieškinio pateikimo teismui dieną yra likusi atsakovo neapmokėta 355,79 Eur suma už Objekte bendrosioms reikmėms suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2018-10 iki 2019-05, kurią Ieškovas šiuo ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo. Elektros energijos paslaugų teikėjų ir vartotojų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – EEĮ), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43 patvirtintas Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašas (toliau tekste – Aprašas) ir kiti teisės aktai. Minėtų teisės aktų pagrindu vartotojams kyla prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją. EEĮ 2 str. numatyta, jog elektros energija yra prekė, kuri pateikiama elektros energijos vartotojui bei numatyta vartotojo prievolė sumokėti už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. Ta pati nuostata įtvirtinta Taisyklėse, kur reglamentuojama, jog vartotojas privalo pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią (Taisyklių 56.5, 90, 97 p.). Prievolės, kaip numato CK 6.2 straipsnis, atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, atsisakyti vienašališkai įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis). CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas pažeidžia prievolės įvykdymo terminą. Vienašališkai atsisakyti nuo prisiimtų pareigų, atsisakyti jas vykdyti arba pakeisti jų vykdymo tvarką ar sąlygas, nepareiškus teisme tokio reikalavimo ir jo neįrodžius leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, įstatymas neleidžia (CK 6.228 straipsnis). Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, Ieškovas mano, kad jo reikalavimas Atsakovui yra teisiškai pagrįstas. Prašo priteisti iš atsakovo 350,35 Eur skolos už elektros energiją, 5,44 Eur delspinigių, 6 (šešių) procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Pagal CK 4.106 straipsnio 1 dalį, patikėjimo teisė - tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Vadovaujantis SĮ „Vilniaus miesto būstas” įstatais, įmonės veiklos pagrindinis tikslas yra administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, kai laikantis teisės aktų reikalavimų ir atstovaujant Vilniaus miesto savivaldybės interesams, SĮ „Vilniaus miesto būstas” valdo, naudoja ir disponuoja Vilniaus miesto savivaldybės perduotu turtu bei atstovauja savivaldybės interesus visų instancijų Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose dėl skolų išieškojimo už paslaugų teikimą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms, įmonės patikėjimo teise valdomoms gyvenamosios patalpoms ar jų dalims pagal energijos tiekėjų (šilumos, elektros, dujų irk t.), patalpų administratorių, daugiabučių namų savininkų bendrijų ir kt. ieškinius, reiškiant regresinius ieškinius patalpų nuomininkams, reiškiant ieškinius dėl patalpų nuomos sutarčių nutraukimo ir iškeldinimo iš užimamų nuomojamų patalpų, reiškiant ieškinius dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų bei atstovauja kitų kategorijų bylose, tiesiogiai susijusiose su įmonės veiklos sritimi, išskyrus atstovavimą bylose, susijusiose su nuosavybės teisių perleidimu kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 1, 3 str. nustatyta, kad Taisyklės reglamentuoja elektros energijos vartotojų santykius su tiekėjais siekiant užtikrinti atsiskaitymą laiku už patiektą elektros energiją. Taisyklių 132.18 punkte nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų objektų (garažų, sodų ir kt.) savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, o kai savininkai nėra įsteigę bendrijos ir nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties - teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas administratorius (toliau - vartotojų atstovas) privalo apskaičiuoti namui ar kitam objektui ir atskirai kiekvienam vartotojui už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas paskirstytas sumas (paskaičiuotas pagal vartotojo ar vartotojų atstovo pateiktus rodmenis arba vidutinį suvartojimą), informuoti kiekvieną vartotoją bei tiekėją ir (ar) operatorių apie paskirstytas mokėtinas sumas bei neatlygintinai teikti kitą tiekėjo ir (ar) operatoriaus pareikalautą informaciją (daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų ir (ar) nuomininkų sąrašus, namo, butų ir kitų patalpų plotus, mokėjimo sumų paskirstymo savininkams metodiką ir kita). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 8.5 punktu, administratorius apskaičiuoja už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-03-31 įsakymu Nr. 30-956 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) plane pažymėtų 1A5P, 2A5P ir 3A5P butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“, UAB „Senamiesčio ūkis“ penkeriems metams nuo šio įsakymo pasirašymo dienos paskirtas butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Pastebėtina ir tai, kad 2015-12-10 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir UAB „Senamiesčio ūkis“ sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 15/08 (toliau - Bendradarbiavimo sutartis), pagal kurią šalys susitarė bendradarbiauti vykdant gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), mokesčių už suteiktas paslaugas administravimą su paslaugų teikėjais (Bendradarbiavimo sutarties 1.1 p.), tame tarpe ir su AB „Lesto“. Bendradarbiavimo sutarties 2.1.2 p. įtvirtinta, kad vykdytojas UAB „Senamiesčio ūkis“ įsipareigoja gavus paslaugų teikėjų išrašytas sąskaitas už suteiktas paslaugas, paskirstyti nurodytą mokėtiną sumą gyventojams pagal butuose įrengtus apskaitos prietaisus (poskaitiklius), likusią dalį paskirstant proporcingai išnuomotų butų plotui ir išrašyti mokamuosius pranešimus gyventojams. Taip pat vykdytojas įsipareigojo surinkti iš gyventojų įmokas už suteiktas paslaugas ir pervesti surinktas lėšas užsakovui. Ieškovas nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta 2015-09-23 Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), pagal kurią ieškovas mano, kad atsakovas turėtų mokėti už viso namo (duomenys neskelbtini), elektros energiją. Tačiau byloje kartu su šiuo atsiliepimu pateikta 2015-09-23 Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kurios 1 priede objektų sąraše nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Aiškinant minėtas sutartis pagal ieškovo vertinimą lieka neaišku pagal kurią sutartį apskaitomas minėtas objektas. Atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija, kad Sutartis yra sudaryta dėl viso namo (duomenys neskelbtini), tiekiamos elektros energijos, nes mano, kad Sutartis sudaryta tik dėl laisviems, neišnuomotiems butams, esantiems name (duomenys neskelbtini), paskirstytos elektros energijos bendrosioms namo reikmėms. Pažymėtina, kad Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Šioje byloje visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių, prašoma priteisti skola skaičiuojama nuo 2018 m. spalio mėn., nors kaip ieškovas nurodo, Sutartis sudaryta 2015-09-23. Ieškovas nepateikia dokumentų ir paaiškinimų kam buvo skaičiuojama ir kas mokėjo už elektros energiją bendrosioms namo (duomenys neskelbtini), reikmėms laikotarpiu nuo Sutarties sudarymo, t. y. nuo 2015-09-23 iki 2018 m. spalio mėn., kas svarbu šioje byloje vertinant atsakomybės už galimai susidariusios skolos už elektros energiją klausimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad namo administratorius UAB „Senamiesčio ūkis“ yra tinkamas atsakovas šioje byloje, o SĮ „Vilniaus miesto būstas“ iš atsakovų šalintina. Įrodžius prašomą priteisti skolą, ši suma turėtų būti priteisiama iš UAB „Senamiesčio ūkis“. Prašo ieškovo ieškinį SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atžvilgiu atmesti.
Trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 3 d. įvykusiuose AB „Lesto“ ir AB „Lietuvos dujos“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose buvo priimtas sprendimas reorganizuoti AB „Lesto“ ir AB „Lietuvos dujos“ sujungimo būdu, įsteigiant AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri po reorganizavimo tęsia AB „Lesto“ vykdytą veiklą ir kuri AB „Lesto“ visas teises ir pareigas perėmė nuo 2016 m. sausio 1 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. spalio 1 d. sudarė Verslo dalies pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, kuriam perleido, o UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ nuosavybės teise įgijo ir priėmė iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ turtinį kompleksą, t. y. elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklą su jais paskirtu turtu, teisėmis ir pareigomis. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ perėmus elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis ir pareigomis, jis perėmė ir teises bei pareigas, kylančias iš elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų su buitiniais elektros energijos vartotojais. Atsižvelgiant į tai, visas teises bei pareigas, susijusias su elektros energijos tiekimu yra perėmęs UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (Ieškovas). Nuo 2019-09-06 UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ pakeitė pavadinimą į UAB „Ignitis“. AB „Lesto“ ir atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2015 m. rugsėjo 23 d. sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis - 1), pagal kurią AB „Lesto“ įsipareigojo tiekti (parduoti) elektros energiją, galią ir reaktyviąją (sunaudotą ir/ar į Lesto tinklą perduotą) energiją Klientui (atsakovui), kartu suteikdama elektros energijos persiuntimo paslaugą ir kitas susijusias paslaugas (toliau – elektros energija), o Klientas (atsakovas) ją naudoti (pirkti). Objektai, kuriems tiekiama elektros energija, jų leistinosios naudoti galios dydžiai ir elektros energijos tiekimo sąlygos nurodyti šios Sutarties 1 priede (Sutarties – 1 4 punktas). Sutarties - 1 11.2 punkte nustatyta, kad Klientas (atsakovas) įsipareigoja sumokėti AB Lesto už patiektą elektros energiją, galią ir reaktyviąją (sunaudota ir/ar į Lesto tinklą parduotą) energiją, taip pat už paslaugas, susijusiais su elektros energijos teikimo nutraukimu, apribojimu bei atnaujinimu, pagal Lesto pateiktą apmokėjimo dokumentą. 2015 m. gruodžio 23 d. AB „Lesto“ ir atsakovas pasirašė Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedą Nr. 1 „Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ Objektų sąrašą, kuriame nurodytas objekto Nr. 13063122; objekto pavadinimas – bendra apskaita; objekto adresas – (duomenys neskelbtini).; objekto leistinoji naudoti galia kW – 100; kliento pasirinktos elektros energijos tarifas. Atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ 2015 m. gruodžio 10 d. Bendradarbiavimo sutartį Nr. 15/08 (toliau – Sutartis – 2), pagal kurią šalys susitarė bendradarbiauti vykdant gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (korpusų numeriai: (duomenys neskelbtini)) mokesčių už suteiktas paslaugas administravimą su paslaugų tiekėjais: AB „Lesto“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Priemiestis“. Sutarties - 2 2.1.3. punkte nustatyta, kad Vykdytojas (trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“) įsipareigoja surinkti iš gyventojų įmokas už suteiktas paslaugas ir pervesti surinktas lėšas Užsakovui (atsakovui). Trečiasis asmuo taip pat įsipareigojo paskirstyti gyventojams Užsakovo (atsakovo) sumokėtus mokesčius paslaugų tiekėjams už suteiktas paslaugas, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 7 d. ir išsiuntinėti mokėjimo lapelius, surinkus iš gyventojų įmokas, pervesti surinktas lėšas Užsakovui (atsakovui) (Sutarties – 2 2.1.4 punktas). Ieškovas nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. birželio mėn. išrašė atsakovui sąskaitas faktūras Nr. LREO 00754197, Nr. LREO 01189333, Nr. LREO 02044163, Nr. LREP 00346651, Nr. LREP 01169833, Nr. LREP 02015505, Nr. LAEP 00857528, Nr. LAEP02622528, kurių atsakovas neapmokėjo ir liko skolingas ieškovui 355,79 Eur.
Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt. Teismo vertinimu, šioje teisės normoje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, galima daryti neginčijamą išvadą, jog 2016-10-24 gaisras atsakovo nuomos sutarties valdomose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kilo vien dėl patalpų valdytojo, t. y. atsakovo, kaltės, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, neįgijo teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (šiuo atveju – atsakovo) (CK 6.1015 straipsnis).
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).
Atsakovas nurodo, kad jis yra netinkamas atsakovas šioje byloje ir turi būti pakeistas tinkamu atsakovu – UAB „Senamiesčio ūkis“. Teismas atmeta tokius atsakovo argumentus dėl šių motyvų. Trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ nėra 2015 m. rugsėjo 23 d. sudarytos Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)šalis. Sutartis -1 sudaryta tarp AB „Lesto“ ir atsakovo. Būtent atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui už patiektą elektros energiją (11.2 punktas). Aukščiau minėta, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Senamiesčio ūkis“ 2015 m. gruodžio 10 d. buvo sudaryta Bendradarbiavimo sutartis Nr. 15/08 (toliau – Sutartis – 2), pagal kurią šalys susitarė bendradarbiauti vykdant gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (korpusų numeriai: (duomenys neskelbtini)) mokesčių už suteiktas paslaugas administravimą su paslaugų tiekėjais: AB „Lesto“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Priemiestis“. Iš trečiojo asmens UAB „Senamiesčio ūkis“ pateiktų rašytinių paaiškinimu bei rašytinių įrodymų nustatyta, kad vykdydamas Sutartį -2, trečiasis asmuo skaičiavo (duomenys neskelbtini) namų gyventojams mokesčius už elektros energiją ir šaltą vandenį, bei surinktus mokesčius pervesdavo atsakovui – SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Iš trečiojo asmens rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad trečiasis asmuo neskaičiavo ir nepateikinėjo gyventojams sąskaitose priskaičiuotų mokesčių už bendrojo naudojimo elektrą. Pagal Sutartį -2 trečiasis asmuo paskirstydavo ir rinkdavo mokesčius tik už butuose sunaudotą elektrą. Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje.
Lietuvos Respublikos CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Respublikos CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu, todėl reikalavimas dėl 355,79 Eur skolos priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Atmestini atsakovo argumentai, kad Sutartimi – 1 jis nebuvo įsipareigojęs mokėti ieškovui už viso namo bendrosioms reikmėms suvartotą elektros energiją, o buvo įsipareigojęs mokėti ieškovui už neišnuomotiems (tuštiems) butams tenkančią bendroms reikmėms suvartotą elektros energiją. Teismas tokius atsakovo argumentus vertina kritiškai. Objektai, kuriems tiekiama elektros energija, jų leistinosios naudoti galios dydžiai ir elektros energijos tiekimo sąlygos nurodyti Sutarties 1 priede (Sutarties – 1 4 punktas). Minėtame priede yra nurodytas objekto adresas – (duomenys neskelbtini), bei objekto pavadinimas – Bendra apskaita. Minėtame objektų sąraše butai, esantys name (duomenys neskelbtini), nėra išskirti kaip savarankiški atskiri objektai. Nors atsakovas teikė ieškovui Sutarties -1 priede numatytus patikslintus objekto sąrašus, nurodydamas konkrečių butų numerius, tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, kad 2015-09-23 Objektų sąrašas buvo atšauktas arba panaikintas. Be to, ir patikslintuose objektų sąrašuose nėra nurodoma, kad ieškovui bus mokama už konkretiems nurodytiems butams tenkančią bendriems reikalams suvartotą elektros energiją. Tokios nuostatos nėra ir tarp atsakovo bei trečiojo asmens sudarytoje Sutartyje – 2.
Iš atsakovo ieškovui priteistini 5,44 Eur dydžio delspinigiai už laikotarpį nuo 2018-12-01 iki 2019-06-04. CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Sutartyje – 1 buvo numatyti 0,03 proc. dydžio delspinigiai (3.3 punktas).
Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (3361,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas šioje byloje patyrė išlaidų, sumokėdamas žyminį mokestį – 15,00 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
Valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 5,00 EUR, todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-335 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas, juridinio asmens kodas 124568293, ieškovui UAB „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, 355,79 Eur (trys šimtai penkiasdešimt penki eurai 79 ct) skolą, 5,44 Eur (penki eurai 44 ct) delspinigių, 6 (šeši) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (361,23 Eur) sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.