Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-22169-435/2017 pagal pareiškėjo E. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2VP-5457-877/2017 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstolei L. U. N., E. Z., V. Z. dėl turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas E. Z. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kurį grindė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėms, civilinėje byloje Nr. 2VP-5457-877/2017 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstolei L. U. N., E. Z., V. Z. dėl turto dalies nustatymo.Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pareiškėjui E. Z. nustatė septynių dienų terminą prašymo trūkumams pašalinti. Kauno apylinkės teisme 2017 m. rugsėjo 21 d. gautas pareiškėjo patikslintas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 12 d. nutartimi pareiškėjo E. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje laikė nepaduotu nepašalinus trūkumų, ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Teismas sprendė, kad pareiškėjas patikslintu prašymu atnaujinti procesą dalį 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje išvardintų trūkumų pašalino, t. y. nurodė teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimą; dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, jų vardus, pavardes, asmens kodus, gyvenamąsias vietas, pateikė procesinį dokumentą teismui ir kitiems proceso dalyviams, tačiau, teismo vertinimu, nebuvo tinkamai pašalinti visi minėtoje nutartyje nurodyti trūkumai. Teismas nurodė, kad pareiškėjas šalindamas prašymo trūkumus nurodo keletą naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių pagrindu prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-5457-877/2017, iš kurių nėra aišku kokiu konkrečiai pagrindu ir kokios konkrečiai naujai paaiškėjusios aplinkybės yra susijusios su išnagrinėta byla. Be to, pareiškėjas už prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėjo tik 50,00 žyminio mokesčio, taigi pilnai nepašalino ir šio teismo nustatyto trūkumo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas E. Z. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti išsiųsti proceso šalims dokumentus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, jog civilinio proceso įstatymas tiesiogiai nenumato kokio dydžio žyminis mokestis yra mokamas už prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas pateikė dar vieną kvitą su 50,00 Eur suma bei visus procesinius dokumentus, kuriuos Kauno apylinkės teismas jam grąžino.Suinteresuotas asmuo V. Z. atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, taikyti ieškininę senatį ir bylą nutraukti. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, nurodydamas naujas aplinkybes, tačiau skundžiama nutartimi pareiškėjas buvo nepagrįstai įpareigotas sumokėti žyminį mokestį, tokiu būdu teismas nepagrįstai atsisakė ginti pareiškėjo teises.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje, nepašalinus teismo nustatytų jo trūkumų, laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, reiškiantis, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau aktualu ir tai, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti, kaip tą interpretuoja apeliantai, ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2011 ir kt.). Pažymėtina, kad ši tvarka yra privaloma visiems be išimties asmenims, o jos laikymasis padeda įgyvendinti ir vieną iš pamatinių teisės principų – visų asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą.Civilinio proceso kodekse yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga ginčo šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad būtų aiškios bylos nagrinėjimo ribos, kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus / prašymus / pareiškimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą procesinį spendimą. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis, 316 straipsnis, 370 straipsnio 1 dalis), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalies).Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo, kaip ir bet kurio kito procesinio dokumento, forma bei turinys turi atitikti tiek bendruosius įstatymo leidėjo įtvirtintus reikalavimus dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams (CPK 110–111 straipsniai), tiek specialiuosius įstatymo leidėjo reikalavimus, keliamus konkrečiai šiam procesiniam dokumentui (CPK 369 straipsnis). Kaip matyti iš CPK 369 straipsnio turinio, prašyme atnaujinti procesą, be bendrų ieškiniui nustatytų turinio reikalavimų, turi būti nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas (t. y. vienas ar keli iš CPK 366 straipsnyje išvardytų atnaujinimo pagrindų), proceso atnaujinimo motyvai, o taip pat aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymo padavimo terminų (CPK 368 straipsnis) skaičiavimas, aiškiai suformuluotas reikalavimas. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2VP-5457-877/2017, Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti – nurodyti teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimą; dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, jų vardus, pavardes, asmens kodus (jeigu jie žinomi), gyvenamąsias vietas, pateikti procesinį dokumentą su priedais, teismui ir kitiems proceso dalyviams, nurodyti proceso atnaujinimo pagrindą, proceso atnaujinimo motyvus, aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnio nurodytų terminų skaičiavimas, pateikti įrodymus, pagrindžiančius prašymą, nurodyti prašymą pareiškusio asmens prašymą, sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą.Pirmosios instancijos teismas, skundžiama teismo nutartimi, pareiškėjo prašymą laikė nepaduotu, konstatavęs, jog pareiškėjas nepašalino visų 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nustatytų prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio trūkumų bei nesumokėjo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuostatomis dėl procesinio dokumento turinio trūkumų nepašalinimo pasekmių taikymo, pateikė atskirąjį skundą, kuriame iš esmės faktiškai apsiribojo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo sumokėti žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog už prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktu, ypatingos teisenos bylose mokamas penkiasdešimties eurų žyminis mokestis, išskyrus CPK numatys atvejus. Kadangi pareiškėjas nepatenka į asmenų, išvardintų CPK 83 straipsnio 1 dalyje sąrašą, o procesą pareiškėjas siekia atnaujinti ypatingos teisenos byloje, kurioje išspręstas skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo klausimas, todėl jis turėjo pareigą už prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėti 50,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas, šalindamas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus, sumokėjo tinkamo dydžio žyminį mokestį ir tokiu būdu šis pirmosios instancijos teismo nustatytas prašymo trūkumas buvo pašalintas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs aktualią bylos medžiagą, pareiškėjo pirminio prašymo (pateikto 2017 m. liepos 26 d.) ir po teismo nutarties, įpareigojančios pašalinti prašymo trūkumus priėmimo, 2017 m. rugsėjo 21 d. pakartotinai pateikto prašymo turinį, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išreikšta pozicija, kad pareiškėjas faktiškai nepašalino teismo nustatytų trūkumų, susijusių su prašymo atnaujinti procesą pagrindo(ų) ir motyvų bei aiškaus prašymo reikalavimo nurodymu, kaip to reikalaujama CPK 369 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktuose. Nagrinėjamu atveju itin reikšminga yra ta aplinkybė, kad prašymu dėl proceso atnaujinimo siekiama įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu užbaigtos bylos pakartotinio išnagrinėjimo, t. y. pasinaudoti išimtine ir ekstraordinaria procesine priemone, leidžiančia paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principą (CPK 18 straipsnis). Tačiau tiek iš pirminio, tiek ir iš 2017 m. rugsėjo 21 d. pateikto pareiškėjo prašymo turinio neįmanoma nustatyti, kokiu konkrečiai proceso atnaujinimo faktiniu pagrindu pareiškėjas remiasi ir kokie konkrečiai motyvai bei aplinkybės pagrindžia bylos atnaujinimo tokiu pagrindu ar pagrindais (jei jie yra) būtinybę, taip pat nesuformuotas ir aiškus prašymo reikalavimas. Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos proceso atnaujinimo institutą, ir pagrįstai taikė dokumento (prašymo) trūkumų neištaisymo teisines pasekmes. Esant tokioms aplinkybėms atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje turėjo 7,49 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, atmetus atskirąjį skundą, yra priteistinos valstybės naudai iš pareiškėjo (CPK 92 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš pareiškėjo E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 7,49 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.