- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-03
- Bylos Nr.
- e2-8719-251/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06113-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo R. K. 3650,23 Eur negrąžintą paskolos sumą, 193,81 Eur delspinigius, 3402,81 Eur palūkanas, 20,5 procentų palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (3650,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 163,00 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad atsakovas su pirminiu kreditoriumi „Swedbank“, AB sudarė 2011-09-09 Vartojimo kredito sutartį Nr. 11-042141-GV (toliau – Sutartis), pagal kurią pirminis kreditorius suteikė atsakovui 14 325,17 Lt (4148,86 Eur) kreditą, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas Sutartyje nustatytas sumas. Kadangi atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, pirminis kreditorius nutraukė Sutartį su atsakovu ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti likusį kreditą ir sumokėti kitas sumas.
2012-12-06 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. ST-12-6162/12-20-79 ir 2013-04-24 bylų priėmimo – perdavimo aktu Nr. 4 pirminis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Ieškinio parengimo dienai atsakovas ieškovui buvo skolingas iš viso 7246,85 Eur, t.y., 3650,23 Eur negrąžintos paskolos sumos, 3402,81 Eur palūkanų ir 193,81 Eur delspinigių.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (40-42 b. l.). Ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį visiškai tenkinti. Nurodė, kad Sutarties 7.2. punkte yra nustatyti 0,05 procentų dydžio delspinigiai, todėl reikalavimas priteisti delspinigius yra visiškai pagrįstas.
Be to, jei skolininkas negrąžina paskolos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti sumokėti kompensuojamąsias palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą ir mokėjimo (pelno) palūkanas už naudojimąsi paskolos suma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 str., 6.210 str., 6.213 str. 1 d., 6.872 str. 1, 2 d.). Šalys Sutarties 5.1. punkte nustatė, kad mokėjimo funkciją atlieka 20,5 procentų dydžio metinės palūkanos, kurios mokamos iki visiško atsiskaitymo. Todėl reikalavimas priteisti 3402,81 Eur mokėjimo palūkanas yra pagrįstas.
Šalies argumentai
Ieškovas nesutiko su atsakovo prašymu išdėstyti sprendimo įvykdymą kiek įmanoma ilgesniam terminui, nes atsakovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis galėtų būti vertinama kaip išimtinis atvejis, sudarantis sąlygas išdėstyti sprendimo įvykdymą, nes atsakovas nuo reikalavimo teisių perleidimo 2013-04-24 ieškovui padengė ypač nedidelę kredito dalį, todėl toks atsakovo elgesys neatitinka šalių pusiausvyros bei paneigia prievolės privalomumo ir vykdytinumo principus. Tenkinus atsakovo prašymą būtų pažeisti ieškovo interesai.
Atsiliepimas
Atsakovas R. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t.y., sutinka, kad jis pagal Sutartį yra skolingas ir sutinka grąžinti 3650,23 Eur paskolos sumą, tačiau prašo atmesti reikalavimus dėl 3402,81 Eur palūkanų ir 193,81 Eur delspinigių priteisimo. Atsakovo nuomone, ieškovo prašomos priteisti palūkanos prieštarauja CK ir protingumo, sąžiningumo principams. Nurodė, kad ieškovo prašė paaiškinti palūkanų dydį, paskaičiavimą, tačiau jų dydžio ieškovas nepaaiškino. Jis taip pat prašė išdėstyti skolos mokėjimą, bet nesulaukė atsakymo iš ieškovo. Prašo atsižvelgti į sunkią jo finansinę padėtį ir išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis kiek įmanoma ilgesniam terminui.
Atsakovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimą į ieškinį, papildomai paaiškino, kad vartojimo kreditas buvo paimtas 5 metams. Įsiskolinimas pirminiam kreditoriui susidarė dėl to, kad tuo metu jis vienas dirbo, išlaikė šeimą, jo sutuoktinė neteko darbo, o šeima turėjo ir kitų pradelstų įsiskolinimų (keliems antstoliams ir kt.), kuriuos turėjo vykdyti. Jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) inžinieriumi, kur gaudavo 2000,00 Lt darbo užmokestį, po to pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) energetikos skyriaus vadovu, kur jam mokamas 1400,00 Eur darbo užmokestis. Jis iš dalies vykdė Sutartį, atliko dalinius mokėjimus, bandė susitarti su banko atstovais taikiai dėl paskolos grąžinimo, tačiau bendro susitarimo nepasiekė. Iki įsiskolinimo perleidimo jis atliko 2 įmokas, nuo 2012 m. sumokėjo iš viso 470,00 Lt. Ieškovui atliko dalinius mokėjimus 4 mėnesius iš eilės, po to buvo pertrauka, ir vėl mokėjo. Reikalavimo teisės perleidimo momentu jo įsiskolinimas buvo 13 000,00 Lt. Jis susiekė su ieškovu, prašė sudaryti mokėjimų grafiką, norėjo mokėti įsiskolinimą dalimis, tačiau ieškovas nesutiko sudaryti tokio grafiko. Atsakovo nuomone yra neaiški skolos skaičiavimo metodika. Prašė, atsižvelgiant į protingumo principą, sumažinti palūkanų dydį, jis nesutinka su palūkanomis, paskaičiuotomis po įsiskolinimo perleidimo ieškovui. Paminėjo, kad ieškovas delsė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo 5 metus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas su „Swedbank“, AB sudarė 2011-09-09 Vartojimo kredito sutartį Nr. 11-042141-GV (7-10 b. l.), pagal kurią atsakovui buvo suteikta 14325,17 Lt (4148,86 Eur) paskola. Atsakovas iki 2016-09-07 įsipareigojo nustatyta tvarka grąžinti ieškovui paskolos sumą, mokėti palūkanas, kurių metinė norma 20,50 procentų, laiku nesumokėjus pagal Sutartį mokėtinų sumų – mokėti 0,05 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną bei vykdyti kitas Sutartyje numatytas prievoles. Atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl „Swedbank“, AB 2013-04-03 raštu Nr. SR/13-12487 (11 b. l.) pareikalavo atsakovą iki 2013-04-22 sumokėti visą skolą (13194,46 Lt), o priešingu atveju bankas 2013-04-23 Sutartį laikys nutraukta (11 b. l.). 2012-12-06 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 12-20-79 (14-25 b. l.) ir išrašas iš 2013-04-24 AB „Swedbank“ bylų priėmimo – perdavimo akto Nr. 4 prie 2012-012-06 Reikalavimo perleidimo sutarties S12-6162/12-20-79 (4 b. l.) patvirtina, kad pirminis kreditorius „Swedbank“, AB perleido reikalavimo teisę ieškovui į atsakovo skolą ir kitus mokėjimus. 2013-04-24 atsakovo negrąžinta paskolos suma buvo 3650,23 Eur, palūkanos – 189,29 Eur, delspinigių suma (paskaičiuotų nuo negrąžintos paskolos ir nuo nesumokėtų palūkanų sumų) – 1,40 Eur. Iš 2017-07-17 delspinigių paskaičiavimo akto matyti, kad po 2013-04-24 ieškovas atsakovo mokėtomis sumomis (iš viso sumokėta 136,12 Eur, 44, 45, 46, 47, 48, 57, 65 b. l.) sudengė delspinigius, kurie paskaičiuoti nuo nesumokėtos paskolos sumos (0,93 Eur sudengta), ir delspinigius, kurie paskaičiuoti nuo palūkanų (0,47 Eur sudengta), bei iš dalies nuo 2017-01-19 iki 2017-07-18 nuo nesumokėtos paskolos sumos paskaičiuotus delspinigius (134,71 Eur sudengta). Todėl, ieškovo nuomone atsakovo likusi nesumokėta suma yra 7246,85 Eur (3650,23 Eur nesumokėta paskolos suma, 3402,81 Eur palūkanos ir 193,81 Eur delspinigiai), kurią prašo priteisti iš atsakovo.
Atsakovas sutinka, kad likusi nesumokėta paskolos suma yra 3650,23 Eur, tačiau nesutinka dėl reikalavimų priteisti palūkanas ir delspinigius, prašo taikyti protingumo principą ir mažinti priteistinas sumas.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia ar įsipareigoja suteikti kredito gavėjui fiziniam asmeniui (vartotojui) kreditą atidėto apmokėjimo, taip pat mokėjimo išdėstymo (apmokėjimo dalimis) būdu; arba kreditus, įskaitant einamosios sąskaitos kreditą, bendrosios vienkartinės sumos kreditą ir daiktui ar paslaugai pirkti teikiamą kreditą (CK 6.886 str. 1 d.). Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti kreditoriui gautą sumą ir mokėti palūkanas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų pirminis kreditorius vykdė sutartinius įsipareigojimus tinkamai – atsakovui suteikė paskolą, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė – dalies paskolos sumos negrąžino. Pažymėtina, kad atsakovo nurodytos Sutarties nevykdymo priežastys – kitų kreditorinių įsipareigojimų vykdymas (49, 51, 53, 59, 62, 66 b. l.) ar periodinių mokesčių už suteiktas paslaugas mokėjimas (50, 52, 54, 55, 56, 58, 60, 61, 67, 68, 69, 70 b. l.), taip pat sunki skolininko turtinė padėtis nėra aplinkybės, kurioms esant netaikoma civilinė atsakomybė ar atleidžiama nuo civilinės atsakomybės už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą (CK 6.253 str.) Atsakovas pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, CK 6.200 straipsnio, 6.205 straipsnio, 6.873 straipsnio 1 dalies, 6.881 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais, o paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą pinigų sumą sutartyje nustatyta tvarka ir mokėti palūkanas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų grąžinęs 3650,23 Eur paskolos sumą ieškovui, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 3650,23 Eur paskolos suma (CPK 178 str.).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 189,29 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki 2013-04-24 ir 3213,52 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2013-04-24 iki 2017-07-18 (1546 dienų), iš viso 3402,81 Eur palūkanų sumą (6 b. l.).
Pažymėtina, kad sutarčių teisės bendrojoje teisės normoje – CK 6.37 straipsnio 1 dalyje – nustatyta, kad palūkanos pagal prievoles gali būti nustatytos įstatymuose arba šalių susitarimuose. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, kuri reglamentuoja paskolos sutarties palūkanų nustatymą ir skaičiavimą, nustatyta, kad palūkanų (pelno palūkanų) už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra sutarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas kompensuojamojo pobūdžio palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad atlygintinės paskolos sutarties atveju, kai paskolos gavėjas pažeidžia sutartinę prievolę grąžinti skolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui sutartas arba įstatyme pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį nustatytas pelno palūkanas ir kompensuojamojo pobūdžio palūkanas, nustatytas CK 6.210 straipsnyje. Paskolos gavėjas, jeigu šalys nesusitarė kitaip, sutartas arba įstatymo nustatytas pelno palūkanas privalo mokėti už visą paskolintų pinigų naudojimo laiką iki paskolintos pinigų sumos grąžinimo dienos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-357/2007).
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, nepriklausomai nuo pasirinkto palūkanų tipo, kredito davėjas, bankas, turi teisę gauti tam tikrą atlygį už darbą, prisiimant pinigų skolinimo riziką. Dėl ilgalaikio kreditavimo sutarties pobūdžio sutarties šalys (tiek kredito davėjas, tiek kredito gavėjas) negali numatyti, kaip dėl objektyvių kriterijų ekonominės sąlygos keisis ir veiks palūkanų normas ateityje, todėl, sudarydamos sutartį pagal esamą situaciją, negali numanyti sutartų sąlygų naudingumo ateityje (vykdant ilgalaikę kreditavimo sutartį). Sutarties šalis – kredito gavėjas – laisva valia ir savo rizika sprendžia, ar kitos šalies – kredito davėjo – siūlomos kreditavimo sąlygos jai priimtinos (naudingos), ir, tai įvertinusi, sudaro sutartį arba jos nesudaro. Kreditavimo sutartys, tarp jų – ir vartojimo, įprastai sudaromos pagal tuo (pasirašymo) metu sutarties sudarymo vietoje nusistovėjusias bendrąsias tokių sutarčių sąlygas. Šias sąlygas lemia finansinė (ekonominė) situacija bei jos veikiama rinka. Poreikis nustatyti palūkanų periodiškumą, jų nustatymo tvarką yra nulemtas ilgalaikio kreditavimo sutarties pobūdžio (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2014; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2014; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2014).
Sutarties 5.1. punkte numatyta, kad Sutartyje nustatytos (20,50 procentų dydžio) palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito sumos laikant, kad metuose yra 360 dienų, o mėnesyje – kalendorinis dienų skaičius. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos. Ši Sutarties sąlyga galioja iki tol, kol kredito gavėjas visiškai įvykdys savo įsipareigojimus pagal Sutartį (Sutarties 16.1. p.). Su šiomis Sutarties sąlygomis atsakovas sutiko tiek 2011-09-09 sudarydamas Sutartį, tiek ir vėliau vykdydamas Sutartį, jų neginčijo, jos nėra panaikintos. Duomenų apie tai, kad atsakovas, sudarydamas Sutartį, nesuprato jos sąlygų dėl palūkanų dydžio, palūkanų mokėjimo mechanizmo ir termino, byloje nėra. Atsakovas Sutarties sudarymo momentu dirbo inžinieriumi, o šiuo metu yra energetikos skyriaus vadovas, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovo išsilavinimas yra pakankamas, kad tinkamai įvertinti tiek prisiimamus sutartinius įsipareigojimus, tiek ir jų nevykdymo pasekmes. Paminėtina, kad tik iškėlus šią civilinę bylą atsakovas pareiškė nesutinkantis su palūkanų dydžiu ir paskaičiavimu, nesuprantantis, kaip jos paskaičiuojamos. Teismo posėdyje atsakovas nenurodė, kokia jo nuomone būtų protinga palūkanų norma, taip pat nenurodė priežasčių, kodėl Sutartyje nustatyta palūkanų norma yra neprotinga. Vertinant, ar šalių Sutartyje numatyta palūkanų norma yra protinga, svarbu yra tai, kad atsakovui 2011-09-09 14 325,17 Lt paskola buvo suteikta iki 2016-09-07, t.y., 5 metams, paskolos suma yra pakankamai didelė atsižvelgiant į atsakovo nurodytas tuo metu gautas pajamas (2000,00 Lt). Kaip matyti iš atsakovo teismo posėdyje duotų paaiškinimų, 2012 m. pablogėjus jo finansinei būklei jis Sutarties nebevykdė arba vykdė tik iš dalies, t.y., nuo Sutarties sudarymo iki jos pažeidimo praėjo apie 1 metus. Atsakovo atlikti mokėjimai yra nedideli, iš viso atsakovas po 2013-04-24 sumokėjo tik 136,12 Eur, o kitiems kreditoriams jo atlikti mokėjimai viršija nurodytą sumą. Todėl įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad Sutartis buvo sudaryta laisva valia, savo nuožiūra nustatant tarpusavio teises ir pareigas, kad šalys visiškai suprato Sutarties sąlygas ir įsipareigojo tinkamai jas vykdyti, o šalių sudaryta Sutartis turi įstatymo galią, tai, kad Sutartyje nustatyta palūkanų norma (20,50 procentų) yra gerokai mažesnė nei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2011-04-01 iki 2012-01-01) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta maksimali bendra vartojimo kredito kaina (250 procentų), teismas sprendžia, kad mažinti palūkanų normą nėra pagrindo.
Pagal ieškovo pateiktus duomenis palūkanų sumą sudaro 189,29 Eur palūkanos, paskaičiuotos iki reikalavimo perleidimo ieškovui, bei 3213,52 Eur palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2013-04-24 iki 2017-07-18 (6 b. l.). Teismas sutinka su palūkanų suma, paskaičiuota iki reikalavimo teisės perleidimo, taip pat ir su palūkanų suma už laikotarpį nuo 2013-04-24 iki 2017-07-18. Aiškinant palūkanų paskaičiavimą, visų pirma nustatytina per 1 dieną mokėtinų palūkanų norma: 20,5 proc. / 360 d. (Sutartyje nustatyta, kad 1 metus sudaro 360 dienų) = 0,057 proc. per 1 dieną. Po to paskaičiuotina palūkanų suma už 1546 dienas: 3650,23 Eur (negrąžinta paskolos dalis) x 0,057/100 x 1546 d.= 3216,66 Eur. Taigi pagal Sutartį atsakovas turėtų mokėti ieškovui 3405,95 Eur palūkanas (3216,66 Eur + 189,29 Eur = 3405,95 Eur), tačiau ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3402,81 Eur (mažesnes) palūkanas, kurios priteistinos iš atsakovo ieškovui.
Atsakovas taip pat ginčija reikalavimą priteisti 193,81 Eur delspinigius, kurie pagal ieškovo pateiktus duomenis paskaičiuoti už 180 dienų, t.y., laikotarpį nuo 2017-01-19 iki 2017-07-18, skaičiuojant 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo negrąžintos paskolos sumos (3650,23 Eur) ir iš delspinigių sumos išminusavus 134,71 Eur atsakovo sumokėtą sumą (5 b. l.).
Šalių sudarytos Sutarties 7.2. punkte nustatyta, kad kredito gavėjas, praleidęs Sutartyje numatytus kredito ar jo dalies grąžinimo, palūkanų ir/ar kitų Sutartyje numatytų mokėjimų terminus, kredito gavėjas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną privalo bankui mokėti Sutartyje nustatyto dydžio delspinigius (0,05 procentų dydžio) nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas.
Įstatymas numato, kad šalis, pažeidusi sutartinę prievolę, privalo sumokėti delspinigius (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Delspinigiai, kaip netesybų rūšis, yra pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jei prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d., 6.258 str. 1 d.). Delspinigiai (netesybos) laikomi iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, tačiau teismas turi teisę juos mažinti, jeigu jie yra aiškiai per dideli (neprotingai dideli) arba prievolė iš dalies yra įvykdyta (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 straipsnį yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, skolininko elgesį, prievolės pažeidimo aplinkybes, jos padarinius, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 konstatavo, kad netesybų dydis turi būti vertinamas, atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes, dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Kaip minėta, pagal banko įkainius nagrinėjamu atveju taikomi 0,05 procento dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, bendra delspinigių suma už atsakovo pavėluotus atsiskaitymus, pagal ieškovo paskaičiavimą siekia 193,81 Eur (išminusavus atsakovo sumokėtą 134,71 Eur sumą). Mokėtina delspinigių suma palyginus su nesumokėtos paskolos suma yra nedidelė, paskaičiuota už 180 dienų. Be to, atsakovo sumokėta ieškovui suma (136,12 Eur) vykdant sutartinius įsipareigojimus palyginus su likusia nesumokėta paskolos dalimi (3650,23 Eur) yra nedidelė, todėl teismui nekyla abejonių, kad ieškovas per 4 metus nuo reikalavimo teisės perleidimo galėjo patirti 193,81 Eur dydžio nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, teismo vertinimu, šiuo atveju 193,81 Eur netesybos nėra per didelės ir neprotingos, todėl ši delspinigių suma priteistina iš atsakovo ieškovui.
Ieškovas taip pareikalauja iš atsakovo priteisti 20,5 procentų palūkanas nuo paskolos sumos (3650,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kaip ir buvo minėta aukščiau, Sutarties 5.1. punktas nustato pareigą atsakovui mokėti 20,50 procentų dydžio palūkanas iki visiško prievolės grąžinti paskolos sumą įvykdymo. Todėl, vadovaujantis CK 6.213 straipsnio 1 dalimi, 6.872 straipsniu ir Sutarties 5.1. punktu, iš atsakovo priteistinos 20,5 procentų palūkanos nuo pagrindinės skolos sumos (3650,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iškėlus civilinę bylą skolininkui skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 str.). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 str. 2 d.) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Nagrinėjamu atveju civilinė byla iškelta 2017-07-24, ir ieškovas byloje prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas ieškovui priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį, už priteistą sumą (7246,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-07-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 163,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis).
Atsakovas pateikė prašymą išdėstyti teismo sprendimą kiek įmanoma ilgesniam terminui.
Ieškovas, pateikdamas pareiškimą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, nurodė, kad taikyti skolos išdėstymo dalimis institutą netikslinga.
CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, turi būti atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudais jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būsimo sprendimo įvykdymo išdėstymo, teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1110/2001; 2001-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-903/2001 ir kt.).
Iš atsakovo paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, matyti, jis dirba, jo kasmėnesinis darbo užmokestis yra 1400,00 Eur. Nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, šiuo metu yra likęs įsiskolinimas vienam kreditoriui. Iš atsakovo pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad atsakovas turi 1 nepilnametį vaiką, kurį išlaiko.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo - pelno siekianti įmonė, atsakovas yra fizinis asmuo, kurio turtinė padėtis yra sunki, jis turi išlaikyti vieną nepilnametį vaiką, į iš atsakovo priteistinos ieškovui sumos dydį, kuri nagrinėjamu atveju atsakovui yra ženkli, atsakovo gebėjimą iš karto atlyginti ieškovui priteistą sumą bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo (CK 1.5 str.), šalių lygiateisiškumo principus, teismo nuomone, yra tikslinga šiuo Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, kuriuo iš atsakovo ieškovui priteistina 3650,23 Eur skola, 3402,81 Eur palūkanos, 193,81 Eur delspinigiai, 20,50 procentų palūkanos nuo paskolos sumos (3650,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos 7246,85 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 163,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, vykdymą išdėstyti dalimis 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant atsakovą ieškovo naudai kas mėnesį sumokėti po 617,49 Eur, o paskutinį mėnesį – 617,46 Eur ir priskaičiuotas palūkanas (CPK 284 str. 1 d.). Manytina, kad toks išdėstymas neprieštaraus ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros principui. Įsiskolinimo išdėstymu suteikiama atsakovui galimybė sumokėti įsiskolinimą gera valia, nustatytomis dalimis, nepradedant priverstinio skolos išieškojimo ir nedidinant atsakovo mokėtinos sumos vykdymo išlaidomis. Atsakovui tuo pačiu išaiškinama, kad nesilaikant nustatytos teismo sprendimo išdėstymo tvarkos, priteista suma gali būti išieškota iš atsakovo priverstinai.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., 284 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, 3650,23 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties eurų, 23 ct) negrąžintą paskolos sumą, 3402,81 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų dviejų eurų, 81 ct) palūkanas, 193,81 Eur (vieno šimto devyniasdešimt trijų eurų, 81 ct) delspinigius, 20,50 (dvidešimties ir penkių šimtųjų) procentų palūkanas nuo paskolos sumos (3650,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (7246,85 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 163,00 Eur (vieno šimto šešiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Išdėstyti sprendimo vykdymą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui tokiu būdu: įpareigoti atsakovą R. K. 11 mėnesių kas mėnesį sumokėti ieškovui po 617,49 Eur (šešių šimtų septyniolikos eurų, 49 ct) sumą, o paskutinį mėnesį – 617,46 Eur (šešių šimtų septyniolikos eurų, 46 ct) sumą bei paskaičiuotas 20,50 (dvidešimties ir penkių šimtųjų) procentų palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (3650,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (7246,85 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.