Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-04-17 · Civilinė byla Nr. 2YT-1085-1098/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-04-17
Bylos Nr.
2YT-1085-1098/2024
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00963-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Leščinskienė
Pareiškėjas
V. R.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonės Turto banko, I. R., valstybės įmonė „Turo bankas“, Šalčininkų rajono savivaldybė, A. K., S. R.
Advokatai
Rita Pechovska
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1085-1098/2024Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00963-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,dalyvaujant pareiškėjai V. R. ir jos atstovei advokatei Ritai Pechovskai,suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovei Rūtai Kurienei,liudytojams L. G., T. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos V. R. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys – I. R., valstybės įmonė „Turo bankas“, Šalčininkų rajono savivaldybė, A. K., S. R.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja V. R. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pagal įgyjamąją senatį nustatyti nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad gimė ir augo bute adresu (duomenys neskelbtini). Nuo gimimo šiame bute gyveno su mama I. R.. Pareiškėjos teigimu, 2008 m. dėl sveikatos būklės jos motina buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos priežiūros centro globos skyrių, o ji pradėjo gyventi pas mamos brolį F. B. adresu (duomenys neskelbtini). Sulaukusi pilnametystės, 2017 m. ji persikėlė pastoviai gyventi į savo namus. Kaip teigia pareiškėja, nors šiuo metu ji su šeima gyvena nuomojamame bute, tačiau didžiąją dalį laiko ji su šeima praleidžia bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prižiūri šį butą, remontuoja, moka mokesčius už butui teikiamas paslaugas. Butas nėra privatizuotas. Siekdama sutvarkyti nuosavybės teisę į minėtą butą, pareiškėja kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją, Šalčininkų archyvą, Šalčininkų seniūniją, Vilniaus regioninį archyvą, tačiau šios įstaigos informavo ją, kad jokios informacijos apie butą neturi. Pareiškėjos turimais duomenimis, minėtą butą prieš daugiau nei 30 metų skyrė Šalčininkų rajono Šalčininkėlių ŽŪB, kuri yra išregistruota. Pareiškėja pažymi, kad minėtame bute ji gyvena nuo gimimo, tačiau jokių pretenzijų dėl jo valdymo iš nieko nebuvo gavusi. Pareiškėjos teigimu, ji nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į butą nei vienu iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje numatytų būdų. Butas yra pastate, kuris baigtas statyti 1930 metais. Pareiškimas grindžiamas CK 4.47, 4.68-4.71 straipsnių nuostatomis.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktame atsiliepime į pareiškimą laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl pareiškėjos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatyti.

4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pareiškėjos V. R. pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas įgyjamosios senaties sąlygas. Anot suinteresuoto asmens, pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo turtas buvo privatizuotas įstatymų nustatyta tvarka. Duomenų, kad ginčo patalpos būtų įkainotos ir, kad jas buvo ketinama perleisti fiziniams asmenims, pareiškėja taip pat nepateikė. Taigi nustatytos aplinkybės, anot suinteresuoto asmens, suponuoja išvadą, kad ginčo turtas nebuvo privati asmenų nuosavybė, o galėjo būti valstybės arba savivaldybės nuosavybė. Pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra aiškiai pasisakyta, jog tais atvejais, kai tokie statiniai (patalpos) nebuvo valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. Be to, atkreipia dėmesį, kad įgyjamosios senaties būdu gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės objektais. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių ginčo buto statybos teisėtumą, t. y. įrodymų, jog ginčo statinys buvo sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymi, jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas ne tik nuosavybės, bet ir valdymo teisės objektu, nes teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis), o taip pat valdymas yra pagrindas nuosavybės teisei įgyti įgyjamąja senatimi (CK 4.68 straipsnio l dalis).

5. Suinteresuotas asmuo Šalčininkų rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

6. Suinteresuotas asmuo Šalčininkų rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra savivaldybės nuosavybė, todėl savivaldybė neturi jokio teisinio suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi. Suinteresuoto asmens vertinimu, teismui nustačius, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės atitinka nuosavybės teisės atsiradimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygas, ji neprieštaraus pareiškimo patenkinimui.

7. Suinteresuotas asmuo I. R. atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą tenkinti.

8. Suinteresuotas asmuo I. R. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nuo 2008 m. balandžio 28 d. gyvena VšĮ (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos priežiūros centro globos skyriuje, nes turi problemų su sveikata – paralyžiuota kairė kūno pusė, nevaikšto. Pažymi, kad jos dukra V. R. vienintelė butu rūpinasi, jį tvarko, remontuoja bei jame gyvena.

9. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Šalies argumentai

10. Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą, prašė pareiškimą tenkinti.

11. Pareiškėja V. R. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad 1980 m. jos mama ir močiutė atvyko gyventi į Lietuvą. Jos motina bute nepertraukiamai gyveno iki 2006 m., šiuo metu gyvena slaugos namuose. Nuo 2008 m. ji gyveno su globėjais. Nuo 18 metų savarankiškai gyveno bute, prižiūrėjo jį, išlaikė, remontavo. Šiuo metu ji turi vaiką, vienintelis jos noras yra pilnai įsirengti butą ir jame gyventi su šeima. Remontą bute jai padėjo padaryti pusbrolis T., medžiagas remontui ji pirko iš savo asmeninių lėšų. Šiuo metu ji nuomojasi butą, nes ginčo bute nėra vandens, kuris būtinas mažo vaiko priežiūrai. Jai gyvenant ginčo bute, niekas niekada nereiškė jai jokių pretenzijų dėl buto ir jo valdymo. Ji kreipėsi į seniūniją, kitas įstaigas, su prašymais dėl buto dokumentų gavimo ir sutvarkymo, tačiau niekas jai konkrečios pagalbos nesuteikė, seniūnija paaiškino, jog būtina kreiptis į teismą.

12. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovė Rūta Kurienė prašė pareiškimą atmesti, nes, anot atstovės, butas turi būti priskirtas visuomeniniams poreikiams.

13. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. B. parodė, kad pareiškėja yra jo pusseserė, ji faktiškai yra našlaitė, jos svajonė yra gyventi tėvų bute. Jis padėjo pareiškėjai padaryti remontą bute, pareiškėja jam mokėjo kiek galėjo. Remontuojant butą jis sutvarkė grindis, sudėjo laminatą, sutvarkė sienas, sutaisė pečių.

14. Teismo posėdžio metu liudytoja L. G. parodė, kad ji yra pareiškėjos kaimynė, gyvena 1 bute. Anot liudytojos, pareiškėja nuolat rūpinosi butu, jį remontavo. Ji asmeniškai yra buto, kuris yra tame pačiame pastate kaip pareiškėjos butas, savininkė, įsigijo butą iš fizinio asmens.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja V. R. prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad ji įgijo nuosavybės teise 23,75 kv. m. gyvenamojo ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir jį teisėtai valdo ne mažiau kaip 10 metų. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjos vardu nėra registruotų nekilnojamojo turto objektų, ginčo butas yra vienintelis jos valdomas gyvenamasis būstas, šiuo metu pareiškėja laikinai gyvena nuomojamame būste, nes augina 2018 m. gimimo mažametį vaiką, kuriam ginčo bute nėra tinkamų sąlygų gyventi (vandens)(b. l. 152). Pareiškėja turi brolius A. K. ir S. R., kurie įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis (b. l. 149). Nei pareiškėjos motina I. R., nei pareiškėjos broliai neprieštarauja pareiškėjos prašomo nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui.

16. Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar egzistuoja būtinosios sąlygos teismui nustatyti pareiškėjos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.68 straipsnio 2 dalis).

17. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

18. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Jis taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, bet prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

19. Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje Nr. e3K-3-71-916/2023 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, taip pat nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 31 punktas).

21. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas savo nesutikimą su pareiškimu grindžia argumentais, kad ginčo butas nebuvo privati nuosavybė bei galėjo būti valstybės arba savivaldybės nuosavybė, todėl turi būti priskirtas visuomeniniams poreikiams. Tokia suinteresuoto asmens VĮ Turto banko pozicija grindžiama aktualių teisės normų aiškinimu ir atsiliepime nurodyta teismų praktika. Jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo butas priskirtas visuomeniniams poreikiams į bylą nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).

22. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme įtvirtintas draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali būti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Taip pat kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tai, kad teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008), o taip pat išaiškinta, jog valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2013).

24. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, ginčo butas baigtas statyti 1930 metais, bute krosninis šildymas, dujinė viryklė. Nuosavybės teisių, juridinių faktų, daikto valdymo patikėjimo teise žymų viešajame registre nėra įregistruota. Gyvenamajame name, kuriame yra pareiškėjos valdomas butas, iš viso yra 5 butai (b. l. 5). Šalčininkų rajono savivaldybė nėra ginčo buto savininkė, ką patvirtino savo atsiliepime į pareiškimą (b. l. 108). Iš pateiktų VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad ginčo buto atskira nekilnojamojo turto vieneto kadastrinių matavimų byla nesudaryta (b. l. 76). Kaip matyti iš gyvenamojo namo, kuriame yra ginčo butas, 1991 metais atliktų kadastrinių matavimų bylos (b. l. 76-106), name yra 5 butai, ties ginčo buto nurodyta, kad jame gyvena I. R. (b. l. 78). Kadastrinių matavimų byloje pastato statybos metai nurodyti 1930 m., kaip ir prieš tai aptartame Nekilnojamojo turto išraše. Pastato vidaus plotų eksplikacijoje nurodyti ir aprašyti visi 5 namo butai, nurodant jų naudingąjį ir gyvenamąjį plotus (b. l. 94). Apie konkrečių butų valdytojus kadastrinių matavimų byloje duomenų nėra (CPK 178 straipsnis).

25. Kaip matyti iš Namų ūkio knygos išrašų, butas neprivatizuotas, namų ūkio galva – I. R. (pareiškėjos motina), šeimos nariai – A. K. (pareiškėjos brolis), S. R. (pareiškėjos brolis) ir V. R. (pareiškėja). Įrašai Namų ūkio knygoje atlikti ir patvirtinti 1998 m. spalio 1 d., 1999 m. spalio 1 d., 2000 m. spalio 1 d., 2001 m. spalio 1 d. 2002 m. spalio 1 d. (b. l. 7-8). Aptarti Namų ūkio knygos įrašai patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji nuo gimimo (1999 m.) gyveno ginčo bute, ką iš esmės patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir pareiškėjos paaiškinimais taip pat nustatyta, kad pareiškėja ginčo bute gyveno nuo gimimo iki motinos ligos (2008 m.), po kurios motina buvo apgyvendinta globos įstaigoje, o tuo metu buvusi nepilnametė pareiškėja pradėjo gyventi pas globėjus. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina byloje esantys duomenys iš (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos priežiūros centro, remiantis kuriais pareiškėjos motina I. R. nuo 2008 m. balandžio 30 d. gyvena VšĮ (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos priežiūros centro globos skyriuje (b. l. 10), jai nustatytas 85 procentų netektas darbingumas, nuo 2015 m. kovo 9 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 11, 12), iki apgyvendinimo slaugos skyriuje pareiškėjos motina gyveno ginčo bute (b. l. 45). Pareiškėjos teigimu, sulaukusi pilnametystės (2017 m.) ji savarankiškai apsigyveno ginčo bute, butą prižiūrėjo, ką patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu aplinkybės dėl pareiškėjos nepertraukiamo ir atviro ginčo buto valdymo ne mažiau kaip 10 metų nebuvo ginčijamos, byloje nėra įrodymų paneigiančių pareiškėjos dėstomas aplinkybes apie ginčo buto valdymą atitinkamu laikotarpiu (CPK 178 straipsnis). Byloje esantys mokėjimų kvitai patvirtina, kad pareiškėja nuolat ir tinkamai atsiskaito už ginčo butui teikiamas elektros paslaugas (b. l. 23-30). Duomenų, kad ginčo butui būtų susidaręs įsiskolinimas už suteiktas komunalines ir/ar elektros paslaugas byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

26. Kaip matyti iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo pateiktų Šalčininkų rajono Šalčininkų apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fondo Šalčininkėlių kaimo 1986-1990 m. ūkinėje knygoje esančio I. R. ūkio žinių lapų kopijų, šeimos galva – I. R. (dirbanti kolūkyje), šeimos nariai – S. R. ir A. K. (b. l. 13-14, 49-54). Duomenų apie ginčo buto skyrimą I. R. Vilniaus regioniniame valstybės archyve nėra, nes archyvui nebuvo perduoti saugoti žemės ūkio bendrovės „Šalčininkėliai“ dokumentai (b. l. 49). Kaip matyti iš Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos pateiktų duomenų, savivaldybė peržiūrėjo Šalčininkėlių Žemės ūkio bendrovės 1992-1998 metų protokolus, tačiau juose nebuvo rasta duomenų apie ginčo buto privatizavimą (b. l. 17). Remiantis pareiškėjos pateiktais ir viešais duomenimis nustatyta, kad Šalčininkų rajono Šalčininkėlių žemės ūkio bendrovė 2009 m. lapkričio 30 d. išregistruota (b. l. 9).

27. Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju faktinis pareiškėjos naudojimasis ginčo butu savaime nereiškia sąžiningo, atviro, teisėto ir nepertraukiamo ginčo turto valdymo, kaip nekilnojamojo turto įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygų buvimo. Kita vertus byloje esančių duomenų visumos (sprendimo 25-26 punktai), tarp jų archyvinių duomenų, liudytojų parodymų, pakankamai būtent pareiškėjos nepertraukiamo ilgalaikio buto valdymo fakto, kitiems asmenims į turtą nepretenduojant, nereiškiant dėl jo jokių pretenzijų, nustatymui.

28. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų (pareiškėjos bei liudytojų paaiškinimai, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, pastato Kadastrinės bylos duomenys) visuma taip pat leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog pastatas, kuriame yra ginčo butas, į kurį pareiškėja pretenduoja, buvo pastatytas 1930 metais, t. y. ginčo butas kartu su gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti dar iki 1940 m. sovietinės okupacijos, atitinkamai nei pastatas, nei jame esantis butas nebuvo sukurti kaip sovietinės valstybinės nuosavybės objektai. Kaip matyti iš prieš tai aptartų VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų ir kadastrinių matavimų bylos duomenų, butas, priklausantis pareiškėjai, yra penkių butų gyvenamajame name, pastatytame dar 1930 metais, kas leidžia spręsti, jog gyvenamasis namas buvo pastatytas iki 1940 metų, todėl nėra pagrindo vertinti, kad minėtas ginčo statinys ir jame esantis pareiškėjos butas buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai. Tai, kad butai 1930 metais pastatytame pastate nebuvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai patvirtina ir bylos nagrinėjimo metu apklaustos liudytojos L. G. parodymai, kad tame pačiame pastate esantį butą ji įsigijo iš privataus asmens, o ne valstybės.

29. Teismas atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja būtinosios sąlygos teismui nustatyti pareiškėjos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, t. y. kad ji įgijo nuosavybės teise 23,75 kv. m. gyvenamojo ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir jį teisėtai valdo ne mažiau kaip 10 metų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 442-443 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti, kad pareiškėja V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teise 23,75 kv. m. gyvenamojo ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jo kopiją Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jelena Leščinskienė