Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei V. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui T. G. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, turto padalinimo, nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo ir jų gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatyto, trečiasis asmuo kreditorius BnP Finance, AB, išvadą teikianti institucija Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius (nuo 2018.07.01. įstatyminė teisių perėmėja – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 2001 m. rugpjūčio 25 d. Lazdijų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 58 (santuokos liudijimo originalas, prijungtas prie nagrinėjamos bylos atskirame voke). Šalys turi dvi nepilnametes dukras: G. G., gimusią 2002 m. balandžio 7 d., ir K. G., gimusią 2005 m. gegužės 4 d. (b. l. 7–8).

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis ieškovė J. G. ir atsakovas T. G. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi, tačiau viešame registre įregistruotas juridinis faktas, jog J. G. ir T. G. 2014 m. liepos 18 d. sudarė buto su rūsiu, unikalus Nr. 5197-7008-9013:0011, esančio (duomenys neskelbtini), ir ūkio patalpos, unikalus Nr. 5197-7008-9046:0009, esančios (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, juridinio fakto įregistravimo pagrindas : 2014 m. liepos 18 d. notaro pranešimas Nr. 1010436041 (b. l. 12–16). 2014 m. liepos 18 d. buto ir ūkio patalpų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis, patvirtinta Marijampolės 4-ojo notarų biuro notarės L. P., notarinio registro Nr. 3234, patvirtina, kad J. G. ir T. G. iš V. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą su rūsiu, unikalus Nr. 5197-7008-9013:0011, esantį (duomenys neskelbtini), ir ūkio patalpą, unikalus Nr. 5197-7008-9046:0009, esančią (duomenys neskelbtini). (b. l. 76–86).

Pažyma iš valstybės įmonės „Regitra“ patvirtina, kad atsakovo T. G. vardu nėra registruotų transporto priemonių, o ieškovės J. G. vardu 2015 m. lapkričio 18 d. įregistruota transporto priemonė FORD GALAXY, identifikavimo kodas (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 1997 m. kovo 26 d. (b. l. 10–11). 2015 m. lapkričio 14 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad J. G. už 500 Eur iš R. B. įsigijo automobilį FORD GALAXY, identifikavimo kodas (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 134).

Pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą patvirtina, kad ieškovė J. G. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, jos pajamos per metus sudaro apie 2 800 Eur (b. l. 968 b.l.); o atsakovas T. G. 2017 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais ir 2018 m. sausio –vasario mėnesiais dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Mantega“, jo pajamos už tuos laikotarpius atitinkamai sudarė 1353,38 Eur ir 860,22 Eur (b. l. 9, 99–100).

2017 m. liepos 31 d. vartojimo kredito sutartis Nr. R56057346 patvirtina, kad ieškovė su kreditoriumi BnP Finance, AB sudarė 36 mėnesių terminuotą vartojimo paskolos sutartį (b. l. 17–18).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011 ir kt.).

Ieškinyje nurodyta ir ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, kadangi jis piktnaudžiauja alkoholiu, ilgą laiką niekur nedirbo, gyvena atskirai nuo šeimos, neatlieka savo kaip sutuoktinio ir tėvo pareigų, nesirūpina šeima, neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, šių ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo. Išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodyta, kad T. G. daugiau kaip 2 metus gyvena atskirai nuo šeimos, su dukromis bendrauja retai, kartais aplanko jas grįžęs iš užsienio (b. l. 31).

CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei nedalyvaujant teismo posėdžiuose, apie kuriuos jam pranešta tinkamai, jo pozicija dėl santuokos iširimo priežasčių nežinoma, atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Kaip nurodė ieškovė, taip pat kaip teigiama išvadą teikiančios institucijos išvadoje (b. l. 31) atsakovas išėjo iš namų, gyvena skyrium nuo šeimos, nebeveda su ieškove bendro ūkio, neišlaiko nepilnamečių vaikų. Byloje esantis įsiteisėjęs Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-172-564/2015, patvirtina, kad atsakovas T. G. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas laivės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, šią priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 95–96).

Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialiąją paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus, negerbė šeimos, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus nesirūpina nei ieškove, nei šalių nepilnamečiais vaikais, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, todėl pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 straipsniuose. Šalys nebegyvena kaip šeima, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, susitaikyti nepageidauja, todėl teismas daro išvadą, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 straipsnio 2 dalis).

Tai, kad atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus nesirūpino šeima pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, todėl ieškinys šioje dalyje tenkinamas ir šalių santuoka nutraukiama pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini). Nesant ginčo dėl šio reikalavimo ieškovei po santuokos nutraukimo jos prašymu paliekama santuokinė pavardė –(duomenys neskelbtini). Atsakovui po santuokos nutraukimo taip pat paliekama prigimtinė pavardė – (duomenys neskelbtini).

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo.

Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja (b. l. 1–4).

Iš bylos duomenų bei ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalių vaikai nuo gimimo ir šiuo metu gyvena su ieškove, kitos gyvenamosios vietos neturi. Marijampolės miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad ieškovė tinkamai rūpinasi bei prižiūri su ja gyvenančius šalių vaikus, vaikai taip pat išreiškė norą gyventi su ieškove, sprendžia, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina, nes tai labiausiai atitiktų vaikų interesus, mergaitės yra prisirišę prie motinos (b. l. 31). Atsakovas, būdamas pasyviu nagrinėjamos bylos dalyviu, prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nepareiškė, pats noro auginti vaikus taip pat nereiškė.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į Marijampolės miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, įvertinat vaikų amžių, jų ir motinos faktinį gyvenimą kartu, vaikų išreikštą norą gyventi su mama (b. l. 32), vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais, ieškinio reikalavimas tenkinamas : šalių nepilnamečių dukrų G. G., gimusios 2002 m. balandžio 7 d., ir K. G., gimusios 2005 m. gegužės 4 d., gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina ieškove J. G. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis, 2.14 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo T. G. išlaikymą nepilnametėms dukroms G. G., gimusiai 2002 m. balandžio 7 d., ir K. G., gimusiai 2005 m. gegužės 4 d., po 200 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukrų pilnametystės (b. l. 1–4).

Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Byloje nustatyta, kad atsakovas netinkamai vykdo pareigą teikti savo nepilnametėms dukroms išlaikymą : po bendro su ieškove ir dukromis gyvenimo pabaigos (2015 m. sausio 1 d.) atsakovas epizodiškai teikė išlaikymą dukroms po 150 Eur kiekvienai, įmokėdamas pinigus į ieškovės sąskaitą. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės pateikti išrašai iš jos sąskaitos (b. l. 136–138). Kadangi išlaikyti nepilnamečius vaikus yra abiejų tėvų pareiga (CK 3.192, 3.194 straipsniai), todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametėms dukroms G. G., gimusiai 2002 m. balandžio 7 d., ir K. G., gimusiai 2005 m. gegužės 4 d.

Nepilnamečiam vaikui išlaikyti turi būti skiriama tokia pinigų suma, kuri yra realiai reikalinga pagal jo poreikius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką, yra ne kartą pabrėžęs, jog teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi atsižvelgti į tai, jog nustatytas dydis turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsnis, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7,8, 11,12, 18 straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai aprangai, būstui, maistui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-620/2005 ir 3K-3-278/2010). Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2359/2004).

Pateiktoje vaikų poreikių apskaičiavimo lentelėje (b. l. 2) nurodyta, kad dukrų Gabrielės ir Kamilės poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga apie 400–420 Eur suma : maistui namuose ir mokykloje 150 Eur, drabužiams, batams ir sporto prekėms 70 Eur, įvairiems mokesčiams (elektra, šiukšlių išvežimas, šaltas vanduo, dujos maisto gamybai, šilumos energija, mokestis bendrijai „Žiedas 35“, skaitmeninė televizija, internetas, dukrų asmeniniai mobilieji telefonai, namo renovacijos mokesčiai) apmokėti 100 Eur; higienos priemonėms 30 Eur; kanceliarinėms prekėms 20 Eur, skautų būreliui mokestis 10 Eur; rinkliavos mokykloje 5 Eur; (kinas, teatras ir kt.) 5 Eur; taupomi pinigai vaikų vasaros atostogoms 30 Eur.

Ieškovės pateiktos vaikų poreikių skaičiuotės turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad apskaičiuotas išlaikymo dydis 400 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį yra realus, atitinkantis protingumo kriterijus ir nepažeidžiantis tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių proporcingumo.

Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei nedalyvaujant teismo posėdžiuose, jo pozicija dėl nepilnamečių dukrų išlaikymo dydžio teismui nežinoma, tačiau teismas sprendžia, kad atsakovas, būdamas jauno amžiaus, sveikas, darbingas vyras, turi pareigą pasirūpinti pakankamu pajamų gavimu, kad galėtų išlaikyti save ir du savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaikų sveikata, juos išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaikų asmenybės raidą. Vaikų interesus privalo saugoti ir ginti abu tėvai.

Teismas sprendžia, jog priteisus ieškovės prašomą išlaikymą bus užtikrinti visaverčiai vaikų poreikiai ir apsaugotos jų teisės į fizinį, protinį, dvasinį, socialinį, dorovinį vystymąsi, todėl ieškinio reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovo nepilnamečių dukrų išlaikymui priteisiama po 200 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme gavimo dienos iki jų pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise pavedama tvarkyti įstatyminei nepilnamečių G. G., gimusios 2002 m. balandžio 7 d., ir K. G., gimusios 2005 m. gegužės 4 d., atstovei jų motinai J. G. išimtinai vaikų interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jų sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Taip pat šalims išaiškintina, kad atsakovui nemokant priteisto išlaikymo, ieškovė gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo formos pakeitimo ir prašyti priteisti išlaikymą nekilnojamuoju turtu (CK 3.201 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo, t. y. už 27 mėnesius, skaičiuojant po 400 Eur už kiekvieną mėnesį, įpareigojant atsakovą skolą sumokėti iki 2020 m. sausio 1 d. Nurodo, kad atsakovas nuo 2015 m. sausio 1 d. palikęs šeimą, gera valia išlaikymą vaikams mokėjo epizodiškai : 2016 m. birželio 6 d., 2016 m. liepos 26 d., 2016 m. rugsėjo 13 d., 2016 m. spalio 18 d., 2016 m. lapkričio 29 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. po 300 Eur kiekvieną mėnesį bendrai abiems dukros, t. y. kiekvienai dukrai po 150 Eur, iš viso sumokėjo 1 800 Eur. Kadangi atsakovas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo tinkamai nevykdė pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, susidarė 10 800 Eur (400 Eur x 27 mėn.) įsiskolinimas, kurį ieškovė prašo priteisti iš atsakovo (b. l. 1–4).

LR CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei nedalyvaujant teismo posėdžiuose, jo pozicija dėl nepilnamečių dukrų išlaikymo įsiskolinimo teismui nežinoma.

Byloje esanti pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą patvirtina, jog atsakovas nuo 2015 metų dirbo epizodiškai, trumpais laikotarpiais ir jo pajamos tuo metu buvo: 2017 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais – 1353,38 Eur, 2018 m. sausio –vasario mėnesiais – 860,22 Eur (b. l. 99–100). Kitų duomenų apie atsakovo pajamas byloje nėra. Šie duomenys patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo 2017 m. spalio 26 d. dirbo tik epizodiškai, jo pajamos buvo minimalios, todėl nepakankamos prisidėti prie šeimos ir vaikų išlaikymo.

Taigi, įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog atsakovas laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo 2017 m. spalio 26 d. prie nepilnamečių dukrų išlaikymo prisidėjo epizodiškai, toks prisidėjimas prie išlaikymo pripažintinas nepakankamu. Tam, jog nebūtų pažeisti vaikų interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikams sveikai vystytis. Išlaikymo prievolė yra individuali ir kitas tokią pat prievolę turintis subjektas, šiuo atveju – motina, neturi teisės atleisti asmeninę išlaikymo prievolę turintį tėvą nuo jos vykdymo (CK 3.159 straipsnis).

Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pagrįstas (CK 3.200 straipsnis). Atsakovas nenuginčijo aplinkybių, svarbių nustatant išlaikymo dydį (tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, vaikui išlaikyti būtinos išlaidos, vaiko poreikiai) ir kad jos iki ieškinio padavimo ir ieškinio padavimo dieną buvo skirtingos, t. y. atsakovas neįrodė, kad iki ieškinio padavimo vaikų poreikius tenkino mažesnė suma arba atsakovo finansinės galimybės teikti 200 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį išlaikymą atsirado tik ieškinio padavimo dieną. Dėl šių priežasčių, taip pat vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismas konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovo dukrų poreikius ir atsakovo turtinę padėtį iki ieškinio padavimo, kaip ir jo padavimo dieną, atitiko 200 Eur kiekvienai dukrai per mėnesį išlaikymas, o atsakovas išlaikymą teikė tik iš dalies. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas nustato, kad nepilnamečių G. G. ir K. G. poreikiai laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo 2017 m. spalio 26 d. buvo po 400 Eur, ir kiekvienas iš tėvų kas mėnesį turėjo skirti po 200 Eur.

Taigi, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 26 d., skaičiuojant po 200 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį (CK 3.200 straipsnis).

Dėl santuokinio turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 straipsnis).

Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje.

Nors valstybės įmonės Registrų centro duomenimis ieškovė J. G. ir atsakovas T. G. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 12–13), tačiau viešame registre įregistruotas juridinis faktas ir į bylą pateikta 2014 m. liepos 18 d. buto ir ūkio patalpų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis, patvirtinta Marijampolės 4-ojo notarų biuro notarės L. P., notarinio registro Nr. 3234, patvirtina, kad J. G. ir T. G. iš V. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą su rūsiu, unikalus Nr. 5197-7008-9013:0011, esantį (duomenys neskelbtini), ir ūkio patalpą, unikalus Nr. 5197-7008-9046:0009, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 76–86). Šis turtas įtrauktinas į dalintino turto balansą.

Pažyma iš valstybės įmonės „Regitra“ ir 2015 m. lapkričio 14 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad 2015 m. lapkričio 14 d. J. G. už 500 Eur iš R. B. įsigijo automobilį FORD GALAXY, identifikavimo kodas (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2015 m. lapkričio 18 d. jį įregistravo savo vardu, pirmos registracijos data 1997 m. kovo 26 d. (b. l. 10–11, 134).

Šalys nepateikė daugiau duomenų apie kitą šalių turtą.

Taip pat ieškovė prašo automobilį FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe ir netraukti į dalintino turto sąrašą, kadangi šį automobilį ji įsigijo 2015 m. lapkričio 18 d. už asmenines lėšas, kai su atsakovu jau nevedė bendro ūkio ir negyveno sutuoktinių gyvenimo (b. l. 1–4).

Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei nedalyvaujant teismo posėdžiuose, jo pozicija dėl turto padalinimo nežinoma. Tačiau teismas, vertindamas tokį pasyvų atsakovo elgesį nagrinėjamojoje byloje, turi pagrindo spręsti, kad atsakovas sutinka su ieškinio reikalavimais. Todėl atsakovui nenuginčijus ieškovės nurodytų aplinkybių dėl santuokos metu turto įgijimo ir jo išlaikymo, taip pat atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus (vaikai lieka gyventi su ieškove ir iki šiol jos yra išlaikomi didesne dalimi) ir kitas svarbias aplinkybes, tokias kaip tai, jog atsakovas smurtauja artimoje aplinkoje, šalių santykiai nėra normaliai saugūs, atsakovas ilgą laiką neprisideda prie šeimos turto išlaikymo ir jo priežiūros, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimai dėl bendro turto padalinimo būdo ir automobilio pripažinimo jos asmenine nuosavybe yra pagrįsti ir tenkinami visiškai : automobilį FORD GALAXY, identifikavimo kodas (VIN) (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 1997 m. kovo 26 d., pripažįsta asmenine ieškovės J. G. nuosavybe; nukrypsta nuo lygių dalių principo ir ieškovei paskiria didesnę turto dalį bei priteisia jai natūra nekilnojamą turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. 5197-7008-9013:0011, vidutinė rinkos vertė 15 118 Eur, esantį (duomenys neskelbtini)., ūkio patalpą, unikalus Nr. 5197-7008-9046:0009, vidutinė rinkos vertė 455 Eur, esančią (duomenys neskelbtini)., nepriteisiant iš ieškovės piniginės kompensacijos atsakovui (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 3.127 straipsnis, 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Dėl kreditorinių prievolių.

Ieškovė prašė pripažinti jos asmenine prievole kreditoriui BnP Finance, AB, atsiradusią pagal vartojimo kredito sutartį Nr. R56057346(b. l. 1–4).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje ieškovė J. G. naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-2463-10278 ir 2018 m. gegužės 28 d. Nr. 2.1-(NTP-2)-18-P-2463-9680, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 6, 129). Valstybė, suteikdama teisinę pagalbą ieškovei nagrinėjamojoje byloje, turėjo 270,27 Eur išlaidų (b. l. 105).

CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Patenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovo priteistinos 270,27 Eur teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Ieškovė pateikdama ieškinį turėjo sumokėti iš viso 567 Eur žyminį mokestį : 100 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką ir 467 Eur už turto padalinimo reikalavimą (15118 Eur x 3%). CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo priteistinas valstybei 1 035 Eur žyminis mokestis : 100 Eur už santuokos nutraukimą + 467 Eur už turto padalinimo reikalavimą + 144 Eur už priteistą išlaikymą 2 nepilnamečiams vaikams + 324 Eur už priteistą išlaikymo įsiskolinimą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėdamas bylą teismas turėjo 23,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybei taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis; 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 384 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, įregistruotą 2001 m. rugpjūčio 25 d. Lazdijų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 58, tarp T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio. (duomenys neskelbtini), ir J. G. (iki santuokos sudarymo Bakšaitė), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) pripažįstant, kad jog santuoka iširo dėl atsakovo T. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. G. palikti santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovui T. G. – prigimtinę pavardę (duomenys neskelbtini).

Patvirtinti ieškovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo išlaikymo.

Nustatyti nepilnamečių vaikų G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios 2002 m. balandžio 7 d., ir K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios 2005 m. gegužės 4 d., gyvenamąją vietą su jų motina ieškove J. G..

Nustatyti atsakovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis G. G., gimusia 2002 m. balandžio 7 d., ir K. G., gimusia 2005 m. gegužės 4 d., be apribojimų.

Priteisti iš atsakovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametėms dukroms G. G., gimusiai 2002 m. balandžio 7 d., ir K. G., gimusiai 2005 m. gegužės 4 d., mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo 2017 m. spalio 26 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę J. G. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš viso 10 800 Eur (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą dukroms G. G. ir K. G. lygiomis dalimis už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 26 d., įpareigojant atsakovą skolą sumokėti iki 2020 m. sausio 1 d.

Pripažinti automobilį FORD GALAXY, identifikavimo kodas (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 1997 m. kovo 26 d., asmenine ieškovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Padalinti santuokoje įgytą turtą : nukrypstant nuo lygių dalių principo ieškovei paskirti didesnę turto dalį ir priteisti jai natūra nekilnojamą turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. 5197-7008-9013:0011, vidutinė rinkos vertė 15 118 Eur, esantį (duomenys neskelbtini)., ūkio patalpą, unikalus Nr. 5197-7008-9046:0009, vidutinė rinkos vertė 455 Eur, esantį (duomenys neskelbtini) nepriteisiant iš ieškovės piniginės kompensacijos atsakovui.

Finansinę prievolę kreditoriui BnP Finance, AB pagal 2017 m. liepos 31 d. vartojimo kredito sutartį Nr. R56057346 pripažinti asmenine ieškovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Priteisti iš atsakovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1 035 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt penkis eurus) žyminį mokestį, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 23,12 Eur (dvidešimt tris eurus 12 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš atsakovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 270,27 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų 27 ct) teisinės pagalbos išlaidas, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.