Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė L. U. N., E. Z., V. Z..

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama nustatyti, kad ½ dalis V. Z. pajamų, priklauso skolininkui E. Z.. Prašyme nurodyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 27 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-14-721 dėl 434,43 Eur baudos išieškojimo iš E. Z. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, vykdomasis dokumentas perduotas vykdymui antstolei L. U. N., užvesta vykdomoji byla Nr. 0050/13/00061. Pareiškėja gavo antstolės 2016 m. gruodžio 20 d. patvarkymą dėl skolininko sutuoktinei priklausančios banko sąskaitos arešto, kuriuo antstolė informavo pareiškėją, jog skolininkas 1982 m. rugpjūčio 27 d. sudarė santuoką su V. Z., kuri vykdo individualią žemės ūkio veiklą, gauna pajamas bei pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo (b. l. 3-4).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje, kuriame numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Civilinio kodekso 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Civilinio kodekso 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 str., CPK 667 str.). Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad antstolės L. U. N. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0050/13/00061 vykdomas išieškojimas pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-14-721/2012, kuriame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininku yra nurodytas E. Z.. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas E. Z. turi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas. Suinteresuoti asmenys E. Z. ir V. Z. susituokė 1982 m. rugpjūčio 27 d. Byloje nėra duomenų, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal Civilinio kodekso 3.101 – 3.108 straipsnių nuostatas, taip pat nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą. Skolininko sutuoktinė V. Z. vykdo individualią žemės ūkio veiklą, gauna pajamas. Antstolė 2016 m. gruodžio 20 d. patvarkymu areštavo skolininko sutuoktinės V. Z. pinigines lėšas ir pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Kadangi bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Pareiškėja prašo nustatyti, jog skolininkui E. Z. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine V. Z. nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės pajamų. Tokia išieškotojos pozicija atitinka Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatytą sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad V. Z. pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių E. Z. ir V. Z. nuosavybė. Atsižvengiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 667 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.