Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujat ieškovei R. G., ieškovės atstovui advokatui Ričardui Raliui, atsakovui M. G., atsakovo atstovei advokatei Jūratei Bieliauskienei, išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. L., išvadą teikiančios institucijos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms J. Š., V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. (Ž.) ieškinį atsakovui M. G., dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei atsakovo M. G. priešieškinį ieškovei R. G. (Ž.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš ieškovės, institucijos teikiančios išvadas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašė: 1) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnametės K. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei K. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, suteikiant teisę ieškovei priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise; 3) ieškovės naudai priteisti iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, o atsakovas pareiškė priešieškinį, prašydamas vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Vertinant šių reikalavimų pagrįstumą, būtina nustatyti, ar esanti aplinka, kurioje nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su vienu iš tėvų, tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu iš jo tėvų.

Pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant dėl to, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis, būtina atsižvelgti į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus: šeimos aplinkos sąlygas; vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų; tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis byloje 3K-3-269/2013). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo ir šiuo atveju negali nulemti tėvų lytis, t.y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Vaiko interesai tai yra esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta šiuo metu nėra nustatyta. Teismo nutartimi nustatyta tik laikinoji vaiko gyvenamoji vieta su jo mama. Institucijos teikiančios byloje išvadas konstatavo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas sudaro tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas vaikui, ką patvirtina šeimos aplankymo, buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktai (I t., b.l. 216,219). Šiuo metu ieškovė su dukra ir sutuoktiniu gyvena sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute su virtuve ir visais patogumais. Bendras gyvenamasis plotas yra 64 kv. m kambariai apstatyti baldais, elektronine ir buitine technika, švaru ir tvarkinga. Nepilnametei skirtas atskiras kambarys, kurio plotas apie 12 kv. m, kambaryje sofa – lova, rašomasis stalas, spinta ir kt. Teismo posėdžiu metu apklausta ieškovė nurodė, jog butas sutuoktiniu priklauso daline nuosavybės teise, tačiau nėra ginčo dėl to, kad jos šeima šiame bute gyvena, ką patvirtina bylos rašytiniai duomenys (I t., b.l. 62-65). Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. K. G. lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją (II t., b.l. 25). Nors atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog ieškovė tinkamai nesirūpina vaiko ugdymu, tačiau nėra duomenų apie netinkamą ieškovės gyvenimo būdą ar nesirūpinimą nepilnamete dukra, ką patvirtino ir išvadą teikiančios institucijos atstovė. Atsakovas taip pat teismui tvirtino, kad ieškovė tinkamai nesirūpina vaiko sveikata (laiku neiškvietė greitosios medicininės pagalbos), tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad tai buvo būtina ir nėra duomenų, jog dėl ieškovės kaltės vaikas būtų susirgęs. Priešingai, atsakovas nurodė, jog vaikas yra sveikas.

Teismo vertinimu aplinka, kurioje dabar gyvena K. G., yra jai pastovi ir saugi bei užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis. Tuo tarpu, atsakovas šiuo metu gyvena ne tik pas savo tėvus, tačiau ir jo motinai nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bute su drauge, ką patvirtino ir liudytoja A. G.. Ši liudytoja patvirtino atsakovo nurodomas faktines bylos aplinkybes. Liudytojos L. D. apklausa nebuvo informatyvi bylai, nes ji perpasakojo kito asmens poziciją, todėl teismas šios liudytojos apklausa nesiremia. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte pažymėta, jog atsakovo tėvų atskirame šeimos name taip pat yra vaikui skirtas apie 14 kv. m kambarys antrame namo aukšte. Jame yra lova, fotelis, rašomasis stalas, spintelė daiktams, daug žaislų. Kambarys šviesus, švarus, sudarytos tinkamos sąlygos vaikui mokytis, leisti laisvalaikį, ilsėtis. Teismo vertinimu tiek ieškovė, tiek atsakovas vaikui turi tinkamas sąlygas gyventi. Tačiau atsakovas nėra nurodęs, kur jis nuolatos gyvena, o kur svečiuojasi, todėl nėra aišku, kokiomis buities sąlygomis gyventų nepilnametis vaikas, jei jis gyventų kartu su atsakovu. Nes gyvenant atskirai nuo tėvų, jo motinai priklausantis butas yra tik vieno kambario. Tačiau pas atsakovo tėvus yra tinkamos sąlygos leisti vaikui laiką po pamokų, ilsėtis, pasilikti savaitgaliui, galimybė ruošti pamokas ir kt.

Tačiau svarbiausia, jog sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina atsižvelgti į šio vaiko nuomonę (CK 3.174 str. 2 d., 380 str. 1 d.). K. G. vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams išreiškė norą nuolat gyventi su mama (I t., b.l. 217). Šiaulių apygardos teismo psichologės išvadoje konstatuotas vaiko glaudesnis emocinis ryšys su mama, nors vaikas jaučia stiprų prielankumą ir poreikį sąveikauti su abiem tėvais, seneliais. Atsakovas nepasitiki vaiko išsakyta nuomone, tačiau mergaitė geba argumentuotai išreikšti savo nuomonę jai pateiktais klausimais, suvokia jų prasmę, tačiau jos asmenybė dar nėra susiformavusi. Todėl teismas skatina abi šalis atsižvelgti ir lanksčiau reaguoti į išsakytą vaiko nuomonę, neįtraukti vaiko į tarpusavio konfliktus. Atsakovo nepasitikėjimas vaiko nuomone yra tik subjektyvus esamos situacijos vertinimas, esant konfliktiniams santykiams ne tik su ieškove, bet ir su jos sutuoktiniu. Įvertinus vaiko amžių (greit vaikui sukaks (duomenys neskelbtini) metų), dabartinę emocinę ir psichologinę būseną (bylos duomenimis mergaitės poreikis gyventi aplinkoje, kurioje nėra konfliktuojama tarpusavyje, jaustis saugiai ir mylimai, kartu su tėčiu ir mama išgyventi teigiamas emocijas), artimesnį ryšį su mama, nėra pagrindo abejoti, kad nepilnamečio vaiko interesas gyventi su mama susiformavo natūraliai. Nėra duomenų, jog vaikas konfliktuotų ar nesutartų su ieškovės sutuoktiniu. Aplinkybių, kad toks vaiko noras šiuo metu gyventi su mama galėtų prieštarautų jo interesams, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta (CK 3.174 str. 2 d.).

Įvertinus šalių parodymus, liudytojos A. G. paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad nepilnametės K. G. interesus (ugdymo, po pamokinio lavinimo ir kt.) šiuo metu labiausiai atitinka jos gyvenamosios vietos nustatymas su mama R. G.. Todėl tuo visiškai tenkintinas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o atsakovo priešieškinio reikalavimas - atmestinas, nes nėra pagrindo nustatyti ir tuo pačiu keisti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir ją nustatyti kartu su ieškovu (tėvu) (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., 3.161 str., 3.168 str., 3.169 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina jo mamos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str. 1,2 d.). Kiti šalių nurodyti ginčo motyvai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra teisiškai reikšmingi.

Pažymėtina, teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio sprendimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis vaikui priteisimo

Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t.y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2011). Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-469/2006, 2006-11-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-628/2006).

Kaip nurodo ieškovė, atsakovas nuo ieškinio padavimo teismui dienos neteikia materialinio išlaikymo savo dukrai. Atsakovas teigia priešingai, jog dukrai teikia išlaikymą kas mėnesį apie 150 Eur ir tai leidžia jo pajamos. Ieškovė prašo priteisti dukrai išlaikymą iš tėvo periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį. Teismo posėdžio metu ginčo dėl išlaikymo dydžio tarp šalių nekilo, todėl teismas nedetalizuoja nepilnamečio vaiko poreikių, kuriuos ieškinyje nurodė ieškovė. Išvadą teikiančios institucijos nurodė, jog toks išlaikymo dydis atitinka vaiko interesus ir teismas su tokiu vertinimu sutinka. Išklausius ieškovės ir atsakovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, konstatuotina, kad nurodyti dukros poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, jie nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu. Priešingai, visos išlaidos yra susietos su būtinomis sąlygomis, kurias tėvai privalo užtikrinti (maistas, apranga, higiena, sveikata, laisvalaikio poreikiai ir kt.). Teismas sprendžia ar tėvai gali skirti tokio dydžio išlaikymą savo vaikui.

Materialiai išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. (CK 3.192 str.). Šios turtinės asmeninės prievolės vaiko tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdymą kitiems asmenims ar vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai bei socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus, privalo savo pareigas vykdyti tinkamai. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, pirmenybė teikiama ne tėvų turtinei padėčiai, bet vaiko interesams. Pareiga materialiai išlaikyti vaiką susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2009).Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Pažymėtina, jos siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

Atsakovas nurodo, kad prie išlaikymo prisidėjo užtikrindamas vaiko aprangą, buitį, laisvalaikį ir poilsį. Teismo nutartimi iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas vaikui. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-233/2011). Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas kiekvieną mėnesį ieškovei nuo ieškinio padavimo teismui dienos padeda išlaikyti vaiką skirdamas jai pinigines lėšas.

Teismo vertinimu atsakovas M. G. yra sveikas ir darbingas, galintis uždirbti lėšų tiek savo pragyvenimui, tiek vaiko išlaikymui, ko neneigia ir jis pats. Įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog atsakovas turi pareigą rasti būdus ir galimybes, kaip išlaikyti savo nepilnametį vaiką, suteikiant jam galimybę tinkamai gyventi, augti ir vystytis. Byloje iš tiesų nėra duomenų, pagrindžiančių kokia apimtimi prie vaiko išlaikymo prisidėjo atsakovas, todėl teismas jo motyvus dėl teikiamo išlaikymo atmeta kaip neįrodytus.

Teismas atsižvelgęs į bylos rašytinius įrodymus apie abiejų šalių turtinę padėtį ir nesiedamas išlaikymo vaikui dydžio priteisimo su minimalia mėnesine alga, nagrinėjamu atveju konstatuoja, jog 150 Eur dydžio išlaikymas iš tėvo (atsakovo) yra proporcingas šalių turtinei padėčiai bei sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas normalių vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimui, atsižvelgiant ir į vaiko amžių. Iš atsakovo priteistinas 150 Eur išlaikymas nepilnametei dukrai K. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi dėl išlaikymo priteisimo į teismą dienos (2016-03-29) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Tuo yra visiškai tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, o atsakovo priešieškinio reikalavimas atmestinas.

Išlaikymo lėšomis uzufrukto teise pavestina disponuoti nepilnamečio vaiko mamai R. G. (CK 3.185 str. 1 d.). Išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams ir esant ginčui, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo (atsakovo priešieškinio reikalavimas)

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.). Teismas pažymi, kad pagal CK 3.200 str. įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. CPK 178 str. nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant laibiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009-03-16 nutartis Nr. 3K-3-101/200; 2010-02-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-72/2010).

Ieškovo ir atsakovės parodymais, liudytojos A. G. paaiškinimu ir bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013 m. viduryje ieškovas ir atsakovė susitaikė su atsakovu ir nusprendė kartu išvykti pusmečiui į (duomenys neskelbtini) užsidirbti pinigų. Ieškovei kartu su atsakovu sugrįžus, abu kartu gyveno iki 2015 m. gegužės mėnesio, kada ieškovė viena išvyko į užsienį, ką patvirtina ir duomenys apie ieškovės draudimą valstybiniu socialiniu draudimu. Šis laikotarpis šalių gyvenat kartu vedant bendrą ūkį patenka į atsakovo prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį. Todėl nėra pagrįstas atsakovo priešieškinio reikalavimas dalyje priteisti iš ieškovės išlaikymo įsiskolinimą dalyje už laikotarpį nuo 2013-04-27 iki 2015 m. gegužės mėn.

Byloje neginčijama, kad nuo 2015 m. gegužės mėn. šalys gyvena atskirai, ieškovė viena išvyko į užsienį, o atsakovas liko su nepilnamete dukra. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Ieškovė nurodė, jog laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2016 m. kovo mėn. 12 d. teikė dukrai išlaikymą. Bylos rašytiniai duomenimis, ieškovė 2015-10-10 pervedė atsakovui 60 Eur (I t., b.l. 35), 2015-11-17 pervedė atsakovui 145 Eur (I t., b.l. 176), kas sudaro 205 Eur sumą. Atsakovas neigia, gavęs kitą materialinę paramą vaikui iš ieškovės ir nepatvirtino esant kokiam tai žodiniam susitarimui su ieškove dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė paramos vaikus apranga, daiktais, teikimo ir jos apimties.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t.y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis Nr. 3K-3-14/2008). Materialinio išlaikymo nurodytu laikotarpiu ieškovė neteikė. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra ginčo tarp šalių dėl vaikui reikalingos 150 Eur dydžio kas mėnesį išlaikymo sumos.

Įvertinęs bylos medžiagą ir šalių gyvenimo kartu bei atskirai faktinių aplinkybių analizę teismas konstatuoja, jog ieškovė dėl laikotarpio nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2016 m. kovo mėn. 12 d. nepateikė įrodymų, jog už šiuos 10 mėnesių vaiko išlaikymui skyrė pakankamą išlaikymą, o atsakovui pervestos 205 Eur sumos nepakako nepilnamečio vaiko išlaikymui. Teismas mano, kad byloje esančios faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė iš esmės nurodytu laikotarpiu nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą. Teismas įvertina ir tai, jog tarp šalių buvo ginčas dėl dukros išlaikymo, ką patvirtina šalių susirašinėjimas, o kitokio tarp šalių buvusio žodinio susitarimo dėl vaiko išlaikymo atsakovas nepatvirtino (I t., b.l. 34).

Todėl visos šios aplinkybės sudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2016 m. kovo mėn. 12 d. neteikė dukrai tinkamo išlaikymo, netinkamai vykdė pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo priešieškinys dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas tik 1295 Eur ((150x10)-205 Eur) sumai, priteisiant minėtą sumą iš ieškovės (CK 3.200 str.).

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaiką ir yra atsakingi už savo vaiko auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios, tačiau tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. CK 3.165 str. 3 d. numato, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Atsižvelgdamas į aktyvų teismo vaidmenį tokio pobūdžio bylose, teismas mano, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, reikalinga priimti sprendimą ir dėl atsakovo bendravimo su vaiku, nors ieškovė ir atsakovas tokio reikalavimo nebuvo pareiškę, tačiau to prašė atsakovo atstovė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į atsakovo ir ieškovės parodymus, liudytojos A. G. paaiškinimą, teismo nutartimi jau nustatytą laikiną bendravimo tvarką, vaiko nuomonę, teismas nustato atsakovo bendravimo su vaiku tvarką su tam tikrais apribojimais.

Teismas nenustatė, jog atsakovui yra trukdoma bendrauti su vaiku, atsakovo pomėgiai ar jo gyvenimo būdas yra negatyvūs ar pavojingi, pas atsakovą vaikui yra nesaugi aplinka. Šalys laikiną bendravimo tvarką vykdo tinkamai, išvadą teikiančios institucijos nėra gavusios skundų dėl netinkamo bendravimo tvarkos vykdymo, šalys laikinosios bendravimo tvarkos neprašė pakeisti ir teismo. Pastebėtina, jog dėl jos šalys jau lanksčiau susitaria ir prisiderina viena prie kitos ir vaiko poreikių. Todėl teismas iš esmės palieka jau tarp šalių nustatytą teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, koreguodamas tik vaiko pasiėmimą, jo laiką ir grąžinimo laiką darbo dienomis, atsižvelgdamas į būtiną laiką vaiko poilsiui. Dėl vaiko gimtadienio, atostogų, kitų švenčių, teismas šalių bendravimo tvarkos su vaiku neriboja, nes ieškovė nedaro kliūčių atsakovui bendrauti su vaiku.

Teismas nustato atsakovo M. G. bendravimo su dukra K. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: nustatyti, kad atsakovas M. G. su vaiku K. G. praleidžia kas antrą savaitgalį nuo penktadienio vakaro 18 valandos iki sekmadienio 20 valandos, pradedant kiekvieno mėnesio pirmu savaitgaliu, atsakovas su dukra praleidžia kitos (sekančios) savaitės antradienio ir ketvirtadienio popietes pradedant pasibaigus vaiko pamokoms iki 19 valandos 30 minučių; vaiką jo bendravimo laiku atsiveža ir jį į namus pas ieškovę parveža atsakovas.

Išaiškintina, jog tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti kitokią bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, laikinųjų apsaugos priemonių, kitų bylos klausimų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė ir atsakovas buvo atleisti pareiškiant ieškinį ir priešieškinį, išieškomos iš ieškovės ir atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio/priešieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str.).

Kadangi teismas visiškai tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 150 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui, iš atsakovo valstybei priteistina 54 Eur žyminio mokesčio nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.). Priešieškinio dalyje teismas iš dalies tenkino atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės 1295 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui, todėl iš ieškovės valstybei priteistina 39 Eur žyminio mokesčio nuo kurio mokėjimo atsakovas buvo atleistas (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).

Teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai, dėl to ieškovei iš atsakovo priteistina 41 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (I t. b.l. 66), 1400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (II t. b.l. 7) ir 26 Eur vertimo išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Atsakovas atstovei už jos teiktas teisines paslaugas sumokėjo 650 Eur, tačiau jo priešieškinys dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo buvo patenkintas 24 proc. Kiti du atsakovo priešieškinio reikalavimai buvo atmesti. Tai įvertinus atsakovo priešieškinio reikalavimai patenkinti 8 proc., todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 52 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (98 str. 1 d.). Atlikus vienašalių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių užskaitymą (1467 Eur – 52 Eur) iš atsakovo ieškovei priteistina 1415 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

2015-04-15 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - nustatyta nepilnamečio vaiko K. G., gim. (duomenys neskelbtini), laikinoji gyvenamoji vieta su jo motina ieškove R. Ž. iki teismo sprendimo byloje priėmimo ir iš atsakovo M. G. priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai K. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-03-29) iki teismo sprendimo byloje priėmimo, paskiriant ieškovę R. Ž. dukros išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priėmus teismo sprendimą naikintinos dalyje dėl išlaikymo priteisimo, dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (I t., b.l. 73-74) (CPK 149 str. 1 d., 150 str. 2 d.).

2015-04-29 teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė - iki teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo nustatyta laikina atsakovo M. G. bendravimo su dukra K. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka: nustatyta, kad atsakovas M. G. su vaiku K. G. praleidžia kas antrą savaitgalį nuo penktadienio vakaro 18 valandos iki sekmadienio 20 valandos, pradedant kiekvieno mėnesio pirmu savaitgaliu, atsakovas su dukra praleidžia kitos (sekančios) savaitės antradienio ir ketvirtadienio popietes nuo 14 iki 20 valandos; kadangi abu tėvai lygūs bendraujant su vaiku, tai vaiką atsakovui jo bendravimo su vaiku laiku atveža ieškovė, vaiką į namus pas ieškovę parveža atsakovas, kuri 2016-06-06 Šiaulių apygardos teismo nutartimi palikta nepakeista (suformuota atskira medžiaga iš civilinės bylos Nr. 2-3824-1004/2016), paliktina galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (I t., b.l. 121-122) (CPK 150 str. 2 d.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,260, 263–265, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės dukros K. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš tėvo M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros K. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo 2016-03-29 iki dukros pilnametystės.

Paskirti ieškovę R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš ieškovės R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 1295 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt penkis eurus) dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei K. G., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2016-03-12, iš viso už 10 mėnesių skaičiuojant po 150 Eur periodinių išmokų kas mėnesį.

Nustatyti atsakovo M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra K. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka: nustatyti, kad atsakovas M. G. su vaiku K. G. praleidžia kas antrą savaitgalį nuo penktadienio vakaro 18 valandos iki sekmadienio 20 valandos, pradedant kiekvieno mėnesio pirmu savaitgaliu, atsakovas su dukra praleidžia kitos (sekančios) savaitės antradienio ir ketvirtadienio popietes pradedant pasibaigus vaiko pamokoms iki 19 valandos 30 minučių; vaiką jo bendravimo laiku atsiveža ir jį į namus pas ieškovę parveža atsakovas.

Kitose dalyse atsakovo priešieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 54 Eur penkiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 39 Eur trisdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1415 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

2015-04-15 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir laikino išlaikymo iš atsakovo priteisimo, panaikinti dalyje dėl išlaikymo priteisimo, dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

2015-04-29 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę dėl laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, kuri 2016-06-06 Šiaulių apygardos teismo nutartimi palikta nepakeista, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.