- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-04
- Bylos Nr.
- 2S-1599-260/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01235-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Suinteresuotas asmuo
- E. Z., V. Z.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.14.6Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų E. Z. ir V. Z. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2VP-5457-877/2017 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – antstolė L. U. N., E. Z., V. Z., teismas nustatė, kad skolininkui E. Z., bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine V. Z. nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. sausio 20 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydama nustatyti, kad ½ dalis V. Z. pajamų, priklauso jos sutuoktiniui skolininkui E. Z.. Prašyme nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 27 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 434,43 Eur baudos išieškojimo iš E. Z. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdomasis dokumentas perduotas vykdymui antstolei L. U. N., užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja gavo antstolės 2016 m. gruodžio 20 d. patvarkymą dėl skolininko sutuoktinei priklausančios banko sąskaitos arešto, kuriuo antstolė informavo pareiškėją, jog skolininkas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. Z., kuri vykdo individualią žemės ūkio veiklą, gauna pajamas bei pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.
Atsiliepimas
2. Antstolė L. U. N. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjos prašymu sutinka, nurodė, kad išieškojimas iš turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su V. Z., yra vienintelė kreditoriaus interesų užtikrinimo priemonė.
3. Suinteresuoti asmenys E. Z. ir V. Z. atsiliepimų į prašymą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą patenkino, nustatė, kad skolininkui E. Z. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine V. Z. nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo.
5. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Civilinio kodekso 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Civilinio kodekso 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 str., CPK 667 str.). Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.
6. Atsižvelgdamas į šias įstatymines nuostatas, teismas, įvertinęs aplinkybes, kad antstolės L. U. N. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas išieškojimas pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininku yra nurodytas E. Z., byloje nėra duomenų, kad skolininkas E. Z. turi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas, o suinteresuoti asmenys E. Z. ir V. Z. susituokė (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų, kad po santuokos sudarymo šių suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal Civilinio kodekso 3.101 – 3.108 straipsnių nuostatas, taip pat nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą, skolininko sutuoktinė V. Z. vykdo individualią žemės ūkio veiklą, gauna pajamas, antstolė (duomenys neskelbtini) patvarkymu areštavo skolininko sutuoktinės V. Z. pinigines lėšas ir pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, ir kadangi bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.), sprendė, kad pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, yra būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Pripažinęs, kad pareiškėjos prašymas pagrįstas, teismas jį patenkino.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo E. Z. prašo panaikinti neteisėtą, nepagrįstą ir neobjektyvią Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį ir bylą nutraukti, arba pareiškimą atmesti, arba perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat pripažinti negaliojančiais antstolės 2016 m. gruodžio 6 d. aktą (duomenys neskelbtini) ir antstolės 2016 m. gruodžio 8 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini).
8. Suinteresuotas asmuo E. Z. atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
2.1. Pareiškimas dėl E. Z. turto dalies nustatymo pagal 2016-12-09 įvykdytą vykdomąjį raštą Nr. 2-14-721/2012 negalėjo būti pradėtas nagrinėti ir byla turėjo būti nutraukta. 434,43 Eur baudą suinteresuotas asmuo E. Z., negavęs iki 2016-12-09 iš kreditoriaus Mažeikių rajono apylinkės teismo ir iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo į kokią sąskaitą turi būti sumokėta bauda, 2012 m. gegužės 9 d. geranoriškai sumokėjo tiesiogiai į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, informaciniu Valstybinės mokesčių inspekcijos telefonu jam nurodytais duomenimis, t. y. įrašęs baudos įmokos kodą (duomenys neskelbtini).
2.2. Antstolė L. U. N., žinojusi nuo 2016-12-09, kad 434,43 Eur bauda sumokėta tiesiogiai į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, turėjo pareigą baigti Vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąjį raštą grąžinti. Šių veiksmų pirmosios instancijos teismas neįvertino.
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Pagal Vedybų sutarčių registro duomenis 2017 m. sausio 4 d. Kauno miesto 28-ojo notarų biuro notaras yra patvirtinęs suinteresuotų asmenų E. Z. ir V. Z. povedybinę sutartį, pagal kurią V. Z. turtas yra jos asmeninė nuosavybė. Šios esminės aplinkybės pirmosios instancijos teismas netyrė.
Šalies argumentai
2.5. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 2016 m. gruodžio 12 d. suinteresuoto asmens V. Z. kaip pareiškėjos pateiktas Kauno apylinkės teismui skundas dėl antstolės veiksmų. Šį skundą antstolė privalėjo perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui arba išsiųsti paaiškinimą, kodėl nesant vykdomajame dokumente duomenų, kad baudą privalo mokėti V. Z., nukreipė išieškojimą į jos lėšas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir poįstatyminiuose aktuose baudos išieškojimas iš kito asmens, o ne iš to, kuriam paskirta bauda, nenumatytas.
2.6. Antstolė savo veiksmais pažeidė CPK 651 straipsnio 2 dalies ir 586 straipsnio reikalavimus, pakeitė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. nutarties turinį, 2016 m. gruodžio 16 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. gruodžio 8 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) teigė, kad bauda paskirta V. Z.. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neištyrė.
9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. Z. prašo panaikinti neteisėtą, nepagrįstą ir neobjektyvią Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį ir bylą nutraukti, arba pareiškimą atmesti, arba perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat pripažinti negaliojančiais antstolės 2016 m. gruodžio 6 d. aktą (duomenys neskelbtini) ir antstolės 2016 m. gruodžio 8 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini).
10. Suinteresuotas asmuo V. Z. atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
4.1. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (2013-01-28) viršelyje nėra privalomo apyrašo esamų dokumentų apskaitos. Galimame 1-ajame lape yra originalas Mažeikių rajono apylinkės teismo „Vykdomojo rašto“ Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-12-27, kuriam yra seniausiai suėjęs trejų metų senaties terminas ir naikinamasis penkerių metų terminas. Senaties termino atstatyti pareiškėja neprašė. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartyje yra teismo prielaida kito Mažeikių rajono apylinkės teismo akto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nepateiktas į bylą.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. 2017 m. balandžio 13 d. nutartyje, kur nurodoma, ką teismas nustatė, yra teismo padaryta prielaida, kad išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 434,43 Eur baudos išieškojimo iš E. Z. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Byloje Mažeikių rajono apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nėra, o vykdomajame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (2012-12-27) yra įrašyta, kad bauda skiriama ieškovės O. E. B. atstovui E. Z., tačiau nėra įrašyta, kad ji skirta Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.
4.3. Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartyje nurodyta, kad „pareiškėja gavo antstolės 2016 m. gruodžio 20 d. patvarkymą dėl skolininko sutuoktinei priklausančios banko sąskaitos arešto“, tačiau pareiškėjos prie prašymo pridėtame antstolės 2016-12-20 patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad „Iš V. Z. sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ pagal patvarkymus 2016-12-06 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-12-08 Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyta skolos suma 434,43 Eur ir vykdymo išlaidų suma 204,77 Eur, iš viso 639,20 Eur. Šios lėšos yra saugomos antstolės L. U. D. depozitinėje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB SEB banke“, žodžio „arešto“ nėra. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimti aktai 2016-12-06 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-12-08 Nr. (duomenys neskelbtini) yra negaliojantys nuo jų surašymo momento, kadangi nėra Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo ir vykdomojo rašto, kuriuose būtų įrašyta apie išieškojimą iš V. Z.. Antstolė piktybiškai pasinaudojo nekokybiška „Piniginių lėšų apribojimų informacine sistema“ (jos valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kuri kartu su AB „Swedbank“ neša deliktinę civilinę atsakomybę už V. Z. nuostolius), ir pasisavino suinteresuoto asmens V. Z. pinigus –639,20 Eur. Tai yra esminiai prieštaravimai teismo prielaidai apie suinteresuoto asmens V. Z. sąskaitos areštą.
4.4. Teismas, neįtraukęs byloje dalyvauti suinteresuotais asmenimis Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, AB „Swedbanko“, nešančių atsakomybę už suinteresuoto asmens V. Z. patirtus 639,20 Eur nuostolius, neįvertinęs aukščiau nurodytų prieštaravimų, pažeidė CPK 651 straipsnio 2 dalies ir 586 straipsnio reikalavimus, taip pat yra abejonių, kad pažeidė CPK 179 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos 23, 29 109 straipsnius, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį, Jungtinių Tautų chartijoje garantuotą gynybos prieinamumo principą.
4.5. Nepagrįstai teismo nutartyje konstatuota aplinkybė, kad bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) dalys nėra nustatytos. 2017 m. sausio 4 d. Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras patvirtino tarp suinteresuotų asmenų E. Z. ir V. Z. sudarytą Povedybinę sutartį, pagal kurią visas turtas yra įsigijusio tą turtą sutuoktinio, pajamos ir lėšos banko sąskaitoje taip pat to sutuoktinio, kuris jas gavo ir turi. Teismas šios aplinkybės netyrė, neįvertino povedybinės sutarties.
4.6. Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalyje yra baigtinis sąrašas sutuoktinių nuosavybės. Teismo bauda nėra sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėja neįrodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo vykdomajame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) yra suinteresuoto asmens V. Z. rekvizitai.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikė antstolė L. U. N.. Ji prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2VP-5457-877/2017, palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su suinteresuotų asmenų E. Z. ir V. Z. atskiraisiais skundais, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis yra pagrįsta ir motyvuota.
12. Atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikęs suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad ji iš Mažeikių rajono apylinkės teismo gautą vykdomąjį dokumentą pateikė vykdymui 2013-01-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės L.U. D. kontorai, nes 2013-01-22 dienai priteistos sumos buvo nesumokėtos. Šiame rašte nurodė, kad pagal šiuos dokumentus išieškotas sumas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervesti įmokos kodu (duomenys neskelbtini). Apeliantas E. Z., žinodamas apie vykdomus išieškojimus jo atžvilgiu, privalėjo aktyviai domėtis išieškojimo procesu, bendradarbiauti su išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 str. nustatytas skolininko pareigas. Šio straipsnio 6 punkte įtvirtinta nuostata, kad skolininkas privalo nedelsdamas pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje nebuvo gauta informacija iš antstolės U. L. D. kontoros, kad išieškomą suma E. Z. sumokėjo ir vykdomasis dokumentas nebuvo grąžintas. Todėl darytina išvada, kad E. Z. 2016-12-09 sumokėjęs 434,43 baudą tiesiogiai į VMI prie FM biudžeto surenkamąją sąskaitą antstolio kontoros apie tai neinformavo. Mokant įmokas į biudžeto surenkamąją sąskaitą privaloma nurodyti įmokos kodus. Įmokų kodai patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus bendru 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus bei valstybės pinigų fondus kodų sąrašo“. Suinteresuotas asmuo E. Z. nurodė, kad 2016-12-09 sumokėjo 434,43 Eur baudą, kodą nurodė tą, kokį sužinojo paskambinus Valstybinės mokesčių inspekcijos informaciniu telefonu, t.y. (duomenys neskelbtini). Tačiau E. Z. 2016-12-09 į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą sumokėjo 434,43 Eur įmokos kodu (duomenys neskelbtini), nors turėjo nurodyti įmokos kodą (duomenys neskelbtini) (pagal Lietuvos institucijų vykdomuosius dokumentus įmokos mokamos įmokos). Kadangi iš banko gaunami duomenis apie asmens sumokėtą įmoką ir kodą (mokėjimo paskirties duomenis VMI prie FM nėra teikiami) ir įmoka sumokėta klaidingai nurodžius įmokos kodą, E. Z. pervestos lėšos nesugretintos su jo 434,43 Eur prievole pagal vykdomuosius dokumentus. Neteisingais įmokų kodais sumokėtų įmokų įskaitymai gali būti atlikti vadovaujantis Mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004-12-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinė mokesčių inspekcija neturi duomenų, kad E. Z. būtų kreipęsis su prašymu į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 2016-12-09 sumokėtos 434,43 įmokos kodu (duomenys neskelbtini) įskaitymo.
Žemesnės instancijos teismas
13. Kauno apylinkės teismui 2017 m. gegužės 23 d. suinteresuotų asmenų E. Z. ir V. Z. atskiruosius skundus su civiline byla Nr. 2VP-5457-877/2017 perdavus Kauno apygardos teismui, suinteresuoti asmenys E. Z. ir V. Z. tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui pateikė savo atsiliepimus į antstolės L.U. N. atsiliepimą į atskiruosius skundus, pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimą į atskiruosius skundus, kuriuos teismas priėmė kaip apeliantų rašytinius paaiškinimus, taip pat prašymus: suinteresuotais asmenimis į bylą įtraukti Lietuvos Respublikos valstybę ir AB „Swedbank“, pakeisti netinkamą pareiškėją Mažeikių rajono apylinkės teismu, įtraukti į bylą atsakove antstolės L.U. D. kontorą, pašalinti iš proceso dalyvio – atsakovo– statuso E. Z..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai netenkintini.
14. Suinteresuotas asmuo E. Z. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinį įrodymą – kopiją rašto, adresuoto Valstybinei mokesčių inspekcijai, su jos žyma apie priėmimą 2017-05-25, iš kurio matyti, kad jis kreipėsi šią įstaigą dėl jo 2016-12-09 nurodant neteisingą įmokos kodą sumokėtos 434,43 Eur baudos sugretinimo, t. y. užskaitymo, kad bauda sumokėta pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-14-721/2012 (b. l. 131). Šį įrodymą apeliacinės instancijos teismas priima, kadangi jame nurodyti reikšmingi byloje nagrinėjamu klausimu duomenys, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismui, baigusiam bylą nagrinėti 2017 m. balandžio 13 d., suinteresuotas asmuo tokio įrodymo pateikti negalėjo (CPK 314 straipsnis). Kadangi apeliantai atskiruosiuose skunduose nurodo, jog (duomenys neskelbtini)jie sudarė Povedybinę sutartį, tačiau šios sutarties į bylą nepateikė, apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad tokia aplinkybė gali būti reikšminga nagrinėjant bylą, prijungia viešo registro duomenis – Vedybų sutarčių registro išrašą ir tarp suinteresuotų asmenų E. Z. ir V. Z. (duomenys neskelbtini) sudarytą Povedybinę sutartį, pateiktą Vedybų sutarčių registrui. Teismas taip pat prijungia ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismui suteiktą informaciją (2017-06-20 raštą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią, kad suinteresuoto asmens E. Z. 2016-12-09 sumokėta neteisingu įmokos kodu 434,43 Eur bauda, jo 2017-05-25 prašymo pagrindu įskaityta mokėjimo prievolei pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-14-721/2012 padengti.
15. Kauno apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2VP-5457-877/2017 ir prie jos prijungtos Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, suinteresuoto asmens E. Z. 2017-05-29 papildomai pateiktais ir teismo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Vedybų sutarčių registro gautais duomenimis nustatytos tokios reikšmingos bylai išspręsti aplinkybės:
2.1. Antstolė L. U. D. 2013 m. sausio 28 d. patvarkymu Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdyti išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktą antstolės L. U. D. kontorai (nuo 2017 m. sausio 1 d. – antstolės L. U. N. kontora) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-14-721/2012 dėl 1500 Lt išieškojimo iš skolininko E. Z. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Antstolė L. U. D., turėdama duomenų, kad skolininko E. Z. sutuoktinė nuo (duomenys neskelbtini) yra V. Z., kad Vedybų sutarčių registre nėra duomenų apie tarp jų padalytą turtą, 2016-12-06 ir 2016-12-08 Nurodymais priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikė nurodymus priverstinai nurašyti V. Z. 434,43 Eur ir 204,77 Eur dydžio pinigines lėšas iš jos sąskaitos banke ir pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 53, 55, 56, 64).
15.3. Suinteresuotas asmuo E. Z., kaip matyti iš jo paaiškinimų ir pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos byloje informacijos, 2016 m. gruodžio 9 d. sumokėjo 434,34 Eur baudą. Apie sumokėtą baudą skolininkas E. Z. išieškojimą vykdančios antstolės neinformavo, nagrinėjant šią civilinę bylą informacijos pirmosios instancijos teismui nepateikė. Antstolei apie tai, kad 434,43 Eur baudą Valstybinei mokesčių inspekcijai skolininkas E. Z. sumokėjo tapo žinoma iš suinteresuoto asmens V. Z. 2016 m. gruodžio 21 d. skundo dėl antstolės veiksmų. Tačiau 2017-01-02 raštu antstolė informavo skolininką E. Z. apie tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija patvirtino jai, jog 2016-12-09 įmoka buvo gauta, tačiau ji padaryta nurodant neteisingą įmokos kodą, todėl skolininkas E. Z. turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu priskirti mokėjimą teisingam įmokos kodui, prašė po teisingo įmokos kodo priskyrimo informuoti antstolę (Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 114, 117). Kad suinteresuotas asmuo E. Z. būtų suteikęs antstolei jos prašomą informaciją, duomenų vykdomojoje byloje nėra. Šią baudą sumokėjus neteisingai nurodant įmokos kodą, ne tuo kodu sumokėtą baudą pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija įskaitė mokėjimo prievolei pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-14-721/2012 padengti tik 2017-05-25 suinteresuoto asmens E. Z. pateikto prašymo pagrindu.
15.4. Antstolė L. U. D. 2016 m. gruodžio 20 d. Turto arešto aktu areštavo skolininko pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2012-12-27, E. Z. sutuoktinės V. Z. pinigines lėšas, esančias antstolės L. U. D. depozitinėje sąskaitoje, kurios nurašytos iš skolininko sutuoktinės kredito įstaigos sąskaitos, esančios banke „Swedbank“, tos pačios dienos patvarkymu apie tai pranešė pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims (Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 105 ir 107). 2016 m. gruodžio 20 d. patvarkymu antstolė pasiūlė išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai ir bendrosios nuosavybės dalyviams skolininkui E. Z. ir skolininko sutuoktinei V. Z. kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 112).
15.5. (duomenys neskelbtini) suinteresuoti asmenys sutuoktiniai E. Z. ir V. Z. sudarė Povedybinę sutartį, kuria susitarė, dėl tarpusavio turtinių teisių ir pareigų santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium. Šia sutartimi, be kita ko, jie nustatė, kad turtas, įgytas nuo šios sutarties įsigaliojimo momento ir gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio (-ės) asmeninė nuosavybė, sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos. Sutartis įregistruota Vedybų sutarčių registre 2017 m. sausio 6 d. Apie Povedybinės sutarties sudarymą suinteresuotas asmuo skolininkas E. Z. išieškojimą vykdančios antstolės, o taip pat ir bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo neinformavo.
15.6. 2017 m. sausio 20 d. pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė pareiškimą, kuriame prašė nustatyti, kad ½ dalis suinteresuoto asmens V. Z. pajamų, priklauso jos sutuoktiniui skolininkui E. Z.. Pagal šį pareiškimą Kauno apygardos teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. 2VP-5457-877/2017, kurioje 2017 m. balandžio 13 d. priimta nutartimi Kauno apylinkės teismas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą patenkino, nustatė, kad skolininkui E. Z. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine V. Z. nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo.
Žemesnės instancijos teismas
15.7. Atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties pateikė suinteresuoti asmenys E. Z. ir V. Z.. Jie prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį ir bylą nutraukti, arba pareiškimą atmesti, arba perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat pripažinti negaliojančiais antstolės 2016 m. gruodžio 6 d. aktą (duomenys neskelbtini) ir antstolės 2016 m. gruodžio 8 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini).
16. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 301 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. CPK 312 straipsnis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl E. Z. turto dalies nustatymo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi nustatė, kad skolininkui E. Z. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine V. Z. nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo. Todėl pagal suinteresuotų asmenų E. Z. ir V. Z. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties, apeliacinės instancijos teismas sprendžia tik dėl šios nutarties teisėtumo bei pagrįstumo ir neturi teisinio pagrindo svarstyti apeliantų prašymų pripažinti negaliojančiais antstolės 2016 m. gruodžio 6 d. aktą (duomenys neskelbtini) ir antstolės 2016 m. gruodžio 8 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurių teisėtumo nesprendė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2017 m. balandžio 13 d. nutartį. Iš Vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2016 m. gruodžio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 8 d. antstolė L. U. D. priėmė Nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė juos Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai. Tai yra antstolio veiksmai, dėl kurių suinteresuoti asmenys turi teisę paduoti skundus CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo V. Z., kaip matyti iš Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, 2017-12-12 teikė Skundą dėl aptariamų antstolės L. U. D. veiksmų, tačiau šį skundą antstolė 2016-12-20 patvarkymu atsisakė priimti (Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 99, 102).
17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byla pagrįstai buvo nagrinėjama pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. Z., V. Z. ir A. L. U. N. kontorai. Pagrindo įtraukti byloje dalyvauti suinteresuotais asmenimis valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos ir banką „Swedbank“, kada byloje buvo sprendžiama dėl skolininko dalies nustatymo CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka, nebuvo. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų byloje dalyvauti asmenų. Suinteresuotų asmenų E. Z. ir V. Z. prašymus įtraukti dalyvauti apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje naujus asmenis, pakeisti pareiškėją ir nelaikyti byloje atsakovu E. Z. tenkinti nėra teisinio pagrindo, nes šioje civilinėje byloje pagal suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kaip jau minėta, dėl teisėtumo ir pagrįstumo Kauno apylinkės teismo tik 2017 m. balandžio 13 d. nutarties, priimtos nagrinėjant išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. Z. ir V. Z..
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus, pripažįsta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis iš esmės yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.
19. Suinteresuotas asmuo V. Z. pateiktame atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad byloje Mažeikių rajono apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nėra, o vykdomajame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (2012-12-27) yra įrašyta, kad bauda skiriama E. Z., tačiau nėra įrašyta, kad ji skirta Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, vykdomajam raštui Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-12-27 yra seniausiai suėjęs trejų metų senaties terminas ir naikinamasis penkerių metų terminas. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės L. U. D. kontoroje buvo pradėta antstolei priėmus vykdyti Valstybinės mokesčių inspekcijos jai 2013 m. sausio 28 d. pateiktą vykdomąjį dokumentą – vykdomąjį raštą. 2013-01-28 Patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolė nurodė, kad jai išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktas vykdyti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-12-27 Vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1500 Lt išieškojimo iš E. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Šiame dokumente vykdomojo rašto numeris nurodytas netiksliai – įrašyta „Nr. (duomenys neskelbtini)“, kada pačiame vykdomajame rašte įrašyta „Nr. (duomenys neskelbtini)“. Taip pat patvarkyme antstolė nurodė išieškotoju Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kada vykdomajame rašte išieškotoju nurodyta „valstybė“. Šie netikslumai, pasikartojantys ir kituose vykdomojoje byloje antstolės priimtuose dokumentuose, neleidžia vertinti, jog išieškojimas buvo pradėtas ir vykdomas neteisėtai. Vykdomojo rašto numeris Nr. (duomenys neskelbtini) yra be nurodytų 2012 metų, galimai antstolės nurodytas kaip sutrumpintas dokumento numeris. Išieškotoju nurodžius ne valstybę, o į valstybės biudžetą mokėjimus kontroliuojančią įstatymu įgaliotą instituciją, kokia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra pagal jos nuostatų 9.10 p., negalima pripažinti, kad išieškojimas vykdomas ne vykdomajame rašte nurodyto išieškotojo naudai. Vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2012-12-27, vykdymui antstolei buvo pateiktas vykdyti 2013 m. sausio 28 d., taigi įstatymuose nustatyti baudos išieškojimo ir vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminai praleisti nebuvo. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo V. Z., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, senaties termino taikyti neprašė.
20. Suinteresuoto asmens E. Z. atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad jam pačiam 2016 m. gruodžio 9 d. tiesiogiai Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjus baudą, Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti baigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nepagrįsti. Kaip jau nurodyta anksčiau (nutarties 15.3 p.), suinteresuoto asmens E. Z. ne tuo kodu 2016-12-09 sumokėtą baudą pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija įskaitė mokėjimo prievolei pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) padengti tik 2017-05-25 suinteresuoto asmens E. Z. pateikto prašymo pagrindu, t. y. ne anksčiau kaip 2017 m. gegužės 25 d. Vykdymo procese suinteresuotas asmuo E. Z. apie 2016-12-09 sumokėtą baudą antstolės neinformavo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, net jei ir būtų pagrindas pripažinti, jog skolininkas 2016-12-09 pats sumokėjo baudą, baigti Vykdomąją bylą iki nesumokėtos arba neišieškotos vykdymo išlaidos nebūtų pagrindo.
21. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai pagrįstai pripažino, kad antstolės L. U. N. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdant baudos išieškojimą pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) iš E. Z., nenustačius, kad skolininkas E. Z. turi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas, tačiau jis yra vedęs, gyvena santuokoje su V. Z., byloje nesant duomenų, kad po santuokos sudarymo šių suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal Civilinio kodekso 3.101 – 3.108 straipsnių nuostatas. Skolininko sutuoktinė V. Z. vykdo individualią žemės ūkio veiklą, gauna pajamas, antstolė 2016 m. gruodžio 20 d. patvarkymu areštavo skolininko sutuoktinės V. Z. pinigines lėšas ir pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Kadangi bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos, todėl, teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, pripažino būtinu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatė, kad skolininkui E. Z. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine V. Z. nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo.
22. Tokios teismo padarytos išvados, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrįstos, kadangi buvo sąlygos išieškotojai kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo CPK 667 straipsnio nustatytu pagrindu, teismas pagal jam pateiktus duomenis turėjo pagrindą daryti išvadą, kad skolininkui E. Z. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine V. Z. nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis yra iš esmės pagrįsta ir teisėta, ji nenaikintina. Tačiau aplinkybė, kad suinteresuoti asmenys sutuoktiniai E. Z. ir V. Z. (duomenys neskelbtini) sudarė Povedybinę sutartį, kuri įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos ir kuria susitarė, kad turtas, įgytas nuo šios sutarties įsigaliojimo momento ir gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio (-ės) asmeninė nuosavybė, sudaro pagrindą Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį patikslinti. Patikslintina, kad skolininkui E. Z. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine V. Z. nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės pajamų, gautų po santuokos sudarymo iki jų Povedybinės sutarties sudarymo 2017 m. sausio 4 d.
23. Kiti suinteresuotų asmenų atskirųjų skundų argumentai nagrinėjamam klausimui neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (CPK 320, 338 str.).
24. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teismo siunčiant kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims atskiruosius skundus, atsiliepimus į šiuos skundus, apeliacinės instancijos teismo procesinius dokumentus sudaro 9,08 Eur. Nepatenkinus suinteresuotų asmenų E. Z. ir V. Z. atskirųjų skundų, šios išlaidos iš jų lygiomis dalimis (po 4,54 Eur) priteistinos į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskiruosius skundus atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant, kad skolininkui E. Z. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine V. Z. nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės pajamų, gautų po santuokos sudarymo iki Povedybinės sutarties sudarymo (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš suinteresuotų asmenų E. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 4,54 Eur (keturis eurus ir 54 centus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. (Šią sumą mokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752), įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.