- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-22
- Bylos Nr.
- eA-217-815/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02940-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus apygardos žemės tvarkymo
- Kategorijos
- 18.9Valstybės išperkamas nekilnojamasis turtas
- 57.6Kiti su bylos nagrinėjimo išlaidomis susiję klausimai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriui dėl vilkinimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja R. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrių (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir atsakovas) priimti sprendimą dėl pareiškėjos R. K. 2024 m. balandžio 22 d. prašymo Nr. 1GP-9021 (toliau – ir Prašymas).
2. Skunde pareiškėja nurodė, kad ji Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatyta tvarka Nacionalinei žemės tarnybai pateikė Prašymą už valstybės išperkamą žemės dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, jog nepaisant to, kad nuo Prašymo viešojo administravimo subjektui pateikimo dienos praėjo daugiau negu 20 darbo dienų, iki skundo teismui pateikimo dienos Nacionalinė žemės tarnyba pareiškėjos Prašymo neišnagrinėjo, sprendimo nepriėmė ir apie prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą nepranešė. Pareiškėja vertino, kad Nacionalinė žemės tarnyba nevykdo savo pareigų, vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku neišsprendžia pareiškėjos Prašymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2024 m. birželio 26 d. raštu Nr. 1SD-39394-(15.2.48 E.) „Dėl išvados „dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ suderinimo“ (toliau – ir 2024 m. birželio 26 d. raštas) pareiškėjai pateikė išvados „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ projektą suderinimui, tuo pačiu įvykdydama pareiškėjos Prašymą, todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje nebeliko ginčo dalyko bei yra pagrindas administracinę bylą nutraukti. Nacionalinė žemės tarnyba manė, kad nelikus ginčo objekto administracinėje byloje, neturėtų būti priteistinos ir pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
II.
5. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjos R. K. skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
6.1. Pareiškėja pateikė Prašymą Nacionalinei žemės tarnybai, nurodydama, kad ji yra turto ir teisių paveldėtoja po savo motinos Z. V. mirties ir nori pasinaudoti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir už visą likusį neatkurtą plotą atlyginti lygiaverčiu miško plotu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos Prašymas Nacionalinėje žemės tarnyboje gautas 2024 m. balandžio 22 d., registracijos Nr. 1GP-9021.
6.2. Nacionalinė žemės tarnyba 2024 m. birželio 26 d. raštu informavo pareiškėjos įgaliotą asmenį S. Č., kad Nacionalinė žemės tarnyba pilietės Z. V. turto paveldėtojai, pageidaujant atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. T. iki nacionalizacijos turėtą žemę, parengė išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (toliau – ir Išvada) projektą. Minėtame rašte atsakovas prašė susipažinti su Išvados projektu ir patvirtinti, kad sutinka su juo. Prie 2024 m. birželio 26 d. rašto pridėtas Išvados projektas „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjos Prašymas Nacionalinėje žemės tarnyboje registruotas 2024 m. balandžio 22 d. Pareiškėjos skundas teisme gautas 2024 m. birželio 11 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju atsakovas vilkino pareiškėjos Prašymo nagrinėjimą bei per Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą į pareiškėjos Prašymą nepateikė atsakymo. Tačiau teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas pateikė teismui 2024 m. birželio 26 d. raštą kartu su Išvados projektu. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, po skundo pateikimo teismui, atsakė į pareiškėjos Prašymą, todėl byloje neliko ginčo dalyko.
8. Be kita ko, teismas nurodė, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju nepateikė skundo atsisakymo, todėl teismas neturi pagrindo nutraukti bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punkto pagrindu. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad yra pagrindas pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismas sprendė, kad kadangi pareiškėjos skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tad pareiškėja neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
III.
9. Pareiškėja R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą nutraukti ir priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas.
10. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
10.1. Nors pareiškėja skundo reikalavimų neatsisakė, tačiau, atsakovui 2024 m. birželio 26 d. raštu pateikus atsakymą, neliko ginčo dalyko. Nelikus ginčo dalyko, administracinė byla nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.).
10.2. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjos kreipimosi į teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises, nėra atsakingas atsakovas. Atsakovas pareiškėjos Prašymą patenkino tik po kreipimosi į teismą, todėl šiuo atveju pareiškėjai priklauso pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Šios išlaidos pagrįstos įrodymais, jos yra proporcingos, atitinkančios teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl yra pagrindas jas priteisti iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
10.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rezoliucinėje dalyje nurodė, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, tokiu atveju formuodamas ydingą teisminę praktiką.
Atsiliepimas
11. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą arba apeliacinį procesą nutraukti, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos skundas bei prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas vilkino pareiškėjos prašymo nagrinėjimą, tačiau bylą nagrinėjant teisme, atsakė į Prašymą, todėl byloje neliko ginčo dalyko. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja nepateikė atsisakymo nuo skundo, teismas sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir netekinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
14. Apeliaciniame skunde pareiškėja prašo pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – administracinę bylą nutraukti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamo asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008).
16. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad Nacionalinė žemės tarnyba per teisės aktais nustatytą terminą neišnagrinėjo pareiškėjos Prašymo, tačiau tai padarė bylą nagrinėjant teisme (2024 m. birželio 26 d. raštu pateikė pareiškėjos atstovei atsakymą). Pažymėtina, kad nors skundo reikalavimas atsakovo buvo geruoju patenkintas, pareiškėja nepasinaudojo ABTĮ nustatyta teise atsisakyti skundo.
17. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008; 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2022-968/2021; 2025 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2570-662/2025; kt.). Nagrinėjamu atveju, atsakovui atsakius į Prašymą, išnyko ginčo dalykas, pareiškėjos pagrindinio reikalavimo – įpareigojimo atsakyti į Prašymą – išnagrinėjimas negali apginti jos pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso.
18. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išnykus aplinkybėms, buvusioms ginčo dalyku, ir pareiškėjai neatsisakius skundo, pagrįstai skundą atmetė.
19. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ne skundą atmesti, o nutraukti bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą.
20. Pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
21. Pažymėtina, kad šis bylos nutraukimo pagrindas yra susijęs su teisės kreiptis į teismą buvimo prielaida – ginčo priskirtinumu teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-274-822/2023).
22. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjos skundo reikalavimo pobūdį, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad jis patenka į ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto taikymo sritį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylos nenutraukė vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.
23. Šiuo atveju susiklostė situacija, kai atsakovas geruoju patenkino pareiškėjos skundo reikalavimą padavus skundą pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja turėjo procesinę teisę atsisakyti skundo ir įgyti teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau tokia teise nepasinaudojo. ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėja atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Pabrėžtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad minėtų nuostatų taikymui būtina prielaida – pareiškėjas turi atsisakyti skundo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-256-602/2024; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-684-575/2017; 2014 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-818/2014). Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundo neatsisakė, todėl teismas, atmetęs pareiškėjos skundą, pagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.